Kontaktinis dermatitas – tai odos uždegimas, atsirandantis ten, kur oda tiesiogiai lietėsi su ją dirginančia arba alergiją sukeliančia medžiaga. Tai viena iš dažniausių egzemos (dermatito) formų ir dažniausia profesinė odos liga: ja ypač dažnai serga valytojai, sveikatos priežiūros darbuotojai, kirpėjai, kosmetologai ir maisto pramonės darbuotojai („DermNet“). Oda parausta, niežti, pleiskanoja, gali atsirasti pūslelių ir įtrūkimų, dažniausiai ant rankų ir veido.
Kontaktinis dermatitas nėra užkrečiamas ir nėra paveldimas. Nustačius ir pašalinus jį sukeliančią medžiagą, jis dažniausiai visiškai praeina, todėl svarbiausia diagnostikos dalis – išsiaiškinti, kas būtent jį sukelia.
Kas tai?
Skiriamos dvi pagrindinės kontaktinio dermatito formos:
- Iritacinis (dirginamasis) kontaktinis dermatitas. Medžiaga tiesiogiai pažeidžia odos apsauginį sluoksnį: pašalina riebalus ir natūralius drėkinamuosius veiksnius, todėl oda praranda drėgmę, atsiranda mikroįtrūkimų ir uždegimas. Jis gali kilti po vienkartinio sąlyčio su stipriu dirgikliu (rūgštimi, šarmu), bet kur kas dažniau – po daugkartinio sąlyčio su silpnais dirgikliais: vandeniu, muilu, valikliais, dezinfekciniu skysčiu. Tai dažnesnė forma: tarp profesinio rankų dermatito atvejų ji sudaro apie 80 %.
- Alerginis kontaktinis dermatitas. Imuninė sistema „išmoksta“ atpažinti medžiagą kaip alergeną (įsijautrina), ir vėliau kiekvienas sąlytis sukelia uždegimą. Reakcija yra uždelsto (IV) tipo: bėrimas pasirodo praėjus 24–72 valandoms po sąlyčio, todėl ryšį su priežastimi pastebėti sunkiau. Įsijautrinti galima ir medžiagai, kurią be problemų naudojote daug metų.
Abi formos gali pasireikšti vienu metu, ypač ant rankų. Bėrimas dažniausiai apsiriboja sąlyčio vieta, tačiau esant stipriai alergijai gali išplisti ir į aplinkines odos sritis.


Kuo kontaktinis dermatitas skiriasi nuo kitų dermatitų?
„Dermatitas“ ir „egzema“ yra bendri odos uždegimo pavadinimai, vartojami pakaitomis. Kontaktinis dermatitas – tik viena iš jo formų; nuo kitų jį skiria aiškus ryšys su išoriniu veiksniu ir bėrimo vieta.
| Forma | Kuo skiriasi |
|---|---|
| Atopinis dermatitas | Prasideda vaikystėje, yra paveldimas polinkis, būdingos vietos – alkūnių linkiai ir pakinkliai; dažnai lydi astma ir alerginis rinitas. Atopinė oda jautresnė ir iritaciniam dermatitui. |
| Seborėjinis dermatitas | Riebios gelsvos pleiskanos galvos odoje, antakiuose, nosies ir lūpų raukšlėse; niežulys nestiprus, su sąlyčiu nesusijęs. |
| Perioralinis dermatitas | Smulkūs rausvi mazgeliai aplink burną ir nosį; dažnai po ilgo hormoninių kremų naudojimo ant veido. |
| Stazinis dermatitas | Blauzdų apatinėje dalyje dėl venų nepakankamumo; dažnai kartu su tinimu ir rusvomis dėmėmis. |
| Dishidrozinė egzema | Gilios, labai niežtinčios pūslelės delnuose ir pirštų šonuose; dažnai paūmėja nuo streso ar prakaitavimo. |
| Dilgėlinė (kontaktinė forma) | Pūkšlės atsiranda per kelias minutes po sąlyčio ir išnyksta per valandas, o ne dienas. |
Ant rankų kontaktinį dermatitą dar reikia skirti nuo psoriazės, niežų (niežti naktį, būdingi tarpupirščiai, niežti ir šeimos nariams) ir grybelinės infekcijos, kurią patvirtina mikroskopinis tyrimas.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausi dirgikliai (iritacinis dermatitas): vanduo ir dažnas rankų plovimas, muilas, dezinfekciniai skysčiai, valikliai ir skalbimo priemonės, tirpikliai, rūgštys ir šarmai, cementas, metalo apdirbimo skysčiai, trintis, šaltis ir sausas oras. Dirgiklių poveikis sumuojasi: kelios silpnos medžiagos per dieną pažeidžia odą labiau nei viena.
Dažniausi alergenai (alerginis dermatitas):
- Nikelis papuošaluose, auskaruose, laikrodžių dirželiuose, džinsų sagose, raktuose, telefonų dėkluose. Tai viena dažniausių kontaktinės alergijos priežasčių; būdingos vietos – ausų speneliai, riešai ir pilvo apačia ties saga. Alergiški nikeliui žmonės dažnai reaguoja ir į kobaltą.
- Kvapiosios medžiagos kvepaluose, kosmetikoje, skalbikliuose ir namų priežiūros priemonėse.
- Konservantai: izotiazolinonai drėgnose servetėlėse, šampūnuose ir dažuose, formaldehidą išskiriančios medžiagos.
- Plaukų dažai: ilgalaikių (permanentinių) plaukų dažų komponentas parafenilendiaminas (PPD), galintis sukelti veido ir kaklo tinimą bei pūsles.
- Gumos priedai guminėse pirštinėse ir avalynėje, chromas raugintos odos gaminiuose ir cemente.
- Akrilatai gelinio lako ir dirbtinių nagų priemonėse. Bėrimas dažnai atsiranda ne tik ant pirštų, bet ir ant akių vokų, kur pirštais pernešama medžiaga.
- Augalai: kai kurių augalų sultys ir dervos; alergija gali pasireikšti ir liečiant žalias daržoves ar vaisius.
- Odos priežiūros ir gydymo priemonės: kai kurie kremų komponentai, antibakteriniai tepalai, net ir tie, kuriais gydote kitą odos ligą.
Rizika didesnė, jei: dirbate „šlapią“ darbą ar su chemikalais (sveikatos priežiūra, grožio paslaugos, valymas, maisto ruošimas, statyba, automechanika); sergate atopiniu dermatitu ar turite sausą, jautrią odą; nešiojate papuošalus su nikeliu; dažnai plaunate rankas ir naudojate dezinfekcinius skysčius; dirbate šaltyje, sausame ore ar esant trinčiai. Moterys alerginiu kontaktiniu dermatitu serga dažniau nei vyrai, daugiausia dėl dažnesnio sąlyčio su nikeliu ir nagų kosmetika.
Simptomai
Kontaktinio dermatito vaizdas priklauso nuo stadijos ir odos jautrumo:
- Ūminė stadija: paraudimas ir patinimas, stiprus niežulys ar deginimas, smulkios pūslelės, kurios gali šlapiuoti ir apdžiūti šašeliais. Tamsesnėje odoje paraudimas gali atrodyti tamsiai rudas, violetinis ar pilkšvas.
- Lėtinė stadija: sausa, pleiskanojanti, sustorėjusi oda su ryškesniu odos raštu, skausmingi įtrūkimai ant pirštų ir delnų, kartais mazgeliai nuo nuolatinio kasymosi.
Bėrimo forma dažnai „nupiešia“ priežastį: juosta ties laikrodžio dirželiu, apskritimas ties džinsų saga, ausų speneliai nuo auskarų, pirštų galai nuo gelinio lako, akių vokai nuo nagų priemonių ar ore esančių lakiųjų medžiagų. Iritacinis dermatitas paprastai lieka tik sąlyčio vietoje, o alerginis gali išplisti ir už jos ribų.
Dažniausios vietos
- Rankos – dažniausia vieta. Visų priežasčių rankų dermatitas sudaro 20–35 % dermatito atvejų, lėtiniu rankų dermatitu serga 10–15 % žmonių, ir tai dažna nedarbingumo priežastis („DermNet“). Dažniausiai pažeidžiami pirštų galai, tarpupirščiai ir plaštakų nugarinė pusė; esant iritaciniam dermatitui delnai dažnai lieka nepažeisti.
- Veidas ir akių vokai – čia oda ploniausia, todėl reaguoja į kosmetiką, kvapiąsias medžiagas, nagų akrilatus ir ore esančias lakiąsias medžiagas (dulkes, žiedadulkes, purškiamus produktus).
- Lūpos – kontaktinis cheilitas nuo lūpų balzamų, dantų pastos, muzikos instrumentų.
- Kaklas, ausys, riešai, bambos sritis – papuošalai, sagos, laikrodžiai.
- Pėdos – avalynės medžiagos: rauginta oda (chromas), guma, klijai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Skambinkite 112 arba vykite į skubiosios pagalbos skyrių, jei tinsta veidas, lūpos ar gerklė, sunku kvėpuoti ar ryti. Tą pačią dieną kreipkitės į gydytoją, jei bėrimas greitai plinta, labai skauda, pūliuoja, apdžiūsta geltonais šašais arba karščiuojate: tai gali būti antrinė bakterinė infekcija.
Neskubi konsultacija reikalinga, jei:
- bėrimas nesumažėja per 1–2 savaites, nors vengiate įtariamų medžiagų ir prižiūrite odą;
- pažeistas veidas, akių vokai, lūpos, lytinių organų sritis arba didelės kūno sritys;
- bėrimas kartojasi, o priežastis neaiški;
- įtariate ryšį su darbu;
- pūslelės delnuose ar paduose – jas reikia atskirti nuo dishidrozinės egzemos ir grybelio.
Diagnostika
Diagnozė nustatoma pagal ligos istoriją ir odos apžiūrą. Gydytojas klausia apie darbą ir pomėgius, kosmetiką, papuošalus, pirštines, naujas priemones, kada ir kur bėrimas prasidėjo, ar jis mažėja savaitgaliais ir per atostogas (svarbus profesinio dermatito požymis).
Įtariant alerginę formą, atliekami aplikaciniai (lopo) odos mėginiai: ant nugaros odos 48 valandoms priklijuojami lopeliai su standartiniu alergenų rinkiniu (dažniausiai 30 ir daugiau medžiagų), o rezultatas vertinamas po 48 val. (nuėmus lopelius) ir dar kartą po 96 val. nuo uždėjimo, nes reakcija vystosi lėtai. Standartinis rinkinys nustato apie 70 % kontaktinių alergijų; pagal profesiją ar bėrimo vietą pridedamos papildomos medžiagos (kirpėjų, dantų technikų, akrilatų, kosmetikos serijos). Mėginiai atliekami tik gyvai, kai nugaros oda rami, be bėrimo.
Kiti būdai:
- Pakartotinis atviras aplikacinis testas (ROAT): įtariamą kosmetikos priemonę maždaug savaitę tepate du kartus per dieną ant dilbio vidinės pusės ir stebite, ar atsiranda bėrimas.
- Nikelio testas: dimetilglioksimo tirpalu galima patikrinti, ar papuošalas ar saga išskiria nikelį.
- Grybelio tyrimas (KOH mikroskopija), kai bėrimas ant rankų ar pėdų panašus į grybelinę infekciją.
- Odos biopsija – retai, kai vaizdas netipiškas ir reikia atskirti nuo psoriazės ar kitų ligų.
Gydymas
Gydymas prasideda nuo priežasties pašalinimo. Nutraukus sąlytį su dirgikliu ar alergenu, bėrimas paprastai rimsta per kelias dienas ar savaites. Kol oda gyja, ji lieka jautresnė visiems dirgikliams.
- Emolientai: riebus, kvapiklių neturintis kremas ar tepalas 2–3 kartus per dieną ir po kiekvieno rankų plovimo. Prausimuisi rinkitės muilo pakaitalus.
- Uždegimą slopinantys tepalai ir kremai. Paūmėjus gydytojas skiria trumpą kursą, parinkdamas stiprumą pagal vietą (veidui ir odos klostėms – silpnesnį) ir sunkumą. Jie malšina uždegimą, bet nepašalina priežasties, todėl be alergeno paieškos bėrimas kartojasi.
- Drėgni kompresai šlapiuojančioms pūslelėms: vėsus kompresas 10–15 minučių kelis kartus per dieną, po to emolientas.
- Trumpas sisteminis gydymas – retai, kai bėrimas apima dideles kūno sritis arba veidą (pvz., po plaukų dažų). Jį skiria ir prižiūri gydytojas.
- Antrinės infekcijos gydymas. Jei pūslelės pūliuoja, atsiranda geltonų šašų ar karščiuojate, gali prireikti antibakterinio gydymo.
- Lėtinis rankų dermatitas, nereaguojantis į įprastą gydymą, kartais gydomas fototerapija ar imuninę reakciją slopinančiomis priemonėmis. Tai sprendžia dermatologas.
Nenaudokite stiprių hormoninių tepalų ilgą laiką be gydytojo priežiūros, ypač ant veido: tai plonina odą ir gali sukelti perioralinį dermatitą.
Profesinis kontaktinis dermatitas
Kontaktinis dermatitas yra dažniausia profesinė odos liga. Įtarti ją verta, jei bėrimas prasidėjo pakeitus darbą ar pareigas, pažeistos rankos, o per atostogas odos būklė gerėja. Ką daryti:
- Užsirašykite, su kokiomis medžiagomis dirbate, ir paprašykite darbdavio jų saugos duomenų lapų.
- Aptarkite su dermatologu aplikacinius mėginius su profesine alergenų serija.
- Pasirūpinkite tinkamomis pirštinėmis (medžiaga parenkama pagal chemikalą; po guminėmis – medvilninės), odos priežiūra darbe ir pertraukomis nuo „šlapio“ darbo.
- Jei bėrimas kartojasi nepaisant apsaugos, kartais tenka keisti darbo pobūdį. Tai geriau spręsti anksti, kol dermatitas netapo lėtiniu.
Priežiūra ir profilaktika
Alergija kontaktiniam alergenui paprastai išlieka visą gyvenimą, todėl svarbiausia – žinoti savo alergenus ir jų vengti. Keli būdai sumažinti atkryčių riziką:
- Nuplaukite iš karto. Patekus dirgikliui ar alergenui ant odos, kuo greičiau nuplaukite ją drungnu vandeniu ir užtepkite emoliento (NHS).
- Rankų higiena: plaukite drungnu vandeniu su švelniu prausikliu ar muilo pakaitalu, gerai nusausinkite, po kiekvieno plovimo tepkite emolientą.
- Pirštinės: naudokite skalbiant, plaunant indus ir dirbant su cheminėmis priemonėmis, bet retkarčiais jas nusiimkite, nes prakaitas po pirštinėmis sunkina dermatitą. Jei dirgina pati guma, po guminėmis mūvėkite medvilnines pirštines arba rinkitės pirštines be gumos priedų.
- Tikrinkite sudėtį. Rinkitės kosmetiką ir priežiūros priemones be kvapiklių ir žinomų alergenų; skaitykite etiketes, o neaiškiais atvejais pasiteiraukite gamintojo.
- Papuošalai: jei esate alergiški nikeliui, rinkitės papuošalus be nikelio ir pasitikrinkite juos dimetilglioksimo testu, o sagas ir užtrauktukus atskirkite nuo odos.
- Drėkinkite gausiai ir dažnai. Emolientai palaiko odos barjerą ir mažina dirgiklių bei alergenų poveikį; naudokite juos ir tada, kai bėrimo nėra.
- Aplinka: venkite labai sauso oro ir temperatūros kraštutinumų, žiemą saugokite rankas nuo šalčio.
Jei bėrimas tipiškas ir neplinta, iDerma dermatologas gali įvertinti jį nuotolinės konsultacijos metu pagal nuotraukas ir aprašymą, padėti rasti tikėtiną priežastį, parinkti gydymą ir pasakyti, ar reikia aplikacinių mėginių (jie atliekami gyvai). Jei tinsta veidas, lūpos ar gerklė arba sunku kvėpuoti, skambinkite 112. Jei bėrimas greitai plinta, pūliuoja ar karščiuojate, kreipkitės į gydytoją tą pačią dieną.






