Apgamai – įprasti odos dariniai, kuriuos turi beveik kiekvienas žmogus. Nors dauguma jų yra visiškai nepavojingi, svarbu suprasti, kada į juos verta atkreipti dėmesį. Gerybiniai melanocitiniai apgamai – tai dažniausi pigmentiniai odos dariniai, susidarantys iš melanocitų – ląstelių, gaminančių odos pigmentą. Toliau – kaip jie atrodo, pagal ką atskiriami nuo pavojingų ir kada apgamą reikia tirti dermatoskopu.
Kas tai?
Gerybiniai melanocitiniai apgamai (angl. melanocytic nevi) – tai dažni, nepiktybiniai odos dariniai, susidarantys susitelkus melanocitams (pigmentinėms ląstelėms). Jie gali būti įgimti (nuo gimimo) arba įgyti (atsirasti vėliau, dažniausiai vaikystėje ar paauglystėje).
Priežastys ir rizikos veiksniai
Apgamų atsiradimą ir kiekį lemia keli pagrindiniai veiksniai:
-
Genetika – jei tėvai ar seneliai turėjo daug apgamų, tikėtina, kad jų daugiau turėsite ir jūs
-
Odos tipas – šviesaus gymio žmonės paprastai turi daugiau apgamų
-
Saulės poveikis – ilgalaikis UV spindulių poveikis skatina apgamų atsiradimą
-
Imuninė sistema – žmonėms, kuriems taikomas imunitetą slopinantis gydymas, gali atsirasti daugiau apgamų
Apie 1 % naujagimių gimsta su įgimtu melanocitiniu apgamu. Įgytų apgamų daugiausia būna sulaukus 30–40 metų, o vėliau dalis jų blunka ar išnyksta.


Tipai ir simptomai
Tipiniai melanocitiniai apgamai:
-
Apvalūs arba ovalūs, simetriški
-
Tolygios spalvos – nuo kūno spalvos iki šviesiai ar tamsiai rudos
-
Dydis dažniausiai iki 6 mm
-
Gali būti plokšti arba šiek tiek iškilę
-
Su amžiumi gali šviesėti, iškilti, jų paviršius gali pašiurkštėti
Atipiniai (displaziniai) apgamai:
-
Nesimetriški, netaisyklingos formos
-
Nelygūs, „nublukę“ ar neryškūs kraštai
-
Dažnai didesni nei 5–6 mm, bet ne visada
-
Netolygi spalva – rudi, raudoni, juodi atspalviai viename apgame
-
Dažnai paviršius šiek tiek iškilęs, nelygus
Svarbu: didesnis kiekis atipinių apgamų padidina melanomos (odos vėžio) riziką, tačiau absoliuti dauguma atipinių apgamų melanoma niekada netampa.
Kada verta sunerimti?
Jei pastebite, kad apgamas:
-
Keičia formą, spalvą ar dydį
-
Jo kraštai tampa nelygūs ar neryškūs
-
Kraujuoja, šlapiuoja ar niežti
-
Yra nuolat traumuojamas (pvz., skutantis arba kai jį trina drabužiai)
Nedelsdami pasikonsultuokite su dermatologu.
ABCDE taisyklė – paprastas būdas įvertinti apgamą namuose. Gydytojui verta parodyti apgamą, atitinkantį bent vieną požymį:
-
A (asimetrija) – viena apgamo pusė nepanaši į kitą
-
B (kraštai) – nelygūs, dantyti ar neaiškūs kraštai
-
C (spalva) – keli atspalviai viename apgame: rudas, juodas, raudonas, baltas ar melsvas
-
D (skersmuo) – didesnis nei 6 mm, nors melanoma gali būti ir mažesnė
-
E (evoliucija) – apgamas per kelias savaites ar mėnesius keičia dydį, formą, spalvą arba pradeda niežėti, kraujuoti
Taip pat verta parodyti gydytojui apgamą, kuris aiškiai skiriasi nuo visų kitų jūsų kūno apgamų (vadinamasis „bjauriojo ančiuko“ požymis).
Diagnostika
Dermatologas apgamą vertina apžiūrėdamas ir dermatoskopu – tai neinvazinis tyrimas, leidžiantis tiksliai įvertinti apgamo struktūrą, spalvą ir kraštus. iDerma dermatologai dermatoskopinę patikrą atlieka klinikoje – žr. apgamų tyrimas.
Jei kyla įtarimas dėl melanomos ar kitos piktybinės būklės, apgamas pašalinamas chirurgiškai ir būtinai ištiriamas histologiškai (audinio analizė mikroskopu) – tai vienas tyrimas, o ne du atskiri pasirinkimai.
Gydymo galimybės
Dauguma gerybinių melanocitinių apgamų nėra pavojingi ir jų gydyti nereikia – pakanka reguliaraus stebėjimo.
Pašalinimas rekomenduojamas šiais atvejais:
-
Įtariamas odos vėžys – tuomet pašalinimas su histologiniu ištyrimu yra būtinas
-
Apgamas dažnai traumuojamas
-
Estetinės priežastys (pvz., ant veido ar kaklo)
Galimi šalinimo būdai:
-
Chirurginis pašalinimas (visada su histologiniu ištyrimu)
-
Elektrokoaguliacija – apgamo naikinimas elektros srove
-
Lazerinė chirurgija – tinka tik mažesniems apgamams, kai onkologinė rizika atmesta
Elektrokoaguliacija ir lazeris audinį sunaikina, todėl histologinio ištyrimo atlikti nebegalima. Šie būdai tinka tik tada, kai dermatologas apžiūra ir dermatoskopija piktybiškumą atmetė.
Svarbu: estetiniais tikslais šalinant apgamus būtina įsitikinti, kad darinys nėra piktybinis. Plačiau apie metodus ir jų saugumą – straipsnyje apgamų šalinimas.
Priežiūra ir profilaktika
Kad atsirastų mažiau naujų apgamų ir sumažėtų melanomos rizika:
-
Venkite saulės spindulių piko metu (nuo 11 iki 16 val.)
-
Kasdien naudokite aukšto apsaugos faktoriaus (SPF 30+) kremus
-
Reguliariai tikrinkite odą – tiek patys, tiek pas gydytoją
-
Rinkitės galvos apdangalus ir nuo UV saugančius drabužius
-
Venkite soliariumų
Ką daryti toliau?
Kartą per 1–3 mėnesius apžiūrėkite visą odą (nugarą ir galvos odą apžiūrėkite veidrodžiu arba paprašykite artimo žmogaus) ir nufotografuokite didesnius apgamus, kad pokyčius pastebėtumėte anksčiau. Jei apgamas atitinka bent vieną ABCDE požymį, kraujuoja ar skiriasi nuo kitų, nelaukite kito profilaktinio patikrinimo: dermatologas jį įvertins dermatoskopu ir, jei reikia, pašalins su histologiniu ištyrimu.






