Odos LigosDemodex erkutė (demodeksas): simptomai, blakstienų erkutės ir demodikozės gydymas

Demodex erkutė (demodeksas): simptomai, blakstienų erkutės ir demodikozės gydymas

Mikroskopinis Demodex folliculorum erkutės vaizdas, kuri gali sukelti odos demodekozę ir vokų uždegimą.

Demodex erkutė (demodeksas) – mikroskopinė, plika akimi nematoma erkė, gyvenanti žmogaus plaukų folikuluose ir riebalinėse liaukose, dažniausiai veido odoje ir blakstienose. Nedidelis šių erkučių kiekis yra norma – jų randama beveik visų suaugusiųjų odoje. Kai erkučių pernelyg padaugėja ir oda į jas sureaguoja uždegimu, kalbama apie demodikozę: parausta ir pleiskanoja veidas, niežti ir šerpetoja vokų kraštai, slenka blakstienos. Odos forma nėra pavojinga, bet negydomas vokų uždegimas gali pakenkti akiai, o pati liga dažnai painiojama su akne ar rožine, todėl gydoma ne tuo, kuo reikia.

Voko kraštas, padidintas mikroskopu: pleiskanos ir šašeliai aplink blakstienų pagrindą (blefaritas)Demodekso erkutė ant blakstienos plauko pro mikroskopą

Kas yra Demodex erkutė?

Žmogaus odoje gyvena dvi Demodex rūšys. DermNet duomenimis, Demodex folliculorum (0,3–0,4 mm ilgio) gyvena smulkiuose plaukų folikuluose, ypač blakstienų, ir minta odos ląstelėmis. Demodex brevis (0,15–0,2 mm) įsikuria giliau – riebalinėse liaukose – ir minta jų ląstelėmis. Dažniausios vietos: kakta, skruostai, nosies šonai, smakras, antakiai, vokai ir išorinė klausomoji landa. Erkutės juda daugiausia naktį, nes ryški šviesa jas verčia trauktis gilyn į folikulą.

DermNet duomenimis, Demodex erkutės yra normalus radinys vyresnių vaikų ir suaugusiųjų odoje, o jaunesnių nei 5 metų vaikų odoje randamos retai. Su amžiumi jų daugėja, todėl demodikozė dažniau diagnozuojama vyresniems žmonėms. Erkutės gali gyventi tik žmogaus odoje (folikuluose ir riebalinėse liaukose) – nuo gyvūnų ar aplinkos jomis neužsikrečiama.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Demodikozė diagnozuojama, kai erkučių tankis gerokai viršija normą (DermNet duomenimis, daugiau nei 5 erkutės viename kvadratiniame centimetre odos) ir yra simptomų. Erkučių daugėjimą ir odos reakciją į jas skatina:

  • nusilpęs imunitetas – lėtinės ligos, imunitetą slopinantis gydymas, ŽIV infekcija, galimai ir ilgalaikis stresas bei miego trūkumas;
  • lėtinės veido odos ligos – ypač rožinė (DermNet duomenimis, daugiau erkučių randama sergant jos papulopustuline, pirmiausia nesimetriška, forma), seborėjinis dermatitas ir kai kurie perioralinio dermatito atvejai;
  • ilgai tepami hormoniniai (uždegimą malšinantys) kremai, kurie slopina vietinį imunitetą;
  • riebi oda ir riebi, aliejaus pagrindo kosmetika – kuo daugiau riebalų, tuo daugiau maisto erkutėms;
  • vyresnis amžius – erkučių su metais natūraliai daugėja;
  • netinkama priežiūra – tiek per retas, tiek per agresyvus veido valymas, kuris pažeidžia odos barjerą.

Simptomai

Demodikozės požymiai yra nespecifiniai, todėl ją lengva supainioti su kitomis ligomis. Dažniausiai pastebima:

  • veido paraudimas skruostų, nosies ir smakro srityje, dažnai nesimetriškas;
  • smulkus pleiskanojimas prie plaukų folikulų – oda tampa šiurkšti, lyg švitrinis popierius, kartais lengvai parausta ir peršti (ši forma vadinama pityriasis folliculorum);
  • niežėjimas, deginimas, padidėjęs odos jautrumas;
  • smulkūs gumbeliai ir pūlinėliai be komedonų, išsiplėtusios poros;
  • rečiau – egzemą ar folikulitą primenantis bėrimas, tamsesnės dėmės, šiurkštus, balkšvai pleiskanojantis ausies kaušelis;
  • akių simptomai – vokų niežėjimas ir paraudimas, pleiskanos prie blakstienų, blakstienų slinkimas.

Blakstienų (akių) erkutės

Blakstienų folikulai yra viena iš Demodex folliculorum mėgstamiausių vietų, todėl „blakstienų erkutės“ nėra atskiras parazitas – tai tos pačios veido erkutės, apsigyvenusios vokų krašte. Joms padaugėjus išsivysto vokų kraštų uždegimas – blefaritas, dažniausiai priekinis, apimantis blakstienų liniją. Jam būdinga:

  • vokų niežėjimas, deginimas ir „smėlio“ pojūtis akyse, stipriausi ryte pabudus;
  • paraudę, patinę, sustorėję vokų kraštai;
  • pleiskanos ir šašeliai prie blakstienų šaknų, sulipusios blakstienos ryte;
  • ašarojimas arba, priešingai, akių sausumas, jautrumas šviesai;
  • retėjančios, trapios ar netaisyklingai augančios blakstienos.

Negydomas blefaritas kartojasi ir gali komplikuotis miežiu (skausmingu voko liaukos pūliniu), chalazionu (neskausmingu kietu gumbeliu voke), akių sausumu, o retais atvejais – ragenos uždegimu. Vokų uždegimą dažnai lemia ir seborėjinis dermatitas, akių rožinė, bakterijos ar kontaktinė alergija blakstienų tušui, todėl priežastį turi nustatyti gydytojas.

Kasdienė vokų priežiūra, kurią rekomenduoja NHS ir DermNet, tinka daugumai blefarito atvejų:

  1. 5–10 min. palaikykite ant užmerktų akių šiltą, drėgną kompresą – jis suminkština šašelius ir atlaisvina užsikimšusias vokų liaukas;
  2. apie 30 s švelniai pamasažuokite vokus blakstienų link;
  3. vatos pagaliuku ar specialia vokų valymo servetėle nuvalykite vokų kraštus palei blakstienų liniją – NHS teigimu, tinka ir keli lašai kūdikių šampūno, praskiesto vandenyje;
  4. kartokite du kartus per dieną, o simptomams praėjus – bent kartą per dieną, nes nutraukus valymą blefaritas grįžta;
  5. kol yra simptomų, nenaudokite akių makiažo (tušo, akių pieštuko) ir nenešiokite kontaktinių lęšių.

Kai erkučių daug, gydytojas papildomai rekomenduoja vokų kraštams skirtas erkutes naikinančias priemones (pavyzdžiui, arbatmedžio aliejaus pagrindu pagamintas servetėles ar gelius), kurios tepamos prie blakstienų šaknų nakčiai, nes būtent naktį erkutės išlenda iš folikulų. Grynu arbatmedžio aliejumi vokų ir akių srities tepti negalima – jis dirgina rageną.

Kada kreiptis į gydytoją?

Tą pačią dieną kreipkitės į akių gydytoją ar skubiosios pagalbos skyrių, jei prie vokų uždegimo prisidėjo akies skausmas, neryškus matymas ar stiprus akies obuolio paraudimas – pagal NHS, tai gali būti rimtesnės akių ligos požymiai, ir nuotolinė konsultacija pagal nuotraukas tokiu atveju netinka.

Planine tvarka pas dermatologą registruokitės, jei:

  • veido paraudimas, pleiskanojimas ar gumbeliai nepraeina ilgiau nei 2–3 savaites;
  • aknės gydymas neveiksmingas arba oda nuo jo tik dar labiau sudirgsta;
  • vokų niežėjimas ir pleiskanojimas nepraeina po 2 savaičių reguliarios vokų higienos;
  • bėrimas vis grįžta tose pačiose vietose, pirmiausia jei sergate rožine ar seborėjiniu dermatitu.

Tipišką veido odos vaizdą dermatologas gali įvertinti ir nuotolinės konsultacijos metu, tačiau erkučių skaičiui patvirtinti reikalingas mikroskopinis tyrimas, kuris atliekamas tik apsilankius pas gydytoją.

Diagnostika

Demodikozė patvirtinama tik radus daug erkučių – pavieniai radiniai yra norma, ir vien jie diagnozės nereiškia. Gydytojas gali:

  • apžiūrėti odą dermatoskopu – demodikozei būdingi balkšvi, dygliuoti dariniai, kyšantys iš folikulų angų;
  • paimti odos nuograndas su mineraliniu aliejumi ir suskaičiuoti erkutes mikroskopu;
  • atlikti paviršinę odos biopsiją – lipnia juostele ar cianakrilato lašu nuimti paviršinį raginį sluoksnį kartu su folikulų turiniu ir įvertinti erkučių tankį;
  • ištirti blakstienas – išrautos blakstienos apžiūrimos mikroskopu, kai įtariamas Demodex sukeltas blefaritas.

Kai vaizdas netipiškas, retais atvejais atliekama odos biopsija: joje matoma daug erkučių folikulų angose, folikulų hiperkeratozė (sustorėjęs raginis sluoksnis folikuluose) ir uždegiminis infiltratas. Kartu dermatologas įvertina, ar demodikozė nėra kitos ligos – rožinės, seborėjinio dermatito ar aknės – palydovė, nes tada gydyti reikia ir pagrindinę ligą.

Gydymas

Gydymo tikslas – sumažinti erkučių kiekį iki normos ir numalšinti uždegimą; visiškai jų išnaikinti neįmanoma ir nereikia. Gydymą parenka dermatologas pagal simptomų sunkumą:

  1. Tepamosios priemonės veidui: gydytojo skiriami erkutes naikinantys ir uždegimą mažinantys kremai ar geliai, tepami kursu ant viso pažeisto ploto. Pirmomis dienomis oda gali laikinai labiau parausti.
  2. Geriamasis gydymas: esant sunkiam, išplitusiam uždegimui ar nusilpusiam imunitetui gydytojas gali skirti geriamųjų priemonių, mažinančių erkučių kiekį ir uždegimą, kursą.
  3. Vokų priežiūra: pirmiau aprašyta kasdienė vokų higiena ir vokų kraštams skirtos erkutes naikinančios priemonės.
  4. Pagrindinės ligos gydymas: jei demodikozė lydi rožinę ar seborėjinį dermatitą, be jų gydymo erkutės vėl padaugės – apie tai skaitykite puslapyje rožinės gydymas.
  5. Odos priežiūra gydymo metu: prausimas švelniu prausikliu be muilo du kartus per dieną, kasdienis plaukų ir blakstienų plovimas švelniu šampūnu, jokios aliejaus pagrindo kosmetikos ir riebių valomųjų priemonių, jokių hormoninių kremų veidui.

Gydymas paprastai trunka kelias savaites ar mėnesius, nes reikia paveikti ir naujai išsiritančias erkutes. Nutraukus jį per anksti, simptomai grįžta, todėl kurso trukmę ir kontrolinį tyrimą nustato gydytojas.

Priežiūra ir profilaktika

Kad demodikozė kartotųsi rečiau:

  • kasdien švelniai valykite veidą ir vokų kraštus – tai pagrindinė profilaktikos priemonė;
  • rinkitės nekomedogeninę kosmetiką be aliejų, o makiažą vakare visada nuvalykite;
  • nesidalykite rankšluosčiais, blakstienų tušu ir kita akių kosmetika, keiskite pagalvių užvalkalus;
  • netepkite veido hormoniniais kremais be gydytojo nurodymo;
  • gydykite lėtines veido odos ligas – rožinę, seborėjinį dermatitą – pagal dermatologo planą;
  • pakankamai miegokite ir valdykite stresą – nusilpusiam organizmui sunkiau kontroliuoti erkučių kiekį.

Jei veidas nuolat raudonuoja, šiurkštėja ir niežti, o įprastos priemonės nuo spuogų nepadeda, užsiregistruokite dermatologo konsultacijai – pagal nuotraukas ir aprašymą gydytojas įvertins, ar verta įtarti demodikozę, ir pasakys, kokio tyrimo reikia. Skaudant akį, matant neryškiai ar akiai stipriai paraudus, tą pačią dieną kreipkitės į akių gydytoją.

Nuotraukos šaltinis: Imrankabirhossain, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.

Nuotraukos šaltinis: Vladimir064, CC BY 4.0, via Wikimedia Commons.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra Demodex erkutė ir ar ji normali?
Demodex – mikroskopinė erkutė, natūraliai gyvenanti žmogaus plaukų folikuluose ir riebalinėse liaukose, dažniausiai veido odoje ir blakstienose. Nedidelis šių erkučių kiekis yra visiškai normalus – jų randama beveik visų suaugusiųjų odoje – ir nesukelia jokių simptomų. Tik joms pernelyg padaugėjus ir odai sureagavus uždegimu išsivysto demodikozė.
Ar blakstienų erkutės – tas pats Demodex?
Taip. „Blakstienų erkutės“ yra tos pačios Demodex folliculorum erkutės, gyvenančios blakstienų folikuluose – tai viena iš jų mėgstamiausių vietų. Joms padaugėjus išsivysto vokų kraštų uždegimas (blefaritas): niežti ir parausta vokai, prie blakstienų šaknų kaupiasi pleiskanos, ryte sulimpa blakstienos, jos retėja. Patvirtinti diagnozę galima ištyrus išrautas blakstienas mikroskopu.
Kaip atpažinti demodikozę?
Būdingi požymiai – paraudimas skruostų, nosies ir smakro srityje, dažnai nesimetriškas, smulkus pleiskanojimas prie plaukų folikulų, dėl kurio oda tampa šiurkšti lyg švitrinis popierius, niežėjimas ir deginimas, smulkūs gumbeliai bei pūlinėliai be komedonų, išsiplėtusios poros. Gali pasireikšti ir akių simptomai – vokų niežėjimas, pleiskanos prie blakstienų ir blakstienų slinkimas. Dėl panašumo į aknę ar rožinę diagnozę turi patvirtinti mikroskopinis tyrimas.
Kas padidina demodikozės riziką?
Erkučių padaugėja, kai nusilpsta imunitetas (dėl lėtinių ligų, imunitetą slopinančio gydymo, galimai ir ilgalaikio streso ar miego trūkumo), sergant rožine, seborėjiniu ar perioraliniu dermatitu, ilgai tepant veidą hormoniniais kremais, taip pat žmonėms, kurių oda riebi arba kurie naudoja riebią kosmetiką. Su amžiumi erkučių natūraliai daugėja, todėl demodikozė dažniau diagnozuojama vyresniems žmonėms.
Ar Demodex erkutė užkrečiama?
Demodikozė nėra užkrečiama liga. Erkučių žmogus įgyja dar vaikystėje artimo kontakto su artimaisiais metu, ir vėliau jos gyvena beveik visų suaugusiųjų odoje, todėl problema kyla tada, kai organizmas nebekontroliuoja savo erkučių kiekio, o ne dėl kontakto su sergančiuoju. Erkutės gali gyventi tik žmogaus odoje, tad nuo gyvūnų ar aplinkos jomis neužsikrečiama. Vis dėlto rankšluosčiais ir akių kosmetika dalytis neverta dėl bendros higienos.
Kaip diagnozuojama demodikozė?
Dermatologas apžiūri odą dermatoskopu (demodikozei būdingi balkšvi dygliuoti dariniai folikulų angose), paima odos nuograndas ar paviršinę odos biopsiją ir mikroskopu suskaičiuoja erkutes. Diagnozė patvirtinama, kai erkučių tankis gerokai viršija normą (DermNet duomenimis, daugiau nei 5 erkutės kvadratiniame centimetre) ir yra simptomų. Įtariant blakstienų erkutes, mikroskopu ištiriamos išrautos blakstienos. Pavieniai radiniai yra norma ir patys savaime diagnozės nereiškia.
Kaip gydoma demodikozė?
Tikslas – sumažinti erkučių kiekį iki normos ir numalšinti uždegimą. Dermatologas skiria tepamąsias erkutes naikinančias ir uždegimą mažinančias priemones, sunkesniais atvejais – geriamąjį kursą, kartu gydoma pagrindinė liga (rožinė, seborėjinis dermatitas). Akių vokų kraštams taikoma kasdienė vokų higiena ir vokams skirtos erkutes naikinančios priemonės. Gydymas trunka kelias savaites ar mėnesius – jo trukmę ir kontrolinį tyrimą nustato gydytojas, nes nutraukus per anksti simptomai grįžta.
Ar demodikozė ir rožinė susijusios?
Taip. Sergančiųjų rožine odoje Demodex erkučių randama daugiau nei sveikų žmonių odoje, pirmiausia sergant papulopustuline forma, ir erkutės, kaip manoma, palaiko rožinės uždegimą. Todėl šios dvi ligos dažnai eina kartu ir panašiai atrodo: abiem būdingi veido paraudimas ir gumbeliai be komedonų. Jei demodikozė lydi rožinę, gydyti reikia abi – vien erkučių mažinimas paraudimo ir išsiplėtusių kapiliarų nepašalins.
Kaip išvengti demodikozės pasikartojimo?
Svarbiausia – kasdienė švelni veido ir vokų kraštų priežiūra: prausimasis prausikliu be muilo, makiažo nuvalymas vakare, nekomedogeninė kosmetika be aliejų, vokų valymas. Nesidalykite rankšluosčiais ir akių kosmetika, keiskite pagalvių užvalkalus, netepkite veido hormoniniais kremais be gydytojo nurodymo ir gydykite lėtines veido odos ligas pagal dermatologo planą. Pakankamas miegas ir streso valdymas padeda organizmui pačiam kontroliuoti erkučių kiekį.
Kada kreiptis į gydytoją?
Tą pačią dieną kreipkitės į akių gydytoją arba skubiosios pagalbos skyrių, jei prie vokų uždegimo prisidėjo akies skausmas, neryškus matymas ar stiprus akies obuolio paraudimas – tokiu atveju nuotolinė konsultacija netinka. Planine tvarka pas dermatologą registruokitės, jei veido paraudimas ir pleiskanojimas nepraeina ilgiau nei 2–3 savaites, aknės gydymas nepadeda arba vokų niežėjimas nepraeina po 2 savaičių reguliarios vokų higienos. Tipišką vaizdą iDerma dermatologas gali įvertinti nuotolinės konsultacijos metu pagal nuotraukas, o erkučių skaičiui patvirtinti paskirs mikroskopinį tyrimą.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Justina Musė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Uždegiminė aknė su parraudusiomis spuogeliais ant moters veido, kaklo ir krūtinės odos.

Aknė (spuogai): priežastys, simptomai ir gydymas

Aknė – lėtinė uždegiminė odos liga, kuria serga ne tik paaugliai. Kodėl atsiranda spuogai, kokios būna aknės formos ir kada kreiptis į dermatologą.
Suaugusios moters aknė su spuogais ir hiperpigmentacija aplink lūpas ir ant smakro

Suaugusiųjų aknė: kaip atpažinti, kas ją sukelia ir kaip gydyti?

Sužinokite, kodėl atsiranda suaugusiųjų aknė, kaip ją atpažinti ir kokie gydymo bei odos priežiūros būdai padeda veiksmingai ją kontroliuoti.
Susirūpinusi moteris ranka pasirėmusi galvą žiūri į nešiojamąjį kompiuterį, jaučia stresą ir nerimą

Stresas ir oda: kaip stresas veikia odos sveikatą

Stresas skatina aknę, paūmina egzemą ir psoriazę. Dermatologas aiškina ryšį tarp emocinės įtampos ir odos ligų bei ką galima padaryti.
Atopinio dermatito pažeista paraudusi, šerpetojanti oda ant dilbio ir riešo

Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas sukelia intensyvų niežulį ir paūmėjimus. Sužinokite, kas provokuoja simptomus, kaip prižiūrėti odą ir kada kreiptis į dermatologą.