Odos LigosSeborėjinė keratozė: simptomai, diagnostika ir gydymas

Seborėjinė keratozė: simptomai, diagnostika ir gydymas

Iškilus karpos pavidalo seborėjinės keratozės darinys su grublėtu paviršiumi ant odos, vertinamas nuotoliniu būdu.

Kas tai?

Seborėjinė keratozė yra gerybinis odos darinys, kuris dažniausiai būna įvairių rudos spalvos atspalvių ir turi šiurkštų arba vaškinį paviršių. Manoma, kad jis susidaro dėl sutrikusio paviršinių odos ląstelių brendimo ir nusilupimo: ląstelės kaupiasi ir sudaro iškilią plokštelę, kuri atrodo lyg prilipusi prie odos. Tą patį darinį gydytojai vadina ir senatvine keratoze, keratoma ar seborėjine karpa, nors su virusinėmis karpomis jis neturi nieko bendra.

Tai vienas dažniausių odos darinių apskritai. Jų turi daugiau kaip 90 % vyresnių nei 60 metų žmonių, pirmieji dažniausiai atsiranda sulaukus 30–40 metų, o iki 20 metų pasitaiko retai („DermNet“). Vieniems žmonėms jų būna vos keli, kitiems – šimtai. Seborėjinė keratozė neužkrečiama, neskauda ir sveikatai pavojaus nekelia, tačiau ją nesunku supainioti su rimtesniais dariniais, todėl naują ar pasikeitusį darinį verta parodyti dermatologui (AAD).

Keratozė, seborėjinė keratozė ar keratoma – kas yra kas?

Žodis keratozė reiškia tik sustorėjusį raginį odos sluoksnį, todėl tą patį pavadinimą turi kelios visiškai skirtingos būklės:

  • Seborėjinė keratozė (keratoma, senatvinė keratozė): gerybinis, prie odos lyg prilipęs rudas darinys. Apie ją – šis straipsnis. Pavadinimu „senatvinė keratozė“ kartais vadinama ir aktininė keratozė, todėl vien iš pavadinimo spręsti negalima.
  • Aktininė (saulės) keratozė: šiurkšti, pleiskanojanti dėmelė saulės pažeistoje odoje. Ji yra ikivėžinė ir be gydymo gali virsti plokščialąsteline karcinoma.
  • Folikulinė keratozė („žąsies oda“): smulkūs šiurkštūs spuogeliai ant žastų ir šlaunų, dažniausiai jauniems žmonėms. Nepavojinga.
  • Odos ragas: kieta, rago formos išauga, kurios pagrindą būtina ištirti, nes ji gali slėpti odos vėžį.

Jei abejojate, kurią keratozę turite, nespėliokite: gydytojas dermatoskopu jas dažniausiai atskiria per kelias minutes, o abejotinu atveju darinį ištiria mikroskopu.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli priežastis, dėl kurios atsiranda seborėjinė keratozė, nėra žinoma. Pavadinimas klaidina: šie dariniai nesusiję nei su riebalų liaukomis, nei su riebia oda, nei su seborėjiniu dermatitu („DermNet“). Žinomi rizikos veiksniai:

  • Amžius: tai odos senėjimo požymis. Darinių su metais daugėja, o po 60 metų juos turi beveik visi.
  • Genetinis polinkis: jei jūsų giminaičiai turi daug seborėjinių keratozių, didesnė tikimybė, kad jų daug atsiras ir jums.
  • UV spinduliuotė: galvos ir kaklo dariniuose dažnai randami tie patys genų pokyčiai kaip ir saulės dėmėse, todėl saulė, manoma, prisideda prie jų atsiradimo, nors keratozės susidaro ir drabužiais dengiamose vietose („DermNet“).
  • Trintis: odos raukšlėse (pažastyse, kirkšnyse, po krūtimis) darinius gali skatinti nuolatinis odos trynimasis.
  • Odos uždegimas ar nudegimas saulėje: po jų kartais per trumpą laiką atsiranda daug naujų darinių.

Seborėjinė keratozė atsiranda visų odos tipų žmonėms, ir vyrams, ir moterims. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris sukelia virusines karpas, su ja greičiausiai nesusijęs („DermNet“).

Simptomai

Seborėjinė keratozė dažnai atpažįstama pagal būdingus požymius:

  • „Prilipusi“ išvaizda: mazgelis ar plokštelė atrodo lyg priklijuota prie odos paviršiaus – AAD tokį darinį lygina su šilto vaško lašu ant odos.
  • Paviršius: šiurkštus, karpą primenantis arba lygus ir vaškinis; dažnai su smulkiais įtrūkimais ir įspaustomis duobutėmis.
  • Spalva: nuo odos spalvos ir gelsvos iki šviesiai rudos, tamsiai rudos ar beveik juodos. Vienas darinys gali būti kelių atspalvių.
  • Dydis: nuo 1 mm iki kelių centimetrų. Dariniai auga lėtai, metų metais.
  • Pojūčiai: paprastai neskauda. Sudirgintas drabužių ar papuošalų darinys gali niežėti, parausti ar kraujuoti.
  • Lokalizacija: dažniausiai krūtinė, nugara, galva ir kaklas. Gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, išskyrus delnus, padus ir gleivines. Dažnai dariniai susigrupuoja galvos plaukuotoje dalyje, po krūtimis, išilgai stuburo ar kirkšnyse („DermNet“, AAD).
Seborėjinė keratozė iš arti: šviesiai rudas, ovalus, vaškiniu nelygiu paviršiumi darinys, atrodantis lyg prilipęs prie odosDaugybinės seborėjinės keratozės ant nugaros: dešimtys rudų, prilipusių, šiurkščių darinių vyresnio žmogaus odoje

Rūšys

Seborėjinės keratozės skiriasi forma ir išvaizda:

  • Plokščioji (makulinė): nedideli ploni rudos spalvos lopeliai, iš pradžių primenantys dėmes ant odos; dažni kaklo ir liemens srityse vyresniame amžiuje. Nuo saulės dėmės (lentigo) juos kartais sunku atskirti net dermatoskopu („DermNet“).
  • Iškilusioji (papilomatozinė): tipiškiausia forma – iškilus, šiurkštus, karpą primenantis darinys, aiškiai atsiribojęs nuo aplinkinės odos.
  • Kotuotoji (pedunkulinė): ant siauro kotelio kabantis darinys, dažnas pažasties ar kaklo srityje. Panašiai atrodo ir minkštosios fibromos.
  • Sudirgusi (dirginamoji): kai darinys trinasi į drabužius, jis parausta, pradeda niežėti, apsitraukia pluta, o aplink gali atsirasti egzemą primenantis uždegimas. Tai nerodo supiktybėjimo, bet tokį darinį vis tiek turėtų apžiūrėti gydytojas.
  • Stiuko (angl. stucco) keratozė: smulkūs pilkšvi ar balkšvi, sausi mazgeliai ant blauzdų ir kulkšnių vyresniems žmonėms.
Sudirgusi seborėjinė keratozė: tamsiai rudas, storas, plutotas darinys su paraudusia aplinkine oda

Kaip atskirti nuo pavojingesnių darinių?

Seborėjinė keratozė yra gerybinė ir į vėžį nevirsta, nors pavojingas darinys gali atsirasti šalia jos ar joje, o rudas, netaisyklingas darinys kartais gali priminti melanomą ar įtartiną apgamą. Skirtingai nuo seborėjinės keratozės, aktininė keratozė – saulės pažeistos odos darinys – be gydymo gali progresuoti į odos vėžį. Tik gydytojas dermatoskopu gali patikimai atskirti gerybinį darinį nuo pavojingo, todėl bet kokį staiga pasikeitusį ar naują darinį verta parodyti specialistui. Kaip ir dėl kitų gerybinių darinių, pavyzdžiui, vyšninės angiomos, prieš svarstant šalinimą svarbiausia tiksli diagnozė.

DarinysKuo panašusKuo skiriasi nuo seborėjinės keratozės
MelanomaTamsi, kelių atspalvių, netaisyklinga dėmė ar mazgelisKraštai neryškūs, spalva pasiskirsčiusi netolygiai, darinys auga ir keičiasi per savaites ar mėnesius, gali kraujuoti be dirginimo
Aktininė keratozėŠiurkšti rusva dėmelėPlokščia, lengviau apčiuopiama nei matoma, atsiranda tik saulės pažeistose vietose (veide, plaštakose, plikėje); ikivėžinė
Bazinių ląstelių karcinomaPigmentinė forma gali būti rusva ar juodaBlizgus, perlamutrinis kraštas, matomos smulkios kraujagyslės, centre dažnai žaizdelė, kuri negyja
Plokščialąstelinė karcinomaŠiurkštus, plutotas mazgelisKieta, gali būti jautri, greitai auga, gali išopėti; saulės pažeista oda
ApgamasRudas, iškilęs darinysLygus, minkštas, vienodos spalvos, dažniausiai atsiranda jaunystėje ir metų metais nesikeičia
Virusinė karpaŠiurkštus, karpos pavidalo paviršiusOdos spalvos ar pilkšva, su juodais taškeliais paviršiuje, dažnai plaštakose ir pėdose, užkrečiama
Saulės dėmė (lentigo)Plokščia ruda dėmė saulės veikiamoje odojeVisiškai lygi, neiškilusi; iš jos ilgainiui gali išsivystyti plokščioji seborėjinė keratozė
DermatofibromaRusvas mazgelis ant kojųKieta, suspaudus iš šonų įsitraukia į vidų, paviršius lygus

Retais atvejais staiga atsiradę gausūs nauji, greitai didėjantys seborėjinės keratozės dariniai medicinos literatūroje aprašyti kaip galimas paslėptos piktybinės ligos, dažniausiai skrandžio ar storosios žarnos, požymis (Leser–Trélat požymis). Ryšys tebėra diskutuotinas, nes ir keratozės, ir vėžys dažnėja su amžiumi, tačiau toks staigus išplitimas, ypač jaunesniam nei 30 metų žmogui ir kartu su niežėjimu, yra pagrindas pasitikrinti pas gydytoją („DermNet“). Daug naujų darinių gali atsirasti ir po nudegimo saulėje, odos uždegimo ar taikant kai kuriuos onkologinio gydymo metodus – tai nėra naujo ar paslėpto vėžio požymis.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors seborėjinės keratozės paprastai nesukelia sveikatos problemų, kreiptis verta, jei:

  • ant odos atsiranda staigių pakitimų – darinys padidėja, pasikeičia jo spalva ar tekstūra;
  • darinys sudirgsta, pradeda niežėti ar kraujuoti be aiškios priežasties;
  • atsiranda šlapiuojančių, ilgai negyjančių žaizdelių;
  • darinio kraštai neryškūs, spalva netolygi arba jis skiriasi nuo visų kitų jūsų darinių;
  • per trumpą laiką staiga atsiranda daug naujų darinių;
  • darinys trukdo – kabinasi už drabužių, papuošalų, trinasi skutantis.

Šiais atvejais rekomenduojame pasikonsultuoti su dermatologu. Galite išbandyti apgamų tyrimą internetu – dermatologas įvertins odos darinius pagal pateiktas nuotraukas. Arba pasirinkite dermatologinę konsultaciją gyvai arba nuotoliniu būdu.

Diagnostika

Seborėjinė keratozė paprastai diagnozuojama pagal būdingus klinikinius požymius: aiškiai atsiribojusią, lyg prilipusią karpos pavidalo plokštelę. Dermatologas patikslina diagnozę apžiūrėdamas darinį dermatoskopu – prietaisu, kuris leidžia detaliau stebėti odos struktūras. Seborėjinei keratozei būdingi dermatoskopiniai požymiai yra balti, miliumus primenantys taškeliai, rudi ar oranžiniai „kamščiai“ odos įdubose ir vingiuoti, smegenų raukšles primenantys grioveliai („DermNet“).

Jei abejonių lieka, atliekama biopsija: darinys nuskutamas ar išpjaunamas ir ištiriamas mikroskopu. AAD pabrėžia, kad tai vienintelis būdas tiksliai paneigti odos vėžį, todėl gydytojas į vėžį panašų darinį šalina taip, kad audinį būtų galima ištirti.

Gydymas

Kadangi seborėjinė keratozė nekenksminga, gydyti jos nebūtina. Dermatologas siūlo pašalinti darinį, kai jis panašus į odos vėžį, nuolat dirginamas, kabinasi už drabužių ar papuošalų arba tiesiog atrodo neestetiškai (AAD). Galimi būdai:

  • Krioterapija: gydymas šalčiu naudojant skystą azotą. Tinka plonesniems dariniams, prireikus kartojama. Procedūra trumpa; darinio vietoje gali atsirasti pūslelė, vėliau pluta, kuri nukrinta savaime.
  • Nuskutimas ir išgramdymas (kiuretažas): atlikus vietinę nejautrą, darinys nuskutamas skalpeliu ar išgramdomas specialiu įrankiu. Siūlių nereikia, o pašalintą audinį galima ištirti mikroskopu, todėl šis būdas renkamas, kai diagnozė kelia nors mažiausią abejonę.
  • Elektrochirurgija: nepageidaujamas audinys pašalinamas elektros srove, dažnai derinant su išgramdymu.
  • Lazerinė terapija: darinys nugarinamas lazeriu; audinio ištirti nelieka, todėl šis būdas tinka tik aiškiai gerybiniams dariniams.

Kiekvienas metodas turi trūkumų. Po šalinimo oda toje vietoje kurį laiką būna šviesesnė už aplinkinę – dažniausiai spalva išsilygina, bet tamsesnės odos žmonėms šviesi dėmė gali likti visam laikui (AAD, „DermNet“). Pašalintas darinys paprastai neatauga, tačiau naujų gali atsirasti kitose vietose, o paprasto būdo pašalinti dešimtis darinių per vieną kartą nėra. Namuose darinių nekrapštykite ir nebandykite „nudeginti“ – gali likti randas, prasidėti infekcija, o diagnozė taip ir nepatvirtinama.

Priežiūra ir profilaktika

Kaip išvengti seborėjinių keratozių, nežinoma, o genetikos pakeisti negalime („DermNet“). Vis dėlto odą apsaugoti verta:

  • Apsauga nuo saulės: naudokite kremus su SPF 30–50, dėvėkite odą dengiančius drabužius ir skrybėlę plačiais kraštais. Tai mažina saulės dėmių ir ikivėžinių aktininių keratozių riziką. Būtent su jomis seborėjinės keratozės painiojamos dažniausiai.
  • Nedirginkite darinių: rinkitės odos netrinančius drabužius, atsargiai skuskitės aplink darinį, nekrapštykite plutelių.
  • Sudirgusį darinį galima tepti paprastu emolientu, o jei jis parausta ir niežti ilgiau nei kelias dienas, parodykite jį gydytojui.
  • Reguliari odos apžiūra: kartą per kelis mėnesius apžiūrėkite odą gerai apšviestoje vietoje, nufotografuokite darinius su liniuote ir palyginkite po pusmečio – taip pokyčius pastebėsite anksti.

Ką daryti, jei įtariate seborėjinę keratozę?

  1. Nufotografuokite darinį iš arti ir iš toliau, dienos šviesoje, šalia padėję liniuotę ar monetą dydžiui įvertinti.
  2. Pateikite nuotraukas dermatologui per apgamų tyrimą arba nuotolinę konsultaciją: gydytojas įvertins, ar darinys atrodo gerybinis, ir pasakys, ar reikia apžiūros dermatoskopu gyvai.
  3. Nuspręskite dėl šalinimo kartu su gydytoju, jei darinys dirginamas ar trukdo: jis parinks metodą pagal darinio storį, vietą ir jūsų odos tipą.

Nuotolinė konsultacija tinka įvertinti, ar darinys panašus į seborėjinę keratozę ir ar jį reikia tirti toliau. Įtartiną darinį vis tiek reikia apžiūrėti dermatoskopu gyvai, o šalinimas atliekamas tik klinikoje.

Nuotraukų šaltiniai: seborėjinė keratozė iš arti – Assafn, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons; daugybinės seborėjinės keratozės ant nugaros – James Heilman, MD, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons; sudirgusi seborėjinė keratozė – Lmbuga, viešoji sritis, via Wikimedia Commons.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra seborėjinė keratozė ir ar ji pavojinga?
Seborėjinė keratozė (dar vadinama keratoma ar senatvine keratoze) yra gerybinis odos darinys, dažniausiai rudos spalvos, šiurkščiu ar vaškiniu paviršiumi, atrodantis lyg prilipęs prie odos. Manoma, kad jis atsiranda dėl sutrikusio paviršinių odos ląstelių brendimo ir nusilupimo. Tai vienas dažniausių odos darinių: jų turi daugiau kaip 90 % vyresnių nei 60 metų žmonių („DermNet“). Dariniai neužkrečiami, paprastai neskauda ir sveikatai pavojaus nekelia (AAD).
Kodėl atsiranda seborėjinė keratozė ir kas jai daro įtaką?
Tiksli priežastis nežinoma. Svarbiausi veiksniai yra amžius (dariniai yra odos senėjimo požymis ir su metais jų daugėja) ir paveldimas polinkis: jei artimi giminaičiai turi daug tokių darinių, jų daugiau atsiras ir jums. Galvos ir kaklo dariniuose randami tie patys genų pokyčiai kaip ir saulės dėmėse, todėl prisideda ir saulė, nors keratozės susidaro ir dengiamose vietose. Odos raukšlėse jas gali skatinti trintis, o po nudegimo saulėje ar odos uždegimo kartais atsiranda daug naujų darinių iš karto („DermNet“).
Kaip atpažinti seborėjinę keratozę – kokie jos požymiai?
Seborėjinė keratozė paprastai atpažįstama pagal šiurkštų, nelygų arba vaškinį paviršių ir rudą spalvą, kuri gali svyruoti nuo šviesios iki beveik juodos. Darinys atrodo tarsi priklijuotas prie odos, yra nuo 1 mm iki kelių centimetrų dydžio, paprastai neskauda ir nekraujuoja, nebent yra sudirgintas. Jis gali atsirasti beveik bet kurioje kūno vietoje, dažniausiai ant krūtinės, nugaros, galvos ir kaklo, bet niekada delnuose, paduose ar ant gleivinių („DermNet“, AAD).
Ar seborėjinę keratozę būtina šalinti?
Šalinti nebūtina, nes darinys yra gerybinis ir paprastai nesukelia jokio diskomforto. Dermatologas siūlo pašalinti darinį, kai jis panašus į odos vėžį, nuolat dirginamas, kabinasi už drabužių ar papuošalų arba atrodo neestetiškai (AAD). Gydytojas parenka procedūrą – šaldymą skystu azotu, nuskutimą, elektrochirurgiją ar lazerį – pagal darinio storį ir vietą. Namuose darinių nekrapštykite ir nebandykite šalinti patys: gali likti randas, prasidėti infekcija, o diagnozė lieka nepatvirtinta. Pašalintas darinys paprastai neatauga, bet naujų gali atsirasti kitur.
Kada dėl seborėjinės keratozės reikėtų kreiptis į gydytoją?
Nors šie dariniai dažniausiai nekelia pavojaus, pasitarti su specialistu reikėtų, jei darinys staiga padidėja, pasikeičia jo spalva ar tekstūra, jis pradeda kraujuoti ar sudirgsta, taip pat jei per trumpą laiką atsiranda daug naujų darinių. Verta kreiptis ir tada, kai atsiranda naujas darinys, kurio kilme abejojate – iDerma dermatologas gali įvertinti odos darinius nuotoliniu būdu pagal pateiktas nuotraukas ir pasakyti, ar reikia apžiūros dermatoskopu gyvai.
Ar seborėjinė keratozė gali virsti vėžiu?
Ne. Seborėjinė keratozė nėra ikivėžinis darinys ir į vėžį nevirsta („DermNet“). Problema kita: kai kurie odos vėžiai – melanoma, pigmentinė bazinių ląstelių karcinoma ar plokščialąstelinė karcinoma – gali atrodyti labai panašiai, o retais atvejais vėžys atsitiktinai atsiranda šalia keratozės ar joje. Todėl darinį, kuris staiga pasikeitė, kraujuoja ar skiriasi nuo kitų, turi apžiūrėti dermatologas, o kilus abejonių jis pašalinamas ir ištiriamas mikroskopu (AAD).
Kaip seborėjinė keratozė skiriasi nuo aktininės keratozės?
Seborėjinė keratozė yra gerybinis, iškilęs, lyg prilipęs rudas darinys, kuris atsiranda bet kurioje odos vietoje. Aktininė (saulės) keratozė yra plokščia, šiurkšti, pleiskanojanti dėmelė tik saulės pažeistoje odoje – veide, plaštakose, plikėje – ir ji yra ikivėžinė: be gydymo gali progresuoti į plokščialąstelinę karcinomą. Abi šias būkles gali būti sunku vizualiai atskirti, todėl abejotinai atrodantį darinį turi įvertinti dermatologas.
Kiek laiko trunka gijimas po seborėjinės keratozės pašalinimo?
Tai priklauso nuo metodo ir darinio dydžio. Po krioterapijos gali atsirasti pūslelė ir pluta, kuri nukrinta savaime; po nuskutimo, lazerinės terapijos ar elektrochirurgijos lieka nedidelė žaizdelė, kuri gyja panašiai. Oda darinio vietoje kurį laiką būna šviesesnė; dažniausiai spalva išsilygina, bet tamsesnės odos žmonėms šviesi dėmė gali likti (AAD). Tikslų atsigavimo laikotarpį dermatologas aptars individualiai prieš procedūrą.
Kas yra keratoma ir ar tai tas pats, kas seborėjinė keratozė?
Taip, tai tas pats darinys: „keratoma“ ir „senatvinė keratozė“ yra kasdieniai seborėjinės keratozės pavadinimai, o medicinos literatūroje ji dar vadinama seborėjine karpa ar bazinių ląstelių papiloma („DermNet“). Pavadinimas „senatvinė keratozė“ kartais vartojamas ir aktininei keratozei, todėl svarbu, ką matė gydytojas, o ne kaip darinys pavadintas. Nepainiokite su aktinine keratoze, kuri yra ikivėžinė, ir su folikuline keratoze („žąsies oda“) – tai skirtingos būklės, kurias sieja tik žodis „keratozė“.
Ar seborėjinė keratozė gali išnykti pati?
Dažniausiai ne – dariniai išlieka ir su metais jų daugėja. Retkarčiais atskiri dariniai sunyksta savaime, kartais prieš tai paraudę ir kurį laiką paniežėję, o atsiradę po odos uždegimo gali išnykti jį suvaldžius („DermNet“). Jei darinys pradėjo keistis, nelaukite, kol jis „praeis“, o parodykite jį gydytojui.
Ar daug staiga atsiradusių seborėjinių keratozių reiškia vėžį?
Paprastai ne. Daug naujų darinių gali atsirasti po nudegimo saulėje, odos uždegimo ar taikant kai kuriuos onkologinio gydymo metodus. Medicinos literatūroje aprašytas retas Leser–Trélat požymis, kai staiga išplitusios ir sparčiai didėjančios keratozės lydi paslėptą vidaus organų, dažniausiai skrandžio ar storosios žarnos, vėžį; įtarimą sustiprina niežėjimas ir jaunas amžius („DermNet“). Toks staigus išplitimas yra pagrindas pasitikrinti pas gydytoją, bet ne priežastis panikuoti.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Justina Musė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Plaštakos oda su pleiskanojančiomis, parausvėjusiomis plokštelėmis, būdingomis plokščiajai kerpligei.

Plokščioji kerpligė

Plokščioji kerpligė – odos ir gleivinių liga su niežtinčiomis papulėmis. Simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymo galimybės iš iDerma dermatologų.
Balkšvas, sustorėjęs ir pleiskanojantis odos sluoksnis ant abiejų kulnų, būdingas taškinei keratolizei.

Taškinė keratolizė

Kojų duobutės ir nemalonus kvapas – gali būti taškinė keratolizė. Dermatologas aiškina priežastis, simptomus, gydymo metodus ir prevenciją.
Lupanti, sausa ir paraudusi delnų bei pirštų oda su pažeistais nagais, būdinga eksfoliacinei keratolizei.

Viena iš galimų odos lupimosi priežasčių – eksfoliacinė keratolizė

Eksfoliacinė keratolizė sukelia delnų lupimąsi ir pūsleles. Sužinokite, kaip ją atskirti nuo egzemos ar grybelio ir kokia priežiūra veiksminga.
Paraudusi dirginta oda ant kaklo ir dekolte, budinga polimorfiniam sviesos berimui (alergijai saulei).

Polimorfinis šviesos bėrimas (alergija saulei): simptomai, priežastys ir gydymas

Alergija saulei (polimorfinis šviesos bėrimas): kaip atrodo, kada atsiranda, kuo skiriasi nuo nudegimo ir alergijos kremui, kaip apsisaugoti ir gydytis.