Melanoma – tai piktybinis odos navikas, kuris išsivysto iš melanocitų, pigmentą gaminančių odos ląstelių. Ji gali atsirasti esamame apgame, bet dažniau (apie 75 proc. atvejų, DermNet) susiformuoja iki tol sveikoje odoje. Tarp odos vėžio rūšių melanoma sudaro mažumą, tačiau būtent ji lemia daugiausia mirčių nuo odos vėžio, nes gali plisti į limfmazgius ir vidaus organus (PSO). Yra ir gera žinia: anksti aptikta melanoma dažniausiai išgydoma. Anglijos duomenimis, beveik visi I stadijos pacientai išgyvena 5 metus ir ilgiau (Cancer Research UK).
Kas tai yra melanoma?
Melanocitai yra ląstelės, gaminančios odos pigmentą melaniną. Kai jose susikaupia genetinių pažaidų (dažniausiai dėl ultravioletinių spindulių), ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis. Pagal tai, kaip giliai navikas įaugęs, melanoma skirstoma į tris formas (DermNet):
- Melanoma in situ – navikinės ląstelės yra tik viršutiniame odos sluoksnyje (epidermyje). Pašalinta chirurgiškai ji išgydoma, nes dar neturi galimybės plisti.
- Invazinė melanoma – navikas įaugo į dermą. Kuo jis storesnis, tuo didesnė plitimo rizika.
- Metastazavusi melanoma – ląstelės pasiekė limfmazgius ar kitus organus (plaučius, kepenis, kaulus, smegenis).
Melanoma gali atsirasti:
- de novo – visiškai naujoje, iki tol sveikoje odoje (taip prasideda apie 3 iš 4 melanomų, DermNet);
- iš esamo apgamo – maždaug kas ketvirta melanoma išsivysto jau turimame apgame, kuris pradeda didėti ir keistis (DermNet).
Rizika didėja senstant: Jungtinėje Karalystėje maždaug 30 proc. melanoma sergančių žmonių diagnozės metu yra 75 metų ar vyresni (Cancer Research UK). Vis dėlto melanoma pasitaiko ir jauniems suaugusiesiems – Australijoje ji yra dažniausias vėžys 15–29 metų amžiaus grupėje (DermNet). Jaunesniame amžiuje ji dažnesnė moterims, vyresniame – vyrams (BAD).


Ką matote nuotraukose. Pirmoje – tipinė paviršiumi plintanti melanoma: tamsus, asimetriškas darinys dantytais kraštais. Antroje – keturi skirtingi melanomos vaizdai: netaisyklingos formos ruda dėmė, kelių spalvų (juodos, rudos, rausvos) darinys, nelygiais kraštais plintanti dėmė ir iškilęs, kraujuojantis mazgas. Melanoma neturi vieno „teisingo“ vaizdo, todėl svarbiau pastebėti pokytį, o ne ieškoti tikslaus atitikmens.
Rizikos veiksniai
Pagrindinė priežastis yra ultravioletinė (UV) spinduliuotė – iš saulės ir soliariumų. Jungtinėje Karalystėje apie 85 proc. melanomų siejama su per dideliu UV poveikiu (Cancer Research UK). Rizika didesnė, jei (NHS, Cancer Research UK, DermNet, PSO):
- oda šviesi, greitai nudega, plaukai šviesūs ar rusvi, akys mėlynos ar žalios;
- turite daug apgamų: viename tyrime rizika buvo didesnė turintiems 100 ir daugiau apgamų nei turintiems 15 ar mažiau (Cancer Research UK). Daug netipinių (didelių, netaisyklingų) apgamų yra stipriausias rizikos veiksnys šviesiaodžiams (PSO);
- esate nudegę saulėje – rizika didėja po nudegimų bet kuriame amžiuje, ne tik vaikystėje (Cancer Research UK);
- lankėtės soliariume. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) soliariumus priskiria melanomos priežastims, o rizika didžiausia pradėjusiems lankytis iki 35 metų (Cancer Research UK);
- melanoma sirgo artimas giminaitis. Maždaug 10 proc. atvejų gali būti susiję su paveldėtu geno pokyčiu (Cancer Research UK);
- anksčiau sirgote melanoma arba kitu odos vėžiu – bazinių ląstelių ar plokščialąsteline karcinoma, taip pat turite aktininių keratozių (jos rodo ilgalaikę UV žalą, PSO);
- susilpnėjusi imuninė sistema – po organų transplantacijos, gaunant imunitetą slopinantį gydymą, sergant ŽIV infekcija (Cancer Research UK).
Tamsesnės odos žmonėms melanoma retesnė, bet galima. Jiems ji dažniausiai atsiranda padų, delnų odoje arba po nagu (NHS).
Melanomos tipai
Gydymo principai visiems odos melanomos tipams panašūs, tačiau tipas lemia, kaip navikas atrodo ir kaip greitai auga (Cancer Research UK, DermNet).
| Tipas | Dalis tarp melanomų | Kaip atrodo ir kam būdinga |
|---|---|---|
| Paviršiumi plintanti | 70–80 proc. (Cancer Research UK) | Iš pradžių plinta į plotį kaip plokščia, nevienodos spalvos dėmė nelygiais kraštais, tik vėliau auga gilyn. Vyrams dažniausia ant liemens, moterims – ant kojų. |
| Mazginė | 9–15 proc. (Cancer Research UK) | Iš karto auga gilyn, dažnai per kelias savaites. Iškilęs, kietas, dažnai simetriškas kupolo formos mazgas, juodas, raudonas ar odos spalvos. Trečdalis mazginių melanomų neturi pigmento (DermNet). |
| Lentigo maligna melanoma | 5–15 proc. (Cancer Research UK) | Išsivysto iš metų metus lėtai didėjančios rudos dėmės saulės pažeistoje veido, kaklo odoje. Dažniausia vyresniems nei 60 metų. |
| Akralinė lentiginė | 1–3 proc. (Cancer Research UK) | Delnuose, paduose arba po nagu. Reta šviesiaodžiams, bet dažniausias tipas tamsesnės odos žmonėms. Po nagu atrodo kaip išilginė ruda ar juoda juostelė; pigmentas, išplitęs ant nago volelio (Hutchinsono požymis), yra įspėjamasis ženklas (DermNet). |
| Amelanotinė | 2–20 proc. (DermNet) | Bet kuris tipas gali neturėti pigmento: rausvas, raudonas ar odos spalvos darinys, kurį lengva palaikyti spuogu, karpa ar negyjančia žaizdele. |
| Desmoplastinė | 1–2 proc. (DermNet) | Dažniausia galvos ir kaklo srityje, odos spalvos, primena randą (Cancer Research UK). |
Retai melanoma prasideda ne odoje: akyje (uvealinė melanoma) arba gleivinėse (burnos, lytinių organų, žarnyno) (Cancer Research UK).
Simptomai: kaip atpažinti melanomą?
ABCDE taisyklė
Dermatologai įtartinus pigmentinius darinius vertina pagal ABCDE požymius (AAD, DermNet):
- A – asimetrija: viena darinio pusė nepanaši į kitą.
- B – kraštai (angl. border): nelygūs, dantyti, neryškūs, iš dalies ryškūs, iš dalies išsiliejantys.
- C – spalva (angl. colour): kelios spalvos viename darinyje – ruda, juoda, melsva, pilka, rausva, balta. Pusė melanomų turi šių neįprastų spalvų (DermNet).
- D – skersmuo (angl. diameter): dažniausiai didesnis nei 6 mm (maždaug pieštuko trintuko dydžio), bet anksti aptikta melanoma gali būti ir mažesnė (NHS). DermNet raidę D siūlo skaityti ir kaip different – „kitoks nei kiti“.
- E – evoliucija: darinys keičia dydį, formą, spalvą, iškyla, pradeda niežėti ar kraujuoti.
„Bjauriojo ančiuko“ požymis
Daugumos žmonių apgamai panašūs vienas į kitą. Darinys, kuris aiškiai skiriasi nuo visų kitų jūsų apgamų, laikomas įtartinu, net jei neatitinka ABCDE kriterijų (DermNet).
EFG požymiai mazginei melanomai
Mazginė melanoma ABCDE taisyklės dažnai neatitinka: ji gali būti simetriška ir vienos spalvos. Jai taikomi EFG požymiai (DermNet): E – iškilusi (angl. elevated), F – kieta (angl. firm), G – auganti (angl. growing) per dienas ar savaites. Gerybiniai dariniai paprastai nekinta arba keičiasi lėtai, per metus ar dešimtmečius (DermNet).
Melanoma ar paprastas apgamas?
| Požymis | Paprastas apgamas (NHS) | Melanoma (NHS, DermNet) |
|---|---|---|
| Forma | Apvali, simetriška | Netaisyklinga, dvi nepanašios pusės |
| Kraštai | Lygūs | Nelygūs, neryškūs ar dantyti |
| Spalva | Viena spalva | Dvi ir daugiau spalvų, nevienodai pasiskirsčiusių |
| Dydis | Dažniausiai iki 6 mm | Dažnai didesnis nei 6 mm, bet gali būti ir mažesnis |
| Pokyčiai | Beveik nesikeičia metų metus | Keičiasi per mėnesius: didėja, tamsėja, iškyla |
| Pojūčiai | Nejaučiamas | Gali niežėti, perštėti, kraujuoti, apšašti, neužgyti |
Kiti požymiai, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją (NHS, AAD): nauja dėmė ar darinys, neišnykstantis per kelias savaites (taip pat delnuose ir paduose); tamsi juostelė po nagu ar aplink nagą, neatsiradusi po traumos; iškilęs kietas darinys, kuris atrodo kaip žaizdelė ir kraujuoja; lėtai didėjantis sustorėjusios odos plotas, panašus į randą.
Melanoma gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, ne tik ten, kur dažnai patenka saulė. Naujojoje Zelandijoje vyrams dažniausia vieta yra nugara (apie 40 proc.), moterims – kojos (apie 35 proc.) (DermNet). Todėl tikrinantis odą svarbu apžiūrėti ir nugarą, galvos odą, tarpupirščius, padus, nagus (AAD).
Kada kreiptis į gydytoją?
Dermatologo apžiūra reikalinga, jei (NHS):
- apgamas pakeitė dydį, formą ar spalvą;
- apgamą skauda, jis niežti, paraudo, kraujuoja ar pasidengė šašu;
- atsirado naujas neįprastas darinys, neišnykstantis per kelias savaites;
- po nagu atsirado tamsi juostelė be aiškios traumos;
- turite daug apgamų ir nežinote, kuriuos reikia stebėti;
- šeimoje buvo melanomos atvejų arba anksčiau sirgote odos vėžiu.
Pirmasis vertinimo žingsnis gali būti nuotolinis: NHS nurodo, kad šeimos gydytojas įtartino darinio nuotrauką gali nusiųsti dermatologui (teledermatologija). iDerma dermatologai darinį įvertina pagal nuotraukas ir aprašymą per nuotolinę konsultaciją, o apgamų patikros metu atliekama dermatoskopija. Jei kyla įtarimas, pacientas nukreipiamas skubiai pašalinti darinį ir ištirti.
Lietuvoje kasmet vyksta nemokama Lietuvos dermatovenerologų draugijos organizuojama akcija „Euromelanoma“. 2026 m. vien Vingio parke patikrinti 709 žmonės: 4 iš jų nustatyta melanoma, 20 – kitas odos vėžys, 23 – ikivėžiniai dariniai (euromelanoma.lt). Pasitikrinti verta net ir neturint jokių nusiskundimų.
Diagnostika
- Apžiūra ir dermatoskopija. Gydytojas apžiūri visą odą ir darinį vertina dermatoskopu – didinančiu prietaisu, kuris parodo plika akimi nematomas struktūras. Melanomai būdingas netipinis pigmento tinklas, netolygiai pasiskirstę taškeliai, 5–6 spalvos, melsvai balkšvas šydas, netaisyklingos kraujagyslės (DermNet).
- Ekscizinė biopsija. Įtartinas darinys pašalinamas visas su maždaug 2 mm sveikos odos juostele ir siunčiamas histologiniam tyrimui (DermNet). Dalinės biopsijos vengiama, ji taikoma tik labai dideliems dariniams (DermNet). Atsakymo paprastai laukiama apie 2 savaites (NHS).
- Histologinis tyrimas. Patologas nustato, ar tai melanoma, ir aprašo svarbiausią prognozės rodiklį – Breslow storį (naviko įaugimo gylį milimetrais, 0,1 mm tikslumu), taip pat išopėjimą, ląstelių dalijimosi greitį, pašalinimo kraštus (DermNet).
- Stadijos nustatymas. Jei melanoma invazinė, gali būti atliekami kraujo tyrimai, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas ir limfmazgių ištyrimas (NHS). Storesnėms nei 1 mm melanomoms (arba storesnėms nei 0,75 mm su papildomais rizikos požymiais) siūloma sarginio limfmazgio biopsija – patikrinama, ar navikinių ląstelių nėra pirmajame limfmazgyje, į kurį teka limfa iš naviko vietos (DermNet).
Melanomos stadijos
Supaprastintai pagal AJCC (angl. American Joint Committee on Cancer) klasifikaciją (DermNet):
| Stadija | Ką reiškia |
|---|---|
| 0 | Melanoma in situ – tik epidermyje |
| I | Plona invazinė melanoma: iki 1 mm storio arba 1–2 mm be išopėjimo |
| II | Storesnė nei 2 mm arba storesnė nei 1 mm su išopėjimu |
| III | Išplitusi į artimiausius limfmazgius |
| IV | Tolimosios metastazės kituose organuose |
Gydymo galimybės
Pagrindinis gydymas yra chirurginis, ypač anksti aptiktai melanomai (NHS). Anksti nustatytų melanomų apie 90 proc. išgydoma vien operacija (DermNet).
- Platus pašalinimas. Patvirtinus diagnozę, melanomos vieta išpjaunama pakartotinai su sveikos odos riba, kurios plotis priklauso nuo Breslow storio: in situ melanomai 5–10 mm, plonesnei nei 1 mm – 10 mm, 1–2 mm – 10–20 mm, storesnei nei 2 mm – 20 mm (DermNet). Tai sumažina pasikartojimo toje pačioje vietoje riziką. Veido srityje dažnai operuoja plastikos chirurgas, o didesnei žaizdai uždengti gali prireikti odos lopo (NHS).
- Limfmazgiai. Jei vėžys išplito į limfmazgius, jie šalinami chirurgiškai (NHS). Sarginio limfmazgio biopsija pirmiausia padeda tiksliau nustatyti prognozę; ji pati išgyvenamumo nepailgina, todėl sprendimas dėl jos priimamas individualiai (DermNet).
- Imunoterapija ir tikslinė terapija. Taikomos, kai melanomos negalima pašalinti chirurgiškai arba ji išplito į limfmazgius ar kitus organus. Imunoterapija padeda paties organizmo imuninei sistemai naikinti vėžio ląsteles, o tikslinė terapija veikia ląsteles, turinčias tam tikrų genų pokyčių, todėl prieš ją naviko mėginys tiriamas genetiškai (NHS). Pastaraisiais metais šie gydymo būdai iš esmės pakeitė pažengusios melanomos prognozę (Cancer Research UK).
- Spindulinė terapija – dideliems navikams sumažinti ir simptomams palengvinti (NHS).
- Chemoterapija – melanomą veikia silpniau nei imunoterapija ar tikslinė terapija, todėl skiriama rečiau, kai kiti būdai netinka (NHS).
Gydymo planą sudaro specialistų komanda: dermatologas, onkologas, chirurgas. Melanoma gydoma specializuotuose onkologijos centruose, o iDerma dermatologo vaidmuo yra laiku ją įtarti ir pacientą nukreipti.
Prognozė ir išgyvenamumas pagal stadijas
Statistika aprašo dideles žmonių grupes, o ne konkretaus paciento ligos eigą (Cancer Research UK). Svarbiausias rodiklis yra stadija ir Breslow storis diagnozės metu:
| Stadija diagnozės metu | Išgyvena 5 metus ir ilgiau (Anglija, 2016–2020 m. diagnozuoti pacientai) |
|---|---|
| I | Beveik 100 proc. |
| II | Apie 85 proc. |
| III | Beveik 75 proc. |
| IV | Patikimos naujausios statistikos dar nėra, nes imunoterapija pakeitė gydymą visai neseniai. Pažengusios (III–IV) stadijos pacientų tyrime po kombinuotos imunoterapijos 45–55 proc. gyveno 6,5 metų ir ilgiau (Cancer Research UK). |
Visų stadijų kartu: Jungtinėje Karalystėje apie 95 proc. suaugusiųjų išgyvena 5 metus ir beveik 95 proc. – 10 metų (Cancer Research UK). Breslow storis šią statistiką paaiškina: plonesnės nei 0,75 mm melanomos metastazuoja retai, 0,75–1 mm storio – apie 5 proc. atvejų, o storesnės nei 4 mm – maždaug 40 proc. (DermNet). Moterų ir jaunesnių pacientų prognozė geresnė (Cancer Research UK).
Kuo anksčiau melanoma aptinkama, tuo plonesnė ji paprastai būna ir tuo geresnė prognozė.
Stebėjimas po gydymo
Antra invazinė melanoma išsivysto 5–10 proc. persirgusiųjų, o nauja melanoma in situ – daugiau nei 20 proc. (DermNet). Todėl po gydymo reikalingi reguliarūs patikrinimai. Jungtinės Karalystės NICE gairėse (Cancer Research UK) jie numatyti pagal stadiją: po IA stadijos – kas 6 mėnesius vienerius metus; po IB–IIA – kas 6 mėnesius pirmus 1–2 metus, vėliau kasmet; po IIB–IIC – kas 3 mėnesius pirmus 2 metus, kas 6 mėnesius trečiais metais, vėliau kasmet, su vaizdiniais tyrimais. Dažniausiai po 5 metų be atkryčio stebėjimas baigiamas (Cancer Research UK).
Tarp vizitų svarbi savikontrolė. AAD rekomenduoja apžiūrėti visą kūną prieš veidrodį, nugarą, kaklą ir galvos odą tikrinti rankiniu veidrodėliu, taip pat apžiūrėti tarpupirščius, padus ir nagus. Darinį, kurio dydis, forma ar spalva pasikeitė, turi įvertinti dermatologas.
Kaip sumažinti riziką?
- Venkite vidurdienio saulės – nuo 11 iki 15 val. (NHS). Saugotis reikia, kai UV indeksas siekia 3 ar daugiau (PSO).
- Dėvėkite drabužius ir plačiabrylę skrybėlę, nešiokite akinius nuo saulės su UV filtru (NHS). Tankiai austi ir tamsesni audiniai praleidžia mažiau UV spindulių (DermNet).
- Naudokite apsauginį kremą nuo saulės – bent SPF 30, su UVA apsauga, tepkite pakankamai ir kartokite bent kas 2 valandas (NHS, DermNet). Joks kremas neapsaugo šimtu procentų (BAD), todėl jis papildo, o ne pakeičia šešėlį ir drabužius.
- Saugokite vaikus – jų oda jautresnė, o nudegimai vaikystėje didina riziką vėliau (NHS, PSO).
- Nesilankykite soliariume. PSO soliariumus įvardija kaip odos vėžio priežastį, o dirbtinis įdegis nėra būdas gauti vitamino D (PSO).
- Tikrinkitės odą – patys reguliariai, o turintys daug apgamų, netipinių apgamų ar melanomos atvejų šeimoje – pas dermatologą su dermatoskopija. Dariniams ilgainiui stebėti naudojamas apgamų žemėlapis (DermNet).
Su kuo melanomą galima supainioti?
Ne kiekvienas tamsus ar kintantis darinys yra melanoma. DermNet duomenimis, melanoma sudaro mažiau nei 3 proc. visų besikeičiančių odos darinių. Dažniausi melanomą primenantys dariniai (DermNet):
| Darinys | Kuo panašus | Kuo skiriasi |
|---|---|---|
| Gerybinis apgamas | Rudas, kartais netaisyklingas | Simetriškas, vienos spalvos, metų metus nekinta; apgamai gali patamsėti nuo saulės ar nėštumo metu |
| Seborėjinė keratozė | Tamsi, kartais juoda, didėja | Lyg priklijuota, vaškinio ar šiurkštaus paviršiaus, ryškiais kraštais, dažnai daug vienodų |
| Pigmentinė bazalioma | Tamsus, blizgus, kraujuojantis mazgelis | Taip pat odos vėžys, bet auga lėtai ir retai kelia pavojų gyvybei (PSO); galutinai skiria histologija |
| Dermatofibroma | Kietas rusvas mazgelis, dažniausiai ant kojų | Kietas, metų metus nesikeičia; neretai atsiranda vabzdžio įkandimo ar smulkios traumos vietoje |
| Vyšninė angioma | Raudonas ar tamsiai violetinis taškelis | Kraujagyslinis darinys, lygus, apvalus, nekinta |
| Kraujosruva po nagu | Tamsi dėmė po nagu | Atsiranda po traumos ir auga kartu su nagu; juostelė, kuri neslenka ir plečiasi ant volelio, turi būti ištirta (NHS, DermNet) |
Atskirti šiuos darinius plika akimi nepatikima net specialistui, todėl lemia dermatoskopija, o abejojant – histologinis tyrimas.
Ką daryti dabar?
Jei pastebėjote kintantį, kitokį nei kiti arba naują neišnykstantį darinį, neatidėliokite: nufotografuokite jį gerai apšviestą, su masteliu (pavyzdžiui, šalia liniuotės) ir kreipkitės į dermatologą. iDerma dermatologas darinį įvertina per nuotolinę konsultaciją ir pasako, ar reikia skubios apžiūros gyvai. Neturintiems nusiskundimų, bet turintiems daug apgamų ar rizikos veiksnių, rekomenduojama profilaktinė apgamų patikra su dermatoskopija. Jei gydytojas rekomenduoja apgamą pašalinti, apie tai, kada šalinimas būtinas, skaitykite atskirame straipsnyje.






