Dermatologinės PaslaugosKrioterapija: Minimaliai invazyvus odos darinių šalinimas

Krioterapija: Minimaliai invazyvus odos darinių šalinimas

Specialistas su pirštinėmis krioterapijos prietaisu šalina odos darinį ant paciento rankos.

Krioterapija – minimaliai invazyvus odos darinių šalinimo būdas, kai dariniai sunaikinami ypatingai šaltais skysčiais ir specialiais instrumentais.

Dažniausiai naudojamas skystas azoto oksidas, taip pat gali būti panaudojami anglies dioksido sniegas, skysti dimetilo eteris ar propanas.

Krioterapijos privalumai:

  • nebrangu
  • greita
  • lengvai atliekama
  • saugu
  • mažai galimų komplikacijų

 

Krioterapija dažniausiai naudojama gerybiniams odos susirgimams gydyti, dariniams šalinti:

  • aktininei keratozei
  • seborėjinei keratozei
  • virusinėms karpoms
  • užkrečiamam moliuskui gydyti
  • įvairiems minkštiems darinukams
 

Kartais panaudojama ir pradiniams vėžiniams pokyčiams gydyti: paviršinei bazinių ląstelių karcinomai ir in-situ formos plokščialąstelinės karcinomos dariniams ant kojytės šalinti. Tačiau po šio gydymo reikalinga akylesnė pažeistos vietos odos priežiūra ir sekimas.

 

Krioterapija draudžiama esant:

  • neaiškiai darinio diagnozei
  • melanomai
  • tamsiaodžiui pacientui
  • dariniams, kuriems bus reikalingas tolimesnis patologo ištyrimas
  • buvusiems šalutiniams reiškiniams į taikytą krioterapinį gydymą
  • jauno amžiaus pacientui
  • pacientui be sąmonės
  • gretutinėms ligoms, kurias provokuoja šaltis

 

Procedūros atlikimo metu gali pasireikšti tam tikri šalutiniai efektai:

  • skausmas
  • patinimas
  • galvos skausmas
  • pūslelių susidarymas

 

ARTICLE_GIF

 

Kiekvienam pacientui gydytojas dermatovenerologas parenka tinkamiausią darinių šalinimo būdą ir paaiškina poprocedūrinę paveiktos vietos priežiūrą.

Dažniausiai rekomenduojama laikyti odą švarią, plauti švelniu muilu, netraumuoti šiurkščiais rūbais.

Iškart po procedūros vienkartinai galima pažeistą vietą patepti hormoniniu tepalu, išgerti nesteroidinių vaistų nuo skausmo.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra krioterapija ir kaip ji veikia?
Krioterapija – minimaliai invazyvus odos darinių šalinimo būdas, kurio metu dariniai sunaikinami ypač šaltais skysčiais. Dažniausiai naudojamas skystas azoto oksidas, taip pat gali būti panaudojami anglies dioksido sniegas ar kiti šaltnešiai. Procedūra yra greita, nebrangi ir lengvai atliekama.
Kokiems odos dariniams taikoma krioterapija?
Krioterapija dažniausiai naudojama gerybiniams odos dariniams šalinti: aktininei ir seborėjinei keratozei, virusinėms karpoms, užkrečiamajam moliuskui ir įvairiems minkštiems darinukams. Kartais ji taikoma ir pradiniams paviršiniams odos pokyčiams gydyti, tačiau tokiais atvejais reikalinga atidesnė tolesnė priežiūra.
Kokie yra krioterapijos privalumai, palyginti su kitais šalinimo metodais?
Procedūra vertinama dėl kelių savybių: ji nebrangi, greita, lengvai atliekama ir saugu. Be to, galimų komplikacijų rizika yra maža. Tai leidžia ją taikyti ambulatoriškai be ilgesnio atsigavimo laikotarpio.
Ar krioterapija tinkama visiems pacientams?
Ne – yra atvejų, kai procedūra draudžiama. Ji netaikoma esant neaiškiai darinio diagnozei, melanomai, tamsiaodžiams pacientams, jauniems pacientams, taip pat kai darinys turės būti tirtas patologo. Kontraindikacija yra ir gretutinės ligos, kurias provokuoja šaltis, bei ankstesni šalutiniai reiškiniai po krioterapinio gydymo.
Kokių šalutinių efektų galima tikėtis po procedūros?
Procedūros metu ar iškart po jos gali pasireikšti skausmas, patinimas, galvos skausmas ir pūslelių susidarymas. Šie reiškiniai paprastai yra laikini. Gydytojas paaiškina, kaip tinkamai prižiūrėti pažeistą vietą po procedūros.
Kaip prižiūrėti odą po krioterapijos?
Po procedūros rekomenduojama laikyti odą švarią ir plauti švelniu muilu. Svarbu netraumuoti šiurkščiais rūbais. Gydytojas dermatovenerologas individualiai parinktą priežiūros būdą ir nurodymus paaiškina kiekvienam pacientui.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei odos darinys keičia formą, spalvą ar dydį, sukelia diskomfortą arba nepraeina savaime, verta kuo greičiau pasikonsultuoti su specialistu. iDerma dermatologas gali įvertinti odos darinį nuotoliniu būdu – pagal paciento pateiktas nuotraukas ir aprašymą – ir patarti, ar reikalinga krioterapija ar kitas tinkamas gydymo metodas.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Živilė Gabdrafikė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Plutomis padengtas išopėjęs mazgelis ant odos, būdingas plokščialąstelinei odos vėžio karcinomai.

Plokščialąstelinė karcinoma: odos vėžys ir jo gydymas

Plokščialąstelinė karcinoma – viena dažniausių odos vėžio formų. Straipsnyje aptariame jo priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymą ir prevenciją.
Susirūpinusi moteris ranka pasirėmusi galvą žiūri į nešiojamąjį kompiuterį, jaučia stresą ir nerimą

Stresas ir oda: koks yra jų tarpusavio ryšys?

Ar žinojote, kad stresas gali tiesiogiai paveikti jūsų odą? Šiame straipsnyje aptariame, kokie odos sutrikimai susiję su emocine būsena ir kaip išsaugoti odos sveikatą stresinėmis sąlygomis.
Atopinio dermatito pažeista paraudusi, šerpetojanti oda ant dilbio ir riešo

Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas sukelia intensyvų niežulį ir paūmėjimus. Sužinokite, kas provokuoja simptomus, kaip prižiūrėti odą ir kada kreiptis į dermatologą.
Vaiko plaštaka su sausa, šiurkščia ir parausvėjusia oda – atopinio dermatito požymiai ant rankos.

Atopinis dermatitas mažam vaikui

Vaiko oda niežti ir paraudinėja? Dermatologas aiškina, kaip atpažinti atopinį dermatitą vaikams, sumažinti paūmėjimus ir prižiūrėti odą kasdien.