Įvairiaspalvė dedervinė (lot. pityriasis versicolor, dar vadinama tinea versicolor) yra dažna ir nepavojinga odos būklė, kurią sukelia ant odos natūraliai gyvenantis Malassezia genties mieliagrybis. Kai jis ima per daug daugintis, ant krūtinės, nugaros ir pečių atsiranda plokščios, vos pleiskanojančios dėmės, šviesesnės arba tamsesnės už aplinkinę odą. Liga neužkrečiama, nesukelia skausmo ar karščiavimo ir dažniausiai vargina tik dėl išvaizdos, tačiau linkusi grįžti kiekvieną vasarą. Toliau aprašome, kaip ją atpažinti, kuo ji skiriasi nuo kitų lietuviškai „dedervine“ vadinamų ligų ir kaip ji gydoma.
Dedervinė ar kas kita? Keturios skirtingos „dedervinės“
Žodis „dedervinė“ lietuvių kalboje apima kelias visiškai skirtingas ligas, todėl pirmiausia verta išsiaiškinti, apie kurią kalbama. Užkrečiama iš jų yra tik grybelinė dedervinė (NHS, DermNet).
| Liga | Kas tai | Kaip atrodo | Ar užkrečiama |
|---|---|---|---|
| Įvairiaspalvė dedervinė (šis straipsnis) | Odos mieliagrybio Malassezia perteklius | Plokščios, smulkiai pleiskanojančios rusvos, rausvos ar balkšvos dėmės ant krūtinės, nugaros, pečių; saulėje neįdega | Ne |
| Rožinė dedervinė (pityriasis rosea) | Savaime praeinantis bėrimas, siejamas su virusine infekcija | Pirmiausia viena didesnė „motininė“ dėmė, po kelių dienų ar savaičių smulkesnės ovalios dėmės liemenyje; praeina per 6–10 savaičių | Ne |
| Baltoji (paprastoji) dedervinė (pityriasis alba) | Lengva egzemos forma, būdinga sausai, atopinei vaikų odai | Neryškių ribų blyškios, sausos dėmės ant vaikų veido ir žastų | Ne |
| Grybelinė dedervinė (odos grybelis, tinea corporis) | Dermatofitų sukelta infekcija, perduodama nuo kito žmogaus ar gyvūno | Vienas ar keli žiedai su iškiliu, pleiskanojančiu kraštu ir šviesėjančiu centru, plečiasi į kraštus | Taip |
Įvairiaspalvei dedervinei priešgrybelinės priemonės padeda, rožinei ir baltajai dedervinei jos nepadeda, o grybelinė dedervinė taip pat gydoma priešgrybelinėmis priemonėmis, bet kitokia schema: kremas tepamas ant židinio su atsarga aplink jį, o kursas tęsiamas dar bent 1–2 savaites po to, kai bėrimas išnyko (DermNet, NHS). Todėl kilus abejonių dėl diagnozės verčiau parodyti bėrimą gydytojui, o ne spėlioti pagal pavadinimą.
Kodėl atsiranda įvairiaspalvė dedervinė?
Malassezia yra įprasta odos mikrobiotos dalis: šis mieliagrybis gyvena ant kiekvieno žmogaus odos, daugiausia ten, kur gausiau riebalinių liaukų, ir paprastai jokių bėrimų nesukelia (DermNet, BAD). Kodėl vieniems žmonėms jis ima daugintis aktyviau, iki galo neaišku (NHS, AAD). Kai mieliagrybio daugėja viršutiniame odos sluoksnyje, jo išskiriamos medžiagos keičia pigmento (melanino) gamybą ir pasiskirstymą: šviesiosios dėmės atsiranda dėl medžiagos, kuri slopina pigmentinių ląstelių darbą, o rudosios – dėl padidėjusių pigmento granulių (DermNet).
Dažniausiai serga paaugliai ir jauni suaugusieji, vyrai šiek tiek dažniau nei moterys (DermNet, AAD). Vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės serga retai, nebent gyvena tropikuose ar subtropikuose (AAD). Vėsiuoju metų laiku bėrimas dažnai išblėsta, bet mieliagrybis lieka ant odos ir vasarą dėmės vėl pasirodo (DermNet, AAD). Liga neperduodama kitam žmogui, nors kartais ja serga keli tos pačios šeimos nariai (NHS, DermNet). Ji nesusijusi su nešvara ar prasta higiena: dauguma sergančiųjų yra sveiki žmonės (NHS, BAD).




Nuotraukose: rusvos ir šviesios įvairiaspalvės dedervinės dėmės ant krūtinės, peties ir nugaros. Dėmių spalva priklauso nuo odos atspalvio ir įdegio.
Rizikos veiksniai
Mieliagrybio dauginimąsi skatina (AAD, DermNet):
- Karštis ir drėgmė: karštos, drėgnos vasaros, kelionės į tropikus, ilgas buvimas karštoje ir tvankioje aplinkoje. Tropikuose liga gali tęstis ištisus metus (AAD).
- Gausus prakaitavimas: sportas, fizinis darbas karštyje, polinkis daug prakaituoti (DermNet).
- Riebi oda: mieliagrybis minta odos riebalais (AAD, DermNet).
- Nusilpusi imuninė sistema (AAD).
Liga nėra paveldima (BAD). Sergantieji įvairiaspalve dedervine gali turėti ir pleiskanų, nes jas sukelia panašus mieliagrybio perteklius galvos odoje (BAD). Su tuo pačiu mikroorganizmu siejamas ir seborėjinis dermatitas bei niežtintis, spuogus primenantis Malassezia folikulitas ant nugaros ir krūtinės (DermNet).
Simptomai: kaip atrodo įvairiaspalvė dedervinė
- Vieta: krūtinė, viršutinė nugaros dalis, pečiai, žastai, kaklas, pilvas; kitose kūno vietose liga reta (NHS, DermNet).
- Dėmės: plokščios, apvalios ar netaisyklingos, geriausiai matomos sveikos odos fone; gali susilieti į didelius plotus (NHS, BAD).
- Spalva: šviesioje odoje dėmės būna rausvos, raudonos ar šviesiai rudos, tamsesnėje odoje dažniau šviesesnės už aplinkinę odą (NHS). Rudos, šviesios ir rausvos dėmės gali pasireikšti kartu; kartais dėmė iš pradžių būna ruda ir pleiskanojanti, o nykdama pereina į baltą, nepleiskanojančią stadiją (DermNet).
- Pleiskanojimas: smulkus, primenantis sėlenas (DermNet). Pleiskanos rodo, kad mieliagrybis tebėra aktyvus; joms išnykus infekcija laikoma pasibaigusia, net jei spalva dar nesusilygino (DermNet).
- Įdegis: dėmės neįdega, todėl liga dažnai pastebima pirmą kartą po saulėtų atostogų, kai sveika oda patamsėja, o dėmės lieka šviesios (NHS, BAD).
- Pojūčiai: dažniausiai jokių; kai kuriems žmonėms dėmės šiek tiek niežti (DermNet, BAD). Skausmo, karščiavimo ar bendro negalavimo liga nesukelia (DermNet, BAD).
Šviesios ar rudos dėmės ant odos: su kuo galima supainioti
Panašias dėmes sukelia ir kitos būklės, todėl NHS pataria nebandyti diagnozės nustatyti patiems, o parodyti odą gydytojui ar vaistininkui.
| Būklė | Kaip atskirti nuo įvairiaspalvės dedervinės |
|---|---|
| Vitiligo | Dėmės visiškai baltos, nepleiskanoja, dažniausiai aplink burną ir akis, ant pirštų ir riešų, pažastyse, kirkšnyse; paprastai išlieka visam laikui (NHS). |
| Baltoji dedervinė | Blyškios, sausos, neryškių ribų dėmės ant vaikų ir paauglių veido ir žastų, susijusios su atopine oda (DermNet). |
| Grybelinė dedervinė (odos grybelis) | Žiedo formos židinys su iškiliu pleiskanojančiu kraštu, dažnai niežti ir plečiasi; liga užkrečiama (DermNet, NHS). |
| Rožinė dedervinė | Prasideda nuo vienos didesnės dėmės, vėliau ovalios dėmės išsidėsto liemenyje išilgai odos linijų, šonkaulių kryptimi; praeina savaime (DermNet). |
| Seborėjinis dermatitas | Riebios gelsvos pleiskanos krūtinės viduryje, galvos odoje ir veide (DermNet); gali pasireikšti kartu su rausvąja įvairiaspalvės dedervinės forma, nes abi ligos siejamos su Malassezia pertekliumi (DermNet). |
| Psoriazė | Iškilios, storomis pleiskanomis padengtos plokštelės (NHS). |
Kada kreiptis į gydytoją?
NHS pataria kreiptis į gydytoją, kai odos plotai pakeitė spalvą, nes be gydymo įvairiaspalvė dedervinė paprastai nepraeina (NHS). Konsultacija ypač reikalinga, jei:
- neaišku, ar tai tikrai įvairiaspalvė dedervinė, o ne vitiligo, odos grybelis ar psoriazė (NHS);
- bėrimas apima didelius plotus, plinta ar kartojasi kelis kartus per metus: tuomet gali prireikti geriamojo gydymo ar ilgalaikio profilaktikos plano (NHS, AAD);
- po savarankiško gydymo priešgrybeliniais prausikliais ar kremais dėmės toliau pleiskanoja ar plinta;
- dėmės stipriai niežti, parausta ar įtrūksta;
- bėrimas atsirado vaikui ar nėščiai moteriai, nes gydymo priemonės tokiais atvejais parenkamos individualiai.
Šiai ligai gerai tinka dermatologo konsultacija internetu: dėmės aiškiai matomos nuotraukose, o gydytojas įvertina išplitimą ir sudaro gydymo bei profilaktikos planą. Daugiau apie tai rasite įvairiaspalvės dedervinės gydymo internetu puslapyje.
Diagnostika
Dažniausiai diagnozė nustatoma apžiūrint odą (DermNet, AAD). Kilus abejonių, gydytojas atlieka vieną iš šių tyrimų:
- Vudo lempa: ultravioletinėje šviesoje pažeistos vietos švyti gelsvai žalsvai, todėl matomos ir blankios dėmės (DermNet, AAD).
- Dermatoskopija: matomas pablyškimas, blankus pigmento tinklas ir pleiskanos (DermNet).
- Odos nuograndų mikroskopija: nuo dėmės nugramdoma šiek tiek pleiskanų ir mikroskopu ieškoma grybienos siūlų (hifų) ir mieliagrybio ląstelių (DermNet, AAD). Pasėlis paprastai būna neigiamas, nes laboratorijoje šis mieliagrybis auga sunkiai (DermNet).
- Odos biopsija: atliekama labai retai, tik kai neaišku, ar tai ne kita liga (BAD).
Gydymas
Gydymo tikslas yra sumažinti mieliagrybio kiekį ant odos. Visiškai jo pašalinti neįmanoma, nes jis priklauso normaliai odos florai, todėl liga linkusi kartotis (BAD).
Priemonės ant odos. Nesunkūs atvejai gydomi vietinėmis priešgrybelinėmis priemonėmis: šampūnais, kuriais prausiamas visas kūnas, ir kremais (DermNet, NHS, BAD). Šampūnas ar prausiklis užtepamas plačiai, ne tik ant matomų dėmių, bet ir ant visos odos nuo žandikaulio linijos žemyn, paliekamas 5–15 minučių ir nuplaunamas (DermNet, NHS); kremas tepamas pagal gydytojo nurodymus. Įprasta schema: kasdien vieną savaitę, paskui kartą per savaitę vieną mėnesį (DermNet). Tikslų kursą ir priemonę parenka gydytojas.
Geriamasis gydymas. Kai bėrimas labai išplitęs, dėmės storai pleiskanoja arba vietinis gydymas nepadėjo, gydytojas skiria trumpą geriamųjų priešgrybelinių preparatų kursą ir stebi pacientą, nes šie preparatai gali turėti šalutinį poveikį (NHS, AAD, BAD).
Ko tikėtis. Gydymas mieliagrybį sunaikina lengvai, bet oda šviesesnė ar tamsesnė lieka dar kelias savaites ar mėnesius, kol pigmentas atsistato; tai nereiškia, kad gydymas nepavyko (DermNet, AAD, BAD). Kol spalva lyginasi, saugokite odą nuo saulės ir nesideginkite, kitaip kontrastas tik ryškės (AAD). Randų liga nepalieka (BAD).
Priežiūra ir profilaktika
Kadangi mieliagrybis lieka ant odos, atkryčiai dažni, ypač kai oras vėl tampa šiltas ir drėgnas (DermNet, AAD). Kas padeda:
- Profilaktinis prausiklis: išnykus bėrimui, priešgrybelinį prausiklį naudokite kartą per mėnesį (DermNet) arba kartą ar du per mėnesį šiltuoju sezonu (AAD). Jei dedervinė vis tiek grįžta, gydytojas gali pasiūlyti ilgalaikį planą, pavyzdžiui, prausiklį kas kelias savaites (NHS).
- Dušas po prakaitavimo: po sporto ar buvimo karštyje kuo greičiau nusiprauskite, nusausinkite odą ir persirenkite sausais drabužiais, nes gausus prakaitavimas skatina ligą (DermNet).
- Orui laidūs audiniai: karštyje rinkitės lengvus, orui laidžius, greitai džiūstančius drabužius.
- Odos priežiūra: ant nugaros, krūtinės ir pečių geriau nenaudoti riebių kremų ir aliejų, nes mieliagrybis minta riebalais (DermNet) ir riebi aplinka jam palanki.
- Saulė: kol dėmės lyginasi, naudokite apsaugą nuo saulės ir nesideginkite (AAD).
Jei bėrimas kartojasi kelis kartus per metus arba apima didelius plotus, aptarkite su dermatologu individualią profilaktikos schemą. iDerma dermatologai konsultuoja internetu ir gyvai.






