Krioterapija – minimaliai invazyvus odos darinių šalinimo būdas, kai dariniai sunaikinami ypatingai šaltais skysčiais ir specialiais instrumentais.
Dažniausiai naudojamas skystas azoto oksidas, taip pat gali būti panaudojami anglies dioksido sniegas, skysti dimetilo eteris ar propanas.
Krioterapijos privalumai:
- nebrangu
- greita
- lengvai atliekama
- saugu
- mažai galimų komplikacijų
Krioterapija dažniausiai naudojama gerybiniams odos susirgimams gydyti, dariniams šalinti:
- aktininei keratozei
- seborėjinei keratozei
- virusinėms karpoms
- užkrečiamam moliuskui gydyti
- įvairiems minkštiems darinukams
Kartais panaudojama ir pradiniams vėžiniams pokyčiams gydyti: paviršinei bazinių ląstelių karcinomai ir in-situ formos plokščialąstelinės karcinomos dariniams ant kojytės šalinti. Tačiau po šio gydymo reikalinga akylesnė pažeistos vietos odos priežiūra ir sekimas.
Krioterapija draudžiama esant:
- neaiškiai darinio diagnozei
- melanomai
- tamsiaodžiui pacientui
- dariniams, kuriems bus reikalingas tolimesnis patologo ištyrimas
- buvusiems šalutiniams reiškiniams į taikytą krioterapinį gydymą
- jauno amžiaus pacientui
- pacientui be sąmonės
- gretutinėms ligoms, kurias provokuoja šaltis
Procedūros atlikimo metu gali pasireikšti tam tikri šalutiniai efektai:
- skausmas
- patinimas
- galvos skausmas
- pūslelių susidarymas
ARTICLE_GIF
Kiekvienam pacientui gydytojas dermatovenerologas parenka tinkamiausią darinių šalinimo būdą ir paaiškina poprocedūrinę paveiktos vietos priežiūrą.
Dažniausiai rekomenduojama laikyti odą švarią, plauti švelniu muilu, netraumuoti šiurkščiais rūbais.
Iškart po procedūros vienkartinai galima pažeistą vietą patepti hormoniniu tepalu, išgerti nesteroidinių vaistų nuo skausmo.
