Odos LigosApgamų šalinimas: metodai, procedūros eiga, randai ir saugumas

Apgamų šalinimas: metodai, procedūros eiga, randai ir saugumas

Šešių nuotraukų koliažas, kuriame pavaizduoti įvairūs apgamų ir nevų tipai ant odos

Apgamų šalinimas yra nedidelė procedūra, kurios metu gydytojas pašalina apgamą chirurginiu, skutimo, lazeriniu arba elektrokoaguliacijos būdu. Metodą lemia ne pageidavimas, o apgamo pobūdis: įtartinas ar pakitęs apgamas šalinamas tik taip, kad audinį būtų galima ištirti histologiškai, o lazeris ar elektrokoaguliacija tinka tik gydytojo apžiūrėtiems, aiškiai gerybiniams dariniams. Čia rasite, kada apgamą verta šalinti, kuo skiriasi metodai, kaip vyksta procedūra ir kaip prižiūrėti žaizdą, kad randas liktų kuo mažiau matomas.

iDerma klinikose Vilniuje ir Kaune atliekamas chirurginis ir lazerinis apgamų šalinimas (skutimo ir elektrokoaguliacijos metodus aprašome palyginimui), o pašalintas audinys siunčiamas histologiniam tyrimui. Prieš šalinimą kiekvienas apgamas įvertinamas dermatoskopu. Apie tai skaitykite puslapyje apgamų tyrimas ir patikra.

ABCDE taisyklės iliustracija: viršuje įprasti apgamai (simetriški, lygiais kraštais, vienos spalvos, nedideli, nekintantys), apačioje melanomos požymiai (asimetrija, nelygūs kraštai, kelios spalvos, didesnis skersmuo, pokyčiai)

Kada apgamą reikia šalinti?

Dauguma apgamų yra nekenksmingi, ir jų šalinti nereikia. Gydytojas šalinimą rekomenduoja trimis atvejais: kai apgamas įtartinas, kai jis nuolat traumuojamas ir kai jis trukdo dėl estetinių priežasčių.

Medicininės indikacijos:

  • apgamas per kelis mėnesius pakeitė dydį, formą ar spalvą, tapo nesimetriškas, jo kraštai neryškūs, o skersmuo viršija 6 mm (ABCDE požymiai; plačiau straipsnyje apie gerybinius melanocitinius apgamus);
  • apgamas kraujuoja, šlapiuoja, niežti, skauda ar pradėjo pleiskanoti be aiškios priežasties;
  • dermatoskopijos metu matomi netipiški požymiai arba apgamas skiriasi nuo visų kitų kūno apgamų („bjauriojo ančiuko“ požymis);
  • naujas tamsus darinys atsirado vyresniam nei 40 metų žmogui;
  • apgamą nuolat užkliudo drabužiai, diržas, skustuvas ar šukos ir dėl to jis pažeidžiamas.

Estetinės priežastys: iškilęs apgamas veide, kakle ar dekoltė srityje, psichologinis diskomfortas, trukdymas skustis ar naudoti kosmetiką. Tokie apgamai šalinami tik įsitikinus, kad jie gerybiniai.

Kada šalinimą verta atidėti: aktyvi infekcija ar uždegimas toje vietoje, saulėje nudegusi oda, nėštumas (apgamai nėštumo metu gali laikinai patamsėti, todėl estetinis šalinimas paprastai atidedamas), polinkis į keloidinius randus (tuomet šalinama tik esant medicininei indikacijai). Jei vartojate kraujo krešėjimą mažinančius preparatus, pasakykite apie tai gydytojui, nes jų nutraukti savarankiškai negalima.

Įtartino apgamo požymius ir melanomos rizikos veiksnius išsamiau aprašėme straipsnyje apie melanomą, o apie tai, kada šalinimas iš tikrųjų būtinas, straipsnyje „Apgamų šalinimas: kada tai iš tikrųjų būtina?“.

Prieš šalinimą: dermatoskopija

Apgamas niekada nešalinamas „aklai“. Gydytojas pirmiausia apžiūri jį dermatoskopu, didinančiu prietaisu, rodančiu pigmento struktūrą po odos paviršiumi. Ši apžiūra atsako į du klausimus: ar apgamas gerybinis ir kokiu metodu jį saugu šalinti. Įtartinas apgamas šalinamas tik visas, su sveikos odos kraštu, ir tiriamas histologiškai. Dalinis pjūvis ar nuskutimas tokiu atveju netinka, nes piktybinių ląstelių židinys gali likti neaptiktas. Lazeris ar elektrokoaguliacija svarstomi tik tada, kai dermatoskopija aiškiai rodo gerybinį darinį.

Apgamų šalinimo metodai

MetodasKam tinkaHistologinis tyrimasRandas ir gijimas
Chirurginė ekscizijaplokštiems, gilesniems, didesniems ir visiems įtartiniems apgamamsvisadalinijinis randas; siūlai nuimami po 5–14 dienų, priklausomai nuo vietos
Skutimo (tangentinė) ekscizijaiškilusiems gerybiniams apgamamsatliekamas (gylį įvertinti sunkiau)plokščias randas be siūlų; gyja 1–3 savaites
Lazerinis šalinimastik dermatoskopu patvirtintiems gerybiniams, dažniausiai iškilusiems apgamams ar nemelanocitiniams dariniamsnegalimasdažnai vos matomas; gyja 1–2 savaites
Elektrokoaguliacija arba radijo bangų metodasmažiems iškilusiems gerybiniams dariniamsribotasnedidelis randas, galima šviesesnė ar tamsesnė dėmė; gyja 1–2 savaites

1. Chirurginė ekscizija

Apgamas išpjaunamas skalpeliu kartu su nedideliu (paprastai 1–3 mm) sveikos odos kraštu, o žaizda užsiuvama. Tai vienintelis metodas, tinkantis įtartiniems apgamams: pašalinamas visas darinys, o patologas įvertina ir jo kraštus. Randas būna linijinis ir maždaug tris kartus ilgesnis už išpjautos odos plotį, nes žaizda pjaunama pailgos elipsės forma, kad susiūti kraštai nesiraukšlėtų. Veide siūlai paprastai nuimami po 5–7 dienų, ant liemens ir galūnių – po 10–14 dienų.

2. Skutimo (tangentinė) ekscizija

Iškilęs gerybinis apgamas nupjaunamas horizontaliai, odos paviršiaus lygyje. Siūlų nereikia, o pašalintas audinys ištiriamas. Trūkumas: patologui sunkiau įvertinti gylį, o dalis pigmentinių ląstelių gali likti odos gilumoje, todėl vietoje apgamo kartais vėl atsiranda pigmento dėmė. Įtartiniems apgamams šis metodas netaikomas.

3. Lazerinis šalinimas

Apgamo audinys išgarinamas lazerio spinduliu. Procedūra greita, beveik be kraujavimo, randas dažnai vos matomas. Esminis trūkumas: audinys sunaikinamas, todėl histologinio tyrimo atlikti negalima. Pigmentiniams apgamams lazeris taikomas atsargiai: tik po dermatoskopinio įvertinimo ir tik aiškiai gerybiniams, dažniausiai iškilusiems (intraderminiams) apgamams ar nemelanocitiniams dariniams. Daugelis dermatologų gairių lazerio pigmentiniams apgamams apskritai nerekomenduoja. Kartais reikia kelių procedūrų, o tamsesnėje odoje po lazerio gali likti patamsėjusi dėmė.

4. Elektrokoaguliacija ir radijo bangų metodas

Darinys sunaikinamas aukšto dažnio elektros srove arba radijo bangomis. Tinka mažiems iškilusiems gerybiniams apgamams ir panašiems dariniams, pavyzdžiui, minkštosioms fibromoms. Audinys iš dalies pažeidžiamas karščio, todėl histologinis tyrimas galimas tik ribotai. Po procedūros gali likti nedidelė šviesesnė ar tamsesnė dėmė.

Kas apgamams netinka: šaldymas skystu azotu ir namų priemonės: „apgamų šalinimo“ kremai, rūgštys, siūlo užrišimas, nupjovimas. Jei apgamas buvo piktybinis, namuose jį pašalinus gali likti piktybinių ląstelių, kurios toliau plinta; be to, susidaro ryškus randas, o į žaizdą dažnai patenka infekcija. Todėl apgamus šalina tik gydytojas.

Kaip vyksta procedūra?

  • Apžiūra ir dermatoskopija: gydytojas įvertina apgamą, parenka metodą ir paaiškina eigą.
  • Vietinė nejautra: į odą aplink apgamą suleidžiamas nuskausminamasis tirpalas. Jaučiamas tik trumpas dilgtelėjimas. Vaikams prieš injekciją oda gali būti nuskausminama kremu.
  • Šalinimas: pati procedūra trunka 15–30 minučių. Žaizda užsiuvama arba uždengiama tvarsčiu.
  • Histologija: pašalintas audinys siunčiamas į laboratoriją, atsakymo laukiama paprastai 1–3 savaites.

Tą pačią dieną galite grįžti namo ir dirbti. Sportą, pirtį ir baseiną verta atidėti, kol žaizda užgis arba bus nuimti siūlai.

Gijimas ir priežiūra po šalinimo

  • Pirmosios 24–48 valandos: tvarstį laikykite sausą. Nedidelis skausmas, paraudimas ar tinimas yra normalu.
  • 1–2 savaitės: susidaro šašas, nuimami siūlai. Šašo nekrapštykite ir nedraskykite, žaizdos nespauskite.
  • 2–6 savaitės: randas rausvas, gali būti kietokas. Užgijus žaizdai galima pradėti naudoti silikoninius gelius ar pleistrus randui minkštinti.
  • 3–12 mėnesių: randas šviesėja ir minkštėja. Visą šį laiką randą saugokite nuo saulės (SPF 50+ arba uždenkite), nes saulė gali sukelti ilgai išliekančią tamsesnę pigmentaciją.

Kreipkitės į gydytoją, jei paraudimas aplink žaizdą plinta, žaizda pūliuoja, karščiuojate, kraujavimas nesustoja 15 minučių spaudžiant arba iširo siūlai.

Randas: jo dydį lemia metodas, apgamo vieta, odos tipas ir amžius. Krūtinė, pečiai, nugaros viršus ir ausų speneliai yra sritys, kur randas linkęs storėti ir peraugti žaizdos ribas (keloidas). Jei tokių randų jau turite, pasakykite gydytojui prieš procedūrą: jis parinks tausojantį metodą arba patars šalinimo atsisakyti, jei šalinimas tik estetinis.

Histologinis tyrimas: kodėl jis būtinas?

Histologija yra pašalinto audinio tyrimas mikroskopu, kurį atlieka patologas. Tik šis tyrimas galutinai patvirtina, ar darinys buvo gerybinis. Jei atsakymas gerybinis, daugiau nieko daryti nereikia. Jei aprašoma ryškaus laipsnio displazija arba apgamo ląstelių randama pjūvio kraštuose, gydytojas gali rekomenduoti pakartotinę, platesnę eksciziją. Jei nustatoma melanoma ar kitas odos vėžys, pavyzdžiui, bazinių ląstelių karcinoma, gali prireikti papildomos operacijos platesniais kraštais ir tolesnio ištyrimo. Histologinis tyrimas galimas po chirurginės ir skutimo ekscizijos. Po lazerio jo atlikti nebeįmanoma, o po elektrokoaguliacijos – tik ribotai, ir šie metodai skirti tik gerybiniams dariniams.

Ar apgamas gali ataugti?

Chirurgiškai pašalinus visą apgamą tai nutinka retai. Po skutimo, lazerio ar elektrokoaguliacijos dalis pigmentinių ląstelių gali likti odoje, todėl toje vietoje kartais vėl atsiranda tamsi dėmė. Toks atsinaujinęs apgamas dermatoskopu gali atrodyti netipiškai ir priminti melanomą, nors dažniausiai yra gerybinis. Todėl gydytojui visada pasakykite, kad toje vietoje apgamas jau buvo šalintas, o kilus abejonei darinys pašalinamas chirurgiškai ir ištiriamas.

Nuotolinė konsultacija ir vizitas klinikoje

Pagal nuotraukas ir aprašymą iDerma dermatologas nuotoliu įvertina, ar apgamas kelia nerimą ir kaip skubiai reikia apžiūros klinikoje. Nuotolinė apžiūra nepakeičia dermatoskopijos ir negali paneigti melanomos, todėl sprendimas dėl šalinimo metodo priimamas tik apžiūrėjus gyvai. Jei apgamas pakito, kraujuoja ar tiesiog neduoda ramybės, užsiregistruokite apgamų tyrimui Vilniuje ar Kaune: vieno vizito metu apgamas įvertinamas dermatoskopu, o prireikus šalinimas ir histologinis tyrimas atliekami tose pačiose klinikose.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kada rekomenduojama šalinti apgamą?
Šalinimą gydytojas rekomenduoja, kai apgamas keičia dydį, formą ar spalvą pagal ABCDE kriterijus, kraujuoja, niežti arba dažnai traumuojamas. Šalinimą gali lemti ir estetinės priežastys – apgamas matomoje vietoje ar sukeliantis psichologinį diskomfortą, bet tik įsitikinus, kad apgamas gerybinis. Esant bet kokiam įtarimui dėl piktybiškumo, sprendimą dėl šalinimo ir metodo priima gydytojas po dermatoskopijos.
Kuo skiriasi chirurginis, skutimo, lazerinis ir elektrokoaguliacinis šalinimo metodai?
Chirurginė ekscizija – apgamas išpjaunamas skalpeliu su sveikos odos kraštu ir žaizda užsiuvama; tai vienintelis metodas įtartiniems apgamams, nes visas audinys ištiriamas histologiškai. Skutimo ekscizija – iškilęs gerybinis apgamas nupjaunamas odos lygyje be siūlų, audinys taip pat tiriamas. Lazeris išgarina audinį, todėl histologija negalima – jis tinka tik aiškiai gerybiniams dariniams. Elektrokoaguliacija sunaikina mažus iškilusius darinius elektros srove, tyrimas galimas tik ribotai.
Ar apgamo šalinimo procedūra skausminga?
Procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą, todėl skausmo nejaučiama – tik trumpas dilgtelėjimas suleidžiant nuskausminamąjį tirpalą. Ji paprastai trunka 15–30 minučių. Praėjus nejautrai procedūros vieta gali būti šiek tiek jautri, tai per kelias dienas praeina.
Ar po šalinimo liks randas?
Rando dydis priklauso nuo metodo, apgamo dydžio, vietos ir individualių odos gijimo savybių. Lazerinis ar skutimo šalinimas paprastai palieka mažesnį randą nei chirurginė ekscizija. Krūtinės, pečių ir ausų spenelių srityje randas linkęs storėti. Apsauga nuo saulės (SPF 50+), žaizdos nespaudimas ir gydytojo nurodymų laikymasis gerokai sumažina ryškaus rando riziką.
Kada reikalingas histologinis tyrimas po šalinimo?
Histologinis tyrimas būtinas, kai apgamas keitėsi prieš šalinimą, turi bent vieną ABCDE požymį arba gydytojas įtaria piktybinį procesą. Praktikoje jis atliekamas po kiekvienos chirurginės ir skutimo ekscizijos. Po lazerinio šalinimo audinys sunaikinamas ir histologijos atlikti neįmanoma, po elektrokoaguliacijos – tik ribotai, todėl šie metodai skirti tik gerybiniams dariniams.
Ar galima šalinti apgamus vasarą?
Taip, tačiau po procedūros būtina griežta odos apsauga nuo saulės – rekomenduojama naudoti SPF 50+ ir vengti tiesioginių saulės spindulių gyjančioje vietoje. Saulė padidina pigmentacijos ir ryškaus rando riziką.
Kaip pasiruošti apgamo šalinimo procedūrai?
Prieš procedūrą reikia pasitarti su gydytoju dermatologu dėl apgamo pobūdžio ir tinkamiausio metodo. Gydytojui pasakykite apie lėtines ligas, alergijas ir vartojamus papildus ar preparatus, kurie gali paveikti kraujo krešėjimą – jų nutraukti savarankiškai negalima. Procedūros vietoje oda neturi būti pažeista, nudegusi saulėje ar su aktyviu uždegimu.
Ar apgamą galima šalinti lazeriu?
Galima, bet ne kiekvieną. Lazeris sunaikina audinį, todėl jo neįmanoma ištirti histologiškai. Dėl to lazeriu šalinami tik dermatoskopu įvertinti, aiškiai gerybiniai, dažniausiai iškilę apgamai, o daugelis gairių lazerio pigmentiniams apgamams apskritai nerekomenduoja. Pakitęs, netipiškas ar įtartinas apgamas visada šalinamas chirurgiškai ir tiriamas.
Ar apgamas gali ataugti po šalinimo?
Chirurgiškai pašalinus visą apgamą – retai. Po skutimo, lazerio ar elektrokoaguliacijos odoje gali likti pigmentinių ląstelių ir toje vietoje vėl atsirasti tamsi dėmė. Apie ankstesnį šalinimą pasakykite gydytojui, nes atsinaujinęs apgamas dermatoskopu gali atrodyti netipiškai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės, jei apgamas keičia spalvą, dydį ar formą, kraujuoja, niežti arba atrodo kitaip nei kiti jūsų apgamai – nelaukdami, kol pokyčiai sustiprės. iDerma dermatologas nuotolinės konsultacijos metu pagal nuotraukas ir aprašymą įvertins, kaip skubiai reikalinga apžiūra klinikoje, o pati dermatoskopija, šalinimas ir histologinis tyrimas atliekami gyvai iDerma klinikose Vilniuje ir Kaune.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Eglė Zinkevičienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Kaklo šono oda su keliomis odos papilomomis ir pigmentuotais apgamais palei sprandą.

Papiloma: kas tai, kodėl atsiranda ir kada ją šalinti

Papiloma – minkštas gerybinis odos darinys ant kaklo, vokų ar pažastų. Kodėl atsiranda, kaip atskirti nuo karpos ir apgamo, kada ir kaip ją saugu šalinti.
Iškili papiloma ir du pigmentiniai apgamai ant odos – dažni odos dariniai, vertinami dermatologo konsultacijos metu.

Apgamų šalinimas: kada tai iš tikrųjų būtina, o kada pakanka stebėti?

Kada apgamų šalinimas būtinas, o kada pakanka stebėti: ABCDE požymiai, pavojingi apgamai, kam tikrintis dažniau, kaip vyksta apžiūra dermatoskopu ir šalinimas.
Didelis asimetriškas rudai juodas odos darinys su netaisyklingais kraštais ir spalvos kitimais, įtartinas dėl melanomos

Melanoma (odos vėžys): kas tai, simptomai, kaip atpažinti ir gydymas

Melanoma – pavojingiausias odos vėžys, bet anksti aptikta išgydoma. Kaip atpažinti pagal ABCDE, kuo skiriasi nuo apgamo, išgyvenamumas pagal stadijas, gydymas.
Užgijęs linijinis randas ant plaštakos viršaus su rausvu kraštu ir aplinkine šviesesne oda po traumos

Keloidas (keloidinis randas): priežastys, požymiai ir gydymas

Keloidas – randas, kuris auga už žaizdos ribų ir nenyksta. Kuo jis skiriasi nuo hipertrofinio rando, kaip jis gydomas ir kaip prižiūrėti randą po operacijos.