Odos LigosDermatofibroma: simptomai, gydymas ir priežiūra

Dermatofibroma: simptomai, gydymas ir priežiūra

Mažas kupolo formos rusvas dermatofibromos darinys ant odos – nepiktybinis ir kietas mazgelis.

Dermatofibroma (dar vadinama histiocytoma) – dažnas gerybinis odos darinys, atsirandantis dėl fibroblastų ir makrofagų proliferacijos dermoje. Dažniausiai pasitaiko ant apatinių galūnių, vienodai pasireiškia skirtingų odos spalvų žmonėms, tačiau moterims atsiranda dažniau nei vyrams – paprastai 20–50 metų amžiuje.

Daugeliu atvejų dermatofibroma susiformuoja po nedidelės odos traumos – vabzdžio įkandimo, adatos dūrio, skutimosi pjūvio ar dygio įdrėskimo. Taip pat dažniau pasireiškia asmenims su susilpnėjusiu imunitetu – sergantiems ŽIV ar autoimuninėmis ligomis.

Klinikinės savybės

Dermatofibroma paprastai atrodo kaip kietas, lygiu paviršiumi mazgelis ar papulė. Spalva svyruoja nuo rožinės iki šviesiai rudos šviesesnei odai ir nuo tamsiai rudos iki juodos tamsesnei odai; centre kartais matoma šviesesnė zona. Dydis dažniausiai siekia 5–10 mm, retai viršija 1,5 cm.

Dauguma darinių nesukelia jokių simptomų. Kai kurie pacientai pastebi:

  • Tempimo pojūtį virš darinio
  • Skausmą ar jautrumą palietus
  • Niežulį
  • Padidėjusį vietinį odos jautrumą

Charakteringas požymis – įdubos ženklas (angl. pinch sign): lengvai suspaudus odą abiejose darinio pusėse, jo centras įdumba žemyn, o ne iškyla. Tai lemia darinio tvirtas ryšys su gilesniais odos sluoksniais.

Diagnostika

Dermatologas dažniausiai nustato diagnozę kliniškai – apklausos ir apžiūros metu. Dermatoskopija – neinvazinis darinio tyrimas padidinamuoju prietaisu – leidžia įvertinti vidinę darinio struktūrą ir atskirti jį nuo panašių darinių.

Netipiniais ar neaiškiais atvejais chirurginis darinio pašalinimas su histologiniu tyrimu (odos biopsija) vienu metu patvirtina diagnozę ir pašalina darinį.

Gydymas

Kadangi dermatofibroma yra gerybinis darinys, gydymas ne visada būtinas. Jį tikslinga taikyti, kai darinys sukelia nuolatinius simptomus, reikalinga histologinė diagnozė arba pacientas pageidauja dėl estetinių priežasčių.

Galimi šalinimo metodai:

  • Chirurginis išpjovimas – radikaliausias metodas; atkrytis retas, tačiau randas paprastai lieka matomas
  • Krioterapija – gydymas skystu azotu; mažesnė randų rizika, tačiau atkrytis dažnesnis
  • Elektrochirurgija – tinkama paviršiniams dariniams
  • Lazerinis gydymas – gali sumažinti pigmentaciją, tačiau ne visada pašalina darinį iki gelmių

Kada kreiptis į dermatologą

Dermatofibroma kartais gali priminti piktybinį odos darinį – ypač melanomą ar dermatofibrosarkomą. Naujas, augantis, spalvą ar formą keičiantis ar simptomus sukeliantis odos darinys turėtų būti įvertintas dermatologo. Specialistas apžiūrės darinį dermatoskopu ir, esant abejonių, atliks biopsiją galutinei diagnozei nustatyti. Kreipkitės į iDerma dermatologą internetu, jei pastebėjote neaiškų odos darinį.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra dermatofibroma?
Dermatofibroma – dažnas gerybinis odos darinys, atsirandantis dėl fibroblastų ir makrofagų proliferacijos dermoje. Jis dažniausiai randamas ant apatinių galūnių ir būdingas suaugusiems nuo 20 iki 50 metų amžiaus. Darinys nėra piktybinis ir dažniausiai nėra pavojingas, tačiau kai kuriais atvejais gali priminti melanomą – todėl kiekvieną naują ar besikeičiantį odos darinį verta parodyti dermatologui.
Kaip atrodo dermatofibroma ir kokie jos simptomai?
Tai kietas, lygiu paviršiumi mazgas ar papulė, paprastai 5–10 mm dydžio. Šviesesnei odai spalva svyruoja nuo rožinės iki šviesiai rudos, tamsesnei – nuo tamsiai rudos iki juodos. Įprastai nesukelia simptomų, tačiau kai kurie pacientai jaučia tempimą, skausmą ar niežulį virš darinio.
Kaip atpažinti dermatofibromą?
Charakteringas požymis – įdubos ženklas (angl. pinch sign): suspaudus odą abipus darinio, jo centras įdumba žemyn. Spalva centre gali būti šviesnė nei kraštai. Dėl panašumo į kitus odos darinius diagnozė turi būti patvirtinta dermatologo – kliniškai arba dermatoskopijos pagalba.
Kaip nustatoma dermatofibromos diagnozė?
Diagnozę dažniausiai nustato dermatologas kliniškai – apklausos ir apžiūros metu. Naudinga atlikti dermatoskopiją — tai neinvazinis darinio tyrimas padidinamuoju prietaisu, leidžiantis detaliau įvertinti jo struktūrą. Neaiškiais atvejais atliekama odos biopsija, kuri galutinai patvirtina diagnozę ir vienu metu pašalina darinį.
Ar dermatofibroma yra pavojinga?
Dermatofibroma yra gerybinis darinys ir dažniausiai nėra pavojinga. Tačiau ji gali vizualiai priminti piktybinius odos darinius, ypač melanomą ar dermatofibrosarkomą. Neaiškiais atvejais dermatologas atlieka dermatoskopiją arba biopsiją, kad atmestų piktybines būkles — tai vienintelis būdas galutinai patvirtinti diagnozę.
Ar dermatofibroma gali atsirasti dėl traumos ar ligos?
Pastebėta, kad darinys dažnai pasireiškia po nedidelių odos traumų – įsidūrus adata, spygliu, įkandus vabzdžiui ar įsipjovus skutimosi peiliuku. Taip pat dažniau pasireiškia asmenims su susilpnėjusiu imunitetu – sergantiems ŽIV ar autoimuninėmis ligomis.
Kaip šalinamas šis odos darinys?
Gydymas taikomas tik tada, kai darinys sukelia simptomus arba pacientas pageidauja dėl estetinių priežasčių. Galimi šalinimo metodai – chirurginis išpjovimas, krioterapija, elektrochirurgija ir lazerinis gydymas. Chirurginis išpjovimas yra radikaliausias, tačiau po jo paprastai lieka matomas randas. Nepriklausomai nuo metodo, darinys gali atsinaujinti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Rekomenduojama kreiptis, jei odos darinys greitai auga, keičia spalvą, formą ar sukelia nuolatinius simptomus – skausmą, niežėjimą ar kraujojimą. Apsilankymas pas dermatologą leis atlikti dermatoskopiją, o esant abejonių – biopsiją, kuri galutinai patvirtins, ar darinys gerybinis.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Andra Šukienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Užgijęs linijinis randas ant plaštakos viršaus su rausvu kraštu ir aplinkine šviesesne oda po traumos

Keloidas – simptomai, priežastys ir gydymas

Keloidiniai randai atsiranda dėl nenormalaus odos gijimo. Sužinokite, kaip juos atpažinti, gydyti ir išvengti naujų randų atsiradimo.
Atopinio dermatito pažeista paraudusi, šerpetojanti oda ant dilbio ir riešo

Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas sukelia intensyvų niežulį ir paūmėjimus. Sužinokite, kas provokuoja simptomus, kaip prižiūrėti odą ir kada kreiptis į dermatologą.
Vaiko plaštaka su sausa, šiurkščia ir parausvėjusia oda – atopinio dermatito požymiai ant rankos.

Atopinis dermatitas mažam vaikui

Vaiko oda niežti ir paraudinėja? Dermatologas aiškina, kaip atpažinti atopinį dermatitą vaikams, sumažinti paūmėjimus ir prižiūrėti odą kasdien.
Uždegiminė aknė su parraudusiomis spuogeliais ant moters veido, kaklo ir krūtinės odos.

Aknė, kas tai?

Aknė (acne vulgaris) – dažna lėtinė odos liga, pasireiškianti spuogais ir uždegimu. Sužinokite apie simptomus, gydymo metodus ir kasdienės priežiūros patarimus.