Kas tai?
Seborėjinė keratozė yra gerybinis odos darinys, kuris dažniausiai būna įvairių rudos spalvos atspalvių ir turi šiurkštų arba vaškinį paviršių. Manoma, kad jis susidaro dėl sutrikusio paviršinių odos ląstelių brendimo ir nusilupimo: ląstelės kaupiasi ir sudaro iškilią plokštelę, kuri atrodo lyg prilipusi prie odos. Tą patį darinį gydytojai vadina ir senatvine keratoze, keratoma ar seborėjine karpa, nors su virusinėmis karpomis jis neturi nieko bendra.
Tai vienas dažniausių odos darinių apskritai. Jų turi daugiau kaip 90 % vyresnių nei 60 metų žmonių, pirmieji dažniausiai atsiranda sulaukus 30–40 metų, o iki 20 metų pasitaiko retai („DermNet“). Vieniems žmonėms jų būna vos keli, kitiems – šimtai. Seborėjinė keratozė neužkrečiama, neskauda ir sveikatai pavojaus nekelia, tačiau ją nesunku supainioti su rimtesniais dariniais, todėl naują ar pasikeitusį darinį verta parodyti dermatologui (AAD).
Keratozė, seborėjinė keratozė ar keratoma – kas yra kas?
Žodis keratozė reiškia tik sustorėjusį raginį odos sluoksnį, todėl tą patį pavadinimą turi kelios visiškai skirtingos būklės:
- Seborėjinė keratozė (keratoma, senatvinė keratozė): gerybinis, prie odos lyg prilipęs rudas darinys. Apie ją – šis straipsnis. Pavadinimu „senatvinė keratozė“ kartais vadinama ir aktininė keratozė, todėl vien iš pavadinimo spręsti negalima.
- Aktininė (saulės) keratozė: šiurkšti, pleiskanojanti dėmelė saulės pažeistoje odoje. Ji yra ikivėžinė ir be gydymo gali virsti plokščialąsteline karcinoma.
- Folikulinė keratozė („žąsies oda“): smulkūs šiurkštūs spuogeliai ant žastų ir šlaunų, dažniausiai jauniems žmonėms. Nepavojinga.
- Odos ragas: kieta, rago formos išauga, kurios pagrindą būtina ištirti, nes ji gali slėpti odos vėžį.
Jei abejojate, kurią keratozę turite, nespėliokite: gydytojas dermatoskopu jas dažniausiai atskiria per kelias minutes, o abejotinu atveju darinį ištiria mikroskopu.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli priežastis, dėl kurios atsiranda seborėjinė keratozė, nėra žinoma. Pavadinimas klaidina: šie dariniai nesusiję nei su riebalų liaukomis, nei su riebia oda, nei su seborėjiniu dermatitu („DermNet“). Žinomi rizikos veiksniai:
- Amžius: tai odos senėjimo požymis. Darinių su metais daugėja, o po 60 metų juos turi beveik visi.
- Genetinis polinkis: jei jūsų giminaičiai turi daug seborėjinių keratozių, didesnė tikimybė, kad jų daug atsiras ir jums.
- UV spinduliuotė: galvos ir kaklo dariniuose dažnai randami tie patys genų pokyčiai kaip ir saulės dėmėse, todėl saulė, manoma, prisideda prie jų atsiradimo, nors keratozės susidaro ir drabužiais dengiamose vietose („DermNet“).
- Trintis: odos raukšlėse (pažastyse, kirkšnyse, po krūtimis) darinius gali skatinti nuolatinis odos trynimasis.
- Odos uždegimas ar nudegimas saulėje: po jų kartais per trumpą laiką atsiranda daug naujų darinių.
Seborėjinė keratozė atsiranda visų odos tipų žmonėms, ir vyrams, ir moterims. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris sukelia virusines karpas, su ja greičiausiai nesusijęs („DermNet“).



Simptomai
Seborėjinė keratozė dažnai atpažįstama pagal būdingus požymius:
- „Prilipusi“ išvaizda: mazgelis ar plokštelė atrodo lyg priklijuota prie odos paviršiaus – AAD tokį darinį lygina su šilto vaško lašu ant odos.
- Paviršius: šiurkštus, karpą primenantis arba lygus ir vaškinis; dažnai su smulkiais įtrūkimais ir įspaustomis duobutėmis.
- Spalva: nuo odos spalvos ir gelsvos iki šviesiai rudos, tamsiai rudos ar beveik juodos. Vienas darinys gali būti kelių atspalvių.
- Dydis: nuo 1 mm iki kelių centimetrų. Dariniai auga lėtai, metų metais.
- Pojūčiai: paprastai neskauda. Sudirgintas drabužių ar papuošalų darinys gali niežėti, parausti ar kraujuoti.
- Lokalizacija: dažniausiai krūtinė, nugara, galva ir kaklas. Gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, išskyrus delnus, padus ir gleivines. Dažnai dariniai susigrupuoja galvos plaukuotoje dalyje, po krūtimis, išilgai stuburo ar kirkšnyse („DermNet“, AAD).


Rūšys
Seborėjinės keratozės skiriasi forma ir išvaizda:
- Plokščioji (makulinė): nedideli ploni rudos spalvos lopeliai, iš pradžių primenantys dėmes ant odos; dažni kaklo ir liemens srityse vyresniame amžiuje. Nuo saulės dėmės (lentigo) juos kartais sunku atskirti net dermatoskopu („DermNet“).
- Iškilusioji (papilomatozinė): tipiškiausia forma – iškilus, šiurkštus, karpą primenantis darinys, aiškiai atsiribojęs nuo aplinkinės odos.
- Kotuotoji (pedunkulinė): ant siauro kotelio kabantis darinys, dažnas pažasties ar kaklo srityje. Panašiai atrodo ir minkštosios fibromos.
- Sudirgusi (dirginamoji): kai darinys trinasi į drabužius, jis parausta, pradeda niežėti, apsitraukia pluta, o aplink gali atsirasti egzemą primenantis uždegimas. Tai nerodo supiktybėjimo, bet tokį darinį vis tiek turėtų apžiūrėti gydytojas.
- Stiuko (angl. stucco) keratozė: smulkūs pilkšvi ar balkšvi, sausi mazgeliai ant blauzdų ir kulkšnių vyresniems žmonėms.

Kaip atskirti nuo pavojingesnių darinių?
Seborėjinė keratozė yra gerybinė ir į vėžį nevirsta, nors pavojingas darinys gali atsirasti šalia jos ar joje, o rudas, netaisyklingas darinys kartais gali priminti melanomą ar įtartiną apgamą. Skirtingai nuo seborėjinės keratozės, aktininė keratozė – saulės pažeistos odos darinys – be gydymo gali progresuoti į odos vėžį. Tik gydytojas dermatoskopu gali patikimai atskirti gerybinį darinį nuo pavojingo, todėl bet kokį staiga pasikeitusį ar naują darinį verta parodyti specialistui. Kaip ir dėl kitų gerybinių darinių, pavyzdžiui, vyšninės angiomos, prieš svarstant šalinimą svarbiausia tiksli diagnozė.
| Darinys | Kuo panašus | Kuo skiriasi nuo seborėjinės keratozės |
|---|---|---|
| Melanoma | Tamsi, kelių atspalvių, netaisyklinga dėmė ar mazgelis | Kraštai neryškūs, spalva pasiskirsčiusi netolygiai, darinys auga ir keičiasi per savaites ar mėnesius, gali kraujuoti be dirginimo |
| Aktininė keratozė | Šiurkšti rusva dėmelė | Plokščia, lengviau apčiuopiama nei matoma, atsiranda tik saulės pažeistose vietose (veide, plaštakose, plikėje); ikivėžinė |
| Bazinių ląstelių karcinoma | Pigmentinė forma gali būti rusva ar juoda | Blizgus, perlamutrinis kraštas, matomos smulkios kraujagyslės, centre dažnai žaizdelė, kuri negyja |
| Plokščialąstelinė karcinoma | Šiurkštus, plutotas mazgelis | Kieta, gali būti jautri, greitai auga, gali išopėti; saulės pažeista oda |
| Apgamas | Rudas, iškilęs darinys | Lygus, minkštas, vienodos spalvos, dažniausiai atsiranda jaunystėje ir metų metais nesikeičia |
| Virusinė karpa | Šiurkštus, karpos pavidalo paviršius | Odos spalvos ar pilkšva, su juodais taškeliais paviršiuje, dažnai plaštakose ir pėdose, užkrečiama |
| Saulės dėmė (lentigo) | Plokščia ruda dėmė saulės veikiamoje odoje | Visiškai lygi, neiškilusi; iš jos ilgainiui gali išsivystyti plokščioji seborėjinė keratozė |
| Dermatofibroma | Rusvas mazgelis ant kojų | Kieta, suspaudus iš šonų įsitraukia į vidų, paviršius lygus |
Retais atvejais staiga atsiradę gausūs nauji, greitai didėjantys seborėjinės keratozės dariniai medicinos literatūroje aprašyti kaip galimas paslėptos piktybinės ligos, dažniausiai skrandžio ar storosios žarnos, požymis (Leser–Trélat požymis). Ryšys tebėra diskutuotinas, nes ir keratozės, ir vėžys dažnėja su amžiumi, tačiau toks staigus išplitimas, ypač jaunesniam nei 30 metų žmogui ir kartu su niežėjimu, yra pagrindas pasitikrinti pas gydytoją („DermNet“). Daug naujų darinių gali atsirasti ir po nudegimo saulėje, odos uždegimo ar taikant kai kuriuos onkologinio gydymo metodus – tai nėra naujo ar paslėpto vėžio požymis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors seborėjinės keratozės paprastai nesukelia sveikatos problemų, kreiptis verta, jei:
- ant odos atsiranda staigių pakitimų – darinys padidėja, pasikeičia jo spalva ar tekstūra;
- darinys sudirgsta, pradeda niežėti ar kraujuoti be aiškios priežasties;
- atsiranda šlapiuojančių, ilgai negyjančių žaizdelių;
- darinio kraštai neryškūs, spalva netolygi arba jis skiriasi nuo visų kitų jūsų darinių;
- per trumpą laiką staiga atsiranda daug naujų darinių;
- darinys trukdo – kabinasi už drabužių, papuošalų, trinasi skutantis.
Šiais atvejais rekomenduojame pasikonsultuoti su dermatologu. Galite išbandyti apgamų tyrimą internetu – dermatologas įvertins odos darinius pagal pateiktas nuotraukas. Arba pasirinkite dermatologinę konsultaciją gyvai arba nuotoliniu būdu.
Diagnostika
Seborėjinė keratozė paprastai diagnozuojama pagal būdingus klinikinius požymius: aiškiai atsiribojusią, lyg prilipusią karpos pavidalo plokštelę. Dermatologas patikslina diagnozę apžiūrėdamas darinį dermatoskopu – prietaisu, kuris leidžia detaliau stebėti odos struktūras. Seborėjinei keratozei būdingi dermatoskopiniai požymiai yra balti, miliumus primenantys taškeliai, rudi ar oranžiniai „kamščiai“ odos įdubose ir vingiuoti, smegenų raukšles primenantys grioveliai („DermNet“).
Jei abejonių lieka, atliekama biopsija: darinys nuskutamas ar išpjaunamas ir ištiriamas mikroskopu. AAD pabrėžia, kad tai vienintelis būdas tiksliai paneigti odos vėžį, todėl gydytojas į vėžį panašų darinį šalina taip, kad audinį būtų galima ištirti.
Gydymas
Kadangi seborėjinė keratozė nekenksminga, gydyti jos nebūtina. Dermatologas siūlo pašalinti darinį, kai jis panašus į odos vėžį, nuolat dirginamas, kabinasi už drabužių ar papuošalų arba tiesiog atrodo neestetiškai (AAD). Galimi būdai:
- Krioterapija: gydymas šalčiu naudojant skystą azotą. Tinka plonesniems dariniams, prireikus kartojama. Procedūra trumpa; darinio vietoje gali atsirasti pūslelė, vėliau pluta, kuri nukrinta savaime.
- Nuskutimas ir išgramdymas (kiuretažas): atlikus vietinę nejautrą, darinys nuskutamas skalpeliu ar išgramdomas specialiu įrankiu. Siūlių nereikia, o pašalintą audinį galima ištirti mikroskopu, todėl šis būdas renkamas, kai diagnozė kelia nors mažiausią abejonę.
- Elektrochirurgija: nepageidaujamas audinys pašalinamas elektros srove, dažnai derinant su išgramdymu.
- Lazerinė terapija: darinys nugarinamas lazeriu; audinio ištirti nelieka, todėl šis būdas tinka tik aiškiai gerybiniams dariniams.
Kiekvienas metodas turi trūkumų. Po šalinimo oda toje vietoje kurį laiką būna šviesesnė už aplinkinę – dažniausiai spalva išsilygina, bet tamsesnės odos žmonėms šviesi dėmė gali likti visam laikui (AAD, „DermNet“). Pašalintas darinys paprastai neatauga, tačiau naujų gali atsirasti kitose vietose, o paprasto būdo pašalinti dešimtis darinių per vieną kartą nėra. Namuose darinių nekrapštykite ir nebandykite „nudeginti“ – gali likti randas, prasidėti infekcija, o diagnozė taip ir nepatvirtinama.
Priežiūra ir profilaktika
Kaip išvengti seborėjinių keratozių, nežinoma, o genetikos pakeisti negalime („DermNet“). Vis dėlto odą apsaugoti verta:
- Apsauga nuo saulės: naudokite kremus su SPF 30–50, dėvėkite odą dengiančius drabužius ir skrybėlę plačiais kraštais. Tai mažina saulės dėmių ir ikivėžinių aktininių keratozių riziką. Būtent su jomis seborėjinės keratozės painiojamos dažniausiai.
- Nedirginkite darinių: rinkitės odos netrinančius drabužius, atsargiai skuskitės aplink darinį, nekrapštykite plutelių.
- Sudirgusį darinį galima tepti paprastu emolientu, o jei jis parausta ir niežti ilgiau nei kelias dienas, parodykite jį gydytojui.
- Reguliari odos apžiūra: kartą per kelis mėnesius apžiūrėkite odą gerai apšviestoje vietoje, nufotografuokite darinius su liniuote ir palyginkite po pusmečio – taip pokyčius pastebėsite anksti.
Ką daryti, jei įtariate seborėjinę keratozę?
- Nufotografuokite darinį iš arti ir iš toliau, dienos šviesoje, šalia padėję liniuotę ar monetą dydžiui įvertinti.
- Pateikite nuotraukas dermatologui per apgamų tyrimą arba nuotolinę konsultaciją: gydytojas įvertins, ar darinys atrodo gerybinis, ir pasakys, ar reikia apžiūros dermatoskopu gyvai.
- Nuspręskite dėl šalinimo kartu su gydytoju, jei darinys dirginamas ar trukdo: jis parinks metodą pagal darinio storį, vietą ir jūsų odos tipą.
Nuotolinė konsultacija tinka įvertinti, ar darinys panašus į seborėjinę keratozę ir ar jį reikia tirti toliau. Įtartiną darinį vis tiek reikia apžiūrėti dermatoskopu gyvai, o šalinimas atliekamas tik klinikoje.
Nuotraukų šaltiniai: seborėjinė keratozė iš arti – Assafn, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons; daugybinės seborėjinės keratozės ant nugaros – James Heilman, MD, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons; sudirgusi seborėjinė keratozė – Lmbuga, viešoji sritis, via Wikimedia Commons.






