Odos LigosMelanoma (odos vėžys): kas tai, simptomai, kaip atpažinti ir gydymas

Melanoma (odos vėžys): kas tai, simptomai, kaip atpažinti ir gydymas

Didelis asimetriškas rudai juodas odos darinys su netaisyklingais kraštais ir spalvos kitimais, įtartinas dėl melanomos

Melanoma – tai piktybinis odos navikas, kuris išsivysto iš melanocitų, pigmentą gaminančių odos ląstelių. Ji gali atsirasti esamame apgame, bet dažniau (apie 75 proc. atvejų, DermNet) susiformuoja iki tol sveikoje odoje. Tarp odos vėžio rūšių melanoma sudaro mažumą, tačiau būtent ji lemia daugiausia mirčių nuo odos vėžio, nes gali plisti į limfmazgius ir vidaus organus (PSO). Yra ir gera žinia: anksti aptikta melanoma dažniausiai išgydoma. Anglijos duomenimis, beveik visi I stadijos pacientai išgyvena 5 metus ir ilgiau (Cancer Research UK).

Kas tai yra melanoma?

Melanocitai yra ląstelės, gaminančios odos pigmentą melaniną. Kai jose susikaupia genetinių pažaidų (dažniausiai dėl ultravioletinių spindulių), ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis. Pagal tai, kaip giliai navikas įaugęs, melanoma skirstoma į tris formas (DermNet):

  • Melanoma in situ – navikinės ląstelės yra tik viršutiniame odos sluoksnyje (epidermyje). Pašalinta chirurgiškai ji išgydoma, nes dar neturi galimybės plisti.
  • Invazinė melanoma – navikas įaugo į dermą. Kuo jis storesnis, tuo didesnė plitimo rizika.
  • Metastazavusi melanoma – ląstelės pasiekė limfmazgius ar kitus organus (plaučius, kepenis, kaulus, smegenis).

Melanoma gali atsirasti:

  • de novo – visiškai naujoje, iki tol sveikoje odoje (taip prasideda apie 3 iš 4 melanomų, DermNet);
  • iš esamo apgamo – maždaug kas ketvirta melanoma išsivysto jau turimame apgame, kuris pradeda didėti ir keistis (DermNet).

Rizika didėja senstant: Jungtinėje Karalystėje maždaug 30 proc. melanoma sergančių žmonių diagnozės metu yra 75 metų ar vyresni (Cancer Research UK). Vis dėlto melanoma pasitaiko ir jauniems suaugusiesiems – Australijoje ji yra dažniausias vėžys 15–29 metų amžiaus grupėje (DermNet). Jaunesniame amžiuje ji dažnesnė moterims, vyresniame – vyrams (BAD).

Melanoma: tamsus, netaisyklingų kraštų ir nevienodos spalvos odos darinysKeturi melanomos pavyzdžiai: asimetriškas apgamas, kelių spalvų darinys, netaisyklingi kraštai ir iškilęs mazgas

Ką matote nuotraukose. Pirmoje – tipinė paviršiumi plintanti melanoma: tamsus, asimetriškas darinys dantytais kraštais. Antroje – keturi skirtingi melanomos vaizdai: netaisyklingos formos ruda dėmė, kelių spalvų (juodos, rudos, rausvos) darinys, nelygiais kraštais plintanti dėmė ir iškilęs, kraujuojantis mazgas. Melanoma neturi vieno „teisingo“ vaizdo, todėl svarbiau pastebėti pokytį, o ne ieškoti tikslaus atitikmens.

Rizikos veiksniai

Pagrindinė priežastis yra ultravioletinė (UV) spinduliuotė – iš saulės ir soliariumų. Jungtinėje Karalystėje apie 85 proc. melanomų siejama su per dideliu UV poveikiu (Cancer Research UK). Rizika didesnė, jei (NHS, Cancer Research UK, DermNet, PSO):

  • oda šviesi, greitai nudega, plaukai šviesūs ar rusvi, akys mėlynos ar žalios;
  • turite daug apgamų: viename tyrime rizika buvo didesnė turintiems 100 ir daugiau apgamų nei turintiems 15 ar mažiau (Cancer Research UK). Daug netipinių (didelių, netaisyklingų) apgamų yra stipriausias rizikos veiksnys šviesiaodžiams (PSO);
  • esate nudegę saulėje – rizika didėja po nudegimų bet kuriame amžiuje, ne tik vaikystėje (Cancer Research UK);
  • lankėtės soliariume. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) soliariumus priskiria melanomos priežastims, o rizika didžiausia pradėjusiems lankytis iki 35 metų (Cancer Research UK);
  • melanoma sirgo artimas giminaitis. Maždaug 10 proc. atvejų gali būti susiję su paveldėtu geno pokyčiu (Cancer Research UK);
  • anksčiau sirgote melanoma arba kitu odos vėžiu – bazinių ląstelių ar plokščialąsteline karcinoma, taip pat turite aktininių keratozių (jos rodo ilgalaikę UV žalą, PSO);
  • susilpnėjusi imuninė sistema – po organų transplantacijos, gaunant imunitetą slopinantį gydymą, sergant ŽIV infekcija (Cancer Research UK).

Tamsesnės odos žmonėms melanoma retesnė, bet galima. Jiems ji dažniausiai atsiranda padų, delnų odoje arba po nagu (NHS).

Melanomos tipai

Gydymo principai visiems odos melanomos tipams panašūs, tačiau tipas lemia, kaip navikas atrodo ir kaip greitai auga (Cancer Research UK, DermNet).

TipasDalis tarp melanomųKaip atrodo ir kam būdinga
Paviršiumi plintanti70–80 proc. (Cancer Research UK)Iš pradžių plinta į plotį kaip plokščia, nevienodos spalvos dėmė nelygiais kraštais, tik vėliau auga gilyn. Vyrams dažniausia ant liemens, moterims – ant kojų.
Mazginė9–15 proc. (Cancer Research UK)Iš karto auga gilyn, dažnai per kelias savaites. Iškilęs, kietas, dažnai simetriškas kupolo formos mazgas, juodas, raudonas ar odos spalvos. Trečdalis mazginių melanomų neturi pigmento (DermNet).
Lentigo maligna melanoma5–15 proc. (Cancer Research UK)Išsivysto iš metų metus lėtai didėjančios rudos dėmės saulės pažeistoje veido, kaklo odoje. Dažniausia vyresniems nei 60 metų.
Akralinė lentiginė1–3 proc. (Cancer Research UK)Delnuose, paduose arba po nagu. Reta šviesiaodžiams, bet dažniausias tipas tamsesnės odos žmonėms. Po nagu atrodo kaip išilginė ruda ar juoda juostelė; pigmentas, išplitęs ant nago volelio (Hutchinsono požymis), yra įspėjamasis ženklas (DermNet).
Amelanotinė2–20 proc. (DermNet)Bet kuris tipas gali neturėti pigmento: rausvas, raudonas ar odos spalvos darinys, kurį lengva palaikyti spuogu, karpa ar negyjančia žaizdele.
Desmoplastinė1–2 proc. (DermNet)Dažniausia galvos ir kaklo srityje, odos spalvos, primena randą (Cancer Research UK).

Retai melanoma prasideda ne odoje: akyje (uvealinė melanoma) arba gleivinėse (burnos, lytinių organų, žarnyno) (Cancer Research UK).

Simptomai: kaip atpažinti melanomą?

ABCDE taisyklė

Dermatologai įtartinus pigmentinius darinius vertina pagal ABCDE požymius (AAD, DermNet):

  • A – asimetrija: viena darinio pusė nepanaši į kitą.
  • B – kraštai (angl. border): nelygūs, dantyti, neryškūs, iš dalies ryškūs, iš dalies išsiliejantys.
  • C – spalva (angl. colour): kelios spalvos viename darinyje – ruda, juoda, melsva, pilka, rausva, balta. Pusė melanomų turi šių neįprastų spalvų (DermNet).
  • D – skersmuo (angl. diameter): dažniausiai didesnis nei 6 mm (maždaug pieštuko trintuko dydžio), bet anksti aptikta melanoma gali būti ir mažesnė (NHS). DermNet raidę D siūlo skaityti ir kaip different – „kitoks nei kiti“.
  • E – evoliucija: darinys keičia dydį, formą, spalvą, iškyla, pradeda niežėti ar kraujuoti.

„Bjauriojo ančiuko“ požymis

Daugumos žmonių apgamai panašūs vienas į kitą. Darinys, kuris aiškiai skiriasi nuo visų kitų jūsų apgamų, laikomas įtartinu, net jei neatitinka ABCDE kriterijų (DermNet).

EFG požymiai mazginei melanomai

Mazginė melanoma ABCDE taisyklės dažnai neatitinka: ji gali būti simetriška ir vienos spalvos. Jai taikomi EFG požymiai (DermNet): E – iškilusi (angl. elevated), F – kieta (angl. firm), G – auganti (angl. growing) per dienas ar savaites. Gerybiniai dariniai paprastai nekinta arba keičiasi lėtai, per metus ar dešimtmečius (DermNet).

Melanoma ar paprastas apgamas?

PožymisPaprastas apgamas (NHS)Melanoma (NHS, DermNet)
FormaApvali, simetriškaNetaisyklinga, dvi nepanašios pusės
KraštaiLygūsNelygūs, neryškūs ar dantyti
SpalvaViena spalvaDvi ir daugiau spalvų, nevienodai pasiskirsčiusių
DydisDažniausiai iki 6 mmDažnai didesnis nei 6 mm, bet gali būti ir mažesnis
PokyčiaiBeveik nesikeičia metų metusKeičiasi per mėnesius: didėja, tamsėja, iškyla
PojūčiaiNejaučiamasGali niežėti, perštėti, kraujuoti, apšašti, neužgyti

Kiti požymiai, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją (NHS, AAD): nauja dėmė ar darinys, neišnykstantis per kelias savaites (taip pat delnuose ir paduose); tamsi juostelė po nagu ar aplink nagą, neatsiradusi po traumos; iškilęs kietas darinys, kuris atrodo kaip žaizdelė ir kraujuoja; lėtai didėjantis sustorėjusios odos plotas, panašus į randą.

Melanoma gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, ne tik ten, kur dažnai patenka saulė. Naujojoje Zelandijoje vyrams dažniausia vieta yra nugara (apie 40 proc.), moterims – kojos (apie 35 proc.) (DermNet). Todėl tikrinantis odą svarbu apžiūrėti ir nugarą, galvos odą, tarpupirščius, padus, nagus (AAD).

Kada kreiptis į gydytoją?

Dermatologo apžiūra reikalinga, jei (NHS):

  • apgamas pakeitė dydį, formą ar spalvą;
  • apgamą skauda, jis niežti, paraudo, kraujuoja ar pasidengė šašu;
  • atsirado naujas neįprastas darinys, neišnykstantis per kelias savaites;
  • po nagu atsirado tamsi juostelė be aiškios traumos;
  • turite daug apgamų ir nežinote, kuriuos reikia stebėti;
  • šeimoje buvo melanomos atvejų arba anksčiau sirgote odos vėžiu.

Pirmasis vertinimo žingsnis gali būti nuotolinis: NHS nurodo, kad šeimos gydytojas įtartino darinio nuotrauką gali nusiųsti dermatologui (teledermatologija). iDerma dermatologai darinį įvertina pagal nuotraukas ir aprašymą per nuotolinę konsultaciją, o apgamų patikros metu atliekama dermatoskopija. Jei kyla įtarimas, pacientas nukreipiamas skubiai pašalinti darinį ir ištirti.

Lietuvoje kasmet vyksta nemokama Lietuvos dermatovenerologų draugijos organizuojama akcija „Euromelanoma“. 2026 m. vien Vingio parke patikrinti 709 žmonės: 4 iš jų nustatyta melanoma, 20 – kitas odos vėžys, 23 – ikivėžiniai dariniai (euromelanoma.lt). Pasitikrinti verta net ir neturint jokių nusiskundimų.

Diagnostika

  1. Apžiūra ir dermatoskopija. Gydytojas apžiūri visą odą ir darinį vertina dermatoskopu – didinančiu prietaisu, kuris parodo plika akimi nematomas struktūras. Melanomai būdingas netipinis pigmento tinklas, netolygiai pasiskirstę taškeliai, 5–6 spalvos, melsvai balkšvas šydas, netaisyklingos kraujagyslės (DermNet).
  2. Ekscizinė biopsija. Įtartinas darinys pašalinamas visas su maždaug 2 mm sveikos odos juostele ir siunčiamas histologiniam tyrimui (DermNet). Dalinės biopsijos vengiama, ji taikoma tik labai dideliems dariniams (DermNet). Atsakymo paprastai laukiama apie 2 savaites (NHS).
  3. Histologinis tyrimas. Patologas nustato, ar tai melanoma, ir aprašo svarbiausią prognozės rodiklį – Breslow storį (naviko įaugimo gylį milimetrais, 0,1 mm tikslumu), taip pat išopėjimą, ląstelių dalijimosi greitį, pašalinimo kraštus (DermNet).
  4. Stadijos nustatymas. Jei melanoma invazinė, gali būti atliekami kraujo tyrimai, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas ir limfmazgių ištyrimas (NHS). Storesnėms nei 1 mm melanomoms (arba storesnėms nei 0,75 mm su papildomais rizikos požymiais) siūloma sarginio limfmazgio biopsija – patikrinama, ar navikinių ląstelių nėra pirmajame limfmazgyje, į kurį teka limfa iš naviko vietos (DermNet).

Melanomos stadijos

Supaprastintai pagal AJCC (angl. American Joint Committee on Cancer) klasifikaciją (DermNet):

StadijaKą reiškia
0Melanoma in situ – tik epidermyje
IPlona invazinė melanoma: iki 1 mm storio arba 1–2 mm be išopėjimo
IIStoresnė nei 2 mm arba storesnė nei 1 mm su išopėjimu
IIIIšplitusi į artimiausius limfmazgius
IVTolimosios metastazės kituose organuose

Gydymo galimybės

Pagrindinis gydymas yra chirurginis, ypač anksti aptiktai melanomai (NHS). Anksti nustatytų melanomų apie 90 proc. išgydoma vien operacija (DermNet).

  • Platus pašalinimas. Patvirtinus diagnozę, melanomos vieta išpjaunama pakartotinai su sveikos odos riba, kurios plotis priklauso nuo Breslow storio: in situ melanomai 5–10 mm, plonesnei nei 1 mm – 10 mm, 1–2 mm – 10–20 mm, storesnei nei 2 mm – 20 mm (DermNet). Tai sumažina pasikartojimo toje pačioje vietoje riziką. Veido srityje dažnai operuoja plastikos chirurgas, o didesnei žaizdai uždengti gali prireikti odos lopo (NHS).
  • Limfmazgiai. Jei vėžys išplito į limfmazgius, jie šalinami chirurgiškai (NHS). Sarginio limfmazgio biopsija pirmiausia padeda tiksliau nustatyti prognozę; ji pati išgyvenamumo nepailgina, todėl sprendimas dėl jos priimamas individualiai (DermNet).
  • Imunoterapija ir tikslinė terapija. Taikomos, kai melanomos negalima pašalinti chirurgiškai arba ji išplito į limfmazgius ar kitus organus. Imunoterapija padeda paties organizmo imuninei sistemai naikinti vėžio ląsteles, o tikslinė terapija veikia ląsteles, turinčias tam tikrų genų pokyčių, todėl prieš ją naviko mėginys tiriamas genetiškai (NHS). Pastaraisiais metais šie gydymo būdai iš esmės pakeitė pažengusios melanomos prognozę (Cancer Research UK).
  • Spindulinė terapija – dideliems navikams sumažinti ir simptomams palengvinti (NHS).
  • Chemoterapija – melanomą veikia silpniau nei imunoterapija ar tikslinė terapija, todėl skiriama rečiau, kai kiti būdai netinka (NHS).

Gydymo planą sudaro specialistų komanda: dermatologas, onkologas, chirurgas. Melanoma gydoma specializuotuose onkologijos centruose, o iDerma dermatologo vaidmuo yra laiku ją įtarti ir pacientą nukreipti.

Prognozė ir išgyvenamumas pagal stadijas

Statistika aprašo dideles žmonių grupes, o ne konkretaus paciento ligos eigą (Cancer Research UK). Svarbiausias rodiklis yra stadija ir Breslow storis diagnozės metu:

Stadija diagnozės metuIšgyvena 5 metus ir ilgiau (Anglija, 2016–2020 m. diagnozuoti pacientai)
IBeveik 100 proc.
IIApie 85 proc.
IIIBeveik 75 proc.
IVPatikimos naujausios statistikos dar nėra, nes imunoterapija pakeitė gydymą visai neseniai. Pažengusios (III–IV) stadijos pacientų tyrime po kombinuotos imunoterapijos 45–55 proc. gyveno 6,5 metų ir ilgiau (Cancer Research UK).

Visų stadijų kartu: Jungtinėje Karalystėje apie 95 proc. suaugusiųjų išgyvena 5 metus ir beveik 95 proc. – 10 metų (Cancer Research UK). Breslow storis šią statistiką paaiškina: plonesnės nei 0,75 mm melanomos metastazuoja retai, 0,75–1 mm storio – apie 5 proc. atvejų, o storesnės nei 4 mm – maždaug 40 proc. (DermNet). Moterų ir jaunesnių pacientų prognozė geresnė (Cancer Research UK).

Kuo anksčiau melanoma aptinkama, tuo plonesnė ji paprastai būna ir tuo geresnė prognozė.

Stebėjimas po gydymo

Antra invazinė melanoma išsivysto 5–10 proc. persirgusiųjų, o nauja melanoma in situ – daugiau nei 20 proc. (DermNet). Todėl po gydymo reikalingi reguliarūs patikrinimai. Jungtinės Karalystės NICE gairėse (Cancer Research UK) jie numatyti pagal stadiją: po IA stadijos – kas 6 mėnesius vienerius metus; po IB–IIA – kas 6 mėnesius pirmus 1–2 metus, vėliau kasmet; po IIB–IIC – kas 3 mėnesius pirmus 2 metus, kas 6 mėnesius trečiais metais, vėliau kasmet, su vaizdiniais tyrimais. Dažniausiai po 5 metų be atkryčio stebėjimas baigiamas (Cancer Research UK).

Tarp vizitų svarbi savikontrolė. AAD rekomenduoja apžiūrėti visą kūną prieš veidrodį, nugarą, kaklą ir galvos odą tikrinti rankiniu veidrodėliu, taip pat apžiūrėti tarpupirščius, padus ir nagus. Darinį, kurio dydis, forma ar spalva pasikeitė, turi įvertinti dermatologas.

Kaip sumažinti riziką?

  • Venkite vidurdienio saulės – nuo 11 iki 15 val. (NHS). Saugotis reikia, kai UV indeksas siekia 3 ar daugiau (PSO).
  • Dėvėkite drabužius ir plačiabrylę skrybėlę, nešiokite akinius nuo saulės su UV filtru (NHS). Tankiai austi ir tamsesni audiniai praleidžia mažiau UV spindulių (DermNet).
  • Naudokite apsauginį kremą nuo saulės – bent SPF 30, su UVA apsauga, tepkite pakankamai ir kartokite bent kas 2 valandas (NHS, DermNet). Joks kremas neapsaugo šimtu procentų (BAD), todėl jis papildo, o ne pakeičia šešėlį ir drabužius.
  • Saugokite vaikus – jų oda jautresnė, o nudegimai vaikystėje didina riziką vėliau (NHS, PSO).
  • Nesilankykite soliariume. PSO soliariumus įvardija kaip odos vėžio priežastį, o dirbtinis įdegis nėra būdas gauti vitamino D (PSO).
  • Tikrinkitės odą – patys reguliariai, o turintys daug apgamų, netipinių apgamų ar melanomos atvejų šeimoje – pas dermatologą su dermatoskopija. Dariniams ilgainiui stebėti naudojamas apgamų žemėlapis (DermNet).

Su kuo melanomą galima supainioti?

Ne kiekvienas tamsus ar kintantis darinys yra melanoma. DermNet duomenimis, melanoma sudaro mažiau nei 3 proc. visų besikeičiančių odos darinių. Dažniausi melanomą primenantys dariniai (DermNet):

DarinysKuo panašusKuo skiriasi
Gerybinis apgamasRudas, kartais netaisyklingasSimetriškas, vienos spalvos, metų metus nekinta; apgamai gali patamsėti nuo saulės ar nėštumo metu
Seborėjinė keratozėTamsi, kartais juoda, didėjaLyg priklijuota, vaškinio ar šiurkštaus paviršiaus, ryškiais kraštais, dažnai daug vienodų
Pigmentinė bazaliomaTamsus, blizgus, kraujuojantis mazgelisTaip pat odos vėžys, bet auga lėtai ir retai kelia pavojų gyvybei (PSO); galutinai skiria histologija
DermatofibromaKietas rusvas mazgelis, dažniausiai ant kojųKietas, metų metus nesikeičia; neretai atsiranda vabzdžio įkandimo ar smulkios traumos vietoje
Vyšninė angiomaRaudonas ar tamsiai violetinis taškelisKraujagyslinis darinys, lygus, apvalus, nekinta
Kraujosruva po naguTamsi dėmė po naguAtsiranda po traumos ir auga kartu su nagu; juostelė, kuri neslenka ir plečiasi ant volelio, turi būti ištirta (NHS, DermNet)

Atskirti šiuos darinius plika akimi nepatikima net specialistui, todėl lemia dermatoskopija, o abejojant – histologinis tyrimas.

Ką daryti dabar?

Jei pastebėjote kintantį, kitokį nei kiti arba naują neišnykstantį darinį, neatidėliokite: nufotografuokite jį gerai apšviestą, su masteliu (pavyzdžiui, šalia liniuotės) ir kreipkitės į dermatologą. iDerma dermatologas darinį įvertina per nuotolinę konsultaciją ir pasako, ar reikia skubios apžiūros gyvai. Neturintiems nusiskundimų, bet turintiems daug apgamų ar rizikos veiksnių, rekomenduojama profilaktinė apgamų patikra su dermatoskopija. Jei gydytojas rekomenduoja apgamą pašalinti, apie tai, kada šalinimas būtinas, skaitykite atskirame straipsnyje.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra melanoma ir iš kur ji atsiranda?
Melanoma – piktybinis odos navikas, besiformuojantis iš melanocitų, pigmentą gaminančių odos ląstelių. Apie 75 proc. melanomų atsiranda iki tol sveikoje odoje, likusios – jau esamame apgame, kuris pradeda didėti ir keistis (DermNet). Pagrindinė priežastis yra ultravioletinė spinduliuotė iš saulės ir soliariumų. Nors melanoma sudaro mažumą odos vėžio atvejų, ji lemia daugiausia mirčių nuo odos vėžio, nes gali plisti į limfmazgius ir kitus organus (PSO).
Kokie veiksniai didina melanomos riziką?
Šviesi, greitai nudeganti oda, šviesūs ar rusvi plaukai, mėlynos ar žalios akys, daug apgamų (ypač netipinių), nudegimai saulėje bet kuriame amžiuje, soliariumas (ypač pradėjus lankytis iki 35 metų), melanoma šeimoje, anksčiau persirgtas odos vėžys ir susilpnėjusi imuninė sistema (NHS, Cancer Research UK). Jungtinėje Karalystėje apie 85 proc. melanomų siejama su per dideliu UV poveikiu (Cancer Research UK).
Kaip atpažinti melanomą – kas yra ABCDE taisyklė?
A – asimetrija (viena pusė nepanaši į kitą), B – nelygūs, neryškūs kraštai, C – kelios spalvos viename darinyje, D – skersmuo dažniausiai didesnis nei 6 mm (bet anksti aptikta melanoma gali būti ir mažesnė), E – evoliucija, t. y. darinys keičiasi (AAD, NHS). Įtartinas ir „bjaurusis ančiukas“ – apgamas, aiškiai kitoks nei visi kiti jūsų apgamai. Mazginei melanomai taikomi EFG požymiai: iškilusi, kieta, auganti per savaites (DermNet).
Ar melanoma visada juoda?
Ne. Dalis melanomų (DermNet nurodo 2–20 proc.) neturi pigmento ir atrodo rausvos, raudonos ar odos spalvos – tokia melanoma vadinama amelanotine. Trečdalis mazginių melanomų yra be pigmento. Todėl ištirti verta ir nepigmentuotą darinį, kuris auga, kraujuoja ar neužgyja per kelias savaites.
Ar melanoma gali atsirasti po nagu ar ant pado?
Taip. Akralinė lentiginė melanoma atsiranda delnuose, paduose arba po nagu; ji reta šviesiaodžiams (1–3 proc. melanomų), bet dažniausias tipas tamsesnės odos žmonėms (Cancer Research UK). Po nagu ji atrodo kaip išilginė ruda ar juoda juostelė. Kraujosruva po traumos slenka kartu su augančiu nagu, o melanomos juostelė išlieka ir gali išplisti ant nago volelio – tokį pokytį turi įvertinti dermatologas (NHS, DermNet).
Kaip diagnozuojama melanoma?
Dermatologas apžiūri visą odą ir darinį įvertina dermatoskopu. Įtartinas darinys pašalinamas visas su maždaug 2 mm sveikos odos juostele ir siunčiamas histologiniam tyrimui, kuris patvirtina diagnozę ir nustato Breslow storį – naviko įaugimo gylį (DermNet). Atsakymo paprastai laukiama apie 2 savaites (NHS). Esant invazinei melanomai, stadijai nustatyti gali būti atliekami kraujo tyrimai, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas ir sarginio limfmazgio biopsija (NHS).
Ar melanomą galima įvertinti nuotoliniu būdu?
Pirminį vertinimą – taip. NHS nurodo, kad gydytojas įtartino darinio nuotrauką gali nusiųsti dermatologui (teledermatologija). iDerma dermatologas pagal nuotraukas ir aprašymą pasako, ar darinys atrodo įtartinas ir ar reikia skubios apžiūros bei dermatoskopijos gyvai. Galutinę diagnozę nustato tik histologinis pašalinto darinio tyrimas.
Nuo ko priklauso melanomos gydymas?
Nuo stadijos, vietos ir bendros sveikatos. Pagrindinis gydymas yra chirurginis: melanoma išpjaunama su sveikos odos riba, kurios plotis priklauso nuo naviko storio, o anksti aptiktų melanomų apie 90 proc. išgydoma vien operacija (DermNet). Išplitus į limfmazgius ar kitus organus, taikoma imunoterapija arba tikslinė terapija, rečiau spindulinė terapija ar chemoterapija (NHS). Planą sudaro dermatologo, onkologo ir chirurgo komanda.
Kokia yra melanomos prognozė?
Anglijos 2016–2020 m. duomenimis, 5 metus ir ilgiau išgyvena beveik 100 proc. I stadijos, apie 85 proc. II stadijos ir beveik 75 proc. III stadijos pacientų; visų stadijų kartu – apie 95 proc. (Cancer Research UK). IV stadijai patikimos naujausios statistikos dar nėra, nes imunoterapija gydymą pakeitė neseniai. Svarbiausias prognozės rodiklis yra naviko storis: plonesnės nei 0,75 mm melanomos metastazuoja retai, storesnės nei 4 mm – maždaug 40 proc. atvejų (DermNet).
Ar melanoma gali pasikartoti?
Gali. Persirgusiems melanoma antra invazinė melanoma išsivysto 5–10 proc., o nauja melanoma in situ – daugiau nei 20 proc. pacientų (DermNet). Todėl po gydymo numatomi reguliarūs patikrinimai, kurių dažnis priklauso nuo stadijos (pavyzdžiui, po IB–IIA stadijos kas 6 mėnesius pirmus 1–2 metus, vėliau kasmet), ir nuolatinė savikontrolė (Cancer Research UK, AAD).
Kada kreiptis į gydytoją dėl apgamo ar odos pokyčių?
Kai apgamas pakeitė dydį, formą ar spalvą, jį skauda, jis niežti, kraujuoja ar pasidengė šašu, kai atsirado naujas darinys, neišnykstantis per kelias savaites, arba tamsi juostelė po nagu be traumos (NHS). Taip pat jei turite daug apgamų ir nežinote, kuriuos stebėti, arba melanoma sirgo artimas giminaitis. iDerma dermatologas darinį įvertina nuotolinės konsultacijos metu ir nurodo, ar reikalinga skubi apžiūra gyvai.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Agnė Panavienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Pirštinėta gydytojo ranka tiria paciento plaštakos odą dermatoskopu apgamų patikros metu.

Dermatoskopija: apgamų ir odos darinių tyrimas dermatoskopu

Dermatoskopija – neskausmingas odos darinių tyrimas dermatoskopu, padedantis anksti atpažinti melanomą. Kaip vyksta tyrimas ir kada verta jį atlikti.
Šešių nuotraukų koliažas, kuriame pavaizduoti įvairūs apgamų ir nevų tipai ant odos

Apgamų šalinimas: metodai, procedūros eiga, randai ir saugumas

Apgamų šalinimas Vilniuje ir Kaune: chirurginis, skutimo ir lazerinis metodai, kada būtinas histologinis tyrimas, kaip gyja žaizda ir kada šalinti nereikėtų.
Iškilus tamsiai rudas melanocitinis apgamas ant odos, kurį dermatologas vertina dėl gerybiškumo.

Gerybiniai melanocitiniai apgamai: kaip atskirti nuo pavojingų

Dauguma apgamų – gerybiniai. Sužinokite, kaip pagal ABCDE taisyklę atpažinti pavojingą apgamą, kada tirti jį dermatoskopu ir ar verta šalinti.
Kaklo šono oda su keliomis odos papilomomis ir pigmentuotais apgamais palei sprandą.

Papiloma: kas tai, kodėl atsiranda ir kada ją šalinti

Papiloma – minkštas gerybinis odos darinys ant kaklo, vokų ar pažastų. Kodėl atsiranda, kaip atskirti nuo karpos ir apgamo, kada ir kaip ją saugu šalinti.