Baltoji dedervinė (lot. pityriasis alba) – plačiai paplitusi, nepavojinga odos būklė, kuriai būdingos šviesesnės, smulkiai pleiskanojančios dėmės, dažniausiai ant vaiko skruostų. Ji laikoma lengva atopinio dermatito (egzemos) forma ir per kelis mėnesius ar kelerius metus praeina savaime, o odos spalva visiškai atsistato („DermNet“).
Kas yra baltoji dedervinė?
Pavadinimas apibūdina išvaizdą: pityriasis reiškia smulkias pleiskanas, o alba – blyškią spalvą. Tai nėra nei grybelis, nei vitiligo, nors dėl šviesių dėmių ji dažnai su jais painiojama. Baltoji dedervinė – silpno laipsnio odos uždegimas (dermatitas), po kurio pažeistoje vietoje laikinai sumažėja pigmento melanino („DermNet“, PCDS).
Kas dažniausiai serga?
- Baltąja dedervine serga maždaug 5 % vaikų („DermNet“).
- Dažniausiai serga 3–16 metų vaikai ir paaugliai; suaugusiesiems ji pasitaiko retai („DermNet“, Cleveland Clinic).
- Berniukai ir mergaitės serga vienodai dažnai („DermNet“).
- Dažniau ja serga žmonės, linkę į atopiją: sergantys atopiniu dermatitu, astma ar alerginiu rinitu, taip pat tie, kurių šeimoje šios ligos pasitaiko (Cleveland Clinic).
- Odos pokyčiai ryškiau matomi tamsesnės odos žmonėms; galbūt jiems ji ir pasitaiko dažniau („DermNet“).
Priežastys
Tiksli baltosios dedervinės priežastis nežinoma. Ji dažnai pasireiškia kartu su sausa oda ir atopiniu dermatitu, todėl manoma, kad šviesios dėmės lieka po lengvo, dažnai net nepastebėto egzemos židinio (PCDS). Liga neužkrečiama: ji nesusijusi su bakterijomis ar grybeliu ir neperduodama nuo žmogaus žmogui. Mokslininkai tyrinėjo ultravioletinių spindulių, per dažno ar per reto prausimosi, vario ir kitų mikroelementų trūkumo bei Malassezia mielių vaidmenį, tačiau aiškių išvadų nėra („DermNet“). Įrodymų, kad baltąją dedervinę sukeltų vitaminų trūkumas, taip pat nepakanka (Cleveland Clinic).
Saulė ligos nesukelia, bet ją išryškina: aplinkinė oda įdega, o pačios dėmės įdega prasčiau ir lieka šviesios. Dėl to dėmės dažnai pastebimos vasarą ar po atostogų (PCDS, MedlinePlus).
Simptomai: kaip atrodo baltoji dedervinė?


Baltajai dedervinei būdinga:
- hipopigmentuotos (prašviesėjusios, palyginti su aplinkine oda) dėmės arba nedideli, vos apčiuopiami odos iškilimai;
- dėmių paprastai būna nuo 1 iki 20; jos apvalios, ovalios ar netaisyklingos formos, 0,5–5 cm skersmens; kraštai dažnai neryškūs, bet gali būti ir ryškūs („DermNet“);
- spalva kinta stadijomis: nuo rausvos pleiskanojančios dėmelės iki šviesios sausos dėmės (žr. toliau);
- niežėjimas silpnas arba jo visai nėra;
- vieta: dažniausiai veidas, ypač skruostai ir smakras; rečiau kaklas, pečiai ir žastai; kitur ant kūno dėmės atsiranda retai.
Viena dėmė paprastai pereina kelias stadijas: iš pradžių ji būna šiek tiek pleiskanojanti ir rausva, paskui tampa šviesi su smulkiomis pleiskanomis, vėliau – lygi šviesi dėmė be pleiskanų, kol galiausiai išnyksta. Vasarą labiau matomas spalvos skirtumas, o žiemą, kai oras sausesnis, – sausumas ir pleiskanojimas („DermNet“).
Kuo baltoji dedervinė skiriasi nuo vitiligo ir grybelio?
Šviesios dėmės ant odos gali turėti kelias priežastis, o jų gydymas skiriasi, todėl jas reikia atskirti:
| Būklė | Būdingi skirtumai |
|---|---|
| Baltoji dedervinė | Šviesesnės, bet ne visiškai baltos dėmės neryškiais kraštais, su smulkiomis pleiskanomis, dažniausiai ant vaiko veido. Vudo lempa dėmių neišryškina, grybelio tyrimas neigiamas („DermNet“, PCDS). |
| Vitiligo | Pigmento visai netekusios, pieno baltumo dėmės ryškiais kraštais; gali atsirasti bet kur ant kūno, dažnai simetriškai. Vudo lempa jas išryškina. Savaime nepraeina, dėmės paprastai lieka visam laikui (PCDS, NHS). |
| Įvairiaspalvė dedervinė | Šviesios arba rusvos smulkiai pleiskanojančios dėmės dažniausiai ant liemens, pečių ir kaklo; sukelia Malassezia mielės, todėl grybelio tyrimas teigiamas. Dažniausiai serga jauni suaugusieji, bet pasitaiko ir vaikams bei paaugliams („DermNet“). |
| Použdegiminė hipopigmentacija | Šviesi dėmė, likusi toje vietoje, kur prieš tai buvo egzemos ar kito odos uždegimo židinys. Manoma, kad mechanizmas toks pat kaip baltosios dedervinės; spalva atsistato savaime (PCDS). |
Diagnostika
Ligos diagnozei nustatyti dažniausiai pakanka paciento apklausos ir apžiūros duomenų. Tačiau sudėtingesniais atvejais gali būti naudingi papildomi tyrimai kitoms diagnozėms atmesti:
- apžiūra Vudo lempa – baltosios dedervinės dėmės ultravioletinėje šviesoje neišryškėja ir nešviečia, o vitiligo dėmės tampa ryškiai baltos (PCDS);
- odos nuograndų tyrimas dėl grybelio – sergant baltąja dedervine jis būna neigiamas („DermNet“);
- apžiūra dermatoskopu – matoma neryškiai apibrėžta šviesi sritis, smulkios paviršinės pleiskanos, išlikęs silpnas pigmento tinklelis ir normalios spalvos plaukeliai („DermNet“);
- odos biopsija – reikalinga retai, tik kai diagnozė neaiški.
Pirminį įvertinimą dermatologas gali atlikti ir nuotoliniu būdu pagal kokybiškas nuotraukas: dėmių forma, kraštai ir pleiskanojimas jose dažniausiai matomi gerai.
Gydymas ir prognozė
Jei dėmių neniežti ir jos nepleiskanoja, gydyti nebūtina: būklė praeina savaime ir nepalieka jokių pėdsakų („DermNet“, PCDS). Gydymu siekiama drėkinti odą ir slopinti silpną uždegimą, kad spalva atsistatytų greičiau. Gali būti naudojami:
- drėkinamieji kremai (emolientai) – pagrindinė priemonė, tepama reguliariai, 2–3 kartus per dieną (PCDS); jie mažina dėmių sausumą ir pleiskanojimą;
- silpno veikimo hormoniniai (gliukokortikoidų) kremai – gydytojas juos skiria trumpais kursais, jei dėmės parausta ar jas niežti; tepant veidą vengiama akių srities (Cleveland Clinic);
- nehormoniniai priešuždegiminiai kremai (kalcineurino inhibitoriai) – gali būti tokie pat veiksmingi kaip hormoniniai; pranešama, kad jie greičiau sugrąžina odos spalvą („DermNet“);
- tepamos vitamino D pagrindu pagamintos priemonės – retais atvejais, kai dėmės išplitusios (Cleveland Clinic);
- retais atvejais – fototerapija ar fotochemoterapija.
Saugokite odą nuo saulės kasdien: naudokite plataus spektro SPF 30+ kremą. Jis mažina aplinkinės odos įdegimą, todėl dėmės mažiau išsiskiria, ir saugo pačias dėmes, kurios nudega lengviau nei sveika oda (MedlinePlus, Cleveland Clinic).
Prognozė. Normali odos pigmentacija atsistato savaime: vidutiniškai per metus (nuo kelių mėnesių iki 2–3 metų). Vaikystėje dėmės gali atsirasti ir vėl išnykti, bet iki pilnametystės paprastai išnyksta visam laikui („DermNet“, Cleveland Clinic).
Patarimai tėvams
- Nebandykite dėmių nutrinti. Prauskite vaiką švelniomis, bekvapėmis priemonėmis be muilo, o po maudynių odą iškart patepkite drėkinamuoju kremu – tai tie patys atopinės odos priežiūros principai, kuriuos rekomenduoja Britų dermatologų asociacija (BAD).
- Jei vaikas kasosi, kreipkitės į gydytoją: į įbrėžimus gali patekti infekcija (Cleveland Clinic).
- Vaikas gali jaustis nepatogiai dėl savo išvaizdos. Paaiškinkite jam, kad dėmės neužkrečiamos ir kad jos išnyks.
Kada kreiptis į gydytoją?
- dėmės ryškiai baltos, ryškiais kraštais arba plinta – reikia atmesti vitiligo;
- dėmės pleiskanoja ir plinta ant liemens ar pečių – gali būti įvairiaspalvė dedervinė, kuriai reikia priešgrybelinio gydymo;
- dėmes niežti, jos parausta ar šlapiuoja;
- pokyčiai nepraeina ilgiau nei metus arba trukdo vaikui.
Nuotolinės konsultacijos metu iDerma dermatologas įvertina odos pokyčius pagal nuotraukas ir aprašymą, padeda atskirti baltąją dedervinę nuo vitiligo ar grybelio ir pasiūlo tolesnius veiksmus. Registruokitės konsultacijai internetu, o jei vaikui reikia apžiūros gyvai, vaikų dermatologas priima Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.






