Odos LigosOdos mastocitozė: simptomai, priežastys, formos ir gydymas

Odos mastocitozė: simptomai, priežastys, formos ir gydymas

Suaugusiojo krūtinės odoje matomos išsibarsčiusios rusvos mastocitozei būdingos dėmės.

Odos mastocitozė – reta liga, kai odoje susikaupia per daug putliųjų ląstelių (mastocitų). Ji pasireiškia rusvomis ar rausvomis dėmėmis bei papulėmis, kurios patrintos parausta, patinsta ir ima niežėti. Dažniausiai liga diagnozuojama kūdikiams ir mažiems vaikams, o iki paauglystės paprastai praeina savaime. Suaugusiesiems odos pakitimai dažniau yra sisteminės mastocitozės dalis, todėl jiems reikia išsamesnio ištyrimo.

Kas yra odos mastocitozė?

Mastocitai gaminami kaulų čiulpuose ir yra imuninės sistemos dalis. Juose kaupiasi histaminas ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos, kurios išsiskiria susidūrus su alergenu: išsiplečia kraujagyslės, oda parausta, patinsta ir niežti. Sergant mastocitoze, šių ląstelių odoje susidaro per daug, o jų aktyvacija tampa nekontroliuojama.

Pasaulio sveikatos organizacija (2022) skiria tris mastocitozės grupes:

  • Odos mastocitozė – mastocitai kaupiasi tik odoje. Būdinga vaikams.
  • Sisteminė mastocitozė – pažeidžiami ir kaulų čiulpai, kepenys, blužnis, virškinimo traktas ar limfmazgiai. Dažniausiai diagnozuojama suaugusiesiems; apie 90 proc. atvejų sudaro lėtos eigos (indolentinė) forma.
  • Mastocitų sarkoma – labai retas piktybinis navikas.

Odos mastocitozės formos

Makulopapulinė odos mastocitozė (urticaria pigmentosa)

Dažniausia forma. Vaikams bėrimo elementai būna didesni, rusvai gelsvi, gali pūslėti. Suaugusiesiems prasidėjusi urticaria pigmentosa pasireiškia smulkiomis, 3–6 mm, rausvai rudomis dėmelėmis ir papulėmis liemenyje bei galūnėse, kartais su matomomis išsiplėtusiomis kraujagyslėmis. Suaugusiųjų forma dažnai išlieka ir lėtai progresuoja.

Difuzinė odos mastocitozė

Reta ir sunkiausia forma, prasidedanti kūdikystėje. Parausta ir sustorėja didelė odos dalis, oda primena apelsino žievelę arba storą išdirbtą odą, gali pūslėti. Šiai formai būdinga didesnė anafilaksijos rizika ir didesnė tikimybė, kad liga pereis į sisteminę.

Mastocitoma

Mastocitoma – vietinė mastocitų sankaupa odoje: vienas–trys 1–5 cm dydžio standūs, rausvi, gelsvi ar rusvi mazgeliai ar plokštelės, kurių paviršius kartais atrodo duobėtas. Dažniausiai pastebima pirmaisiais trimis gyvenimo mėnesiais, suaugusiesiems – labai retai. Patrintas darinys per kelias minutes parausta, patinsta ir niežti, kartais ant jo iškyla pūslė. Kūdikystėje atsiradusios mastocitomos iki paauglystės paprastai išnyksta. Jei tokių darinių yra keturi ar daugiau, būklė jau vertinama kaip makulopapulinė mastocitozė.

Priežastys

Daugeliu atvejų ligą sukelia įgyta KIT geno mutacija, dėl kurios mastocitų gaminama per daug, o pačios ląstelės lengviau išskiria histaminą ir kitas aktyvias medžiagas. Mutacija dažniausiai atsiranda be aiškios priežasties ir nėra paveldima; šeiminiai atvejai pasitaiko labai retai. Liga neužkrečiama.

Simptomai

Pagrindinis požymis – bėrimas: rausvos ar rusvos dėmės, papulės, rečiau plokštelės, mazgeliai ar pūslės. Dažniausiai bėrimas išsidėsto liemenyje (ypač krūtinėje) ir galūnėse, o veidas, delnai ir padai pažeidžiami rečiau.

Būdingiausias požymis – Darier simptomas: lengvai patrynus ar pakasius pažeistą odą, per kelias minutes ji parausta, patinsta, iškyla pūkšlė, kartais pūslė. Vaikams tai dažnai nutinka po maudynių, trinant rankšluosčiu.

Kai mastocitai išskiria daug histamino, gali prisidėti ir bendri simptomai: niežėjimas, veido ar viso kūno paraudimas (karščio pylimas), padažnėjęs širdies plakimas, kraujospūdžio kritimas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, galvos skausmas, nuovargis. Tamsesnėje odoje bėrimas ir Darier simptomas gali būti mažiau pastebimi, o pūslės ir patinimas atrodyti violetiniai.

Anafilaksijos rizika

Sergantiesiems mastocitoze sunkios alerginės reakcijos (anafilaksijos) rizika yra didesnė nei kitiems, nes didelis mastocitų skaičius gali vienu metu išskirti daug histamino. Ypač pavojingi vabzdžių įgėlimai. Gydytojas gali rekomenduoti visada turėti su savimi adrenalino autoinjektorių ir išmokyti juo naudotis. Jei atsiranda dusulys, veido, lūpų ar liežuvio tinimas, kraujospūdžio kritimas ar silpnumas, nedelsiant kvieskite 112.

Provokuojantys veiksniai

Simptomus ir mastocitų aktyvaciją gali sukelti:

  • Fiziniai veiksniai: karštis, šaltis, staigus temperatūros pokytis, saulė, odos trynimas ar spaudimas (masažas, aptempti drabužiai, rankšluostis).
  • Vabzdžių įgėlimai: bitės, vapsvos.
  • Emocinė įtampa: stresas, nerimas, miego trūkumas.
  • Kiti veiksniai: karščiavimas, intensyvus sportas, alkoholis.
  • Kai kurie preparatai: dalis nuskausminamųjų ir priešuždegiminių preparatų, opioidiniai analgetikai, kai kurie antibiotikai, beta adrenoblokatoriai, kai kurie preparatai nuo kosulio, raumenis atpalaiduojantys preparatai anestezijos metu, radiokontrastinės medžiagos.

Prieš bet kokią operaciją, nejautrą, tyrimą su kontrastine medžiaga ar naują gydymą būtina pasakyti gydytojui, kad sergate mastocitoze. Sergantiesiems difuzine ar sistemine forma, ypač esant padidėjusiai triptazei, prieš tokias procedūras gydytojai imasi papildomų atsargumo priemonių.

Diagnostika

Odos mastocitozė dažniausiai diagnozuojama pagal bėrimo vaizdą ir teigiamą Darier simptomą, kai nėra sisteminės ligos požymių. Jei bėrimas netipiškas arba išplitęs, atliekama odos biopsija: mikroskopu matomos mastocitų sankaupos, kurias patvirtina specialūs dažymai. Vaikams biopsija daroma retai, nes liga paprastai praeina savaime; pavienei mastocitomai papildomų tyrimų dažniausiai nereikia.

Suaugusiesiems ir visiems, kuriems įtariama sisteminė forma, skiriami:

  • bendras kraujo tyrimas, biocheminiai rodikliai, kepenų funkcijos tyrimai;
  • serumo triptazės tyrimas (nuolat padidėjusi triptazė – vienas sisteminės mastocitozės kriterijų);
  • pilvo organų echoskopija (kepenys, blužnis, limfmazgiai);
  • kaulų tankio tyrimas;
  • kaulų čiulpų biopsija – tik tada, kai sisteminės ligos tikimybė didelė.

Panašiai gali atrodyti dilgėlinė, vabzdžių įkandimai, impetiga (pūslinė forma) kūdikiams ar juvenilinė ksantogranuloma, todėl neaiškų ilgiau nei kelias savaites išliekantį bėrimą verta parodyti dermatologui.

Gydymas

Daugeliui vaikų, kuriems bėrimas netrukdo, gydymo nereikia – tik stebėjimas ir provokuojančių veiksnių vengimas. Kai simptomai vargina, dermatologas parenka gydymą pagal formą ir sunkumą:

  • Antihistamininiai preparatai – mažina niežėjimą ir paraudimą. Tai pagrindinis simptominis gydymas.
  • Vietinis priešuždegiminis gydymas – stiprus gydytojo skiriamas kremas, naudojamas ribotą laiką tik ant bėrimo elementų, mažina mastocitų skaičių odoje.
  • Mastocitus stabilizuojantys preparatai – mažina išskiriamų aktyviųjų medžiagų kiekį, ypač esant virškinimo simptomams.
  • Fototerapija (UVB arba PUVA) – esant išplitusiam, stipriai niežtinčiam bėrimui; seansų skaičius ribojamas dėl ilgalaikės odos vėžio rizikos.
  • Chirurginis pašalinimas – pavienė mastocitoma kosmetiškai jautrioje vietoje gali būti išpjaunama, bet rande gali likti polinkis parausti.
  • Skubios pagalbos planas – adrenalino autoinjektorius ir aiškios instrukcijos, ką daryti įgėlus vabzdžiui.

Sisteminės mastocitozės gydymą paprastai koordinuoja hematologas: lėtos eigos formai dažniausiai pakanka simptominio gydymo, agresyviai formai skiriami mastocitų gamybą slopinantys preparatai.

Eiga ir prognozė

Vaikystėje prasidėjusi odos mastocitozė turi gerą prognozę: apie pusei vaikų bėrimas atsiranda iki 6 mėnesių amžiaus, o iki paauglystės jis dažniausiai išnyksta, retais atvejais išlieka. Rizika, kad vaiko liga pereis į sisteminę, nedidelė; didesnė ji esant difuzinei formai. Suaugusiesiems prasidėjusi urticaria pigmentosa paprastai išlieka ir reikalauja periodinio stebėjimo, nes gali būti sisteminės ligos odos pasireiškimas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Pasikonsultuokite su dermatologu, jei vaikui ar jums atsirado rusvų dėmių ar mazgelių, kurie patrinti parausta ir patinsta, jei bėrimas plinta ar kartojasi arba jei kartu pasireiškia karščio pylimai, pilvo skausmai ar alpimai. Jei mastocitozė jau nustatyta, prieš operaciją, nejautrą ar naują gydymą iš anksto pasitarkite su gydytoju.

iDerma dermatologas odos pakitimus gali įvertinti nuotoliniu būdu pagal atsiųstas nuotraukas ir pasakyti, ar reikalingas tolesnis ištyrimas. Registruokitės konsultacijai; mažus pacientus konsultuoja vaikų dermatologas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra odos mastocitozė ir ar ji dažna?
Odos mastocitozė – reta liga, kai pakitusios putliosios ląstelės (mastocitai) kaupiasi odoje. Dažniausiai ji diagnozuojama vaikystėje: apie pusei vaikų bėrimas atsiranda iki 6 mėnesių amžiaus ir iki paauglystės paprastai išnyksta. Suaugusiesiems odos pakitimai dažniau yra vidaus organus pažeidžiančios sisteminės mastocitozės dalis.
Kokios yra odos mastocitozės priežastys?
Daugumą mastocitozės atvejų sukelia įgyta KIT geno mutacija, dėl kurios organizmas gamina per daug mastocitų. Šie mastocitai išskiria biologiškai aktyvias medžiagas, sukeliančias uždegimą, niežėjimą, paraudimą ir patinimą. Šeiminiai atvejai pasitaiko labai retai, liga neužkrečiama.
Kaip atrodo odos mastocitozė – kokie bėrimai būdingi?
Dažniausiai atsiranda palaipsniui plintantis bėrimas – rausvos ar rusvos papulės ir dėmelės, rečiau plokštelės, mazgeliai ar pūslės. Bėrimas paprastai lokalizuojasi liemenyje ir galūnėse, o veidas, delnai ir padai pažeidžiami rečiau. Būdingas Darier simptomas: patrynus pažeistą odos plotą, per kelias minutes atsiranda paraudimas, patinimas ar pūkšlė.
Kokie papildomi simptomai gali lydėti ligą?
Be odos bėrimo gali pasireikšti niežėjimas, karščio pylimai, padažnėjęs širdies plakimas, žemas kraujospūdis, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ar viduriavimas. Sergantieji mastocitoze taip pat turi didesnę ūminės anafilaksinės reakcijos riziką, todėl būtina žinoti, kokie veiksniai gali ją išprovokuoti.
Kokie veiksniai gali išprovokuoti mastocitų aktyvaciją?
Mastocitų aktyvaciją gali sukelti bičių ar vapsvų įgėlimai, mechaninė trintis (masažai, spaudimas, rankšluostis), šaltis ar karštis, saulė, stresas, miego trūkumas, intensyvus sportas, karščiavimas ir alkoholis. Reakciją gali išprovokuoti ir kai kurie preparatai, nejautrai naudojamos medžiagos bei kontrastinės medžiagos – apie visus vartojamus preparatus ir diagnozę būtina informuoti gydytoją.
Kaip diagnozuojama odos mastocitozė?
Diagnozė nustatoma pagal anamnezę, klinikinį vaizdą ir Darier simptomą. Jei bėrimai išplitę arba klinikiniai požymiai abejotini, atliekama odos biopsija. Įtariant sisteminę formą, skiriami kraujo tyrimai, vertinami kepenų funkcijos rodikliai, serumo triptazė bei atliekama pilvo organų echoskopija.
Kaip gydoma odos mastocitozė?
Gydymo pagrindas – provokuojančių veiksnių vengimas ir paciento supažindinimas su jais. Niežėjimą ir paraudimą mažina antihistamininiai preparatai; pagal ligos sunkumą gydytojas gali skirti vietinį priešuždegiminį gydymą, mastocitus stabilizuojančius preparatus ar fototerapiją. Esant didesnei anafilaksijos rizikai, paskiriamas adrenalino autoinjektorius. Vaikams odos mastocitozė dažnai praeina savaime iki paauglystės.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite neaiškios kilmės bėrimą, kuris patrintas parausta ir patinsta, niežėjimą ar kitus aprašytus simptomus, ypač jei jie plinta ar nepraeina, pasikonsultuokite su dermatologu. iDerma dermatologas gali įvertinti odos pakitimus nuotoliniu būdu pagal nuotraukas bei aprašymą ir padėti nustatyti, ar reikalingas tolesnis ištyrimas.
Kas yra mastocitoma ir ar ji praeina?
Mastocitoma – viena ar kelios (iki trijų) mastocitų sankaupos odoje, dažniausiai pastebimos pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. Tai gerybinis darinys: patrintas parausta ir niežti, bet iki paauglystės paprastai išnyksta savaime, o papildomų tyrimų dažniausiai nereikia. Suaugusiesiems mastocitoma reta, todėl jiems skiriamas išsamesnis ištyrimas.
Ką daryti prieš operaciją, nejautrą ar tyrimą su kontrastine medžiaga, jei sergu mastocitoze?
Iš anksto pasakykite gydytojui, anesteziologui ir radiologui, kad sergate mastocitoze. Kai kurios nejautrai naudojamos medžiagos, raumenis atpalaiduojantys preparatai, dalis nuskausminamųjų ir radiokontrastinės medžiagos gali išprovokuoti staigų gausų histamino išsiskyrimą. Esant difuzinei ar sisteminei formai, ypač padidėjus triptazei, gydytojas prieš procedūrą gali skirti apsauginių preparatų (premedikaciją), o adrenalino autoinjektorius turi būti pasiekiamas.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Eglė Zinkevičienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Šviesesnės, netaisyklingos formos dėmės ant odos, būdingos įvairiaspalvei dedervinei (grybelinei infekcijai).

Įvairiaspalvė dedervinė: kaip atrodo, kuo skiriasi nuo kitų dedervinių ir kaip gydoma

Kaip atrodo įvairiaspalvė dedervinė, kuo ji skiriasi nuo rožinės, baltosios ir grybelinės dedervinės, kodėl dėmės neįdega, kaip ją gydyti ir išvengti atkryčių.
Linijinė grupelė paraudusių vabzdžių įkandimų ant juosmens, būdinga blakių kandžiojimui.

Vabzdžių įkandimai: kaip atpažinti blakių, blusų ir uodų įkandimus ir ką daryti

Kaip atrodo blakių, blusų, uodų ir mašalų įkandimai bei vapsvų įgėlimai, kuo skiriasi erkės įkandimas, ką daryti iš karto ir kada kreiptis į gydytoją.

Juvenilinė plantarinė dermatozė: simptomai, priežastys ir gydymas

Juvenilinė plantarinė dermatozė – blizganti, suskeldėjusi vaikų pėdų oda, dažnai palaikoma grybeliu. Kaip atskirti, kodėl atsiranda ir kaip prižiūrėti pėdas.
Pūslinė impetigos žaizda su gelsva pluta ant vaiko dilbio odos

Užkrečiamoji impetiga – simptomai, priežastys ir gydymas

Impetiga – dažna bakterinė odos infekcija, pasireiškianti medaus spalvos šašais. Simptomai, kada kreiptis į dermatologą ir kaip sustabdyti plitimą.