Odos LigosBaltoji dedervinė (pityriasis alba): priežastys, simptomai ir gydymas

Baltoji dedervinė (pityriasis alba): priežastys, simptomai ir gydymas

Šviesi hipopigmentinė dėmė ant vaiko skruosto, būdinga baltajai dedervinei.

Baltoji dedervinė (lot. pityriasis alba) – plačiai paplitusi, nepavojinga odos būklė, kuriai būdingos šviesesnės, smulkiai pleiskanojančios dėmės, dažniausiai ant vaiko skruostų. Ji laikoma lengva atopinio dermatito (egzemos) forma ir per kelis mėnesius ar kelerius metus praeina savaime, o odos spalva visiškai atsistato („DermNet“).

Kas yra baltoji dedervinė?

Pavadinimas apibūdina išvaizdą: pityriasis reiškia smulkias pleiskanas, o alba – blyškią spalvą. Tai nėra nei grybelis, nei vitiligo, nors dėl šviesių dėmių ji dažnai su jais painiojama. Baltoji dedervinė – silpno laipsnio odos uždegimas (dermatitas), po kurio pažeistoje vietoje laikinai sumažėja pigmento melanino („DermNet“, PCDS).

Kas dažniausiai serga?

  • Baltąja dedervine serga maždaug 5 % vaikų („DermNet“).
  • Dažniausiai serga 3–16 metų vaikai ir paaugliai; suaugusiesiems ji pasitaiko retai („DermNet“, Cleveland Clinic).
  • Berniukai ir mergaitės serga vienodai dažnai („DermNet“).
  • Dažniau ja serga žmonės, linkę į atopiją: sergantys atopiniu dermatitu, astma ar alerginiu rinitu, taip pat tie, kurių šeimoje šios ligos pasitaiko (Cleveland Clinic).
  • Odos pokyčiai ryškiau matomi tamsesnės odos žmonėms; galbūt jiems ji ir pasitaiko dažniau („DermNet“).

Priežastys

Tiksli baltosios dedervinės priežastis nežinoma. Ji dažnai pasireiškia kartu su sausa oda ir atopiniu dermatitu, todėl manoma, kad šviesios dėmės lieka po lengvo, dažnai net nepastebėto egzemos židinio (PCDS). Liga neužkrečiama: ji nesusijusi su bakterijomis ar grybeliu ir neperduodama nuo žmogaus žmogui. Mokslininkai tyrinėjo ultravioletinių spindulių, per dažno ar per reto prausimosi, vario ir kitų mikroelementų trūkumo bei Malassezia mielių vaidmenį, tačiau aiškių išvadų nėra („DermNet“). Įrodymų, kad baltąją dedervinę sukeltų vitaminų trūkumas, taip pat nepakanka (Cleveland Clinic).

Saulė ligos nesukelia, bet ją išryškina: aplinkinė oda įdega, o pačios dėmės įdega prasčiau ir lieka šviesios. Dėl to dėmės dažnai pastebimos vasarą ar po atostogų (PCDS, MedlinePlus).

Simptomai: kaip atrodo baltoji dedervinė?

Baltajai dedervinei būdinga:

  • hipopigmentuotos (prašviesėjusios, palyginti su aplinkine oda) dėmės arba nedideli, vos apčiuopiami odos iškilimai;
  • dėmių paprastai būna nuo 1 iki 20; jos apvalios, ovalios ar netaisyklingos formos, 0,5–5 cm skersmens; kraštai dažnai neryškūs, bet gali būti ir ryškūs („DermNet“);
  • spalva kinta stadijomis: nuo rausvos pleiskanojančios dėmelės iki šviesios sausos dėmės (žr. toliau);
  • niežėjimas silpnas arba jo visai nėra;
  • vieta: dažniausiai veidas, ypač skruostai ir smakras; rečiau kaklas, pečiai ir žastai; kitur ant kūno dėmės atsiranda retai.

Viena dėmė paprastai pereina kelias stadijas: iš pradžių ji būna šiek tiek pleiskanojanti ir rausva, paskui tampa šviesi su smulkiomis pleiskanomis, vėliau – lygi šviesi dėmė be pleiskanų, kol galiausiai išnyksta. Vasarą labiau matomas spalvos skirtumas, o žiemą, kai oras sausesnis, – sausumas ir pleiskanojimas („DermNet“).

Kuo baltoji dedervinė skiriasi nuo vitiligo ir grybelio?

Šviesios dėmės ant odos gali turėti kelias priežastis, o jų gydymas skiriasi, todėl jas reikia atskirti:

BūklėBūdingi skirtumai
Baltoji dedervinėŠviesesnės, bet ne visiškai baltos dėmės neryškiais kraštais, su smulkiomis pleiskanomis, dažniausiai ant vaiko veido. Vudo lempa dėmių neišryškina, grybelio tyrimas neigiamas („DermNet“, PCDS).
VitiligoPigmento visai netekusios, pieno baltumo dėmės ryškiais kraštais; gali atsirasti bet kur ant kūno, dažnai simetriškai. Vudo lempa jas išryškina. Savaime nepraeina, dėmės paprastai lieka visam laikui (PCDS, NHS).
Įvairiaspalvė dedervinėŠviesios arba rusvos smulkiai pleiskanojančios dėmės dažniausiai ant liemens, pečių ir kaklo; sukelia Malassezia mielės, todėl grybelio tyrimas teigiamas. Dažniausiai serga jauni suaugusieji, bet pasitaiko ir vaikams bei paaugliams („DermNet“).
Použdegiminė hipopigmentacijaŠviesi dėmė, likusi toje vietoje, kur prieš tai buvo egzemos ar kito odos uždegimo židinys. Manoma, kad mechanizmas toks pat kaip baltosios dedervinės; spalva atsistato savaime (PCDS).

Diagnostika

Ligos diagnozei nustatyti dažniausiai pakanka paciento apklausos ir apžiūros duomenų. Tačiau sudėtingesniais atvejais gali būti naudingi papildomi tyrimai kitoms diagnozėms atmesti:

  • apžiūra Vudo lempa – baltosios dedervinės dėmės ultravioletinėje šviesoje neišryškėja ir nešviečia, o vitiligo dėmės tampa ryškiai baltos (PCDS);
  • odos nuograndų tyrimas dėl grybelio – sergant baltąja dedervine jis būna neigiamas („DermNet“);
  • apžiūra dermatoskopu – matoma neryškiai apibrėžta šviesi sritis, smulkios paviršinės pleiskanos, išlikęs silpnas pigmento tinklelis ir normalios spalvos plaukeliai („DermNet“);
  • odos biopsija – reikalinga retai, tik kai diagnozė neaiški.

Pirminį įvertinimą dermatologas gali atlikti ir nuotoliniu būdu pagal kokybiškas nuotraukas: dėmių forma, kraštai ir pleiskanojimas jose dažniausiai matomi gerai.

Gydymas ir prognozė

Jei dėmių neniežti ir jos nepleiskanoja, gydyti nebūtina: būklė praeina savaime ir nepalieka jokių pėdsakų („DermNet“, PCDS). Gydymu siekiama drėkinti odą ir slopinti silpną uždegimą, kad spalva atsistatytų greičiau. Gali būti naudojami:

  • drėkinamieji kremai (emolientai) – pagrindinė priemonė, tepama reguliariai, 2–3 kartus per dieną (PCDS); jie mažina dėmių sausumą ir pleiskanojimą;
  • silpno veikimo hormoniniai (gliukokortikoidų) kremai – gydytojas juos skiria trumpais kursais, jei dėmės parausta ar jas niežti; tepant veidą vengiama akių srities (Cleveland Clinic);
  • nehormoniniai priešuždegiminiai kremai (kalcineurino inhibitoriai) – gali būti tokie pat veiksmingi kaip hormoniniai; pranešama, kad jie greičiau sugrąžina odos spalvą („DermNet“);
  • tepamos vitamino D pagrindu pagamintos priemonės – retais atvejais, kai dėmės išplitusios (Cleveland Clinic);
  • retais atvejais – fototerapija ar fotochemoterapija.

Saugokite odą nuo saulės kasdien: naudokite plataus spektro SPF 30+ kremą. Jis mažina aplinkinės odos įdegimą, todėl dėmės mažiau išsiskiria, ir saugo pačias dėmes, kurios nudega lengviau nei sveika oda (MedlinePlus, Cleveland Clinic).

Prognozė. Normali odos pigmentacija atsistato savaime: vidutiniškai per metus (nuo kelių mėnesių iki 2–3 metų). Vaikystėje dėmės gali atsirasti ir vėl išnykti, bet iki pilnametystės paprastai išnyksta visam laikui („DermNet“, Cleveland Clinic).

Patarimai tėvams

  • Nebandykite dėmių nutrinti. Prauskite vaiką švelniomis, bekvapėmis priemonėmis be muilo, o po maudynių odą iškart patepkite drėkinamuoju kremu – tai tie patys atopinės odos priežiūros principai, kuriuos rekomenduoja Britų dermatologų asociacija (BAD).
  • Jei vaikas kasosi, kreipkitės į gydytoją: į įbrėžimus gali patekti infekcija (Cleveland Clinic).
  • Vaikas gali jaustis nepatogiai dėl savo išvaizdos. Paaiškinkite jam, kad dėmės neužkrečiamos ir kad jos išnyks.

Kada kreiptis į gydytoją?

  • dėmės ryškiai baltos, ryškiais kraštais arba plinta – reikia atmesti vitiligo;
  • dėmės pleiskanoja ir plinta ant liemens ar pečių – gali būti įvairiaspalvė dedervinė, kuriai reikia priešgrybelinio gydymo;
  • dėmes niežti, jos parausta ar šlapiuoja;
  • pokyčiai nepraeina ilgiau nei metus arba trukdo vaikui.

Nuotolinės konsultacijos metu iDerma dermatologas įvertina odos pokyčius pagal nuotraukas ir aprašymą, padeda atskirti baltąją dedervinę nuo vitiligo ar grybelio ir pasiūlo tolesnius veiksmus. Registruokitės konsultacijai internetu, o jei vaikui reikia apžiūros gyvai, vaikų dermatologas priima Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra baltoji dedervinė?
Baltoji dedervinė (pityriasis alba) – plačiai paplitusi, nepavojinga odos būklė, dažnai priskiriama lengvai atopinio dermatito formai. Jai būdingos prašviesėjusios, smulkiai pleiskanojančios dėmės, dažniausiai veide, rečiau ant kaklo, pečių ir žastų. Būklė nekenksminga ir dažniausiai praeina savaime.
Ar baltoji dedervinė užkrečiama?
Ne, baltoji dedervinė nėra užkrečiama. Tiksli jos priežastis nežinoma, tačiau ji dažniau pasitaiko žmonėms, linkusiems į atopiją ir įvairias alergijas. Liga nėra susijusi su bakterijomis ar grybeliu, todėl sąlyčio su sergančiuoju bijoti nereikia.
Kas dažniausiai serga baltąja dedervine?
Baltoji dedervinė dažniausiai pasireiškia 3–16 metų vaikams ir paaugliams; suaugusiesiems ji pasitaiko retai. Berniukai ir mergaitės serga vienodai dažnai („DermNet“). Dažniau ja serga į atopiją linkę žmonės – sergantys atopiniu dermatitu, astma ar alerginiu rinitu. Odos pokyčiai ryškiau matomi tamsesnės odos žmonėms, nes prašviesėjusios dėmės labiau kontrastuoja su aplinkine oda.
Kaip atrodo baltoji dedervinė?
Ligai būdingos apvalios ar ovalios prašviesėjusios dėmės, 0,5–5 cm skersmens, dažnai neryškiais kraštais; jų paprastai būna nuo 1 iki 20. Iš pradžių dėmės gali būti šiek tiek rausvos ir pleiskanojančios, vėliau tampa šviesios ir sausos, kartais jas silpnai niežti. Dažniausiai jos atsiranda ant skruostų ir smakro, rečiau ant kaklo, pečių ir žastų („DermNet“).
Kaip diagnozuojama baltoji dedervinė?
Diagnozei nustatyti dažniausiai pakanka gydytojo apklausos ir apžiūros duomenų. Sudėtingesniais atvejais gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus – apžiūrą Vudo lempa, odos nuograndų tyrimą dėl grybelio, apžiūrą dermatoskopu ar odos biopsiją – kitoms panašioms būklėms atmesti.
Ar baltoji dedervinė praeina savaime?
Taip, normali odos pigmentacija paprastai atsistato savaime per kelis mėnesius ar kelerius metus. Rekomenduojama vengti intensyvių UV spindulių ir naudoti apsaugą nuo saulės, nes saulėje dėmės tampa labiau pastebimos. Gydytojo parinktas gydymas gali pagreitinti spalvos atsistatymą ir palengvinti simptomus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei dėmės nepraeina, plinta ar kelia nepatogumų, verta pasikonsultuoti su dermatologu. Nuotolinės konsultacijos metu iDerma dermatologas gali įvertinti odos pokyčius pagal nuotraukas ir aprašymą bei pasiūlyti tolesnius veiksmus.
Ar baltoji dedervinė yra vitiligo?
Ne. Vitiligo dėmės būna pieno baltumo, nes pigmento jose visai nelieka, jų kraštai ryškūs, pleiskanų nėra, o Vudo lempa jas išryškina. Baltosios dedervinės dėmės tik šviesesnės už aplinkinę odą, neryškiais kraštais, su smulkiomis pleiskanomis ir savaime praeina (PCDS, NHS). Jei abejojate, dermatologas jas atskirs apžiūrėjęs.
Ar baltoji dedervinė yra grybelis?
Ne. Grybelio tyrimas sergant baltąja dedervine būna neigiamas („DermNet“). Šviesias pleiskanojančias dėmes gali sukelti ir įvairiaspalvė dedervinė – mielių sukelta būklė, kuriai reikia priešgrybelinio gydymo; ji dažniausiai pažeidžia liemenį ir pečius, o ne vaiko veidą. Jei dėmės plinta ant liemens, kreipkitės į gydytoją – jis atliks nuograndų tyrimą.
Kodėl dėmės labiau matomos vasarą?
Dėmės įdega prasčiau nei aplinkinė oda, todėl vasarą, kai likusi oda patamsėja, skirtumas išryškėja (PCDS, MedlinePlus). Dėmės taip pat nudega lengviau nei sveika oda. Kasdien naudojamas plataus spektro SPF 30+ kremas mažina ir įdegimą aplink dėmes, ir nudegimo riziką (Cleveland Clinic).
Ar baltoji dedervinė pasitaiko suaugusiesiems?
Retai. Tai daugiausia 3–16 metų vaikų ir paauglių būklė, kuri iki pilnametystės paprastai išnyksta visam laikui („DermNet“, Cleveland Clinic). Suaugusiam žmogui atsiradusias šviesias dėmes verta parodyti dermatologui, nes tikėtinesnės kitos priežastys – įvairiaspalvė dedervinė, vitiligo ar po uždegimo likusi hipopigmentacija.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Eglė Zinkevičienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Plaštakos oda su pleiskanojančiomis, parausvėjusiomis plokštelėmis, būdingomis plokščiajai kerpligei.

Plokščioji kerpligė

Plokščioji kerpligė – odos ir gleivinių liga su niežtinčiomis papulėmis. Simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymo galimybės iš iDerma dermatologų.
Iškilus karpos pavidalo seborėjinės keratozės darinys su grublėtu paviršiumi ant odos, vertinamas nuotoliniu būdu.

Seborėjinė keratozė: simptomai, diagnostika ir gydymas

Seborėjinė keratozė (keratoma, senatvinė keratozė) – gerybinis rudas darinys. Kaip atskirti nuo melanomos ir aktininės keratozės, kada ir kaip šalinti.
Balkšvas, sustorėjęs ir pleiskanojantis odos sluoksnis ant abiejų kulnų, būdingas taškinei keratolizei.

Taškinė keratolizė

Kojų duobutės ir nemalonus kvapas – gali būti taškinė keratolizė. Dermatologas aiškina priežastis, simptomus, gydymo metodus ir prevenciją.
Lupanti, sausa ir paraudusi delnų bei pirštų oda su pažeistais nagais, būdinga eksfoliacinei keratolizei.

Viena iš galimų odos lupimosi priežasčių – eksfoliacinė keratolizė

Eksfoliacinė keratolizė sukelia delnų lupimąsi ir pūsleles. Sužinokite, kaip ją atskirti nuo egzemos ar grybelio ir kokia priežiūra veiksminga.