Odos LigosMazginė eritema: priežastys, simptomai, tyrimai ir gydymas

Mazginė eritema: priežastys, simptomai, tyrimai ir gydymas

Skausmingi paraudę poodiniai mazgai abiejose blauzdose, būdingi mazginei eritemai.

Mazginė eritema (lot. erythema nodosum) – tai ūminis poodinio riebalinio audinio uždegimas, kuris pasireiškia skausmingais, karštais, raudonais mazgais, dažniausiai ant abiejų blauzdų priekinio paviršiaus. Tai ne savarankiška infekcija ir ne užkrečiama liga, o organizmo reakcija į dirgiklį: persirgtą gerklės infekciją, žarnyno uždegimą, sarkoidozę, kai kuriuos preparatus ar nėštumą. Mazgai paprastai išnyksta savaime per 3–8 savaites nepalikdami randų, tačiau pati reakcija gali būti pirmasis kitos ligos ženklas, todėl jos priežasties ieškoma visada.

Kas yra eritema ir kuo ypatinga mazginė eritema?

Žodis „eritema“ reiškia tiesiog odos paraudimą, kurį sukelia išsiplėtusios smulkiosios kraujagyslės. Paraudimas lydi dešimtis skirtingų būklių, todėl gydytojai jį patikslina papildomu žodžiu. Daugiaformė eritema (daugiaformė raudonė) pasireiškia taikinį primenančiomis dėmėmis, dažniausiai po pūslelinės; migruojanti eritema pasireiškia plintančiu žiedu aplink erkės įkandimo vietą ir yra ankstyvas Laimo ligos požymis; infekcinė eritema – vaikų virusinė liga su ryškiai paraudusiais skruostais. Mazginė eritema (lot. nodosum – mazginė) skiriasi tuo, kad uždegimas vyksta ne pačioje odoje, o po ja, riebalinio audinio pertvarose. Todėl pagrindinis jos požymis yra ne dėmė, o apčiuopiamas skausmingas mazgas.

DermNet duomenimis, mazginė eritema priskiriama panikulitams – poodinio riebalinio audinio uždegimams – ir yra dažniausia jų forma. Ja gali susirgti bet kurio amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai ji nustatoma 25–40 metų moterims: suaugusios moterys serga 3–6 kartus dažniau nei vyrai, o iki brendimo mergaitės ir berniukai serga vienodai dažnai. Britų dermatologų asociacijos (BAD) duomenimis, Anglijoje per metus 10 000 gyventojų tenka apie 2,4 atvejo.

Priežastys ir provokuojantys veiksniai

Mazginė eritema yra uždelsto (IV) tipo padidėjusio jautrumo reakcija: imuninė sistema atsako į antigeną, kuris patenka į organizmą su infekcija ar preparatu arba susidaro sergant uždegimine liga. Iki 55 % atvejų priežastis taip ir lieka nenustatyta. Kitais atvejais ją pavyksta rasti, ir būtent nuo jos priklauso tolesnis gydymas.

  • Streptokokinė gerklės infekcija – dažniausia nustatoma priežastis. „American Family Physician“ apžvalgos duomenimis, ji sudaro iki 44 % suaugusiųjų ir iki 48 % vaikų atvejų; mazgai atsiranda praėjus 2–3 savaitėms po anginos.
  • Sarkoidozė – 11–25 % atvejų. Mazginė eritema kartu su karščiavimu, čiurnų artritu ir rentgenogramoje matomais padidėjusiais plaučių šaknų limfmazgiais vadinama Liofgreno sindromu; jis dažniausiai praeina savaime per 6–8 savaites.
  • Kitos infekcijos: tuberkuliozė (eritema gali pasireikšti dar prieš tuberkulino mėginiui tampant teigiamam), žarnyno infekcijos su viduriavimu (jersiniozė, salmoneliozė, kampilobakteriozė), mikoplazminė plaučių infekcija, rečiau – pūslelinės virusas, virusiniai hepatitai, ŽIV, giliosios grybelinės infekcijos.
  • Preparatai – 3–10 % atvejų: kombinuoti geriamieji kontraceptikai, pakaitinė hormonų terapija, kai kurie antibiotikai, pavieniais atvejais – skrandžio rūgštingumą mažinantys ir astmai gydyti skirti preparatai.
  • Uždegiminės žarnyno ligos (opinis kolitas, Krono liga) – 1–4 % atvejų; mazgai dažnai atsiranda ligos paūmėjimo metu.
  • Nėštumas – mazginė eritema pasireiškia iki 4,6 % nėščiųjų.
  • Behčeto liga – ja sergantiesiems mazginė eritema pasireiškia iki 50 % atvejų.
  • Piktybinės ligos – retai, dažniausiai limfoma ar leukemija; apie jas galvojama, kai mazgai kartojasi, ilgai nepraeina arba juos lydi svorio kritimas ir naktinis prakaitavimas.

Ar mazginė eritema – autoimuninė liga? Ne. Tai odos reakcijos tipas, o ne atskira autoimuninė liga, nors ji gali lydėti uždegimines ir imunines ligas (sarkoidozę, Krono ligą, Behčeto ligą). Pati eritema vidaus organų nepažeidžia.

Simptomai

Likus 1–3 savaitėms iki mazgų atsiradimo dažnai pasireiškia į gripą panašūs negalavimai: nedidelis karščiavimas, nuovargis, gerklės skausmas ar kosulys, sąnarių skausmai. Paskui per kelias dienas ar savaites iškyla patys mazgai.

  • Kaip atrodo: 1–10 cm (dažniausiai 2–6 cm) skersmens kieti, neryškių ribų, apvalūs ar ovalūs mazgai ar plokštelės, kiek iškilę virš odos; oda virš jų raudona, blizganti, karšta.
  • Kur: simetriškai ant abiejų blauzdų priekinio paviršiaus ir aplink čiurnas, rečiau – ant kelių, dilbių, šlaunų.
  • Pojūčiai: mazgai labai skausmingi liečiant ir spaudžiant, dažnai skauda ir vaikštant; jie paprastai neišopėja ir nepūliuoja.
  • Sąnariai: Apie pusei sergančiųjų patinsta čiurnos ir jas skauda, gali skaudėti kelius ir riešus; sąnarių skausmas kartais išlieka mėnesius, retais atvejais – iki poros metų po to, kai oda jau sveika.
  • Spalvos kaita: per 1–2 savaites ryškiai raudoni mazgai tampa violetiniai, vėliau rusvi ar gelsvai žalsvi – kaip gyjanti mėlynė. Šis požymis (lot. erythema contusiformis) padeda atskirti mazginę eritemą nuo kitų ligų.

Vienas mazgas gyja apie dvi savaites, tačiau iki 6 savaičių gali rastis naujų, todėl vienu metu matomi skirtingų stadijų mazgai.

Mazginė eritema ant abiejų blauzdų: keli raudoni, skausmingi mazgai ir dėmės nuo kelių iki kulkšnių

Mazginė eritema iš arti: vienas iškilęs, raudonas, blizgantis mazgas ant blauzdos

Eiga ir trukmė

Dauguma atvejų praeina savaime per 3–8 savaites, mazgai išnyksta be randų ir odos sustorėjimų. Vis dėlto, BAD ir DermNet duomenimis, maždaug trečdaliui žmonių mazginė eritema kartojasi, o kai kuriems tampa lėtinė ir tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius. Pasikartojimai dažniausi, kai priežastis nepašalinta: kartojasi anginos, paūmėja žarnyno liga, toliau vartojamas ją sukėlęs preparatas.

Su kuo galima supainioti

Skausmingas raudonas blauzdos patinimas gali būti ir kitų, kartais skubios pagalbos reikalaujančių būklių požymis. Kitą ligą, o ne mazginę eritemą, įtarti verčia mazgai ne ant kojų, jų išopėjimas ar ilgesnė nei 8 savaičių eiga.

BūklėKuo skiriasi nuo mazginės eritemos
Rožė (erysipelas) ir celiulitas (ūminė odos ir poodžio infekcija)Vienos kojos vientisas, karštas, per valandas plintantis paraudimas su aukšta temperatūra ir šaltkrėčiu, o ne keli atskiri mazgai ant abiejų blauzdų. Antibiotikai reikalingi tą pačią dieną.
Paviršinis tromboflebitasSkausminga, kieta „virvelė“ išilgai paviršinės venos, dažniausiai sergant venų varikoze; reikia įvertinti giliųjų venų trombozės riziką.
Odos vaskulitasSmulkios, spaudžiant neblunkančios taškinės kraujosruvos (purpura), kartais pūslelės ar opelės, o ne gilūs mazgai.
Kiti panikulitai (induracinė eritema, kasos panikulitas)Mazgai dažniau ant užpakalinio blauzdų paviršiaus, gali išopėti; atskiriami tik biopsija.
Lipodermatosklerozė ir stazinis dermatitasLėtinis, abipusis apatinės blauzdų dalies sukietėjimas ir parudavimas dėl venų nepakankamumo, be ūminių skausmingų mazgų.
Vabzdžių įkandimai, hematomaAiški įkandimo vieta ar trauma; įkandimai niežti, hematoma atsiranda po smūgio ir per kelias dienas pamėlynuoja.

Kada kreiptis į gydytoją

Tą pačią dieną į skubiosios pagalbos skyrių ar pas gydytoją kreipkitės, jei paraudimas greitai plinta ar karščiuojate, jei ištino visa koja, ji tapo blyški, šalta ar nutirpo, jei kartu atsirado dusulys, krūtinės skausmas, kraujingas viduriavimas ar stiprus pilvo skausmas. Tai ne mazginės eritemos, o infekcijos, trombozės ar ūminio žarnyno uždegimo požymiai.

Per artimiausias dienas pas šeimos gydytoją ar dermatologą registruokitės, jei ant blauzdų atsirado skausmingų raudonų mazgų – net jei jaučiatės gerai. Priežasties paieška (kraujo tyrimai, krūtinės ląstos rentgenograma, gerklės pasėlis) atliekama apsilankius pas gydytoją, o kuo anksčiau ji pradedama, tuo lengviau nustatyti infekciją ar sarkoidozę. Gydytojo konsultacija būtina ir tada, kai mazgai nepraeina per 8 savaites, kartojasi, atsirado nėštumo metu arba pradėjus vartoti naują preparatą.

Nuotolinė konsultacija tinka, kai mazgai tipiški ir norite sužinoti, ar tai gali būti mazginė eritema, kokius tyrimus verta atlikti ir kaip palengvinti skausmą. iDerma dermatologas pagal nuotraukas ir aprašymą įvertins odos pokyčius ir nurodys, kokių tyrimų reikia; pačius tyrimus ir biopsiją atliks jūsų šeimos gydytojas ar klinika.

Diagnostika ir tyrimai

Diagnozė dažniausiai nustatoma apžiūrint: patyrusiam gydytojui pakanka būdingos mazgų išvaizdos, vietos ir skausmingumo. Tyrimų reikia ne diagnozei, o priežasčiai rasti. DermNet ir AFP rekomenduoja:

  • bendrą kraujo tyrimą, CRB ir ENG – uždegimo ir infekcijos aktyvumui įvertinti;
  • gerklės pasėlį ir antistreptolizino O (ASO) titrą – net jei gerklės neskauda, nes angina galėjo būti prieš 2–3 savaites;
  • krūtinės ląstos rentgenogramą – ji rekomenduojama visiems: parodo sarkoidozei būdingus padidėjusius plaučių šaknų limfmazgius ir tuberkuliozės požymius;
  • tuberkulino mėginį arba kraujo tyrimą dėl tuberkuliozės (IGRA);
  • išmatų pasėlį, jei viduriuojate ar skauda pilvą, o įtariant uždegiminę žarnyno ligą – gastroenterologo konsultaciją;
  • virusų serologinius tyrimus, nėštumo testą ir vartojamų preparatų peržiūrą.

Odos biopsija atliekama tik neaiškiais atvejais: kai mazgai netipinėje vietoje, išopėję ar nepraeina per 8 savaites. Jai reikia gilios pleištinės, o ne paprastos cilindrinės (punch) biopsijos, nes uždegimas slypi poodyje. Mikroskopu matomas riebalinio audinio pertvarų uždegimas be kraujagyslių pažeidimo – tai patvirtina diagnozę ir leidžia atmesti kitus panikulitus.

Gydymas

Mazginė eritema praeina savaime, todėl gydymas turi du tikslus: pašalinti priežastį ir palengvinti skausmą, kol mazgai gyja.

  • Priežasties gydymas. Patvirtinta streptokokinė ar kita bakterinė infekcija gydoma antibiotikais, tuberkuliozė – specifiniu kursu, uždegiminė žarnyno liga – kartu su gastroenterologu. Jei įtariamas preparatas, jis keičiamas, tačiau NHS įspėja: nenutraukite jokio paskirto preparato vartojimo nepasitarę su gydytoju.
  • Poilsis ir kojų pakėlimas. Pirmąsias savaites venkite ilgo stovėjimo, vaikščiojimo ir bėgimo, ilsėkitės iškėlę kojas aukščiau širdies lygio.
  • Kompresinė terapija. Kompresinės kojinės ar elastiniai tvarsčiai mažina patinimą ir skausmą einant; jei įtariama trombozė ar kojų arterijų liga, prieš juos naudojant pasitarkite su gydytoju.
  • Vėsūs kompresai – drėgna vėsi šluostė ant mazgų kelis kartus per dieną.
  • Skausmo malšinimas. Dažniausiai pakanka vaistinėje laisvai parduodamų nesteroidinių uždegimą ir skausmą slopinančių preparatų. Išimtis – Krono liga ir opinis kolitas: sergantiesiems jų vartoti be gydytojo nurodymo negalima, nes jie gali sukelti žarnyno ligos paūmėjimą.
  • Užsitęsusi ar pasikartojanti eritema. Atmetus infekciją ir piktybinę ligą, dermatologas gali skirti trumpą geriamųjų gliukokortikoidų (hormoninių uždegimą slopinančių preparatų) kursą arba kitus šiai ligai skirtus geriamuosius preparatus; sergant Behčeto liga parenkamas specifinis gydymas. Visus šiuos preparatus skiria ir jų poveikį stebi tik gydytojas.

Tepalai ir kremai mazginės eritemos eigos paprastai nekeičia, nes uždegimas vyksta giliau, nei jie pasiekia.

Vėlesnės stadijos mazginė eritema: violetinės, mėlynes primenančios dėmės ant blauzdos

Mazginė eritema vaikams

Vaikams mazginė eritema pasitaiko rečiau nei suaugusiesiems, o berniukai ir mergaitės serga vienodai dažnai. Dažniausia priežastis – neseniai persirgta streptokokinė angina (iki 48 % atvejų), todėl visada tiriama dėl streptokoko. Eiga paprastai lengvesnė ir trumpesnė, tačiau tyrimų apimtis tokia pati kaip suaugusiųjų: kraujo tyrimai, gerklės pasėlis, krūtinės ląstos rentgenograma. Vaikas gali lankyti mokyklą ar darželį, kai jau vaikšto nejausdamas stipraus skausmo; kūno kultūros ir sporto užsiėmimų kelias savaites verta atsisakyti. Jei nesate tikri dėl bėrimo, vaikų dermatologas pagal nuotraukas gali patarti, ar reikia skubėti.

Nėštumas ir hormoniniai veiksniai

Mazginė eritema pasireiškia iki 4,6 % nėščiųjų ir paprastai praeina savaime. Vis dėlto nėščiajai tyrimai dėl infekcijų ir sarkoidozės atliekami tokie patys kaip ir kitiems, tik krūtinės ląstos rentgenogramos poreikį gydytojas įvertina atskirai, o skausmas malšinamas tik gydytojo paskirtomis priemonėmis, nes dalis šių preparatų nėštumo metu netinka. Jei eritema atsirado pradėjus vartoti kombinuotus kontraceptikus ar pakaitinę hormonų terapiją, su ginekologu aptariama kita kontracepcijos ar gydymo forma.

Prognozė ir profilaktika

Prognozė gera: oda pasveiksta, randų ir pigmentacijos pokyčių paprastai nelieka, mazgų vietoje gali kelias savaites išlikti mėlynę primenančios dėmės. Specifinės profilaktikos nėra, nes užkirsti kelią imuninei reakcijai neįmanoma. Pasikartojimų riziką mažina laiku išgydyta angina, gerai kontroliuojama uždegiminė žarnyno liga ir ją išprovokavusio preparato vengimas ateityje – apie ankstesnę mazginę eritemą verta pasakyti kiekvienam gydytojui, skiriančiam naują gydymą.

Jei ant blauzdų atsirado skausmingų raudonų mazgų, nors jie dažniausiai praeina savaime, priežastį išsiaiškinti būtina: užsiregistruokite dermatologo konsultacijai, kad priežasties paieška būtų pradėta laiku. Aprašykite, kada mazgai atsirado, ar prieš tai sirgote angina ar viduriavote, kokius preparatus vartojate, ir pridėkite kelių skirtingų dienų nuotraukas – spalvos kaita padeda atpažinti ligą. Jei paraudimas plinta valandomis ar karščiuojate, ištino visa koja, atsirado dusulys, krūtinės ar stiprus pilvo skausmas, tą pačią dieną kreipkitės į gydytoją tiesiogiai.

Nuotraukos šaltinis: James Heilman, MD, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.

Nuotraukos šaltinis: Biswarup Ganguly, CC BY 3.0, via Wikimedia Commons.

Nuotraukos šaltinis: Medicalpal, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra mazginė eritema?
Mazginė eritema – tai ūminis poodinio riebalinio audinio uždegimas (panikulitas), kurį sukelia padidėjusio jautrumo reakcija į infekciją, preparatą ar kitą dirgiklį. Ji pasireiškia skausmingais, karštais, raudonais mazgais, dažniausiai ant abiejų blauzdų priekinio paviršiaus. Dažniausiai serga 25–40 metų moterys, o iki brendimo mergaitės ir berniukai serga vienodai dažnai.
Dėl ko atsiranda mazginė eritema?
Iki 55 % atvejų priežastis lieka nenustatyta. Dažniausia nustatoma priežastis – streptokokinė gerklės infekcija (angina), persirgta prieš 2–3 savaites. Kitos priežastys: sarkoidozė, tuberkuliozė, žarnyno infekcijos su viduriavimu, uždegiminės žarnyno ligos (Krono liga, opinis kolitas), kombinuoti geriamieji kontraceptikai ir kai kurie antibiotikai, nėštumas, Behčeto liga, retai – limfoma ar leukemija.
Kokie yra tipiški mazginės eritemos simptomai?
Ant blauzdų, rečiau ant kelių, dilbių ar šlaunų, per kelias dienas iškyla 1–10 cm skersmens kieti, neryškių ribų, karšti ir labai skausmingi mazgai. Per 1–2 savaites jie iš raudonų tampa violetiniai, vėliau rusvi ar gelsvi – kaip gyjanti mėlynė – ir išnyksta be randų. Apie pusei sergančiųjų kartu patinsta čiurnos ir jas skauda, prieš bėrimą dažnai būna nedidelis karščiavimas ir nuovargis.
Ar mazginė eritema užkrečiama?
Ne. Mazginė eritema yra organizmo reakcija, o ne infekcija, todėl ja negalima užsikrėsti nei liečiant mazgus, nei bendraujant. Užkrečiama gali būti tik ją išprovokavusi liga, pavyzdžiui, streptokokinė angina, tačiau pati odos reakcija kitam žmogui neperduodama.
Kaip nustatoma mazginės eritemos diagnozė?
Diagnozei dažniausiai pakanka gydytojo apžiūros – mazgų išvaizda, vieta ir skausmingumas yra būdingi. Tyrimai skiriami priežasčiai rasti: bendras kraujo tyrimas ir CRB, gerklės pasėlis ir ASO titras, krūtinės ląstos rentgenograma, tyrimas dėl tuberkuliozės, esant viduriavimui – išmatų pasėlis. Odos biopsija atliekama tik netipiniais atvejais: kai mazgai ne ant kojų, išopėję ar nepraeina per 8 savaites.
Kodėl reikia krūtinės ląstos rentgenogramos?
Mazginė eritema gali būti pirmasis sarkoidozės arba tuberkuliozės požymis, o abi šios ligos pirmiausia pažeidžia plaučius ir krūtinės ląstos limfmazgius. Rentgenogramoje matomi padidėję plaučių šaknų limfmazgiai yra tipiškas sarkoidozės požymis, net jei plaučių simptomų nejaučiate. Todėl šis tyrimas rekomenduojamas visiems, kuriems nustatyta mazginė eritema.
Kaip gydoma mazginė eritema?
Pirmiausia gydoma priežastis: patvirtinta bakterinė infekcija – antibiotikais, uždegiminė žarnyno liga – kartu su gastroenterologu, o įtariamas preparatas keičiamas pasitarus su gydytoju. Skausmui malšinti rekomenduojamas poilsis iškėlus kojas, kompresinės kojinės, vėsūs kompresai ir nesteroidiniai uždegimą slopinantys preparatai (sergantiesiems Krono liga ar kolitu – tik gydytojo nurodymu). Užsitęsusiais ar pasikartojančiais atvejais dermatologas gali skirti trumpą geriamųjų hormoninių uždegimą slopinančių preparatų kursą.
Ar mazginė eritema praeina savaime?
Taip, daugeliu atvejų mazgai praeina savaime per 3–8 savaites nepalikdami randų, o sąnarių skausmas gali išlikti kiek ilgiau. Maždaug trečdaliui žmonių liga kartojasi, dažniausiai tada, kai priežastis nepašalinta: kartojasi anginos, paūmėja žarnyno liga ar toliau vartojamas ją sukėlęs preparatas. Retais atvejais eritema tampa lėtinė ir tęsiasi ilgiau nei pusmetį.
Ar galima vaikščioti ir sportuoti sergant mazgine eritema?
Trumpi pasivaikščiojimai leidžiami, jei nesukelia stipraus skausmo, tačiau pirmąsias savaites reikėtų vengti ilgo stovėjimo, bėgimo ir intensyvaus sporto – apkrova didina skausmą ir patinimą. Ilsėkitės iškėlę kojas, dėvėkite kompresines kojines. Prie įprasto fizinio aktyvumo grįžkite palaipsniui, kai mazgų nebeskauda.
Kada kreiptis į gydytoją?
Tą pačią dieną kreipkitės į gydytoją tiesiogiai, jei paraudimas greitai plinta ar karščiuojate, jei ištino visa koja, ji tapo blyški, šalta ar nutirpo, jei atsirado dusulys, krūtinės skausmas, kraujingas viduriavimas ar stiprus pilvo skausmas – tai kitų, skubios pagalbos reikalaujančių ligų požymiai. Visais kitais atvejais, atsiradus skausmingiems mazgams, per artimiausias dienas registruokitės pas šeimos gydytoją ar dermatologą, kad būtų pradėta priežasties paieška. Tipišką vaizdą iDerma dermatologas gali įvertinti nuotoliniu būdu pagal nuotraukas ir nurodyti, kokių tyrimų reikia.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Andra Šukienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Uždegiminė aknė su parraudusiomis spuogeliais ant moters veido, kaklo ir krūtinės odos.

Aknė (spuogai): priežastys, simptomai ir gydymas

Aknė – lėtinė uždegiminė odos liga, kuria serga ne tik paaugliai. Kodėl atsiranda spuogai, kokios būna aknės formos ir kada kreiptis į dermatologą.
Stiprus perioralinis dermatitas su paraudimu ir lupimusi aplink nosį ir burną

Perioralinis dermatitas

Perioralinis dermatitas – bėrimai aplink burną, dažniausiai sukelti steroidų ar agresyvios priežiūros. Sužinokite simptomus, gydymą ir profilaktiką.
Paraudusi, smulkiomis pūslelėmis nusėta dilbio oda su kontaktinio dermatito požymiais ties alkūne.

Kontaktinis dermatitas: simptomai, rūšys ir gydymas

Kontaktinis dermatitas – paraudimas, niežulys ir pūslelės ten, kur odą palietė dirgiklis ar alergenas. Rūšys, dažniausios priežastys, lopo mėginiai ir gydymas.
Paraudusi skruosto oda su išplitusiomis uždegiminėmis papulėmis, primenanti rozaceą

Veido rožinė (rozacea): simptomai, formos, priežastys ir gydymas

Veido rožinė (rozacea): lėtinis skruostų ir nosies paraudimas, matomi kapiliarai, deginimas, spuogeliai be komedonų. Formos, paūmėjimų priežastys ir gydymas.