Apgamų šalinimas yra nedidelė procedūra, kurios metu gydytojas pašalina apgamą chirurginiu, skutimo, lazeriniu arba elektrokoaguliacijos būdu. Metodą lemia ne pageidavimas, o apgamo pobūdis: įtartinas ar pakitęs apgamas šalinamas tik taip, kad audinį būtų galima ištirti histologiškai, o lazeris ar elektrokoaguliacija tinka tik gydytojo apžiūrėtiems, aiškiai gerybiniams dariniams. Čia rasite, kada apgamą verta šalinti, kuo skiriasi metodai, kaip vyksta procedūra ir kaip prižiūrėti žaizdą, kad randas liktų kuo mažiau matomas.
iDerma klinikose Vilniuje ir Kaune atliekamas chirurginis ir lazerinis apgamų šalinimas (skutimo ir elektrokoaguliacijos metodus aprašome palyginimui), o pašalintas audinys siunčiamas histologiniam tyrimui. Prieš šalinimą kiekvienas apgamas įvertinamas dermatoskopu. Apie tai skaitykite puslapyje apgamų tyrimas ir patikra.


Kada apgamą reikia šalinti?
Dauguma apgamų yra nekenksmingi, ir jų šalinti nereikia. Gydytojas šalinimą rekomenduoja trimis atvejais: kai apgamas įtartinas, kai jis nuolat traumuojamas ir kai jis trukdo dėl estetinių priežasčių.
Medicininės indikacijos:
- apgamas per kelis mėnesius pakeitė dydį, formą ar spalvą, tapo nesimetriškas, jo kraštai neryškūs, o skersmuo viršija 6 mm (ABCDE požymiai; plačiau straipsnyje apie gerybinius melanocitinius apgamus);
- apgamas kraujuoja, šlapiuoja, niežti, skauda ar pradėjo pleiskanoti be aiškios priežasties;
- dermatoskopijos metu matomi netipiški požymiai arba apgamas skiriasi nuo visų kitų kūno apgamų („bjauriojo ančiuko“ požymis);
- naujas tamsus darinys atsirado vyresniam nei 40 metų žmogui;
- apgamą nuolat užkliudo drabužiai, diržas, skustuvas ar šukos ir dėl to jis pažeidžiamas.
Estetinės priežastys: iškilęs apgamas veide, kakle ar dekoltė srityje, psichologinis diskomfortas, trukdymas skustis ar naudoti kosmetiką. Tokie apgamai šalinami tik įsitikinus, kad jie gerybiniai.
Kada šalinimą verta atidėti: aktyvi infekcija ar uždegimas toje vietoje, saulėje nudegusi oda, nėštumas (apgamai nėštumo metu gali laikinai patamsėti, todėl estetinis šalinimas paprastai atidedamas), polinkis į keloidinius randus (tuomet šalinama tik esant medicininei indikacijai). Jei vartojate kraujo krešėjimą mažinančius preparatus, pasakykite apie tai gydytojui, nes jų nutraukti savarankiškai negalima.
Įtartino apgamo požymius ir melanomos rizikos veiksnius išsamiau aprašėme straipsnyje apie melanomą, o apie tai, kada šalinimas iš tikrųjų būtinas, straipsnyje „Apgamų šalinimas: kada tai iš tikrųjų būtina?“.
Prieš šalinimą: dermatoskopija
Apgamas niekada nešalinamas „aklai“. Gydytojas pirmiausia apžiūri jį dermatoskopu, didinančiu prietaisu, rodančiu pigmento struktūrą po odos paviršiumi. Ši apžiūra atsako į du klausimus: ar apgamas gerybinis ir kokiu metodu jį saugu šalinti. Įtartinas apgamas šalinamas tik visas, su sveikos odos kraštu, ir tiriamas histologiškai. Dalinis pjūvis ar nuskutimas tokiu atveju netinka, nes piktybinių ląstelių židinys gali likti neaptiktas. Lazeris ar elektrokoaguliacija svarstomi tik tada, kai dermatoskopija aiškiai rodo gerybinį darinį.
Apgamų šalinimo metodai
| Metodas | Kam tinka | Histologinis tyrimas | Randas ir gijimas |
|---|---|---|---|
| Chirurginė ekscizija | plokštiems, gilesniems, didesniems ir visiems įtartiniems apgamams | visada | linijinis randas; siūlai nuimami po 5–14 dienų, priklausomai nuo vietos |
| Skutimo (tangentinė) ekscizija | iškilusiems gerybiniams apgamams | atliekamas (gylį įvertinti sunkiau) | plokščias randas be siūlų; gyja 1–3 savaites |
| Lazerinis šalinimas | tik dermatoskopu patvirtintiems gerybiniams, dažniausiai iškilusiems apgamams ar nemelanocitiniams dariniams | negalimas | dažnai vos matomas; gyja 1–2 savaites |
| Elektrokoaguliacija arba radijo bangų metodas | mažiems iškilusiems gerybiniams dariniams | ribotas | nedidelis randas, galima šviesesnė ar tamsesnė dėmė; gyja 1–2 savaites |
1. Chirurginė ekscizija
Apgamas išpjaunamas skalpeliu kartu su nedideliu (paprastai 1–3 mm) sveikos odos kraštu, o žaizda užsiuvama. Tai vienintelis metodas, tinkantis įtartiniems apgamams: pašalinamas visas darinys, o patologas įvertina ir jo kraštus. Randas būna linijinis ir maždaug tris kartus ilgesnis už išpjautos odos plotį, nes žaizda pjaunama pailgos elipsės forma, kad susiūti kraštai nesiraukšlėtų. Veide siūlai paprastai nuimami po 5–7 dienų, ant liemens ir galūnių – po 10–14 dienų.
2. Skutimo (tangentinė) ekscizija
Iškilęs gerybinis apgamas nupjaunamas horizontaliai, odos paviršiaus lygyje. Siūlų nereikia, o pašalintas audinys ištiriamas. Trūkumas: patologui sunkiau įvertinti gylį, o dalis pigmentinių ląstelių gali likti odos gilumoje, todėl vietoje apgamo kartais vėl atsiranda pigmento dėmė. Įtartiniems apgamams šis metodas netaikomas.
3. Lazerinis šalinimas
Apgamo audinys išgarinamas lazerio spinduliu. Procedūra greita, beveik be kraujavimo, randas dažnai vos matomas. Esminis trūkumas: audinys sunaikinamas, todėl histologinio tyrimo atlikti negalima. Pigmentiniams apgamams lazeris taikomas atsargiai: tik po dermatoskopinio įvertinimo ir tik aiškiai gerybiniams, dažniausiai iškilusiems (intraderminiams) apgamams ar nemelanocitiniams dariniams. Daugelis dermatologų gairių lazerio pigmentiniams apgamams apskritai nerekomenduoja. Kartais reikia kelių procedūrų, o tamsesnėje odoje po lazerio gali likti patamsėjusi dėmė.
4. Elektrokoaguliacija ir radijo bangų metodas
Darinys sunaikinamas aukšto dažnio elektros srove arba radijo bangomis. Tinka mažiems iškilusiems gerybiniams apgamams ir panašiems dariniams, pavyzdžiui, minkštosioms fibromoms. Audinys iš dalies pažeidžiamas karščio, todėl histologinis tyrimas galimas tik ribotai. Po procedūros gali likti nedidelė šviesesnė ar tamsesnė dėmė.
Kas apgamams netinka: šaldymas skystu azotu ir namų priemonės: „apgamų šalinimo“ kremai, rūgštys, siūlo užrišimas, nupjovimas. Jei apgamas buvo piktybinis, namuose jį pašalinus gali likti piktybinių ląstelių, kurios toliau plinta; be to, susidaro ryškus randas, o į žaizdą dažnai patenka infekcija. Todėl apgamus šalina tik gydytojas.
Kaip vyksta procedūra?
- Apžiūra ir dermatoskopija: gydytojas įvertina apgamą, parenka metodą ir paaiškina eigą.
- Vietinė nejautra: į odą aplink apgamą suleidžiamas nuskausminamasis tirpalas. Jaučiamas tik trumpas dilgtelėjimas. Vaikams prieš injekciją oda gali būti nuskausminama kremu.
- Šalinimas: pati procedūra trunka 15–30 minučių. Žaizda užsiuvama arba uždengiama tvarsčiu.
- Histologija: pašalintas audinys siunčiamas į laboratoriją, atsakymo laukiama paprastai 1–3 savaites.
Tą pačią dieną galite grįžti namo ir dirbti. Sportą, pirtį ir baseiną verta atidėti, kol žaizda užgis arba bus nuimti siūlai.
Gijimas ir priežiūra po šalinimo
- Pirmosios 24–48 valandos: tvarstį laikykite sausą. Nedidelis skausmas, paraudimas ar tinimas yra normalu.
- 1–2 savaitės: susidaro šašas, nuimami siūlai. Šašo nekrapštykite ir nedraskykite, žaizdos nespauskite.
- 2–6 savaitės: randas rausvas, gali būti kietokas. Užgijus žaizdai galima pradėti naudoti silikoninius gelius ar pleistrus randui minkštinti.
- 3–12 mėnesių: randas šviesėja ir minkštėja. Visą šį laiką randą saugokite nuo saulės (SPF 50+ arba uždenkite), nes saulė gali sukelti ilgai išliekančią tamsesnę pigmentaciją.
Kreipkitės į gydytoją, jei paraudimas aplink žaizdą plinta, žaizda pūliuoja, karščiuojate, kraujavimas nesustoja 15 minučių spaudžiant arba iširo siūlai.
Randas: jo dydį lemia metodas, apgamo vieta, odos tipas ir amžius. Krūtinė, pečiai, nugaros viršus ir ausų speneliai yra sritys, kur randas linkęs storėti ir peraugti žaizdos ribas (keloidas). Jei tokių randų jau turite, pasakykite gydytojui prieš procedūrą: jis parinks tausojantį metodą arba patars šalinimo atsisakyti, jei šalinimas tik estetinis.
Histologinis tyrimas: kodėl jis būtinas?
Histologija yra pašalinto audinio tyrimas mikroskopu, kurį atlieka patologas. Tik šis tyrimas galutinai patvirtina, ar darinys buvo gerybinis. Jei atsakymas gerybinis, daugiau nieko daryti nereikia. Jei aprašoma ryškaus laipsnio displazija arba apgamo ląstelių randama pjūvio kraštuose, gydytojas gali rekomenduoti pakartotinę, platesnę eksciziją. Jei nustatoma melanoma ar kitas odos vėžys, pavyzdžiui, bazinių ląstelių karcinoma, gali prireikti papildomos operacijos platesniais kraštais ir tolesnio ištyrimo. Histologinis tyrimas galimas po chirurginės ir skutimo ekscizijos. Po lazerio jo atlikti nebeįmanoma, o po elektrokoaguliacijos – tik ribotai, ir šie metodai skirti tik gerybiniams dariniams.
Ar apgamas gali ataugti?
Chirurgiškai pašalinus visą apgamą tai nutinka retai. Po skutimo, lazerio ar elektrokoaguliacijos dalis pigmentinių ląstelių gali likti odoje, todėl toje vietoje kartais vėl atsiranda tamsi dėmė. Toks atsinaujinęs apgamas dermatoskopu gali atrodyti netipiškai ir priminti melanomą, nors dažniausiai yra gerybinis. Todėl gydytojui visada pasakykite, kad toje vietoje apgamas jau buvo šalintas, o kilus abejonei darinys pašalinamas chirurgiškai ir ištiriamas.
Nuotolinė konsultacija ir vizitas klinikoje
Pagal nuotraukas ir aprašymą iDerma dermatologas nuotoliu įvertina, ar apgamas kelia nerimą ir kaip skubiai reikia apžiūros klinikoje. Nuotolinė apžiūra nepakeičia dermatoskopijos ir negali paneigti melanomos, todėl sprendimas dėl šalinimo metodo priimamas tik apžiūrėjus gyvai. Jei apgamas pakito, kraujuoja ar tiesiog neduoda ramybės, užsiregistruokite apgamų tyrimui Vilniuje ar Kaune: vieno vizito metu apgamas įvertinamas dermatoskopu, o prireikus šalinimas ir histologinis tyrimas atliekami tose pačiose klinikose.






