Odos mastocitozė – reta liga, kai odoje susikaupia per daug putliųjų ląstelių (mastocitų). Ji pasireiškia rusvomis ar rausvomis dėmėmis bei papulėmis, kurios patrintos parausta, patinsta ir ima niežėti. Dažniausiai liga diagnozuojama kūdikiams ir mažiems vaikams, o iki paauglystės paprastai praeina savaime. Suaugusiesiems odos pakitimai dažniau yra sisteminės mastocitozės dalis, todėl jiems reikia išsamesnio ištyrimo.
Kas yra odos mastocitozė?
Mastocitai gaminami kaulų čiulpuose ir yra imuninės sistemos dalis. Juose kaupiasi histaminas ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos, kurios išsiskiria susidūrus su alergenu: išsiplečia kraujagyslės, oda parausta, patinsta ir niežti. Sergant mastocitoze, šių ląstelių odoje susidaro per daug, o jų aktyvacija tampa nekontroliuojama.
Pasaulio sveikatos organizacija (2022) skiria tris mastocitozės grupes:
- Odos mastocitozė – mastocitai kaupiasi tik odoje. Būdinga vaikams.
- Sisteminė mastocitozė – pažeidžiami ir kaulų čiulpai, kepenys, blužnis, virškinimo traktas ar limfmazgiai. Dažniausiai diagnozuojama suaugusiesiems; apie 90 proc. atvejų sudaro lėtos eigos (indolentinė) forma.
- Mastocitų sarkoma – labai retas piktybinis navikas.
Odos mastocitozės formos
Makulopapulinė odos mastocitozė (urticaria pigmentosa)
Dažniausia forma. Vaikams bėrimo elementai būna didesni, rusvai gelsvi, gali pūslėti. Suaugusiesiems prasidėjusi urticaria pigmentosa pasireiškia smulkiomis, 3–6 mm, rausvai rudomis dėmelėmis ir papulėmis liemenyje bei galūnėse, kartais su matomomis išsiplėtusiomis kraujagyslėmis. Suaugusiųjų forma dažnai išlieka ir lėtai progresuoja.
Difuzinė odos mastocitozė
Reta ir sunkiausia forma, prasidedanti kūdikystėje. Parausta ir sustorėja didelė odos dalis, oda primena apelsino žievelę arba storą išdirbtą odą, gali pūslėti. Šiai formai būdinga didesnė anafilaksijos rizika ir didesnė tikimybė, kad liga pereis į sisteminę.
Mastocitoma
Mastocitoma – vietinė mastocitų sankaupa odoje: vienas–trys 1–5 cm dydžio standūs, rausvi, gelsvi ar rusvi mazgeliai ar plokštelės, kurių paviršius kartais atrodo duobėtas. Dažniausiai pastebima pirmaisiais trimis gyvenimo mėnesiais, suaugusiesiems – labai retai. Patrintas darinys per kelias minutes parausta, patinsta ir niežti, kartais ant jo iškyla pūslė. Kūdikystėje atsiradusios mastocitomos iki paauglystės paprastai išnyksta. Jei tokių darinių yra keturi ar daugiau, būklė jau vertinama kaip makulopapulinė mastocitozė.


Priežastys
Daugeliu atvejų ligą sukelia įgyta KIT geno mutacija, dėl kurios mastocitų gaminama per daug, o pačios ląstelės lengviau išskiria histaminą ir kitas aktyvias medžiagas. Mutacija dažniausiai atsiranda be aiškios priežasties ir nėra paveldima; šeiminiai atvejai pasitaiko labai retai. Liga neužkrečiama.
Simptomai
Pagrindinis požymis – bėrimas: rausvos ar rusvos dėmės, papulės, rečiau plokštelės, mazgeliai ar pūslės. Dažniausiai bėrimas išsidėsto liemenyje (ypač krūtinėje) ir galūnėse, o veidas, delnai ir padai pažeidžiami rečiau.
Būdingiausias požymis – Darier simptomas: lengvai patrynus ar pakasius pažeistą odą, per kelias minutes ji parausta, patinsta, iškyla pūkšlė, kartais pūslė. Vaikams tai dažnai nutinka po maudynių, trinant rankšluosčiu.
Kai mastocitai išskiria daug histamino, gali prisidėti ir bendri simptomai: niežėjimas, veido ar viso kūno paraudimas (karščio pylimas), padažnėjęs širdies plakimas, kraujospūdžio kritimas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, galvos skausmas, nuovargis. Tamsesnėje odoje bėrimas ir Darier simptomas gali būti mažiau pastebimi, o pūslės ir patinimas atrodyti violetiniai.
Anafilaksijos rizika
Sergantiesiems mastocitoze sunkios alerginės reakcijos (anafilaksijos) rizika yra didesnė nei kitiems, nes didelis mastocitų skaičius gali vienu metu išskirti daug histamino. Ypač pavojingi vabzdžių įgėlimai. Gydytojas gali rekomenduoti visada turėti su savimi adrenalino autoinjektorių ir išmokyti juo naudotis. Jei atsiranda dusulys, veido, lūpų ar liežuvio tinimas, kraujospūdžio kritimas ar silpnumas, nedelsiant kvieskite 112.
Provokuojantys veiksniai
Simptomus ir mastocitų aktyvaciją gali sukelti:
- Fiziniai veiksniai: karštis, šaltis, staigus temperatūros pokytis, saulė, odos trynimas ar spaudimas (masažas, aptempti drabužiai, rankšluostis).
- Vabzdžių įgėlimai: bitės, vapsvos.
- Emocinė įtampa: stresas, nerimas, miego trūkumas.
- Kiti veiksniai: karščiavimas, intensyvus sportas, alkoholis.
- Kai kurie preparatai: dalis nuskausminamųjų ir priešuždegiminių preparatų, opioidiniai analgetikai, kai kurie antibiotikai, beta adrenoblokatoriai, kai kurie preparatai nuo kosulio, raumenis atpalaiduojantys preparatai anestezijos metu, radiokontrastinės medžiagos.
Prieš bet kokią operaciją, nejautrą, tyrimą su kontrastine medžiaga ar naują gydymą būtina pasakyti gydytojui, kad sergate mastocitoze. Sergantiesiems difuzine ar sistemine forma, ypač esant padidėjusiai triptazei, prieš tokias procedūras gydytojai imasi papildomų atsargumo priemonių.
Diagnostika
Odos mastocitozė dažniausiai diagnozuojama pagal bėrimo vaizdą ir teigiamą Darier simptomą, kai nėra sisteminės ligos požymių. Jei bėrimas netipiškas arba išplitęs, atliekama odos biopsija: mikroskopu matomos mastocitų sankaupos, kurias patvirtina specialūs dažymai. Vaikams biopsija daroma retai, nes liga paprastai praeina savaime; pavienei mastocitomai papildomų tyrimų dažniausiai nereikia.
Suaugusiesiems ir visiems, kuriems įtariama sisteminė forma, skiriami:
- bendras kraujo tyrimas, biocheminiai rodikliai, kepenų funkcijos tyrimai;
- serumo triptazės tyrimas (nuolat padidėjusi triptazė – vienas sisteminės mastocitozės kriterijų);
- pilvo organų echoskopija (kepenys, blužnis, limfmazgiai);
- kaulų tankio tyrimas;
- kaulų čiulpų biopsija – tik tada, kai sisteminės ligos tikimybė didelė.
Panašiai gali atrodyti dilgėlinė, vabzdžių įkandimai, impetiga (pūslinė forma) kūdikiams ar juvenilinė ksantogranuloma, todėl neaiškų ilgiau nei kelias savaites išliekantį bėrimą verta parodyti dermatologui.
Gydymas
Daugeliui vaikų, kuriems bėrimas netrukdo, gydymo nereikia – tik stebėjimas ir provokuojančių veiksnių vengimas. Kai simptomai vargina, dermatologas parenka gydymą pagal formą ir sunkumą:
- Antihistamininiai preparatai – mažina niežėjimą ir paraudimą. Tai pagrindinis simptominis gydymas.
- Vietinis priešuždegiminis gydymas – stiprus gydytojo skiriamas kremas, naudojamas ribotą laiką tik ant bėrimo elementų, mažina mastocitų skaičių odoje.
- Mastocitus stabilizuojantys preparatai – mažina išskiriamų aktyviųjų medžiagų kiekį, ypač esant virškinimo simptomams.
- Fototerapija (UVB arba PUVA) – esant išplitusiam, stipriai niežtinčiam bėrimui; seansų skaičius ribojamas dėl ilgalaikės odos vėžio rizikos.
- Chirurginis pašalinimas – pavienė mastocitoma kosmetiškai jautrioje vietoje gali būti išpjaunama, bet rande gali likti polinkis parausti.
- Skubios pagalbos planas – adrenalino autoinjektorius ir aiškios instrukcijos, ką daryti įgėlus vabzdžiui.
Sisteminės mastocitozės gydymą paprastai koordinuoja hematologas: lėtos eigos formai dažniausiai pakanka simptominio gydymo, agresyviai formai skiriami mastocitų gamybą slopinantys preparatai.
Eiga ir prognozė
Vaikystėje prasidėjusi odos mastocitozė turi gerą prognozę: apie pusei vaikų bėrimas atsiranda iki 6 mėnesių amžiaus, o iki paauglystės jis dažniausiai išnyksta, retais atvejais išlieka. Rizika, kad vaiko liga pereis į sisteminę, nedidelė; didesnė ji esant difuzinei formai. Suaugusiesiems prasidėjusi urticaria pigmentosa paprastai išlieka ir reikalauja periodinio stebėjimo, nes gali būti sisteminės ligos odos pasireiškimas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pasikonsultuokite su dermatologu, jei vaikui ar jums atsirado rusvų dėmių ar mazgelių, kurie patrinti parausta ir patinsta, jei bėrimas plinta ar kartojasi arba jei kartu pasireiškia karščio pylimai, pilvo skausmai ar alpimai. Jei mastocitozė jau nustatyta, prieš operaciją, nejautrą ar naują gydymą iš anksto pasitarkite su gydytoju.
iDerma dermatologas odos pakitimus gali įvertinti nuotoliniu būdu pagal atsiųstas nuotraukas ir pasakyti, ar reikalingas tolesnis ištyrimas. Registruokitės konsultacijai; mažus pacientus konsultuoja vaikų dermatologas.






