Įžanga

Atopinis dermatitas (dar vadinamas atopine egzema) – tai lėtinė, banguojančios eigos odos uždegiminė liga, pasireiškianti intensyviu niežėjimu, odos sausumu ir pasikartojančiais paūmėjimais. Ji dažniausiai prasideda kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje, tačiau gali tęstis ir suaugus. Nors būklė nėra užkrečiama, ji gali stipriai veikti kasdienybę – trikdyti miegą, darbą, mokslus, aktyvumą ir emocinę savijautą.

Manoma, kad bent dalį vaikystės su atopiniu dermatitu susiduria iki penktadalio vaikų. Daliai jų simptomai pamažu silpnėja augant, tačiau kitais atvejais liga gali kartotis visą gyvenimą – pakaitomis „nurimti“ ir vėl paūmėti dėl įvairių veiksnių.

Kas tai?

Atopinis dermatitas – tai būklė, kai dėl sutrikusios odos barjero funkcijos ir imuninės sistemos jautrumo oda tampa sausa, jautri, linkusi rausti ir niežėti. Niežulys skatina kasymąsi, o kasymasis dar labiau pažeidžia odą – susidaro „niežulio–kasymosi“ ratas.

Atopinis dermatitas dažnai siejamas su kitomis atopinėmis būklėmis (astma, alerginiu rinitu) ir gali varijuoti pagal amžių: kūdikiams dažniau pažeidžiami skruostai ir kūno išoriniai paviršiai, vyresniems vaikams – rankų bei kojų linkiai, suaugusiesiems – veidas, kaklas, plaštakos, viršutinė krūtinės dalis.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Atopinio dermatito kilmė – daugiafaktorinė. Svarbiausi vaidmenys tenka genams, aplinkai ir imuninės sistemos veiklai.

Genetinis polinkis. Jei šeimoje yra atopijos (atopinis dermatitas, astma, alerginis rinitas), rizika susirgti didesnė. Kai kuriems žmonėms būdingos genetinės variacijos, susijusios su odos struktūrinių baltymų trūkumu – dėl to barjeras tampa „pralaidesnis“.
Aplinkos veiksniai. Sausas oras, staigūs temperatūrų pokyčiai, prakaitas, šiurkštūs ar vilnoniai rūbai, agresyvūs plovikliai, kvapnieji kosmetikos produktai, dulkės, dulkių erkės, gyvūnų pleiskanos ar žiedadulkės gali sukelti ar sustiprinti paūmėjimus.
Mikrobioma ir infekcijos. Pažeista oda lengviau kolonizuojama mikroorganizmų; tai gali skatinti uždegimą ir kartais lemti antrines odos infekcijas.
Imuninės sistemos ypatumai. Jautresnė imuninė sistema įprastus dirgiklius atpažįsta kaip „grėsmę“, todėl odoje aktyviau vystosi uždegimas.
Gyvenimo būdas ir psichoemocinės priežastys. Stresas, miego trūkumas, intensyvus fizinis krūvis karštyje, netinkama odos priežiūra, dažnas kontaktas su dirgikliais darbe (pvz., valymo, kirpyklų, maisto pramonės srityse) didina paūmėjimų tikimybę.
Mityba. Ypač ankstyvoje vaikystėje kai kuriems pacientams simptomus gali provokuoti tam tikri maisto produktai, tačiau tikslingas ir saugus mitybos ribojimas turi būti atliekamas tik įtarimą patvirtinus specialistams.

Simptomai

Atopinio dermatito požymiai ir intensyvumas gali keistis. Dažniausi simptomai:

Niežėjimas – dažnai stipriausias naktį, trikdo miegą ir savijautą.
Sausumas ir šiurkštumas – oda pleiskanoja, gali trūkinėti.
Paraudimas, bėrimas, sudirginimas – paūmėjimų metu atsiranda aktyvaus uždegimo židinių.
Šlapiavimas, šašai – ryškesnio paūmėjimo ar prisijungus infekcijai atvejais.
Odos sustorėjimas ir ryškesnės odos linijos (lichenifikacija) – kai niežulys ir kasymasis tęsiasi ilgai.

Tipinė lokalizacija priklauso nuo amžiaus: kūdikiams – skruostai, kakta, galvos oda, liemuo; vaikams – alkūnių linkiai, pakinkliai, riešai, kulkšnys; suaugusiesiems – veidas (ypač vokai), kaklas, plaštakos, viršutinė krūtinės dalis. Pažeidimai gali būti ir kitose vietose.

Kada kreiptis į gydytoją?

Profesionali konsultacija svarbi, jei:

Niežėjimas stiprus, trukdo miegui, koncentracijai, kasdienėms veikloms.
Oda atrodo užsikrėtusi (ryškus paraudimas, skausmas, šlapiavimas, geltonos plutos, nemalonus kvapas), atsiranda karščiavimas.
Bėrimai sparčiai plinta ar atsinaujina iškart nutraukus priežiūrą.
Nereceptinės, įprastos priemonės nepadeda arba situacija vis blogėja.
Įtariate, kad paūmėjimus provokuoja konkretūs dirgikliai ar maisto produktai ir reikia pagrįsto plano, kaip tai patikrinti.

Itin svarbu kreiptis ir tuomet, kai bėrimai atsiranda kūdikiams ar labai jauniems vaikams, taip pat nėštumo ar žindymo laikotarpiu – gydytojas padės parinkti saugiausias, individualiai pritaikytas priemones.

Diagnostika

Atopinis dermatitas dažniausiai diagnozuojamas remiantis ligos istorija, simptomais ir odos apžiūra. Specialistas įvertina pažeidimų pobūdį ir išplitimą, niežėjimo intensyvumą, paūmėjimų dažnumą, gyvenimo kokybės pokyčius. Tais atvejais, kai įtariama ryšys su alergija ar reikalingas platesnis imunologinis ištyrimas, glaudžiai bendradarbiaujame su partneriais Alergologijos klinika “Drauge” – alergologijos ir klinikinės imunologijos specialistais. Jų komanda padeda atlikti detalesnius alerginius tyrimus bei įvertinti imuninės sistemos veiklą.

Vertinga ir pacientų praktika – fiksuoti paūmėjusių dienų kalendorių, naujas priežiūros priemones ar dietos pakeitimus, kad būtų lengviau atsekti veiksnius, galinčius provokuoti.

Mūsų klinikos dermatologai iDerma padeda tiksliai nustatyti diagnozę, įvertina ligos sunkumą ir sudaro individualų priežiūros bei gydymo planą. Konsultuojame tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu – tai padeda greitai aptarti simptomus ir efektyviai koreguoti priemones.

ARTICLE_GIF

Gydymas

Atopinio dermatito valdymas – tai nuoseklus, kelių žingsnių planas. Tikslas – atkurti odos barjerą, sumažinti uždegimą, suvaldyti niežėjimą ir rečiau patirti paūmėjimus.

Kasdienė odos priežiūra. Reguliarus drėkinimas – pagrindas. Rinkitės bekvapes, švelnias, riebesnės konsistencijos priemones, kurias tepkite kelis kartus per dieną ir visada po prausimosi. Drėkiklis turėtų būti tepamas per 3–5 minutes po maudynių („užrakinti“ drėgmę).
Plauti švelniai. Maudykitės drungname vandenyje 5–10 minučių, naudokite švelnius prausiklius, venkite šiurkštaus trynimo. Nusausinkite odą švelniai tapšnojant ir iškart tepkite drėkiklį.
Vietinis uždegimo valdymas. Paūmėjimų metu gydytojas gali skirti vietines priešuždegimines priemones – jas naudokite tiksliai pagal rekomendacijas. Vėliau tam tikrose „probleminėse“ vietose kartais taikoma proaktyvi priežiūra – priemonės tepamos rečiau, siekiant ilginti remisijas.
„Šlapių tvarsčių“ (wet wrap) technika. Kai oda itin sausa ar labai niežti, laikinai gali būti taikomas drėkinimo ir uždengimo metodas – jis padeda sulaikyti drėgmę ir nuraminti odą.
Niežėjimo kontrolė. Vėsinantys kompresai, dažnas drėkinimas, nagų kirpimas, medvilninės pirštinės miegui, kvėpuojantys drabužiai ir streso valdymas padeda mažinti kasymąsi. Svarbu palaikyti miego higieną – pastovų režimą, vėsesnę, drėkintą patalpą.
Infekcijų prevencija. Pastebėjus skausmingą paraudimą, šlapiavimą, geltonas pluteles ar blogą kvapą, būtina kreiptis į medikus. Gydytojas parinks tinkamą vietinį ar sisteminį gydymą nuo infekcijos, jei to prireiks.
Fototerapija ir kitos specialisto taikomos priemonės. Kai liga vidutinio sunkumo ar sunki, esant dažniems paūmėjimams, gali būti rekomenduojama šviesos terapija ar kiti metodai, aptariami individualiai su dermatologu.
Darbo ir sporto pritaikymas. Jei simptomus dirgina dažnas rankų plovimas ar cheminės medžiagos, dėvėkite apsaugines pirštines, naudokite švelnias, bekvapes priemones. Sportuojant rinkitės kvėpuojančius audinius, po treniruotės nusiprauskite ir tuoj pat sudrėkinkite odą.

Jei jaučiate, kad nepavyksta suvaldyti simptomų ar reikalingas platesnis gydymo planas, iDerma dermatologų konsultacija gyvai ar internetu padeda greitai patikslinti diagnozę, įvertinti ligos sunkumą ir sudaryti saugų, jums pritaikytą gydymo bei priežiūros planą.

Priežiūra ir profilaktika

Kasdieniai įpročiai – didžiausi pagalbininkai siekiant rečiau patirti paūmėjimus:

Odos barjero puoselėjimas. Drėkinkite odą 1–2 kartus per dieną ir visada po prausimosi. Tepkite ir „sveikas“ vietas – tai padeda išvengti naujų bėrimų.
Dirgiklių vengimas. Rinkitės bekvapes higienos ir skalbimo priemones, naudokite papildomą skalavimo ciklą. Venkite vilnos ir šiurkščių audinių, rinkitės medvilnę ar kitus minkštus, kvėpuojančius pluoštus.
Aplinkos kontrolė. Palaikykite namuose 40–60 % oro drėgmę, vėdinkite patalpas, reguliariai valykite dulkes. Šaltuoju sezonu naudokite oro drėkintuvą.
Temperatūros ir prakaito valdymas. Perkaitimas ir prakaitas gali dirginti odą – sluoksniuokite drabužius, po aktyvumo nusiprauskite ir sudrėkinkite odą.
Baseinas ir saulė. Po maudynių chloruotame vandenyje nusiprauskite gėlu vandeniu ir iškart tepkite drėkiklį. Saulėje – saikingai, naudokite apsaugą nuo saulės, pritaikytą jautriai odai.
Mityba. Nepagrįsti, platūs mitybos apribojimai gali pakenkti. Jei įtariate konkretų produktą, aptarkite tai su gydytoju – vertinga struktūruota eliminacijos ir pakartotinio įvedimo strategija prižiūrint specialistui.
Streso mažinimas ir miegas. Reguliarus poilsis, kvėpavimo ar atsipalaidavimo pratimai, palaikantis artimųjų požiūris padeda sumažinti paūmėjimų dažnį ir intensyvumą.

Atopinis dermatitas ir naktinis niežulys: kaip čiužinys veikia jūsų odą?

Vienas iš labiausiai varginančių atopinio dermatito simptomų – naktinis niežulys. Būtent miego metu, kai kūnas ilsisi ir oda ilgesnį laiką kontaktuoja su tekstilės paviršiumi, niežėjimas dažnai sustiprėja. Tai trikdo miegą, pablogina gyvenimo kokybę ir gali paskatinti naujus uždegimo paūmėjimus.

Kodėl oda paūmėja naktį?

Kūno temperatūra naktį šiek tiek pakyla, o tai gali suaktyvinti odos uždegiminius procesus.
Mažesnis dėmesys niežuliui miegant reiškia, kad žmogus nevalingai kasosi, ypač jei oda liečiasi su šiurkščia medžiaga ar neleidžia kvėpuoti.
Sausas oras miegamajame ar netinkamas čiužinys gali stiprinti odos sausumą bei sudirgimą.

Čiužinio įtaka atopiniam dermatitui

Dermatologai vis dažniau atkreipia dėmesį į miego aplinkos svarbą. Tinkamai pasirinktas čiužinys gali padėti sumažinti niežulį, palaikyti odos barjerą ir pagerinti bendrą miego kokybę.

Štai kaip čiužinys gali paveikti odos būklę:

Dulkės ir dulkių erkės. Senesni, nepralaidūs čiužiniai gali kaupti dulkes, odos daleles ir drėgmę – tai sukuria palankią terpę dulkių erkėms, kurios yra dažnas atopijos paūmėjimų veiksnys.
Ventiliacija ir kvėpuojančios medžiagos. Čiužiniai su gera oro cirkuliacija mažina prakaitavimą ir drėgmės kaupimąsi – o tai svarbu, nes prakaitas dirgina atopinę odą.
Hipoalerginiai audiniai. Čiužinio užvalkalas iš švelnių, kvėpuojančių ir hipoalerginių medžiagų gali padėti išvengti papildomo odos dirginimo.
Ergonomiškas palaikymas. Patogus, kūno formas atitinkantis čiužinys mažina spaudimo taškus, todėl sumažėja noras nuolat keisti padėtį ir kasyti odą.

Kaip pasirinkti čiužinį jautriai odai?

Renkantis čiužinį žmonėms, sergantiems atopiniu dermatitu, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos kriterijus:

Hipoalergiškumas – medžiagos, kuriose mažesnė tikimybė kauptis alergenams.
Ventiliacija – putų struktūra ar spyruoklių sistema, leidžianti orui laisvai cirkuliuoti.
Nuimamas ir plaunamas užvalkalas – tai leidžia reguliariai išvalyti dulkių daleles, prakaitą ir kitus dirgiklius.
Be kvapiųjų medžiagų ar kenksmingų cheminių junginių – kartais net naujo čiužinio kvapas gali erzinti jautrią odą.

Be čiužinio, taip pat svarbu:

Naudoti medvilninius ar bambuko paklodes ir užvalkalus.
Reguliariai vėdinti miegamąjį ir palaikyti 40–60 % drėgmės lygį.
Keisti patalynę bent kartą per savaitę, skalbiant bekvapiu, jautriai odai pritaikytu skalbikliu.

Miegas = odos sveikata

Kokybiškas miegas – tai ne tik poilsis, bet ir laikas odos atsinaujinimui. Jei oda nuolat dirginama miegant, tai gali trukdyti natūraliems gijimo procesams.

Todėl sveika miego aplinka yra svarbus atopinio dermatito valdymo aspektas – kartu su tinkama priežiūra, drėkinimu ir gydymu.

🔗 Daugiau informacijos apie tai, kaip pasirinkti tinkamą čiužinį jautriai odai, rasite svetainėje SleepingExpert.lt

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar atopinis dermatitas yra užkrečiamas?
Ne. Tai vidinių organizmo ypatybių nulemta būklė, kuri neplinta per kontaktą.
Ar vaikai „išauga“ iš atopinio dermatito?
Daliai vaikų simptomai silpnėja augant, tačiau kitiems liga kartojasi ir suaugus. Tinkama priežiūra padeda kontroliuoti simptomus bet kuriame amžiuje.
Kiek dažnai reikėtų maudytis?
Dažniausiai rekomenduojamos trumpos, drungno vandens maudynės kasdien arba kas antrą dieną, po kurių visada tepamas drėkiklis. Svarbiausia – švelnūs prausikliai ir odos „užrakinimas“ drėkikliu.
Ar mityba gali turėti įtakos?
Kai kuriems žmonėms tam tikri produktai gali provokuoti paūmėjimus, ypač vaikystėje. Tačiau savavališki plačios apimties apribojimai nerekomenduojami – saugų planą sudaro ir prižiūri specialistas.
Kokios priemonės geriausiai drėkina?
Rinkitės bekvapes, jautriai odai tinkamas, riebesnės tekstūros priemones. Tepkite reguliariai, ne tik paūmėjimų metu, bet ir esant ramios odos periodui.
Ką daryti, jei naktimis labai niežti?
Palaikykite vėsesnę miegamojo temperatūrą, trumpai atvėsinkite niežtinčias vietas, tepkite drėkiklį, mūvėkite plonas medvilnines pirštines, kirpkite nagus. Jei vis tiek nepavyksta ramiai miegoti – pasitarkite su dermatologu dėl papildomų sprendimų.

Išvados

Atopinis dermatitas – lėtinė, tačiau valdoma būklė. Nuoseklus odos drėkinimas, švelnūs kasdienės priežiūros įpročiai, dirgiklių kontrolė ir individualiai pritaikytas gydymas padeda sumažinti niežulį, prailginti ramius periodus ir gerinti gyvenimo kokybę. Stebėkite savo odą, atpažinkite paūmėjimus provokuojančius veiksnius ir, esant poreikiui, kreipkitės į specialistus – kuo anksčiau pritaikomas tinkamas planas, tuo geresni ilgalaikiai rezultatai.