Odos LigosPolimorfinis šviesos bėrimas (alergija saulei): simptomai, priežastys ir gydymas

Polimorfinis šviesos bėrimas (alergija saulei): simptomai, priežastys ir gydymas

Paraudusi dirginta oda ant kaklo ir dekolte, budinga polimorfiniam sviesos berimui (alergijai saulei).

Polimorfinis šviesos bėrimas, kasdienėje kalboje vadinamas alergija saulei, yra dažniausia fotodermatozė – nenormali odos reakcija į ultravioletinius (UV) spindulius. Vakarų šalyse ji pasireiškia 10–20 proc. žmonių („BAD“). Po kelių valandų ar 1–2 dienų nuo pirmojo ryškesnio pavasario saulės poveikio ant rankų, dekoltė ar kojų atsiranda niežtintys rausvi gumbeliai ar dėmės, kurie nebesant saulės praeina maždaug per savaitę, bet kitą pavasarį dažniausiai grįžta. Straipsnyje rasite, kaip atpažinti šį bėrimą, kuo jis skiriasi nuo saulės nudegimo ir alergijos kremui nuo saulės, kaip apsisaugoti ir kada kreiptis į gydytoją.

Kas tai?

Polimorfinis šviesos bėrimas – tai uždelsto tipo imuninė odos reakcija į medžiagą, kuri susidaro odoje veikiant UV spinduliams; pati medžiaga, sukelianti reakciją, iki šiol nenustatyta („DermNet“). Tikrosios alergijos prasme tai nėra alergija saulei, tačiau pavadinimas prigijo, nes bėrimas niežti ir atrodo kaip alerginis. „Polimorfinis“ reiškia „įvairių formų“: vieniems jis pasireiškia smulkiais gumbeliais, kitiems – didesnėmis dėmėmis ar pūslelėmis, bet tam pačiam žmogui bėrimas kaskart atrodo vienodai („BAD“).

Antrosios nuotraukos šaltinis: polimorfinis šviesos bėrimas ant krūtinės – DermNet, CC BY 4.0, via Wikimedia Commons.

Kam jis pasireiškia?

Dažniausiai bėrimas pirmą kartą pasireiškia 20–40 metų žmonėms, moterims – keturis kartus dažniau nei vyrams („DermNet“). Jis labiau paplitęs vidutinių platumų šalyse, kuriose saulės mažai („DermNet“), todėl tikėtina, kad Lietuvoje jis nėra retas. Liga pasitaiko visų odos tipų žmonėms, bet dažniau tiems, kurių oda šviesi. Maždaug 15–46 proc. sergančiųjų šią reakciją turi ir šeimos nariai („DermNet“).

Priežastys ir rizikos veiksniai

Bėrimą sukelia UV spinduliai – dažniausiai ilgųjų bangų UVA spinduliai (75–90 proc. atvejų), rečiau UVB ar abu kartu. UVA spinduliai praeina pro lango stiklą, o kai kurie kremai nuo saulės nuo jų apsaugo silpnai, todėl bėrimas gali atsirasti ir važiuojant automobiliu ar sėdint prie lango („DermNet“). Jį gali išprovokuoti vos 20 minučių saulėje („BAD“).

Būdingi provokuojantys veiksniai:

  • Pirmoji ryški pavasario ar vasaros pradžios saulė, kai oda per žiemą atprato nuo UV spindulių.
  • Atostogos saulėtose šalyse – bėrimas neretai atsiranda pirmomis dienomis ir praeina dar nesugrįžus namo („BAD“).
  • Soliariumas ir kitoms odos ligoms gydyti skiriama šviesos terapija gali sukelti bėrimą ir žiemą („DermNet“).

Reikšmės turi ir hormonai: po menopauzės bėrimas paprastai būna lengvesnis („DermNet“).

Simptomai

Bėrimas atsiranda praėjus kelioms valandoms ar 1–2 dienoms po buvimo saulėje. Pagal „NHS“ ir „DermNet“ jam būdinga:

  • Smarkiai niežtintys ar deginantys smulkūs rausvi arba odos spalvos gumbeliai, kartais – didesnės dėmės, sausi paraudę ploteliai ar pūslelės.
  • Simetriškas išsidėstymas tose vietose, kurias žiemą dengė drabužiai: dilbiai ir žastai, dekoltė, kaklo priekis, šlaunys, blauzdos. Veidas ir plaštakų nugarėlės, kuriuos saulė apšviečia nuolat, dažnai lieka nepažeisti.
  • Bėrimas apima ne visą saulės paveiktą odą, o atskirus plotelius.
  • Retai – bendras silpnumas, galvos skausmas, pykinimas ar nedidelis karščiavimas.

Vengiant saulės bėrimas praeina maždaug per savaitę nepalikdamas randų. Jei paveikta oda vėl patenka į saulę, jis stiprėja ir plinta. Daugumai žmonių bėrimas kartojasi pavasarį, bet vasarai įpusėjus silpnėja: oda „užsigrūdina“ – pastorėja raginis sluoksnis, daugėja pigmento ir oda tampa atsparesnė UV spinduliams („DermNet“).

Vaikams ir jaunuoliams būdinga atskira forma – juvenilinis pavasario bėrimas: 5–14 metų berniukams ankstyvą pavasarį ant ausų kaušelių atsiranda niežtintys gumbeliai, kurie virsta pūslelėmis ir šašeliais, o maždaug per dvi savaites užgyja beveik visada be randų („NHS“, „DermNet“).

Alergija saulei ar kas kita?

Bėrimą po saulės sukelia ir kitos būklės, kurių gydymas skiriasi. Pagrindiniai skirtumai pagal „DermNet“ ir „NHS“:

BūklėKada atsirandaKaip atrodo ir kurKaip atskirti
Polimorfinis šviesos bėrimasPo kelių valandų ar 1–2 dienųNiežtintys gumbeliai, dėmės ar pūslelės ant rankų, dekoltė, kojųKartojasi pavasarį, vasarą silpnėja, praeina maždaug per savaitę
Saulės nudegimasPo kelių valandųTolygus skausmingas paraudimas visoje saulės paveiktoje odoje, vėliau lupimasisSkauda labiau nei niežti, apima visą atvirą odą
Saulės dilgėlinėPer kelias minutesNiežtinčios iškilios pūkšlės kaip nuo dilgėliųIšnyksta per kelias valandas vos pasitraukus nuo saulės; reta
Fotoalerginis kontaktinis dermatitas (pvz., alergija kremui nuo saulės)Po 1–2 dienųEgzemos tipo bėrimas ten, kur buvo tepta kremo, kvepalų ar kitos priemonės ir švietė saulėAtsiranda tik naudojant konkrečią priemonę; patvirtina fotoaplikaciniai odos mėginiai
Fototoksinė reakcijaPo kelių valandų ar 1–2 dienųĮ nudegimą panašus paraudimas, kartais pūslės; dryžiai ten, kur lietė augalų sultysSusijusi su augalais (citrusai, salierai, barščiai) ar kai kuriomis geriamomis arba tepamomis medžiagomis
Prakaitinis bėrimasKarštyje, prakaituojantSmulkūs gumbeliai ar pūslelės po drabužiais, raukšlėseNesusijęs su saule, praeina atvėsus
Vilkligė (odos ar sisteminė)Po saulės, laikosi savaitesRyškios, dažnai žvynuojančios dėmės veide ir kitose atvirose vietoseGali lydėti sąnarių ir raumenų skausmai, didelis nuovargis; reikia kraujo tyrimų

Jei bėrimas neatitinka įprasto vaizdo (laikosi ilgiau nei savaitę, atsiranda per kelias minutes, jį lydi bendri simptomai), diagnozę turi patikslinti dermatologas. Apie kitas niežtinčių bėrimų priežastis skaitykite straipsniuose apie dilgėlinę, kontaktinį dermatitą, atopinį dermatitą (saulė gali jį paūminti) ir prakaitinį bėrimą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Tipiniam lengvam bėrimui gydytojo nereikia: užtenka saugotis saulės ir raminti odą. Į gydytoją kreipkitės, jei:

  • kartu sunku kvėpuoti, tinsta veidas ar lūpos – tai ne šviesos bėrimo požymiai – nedelsdami skambinkite 112;
  • bėrimas stiprėja arba per savaitę vengiant saulės nepraėjo („NHS“);
  • oda ryškiai patinusi, susidarė didelės pūslės („NHS“);
  • kartu skauda sąnarius ar raumenis arba kamuoja didelis nuovargis (reikia atmesti vilkligę) („NHS“);
  • bėrimas atsirado pirmą kartą ir nesate tikri, kas tai;
  • bėrimas kasmet trukdo dirbti, sportuoti ar atostogauti: tokiais atvejais skiriamas prevencinis gydymas („BAD“).

Tipinį bėrimą iDerma dermatologas gali įvertinti pagal nuotraukas nuotoliniu būdu ir parengti apsaugos bei gydymo planą dar prieš saulėtą sezoną. Jei įtariama vilkligė, saulės dilgėlinė ar reikia šviesos mėginių, reikės apžiūros ir tyrimų klinikoje.

Diagnostika

Diagnozė dažniausiai nustatoma pagal ligos istoriją ir bėrimo vaizdą: niežtintis bėrimas po saulės, pasikartojantis pavasarį ar vasarą ant rankų, dekoltė ar kojų („DermNet“). Gydytojas klaus, kada ir kaip greitai po saulės atsiranda bėrimas, ar jis kartojasi kasmet, kokias priemones tepate, kuo gydotės, ar nėra bendrų simptomų.

Papildomi tyrimai reikalingi tik abejotinais atvejais:

  • Kraujo tyrimai (bendras kraujo tyrimas, antinukleariniai antikūnai) – vilkligei atmesti.
  • Šviesos mėginiai (fototestai) – nedidelis odos plotelis 3–5 dienas iš eilės švitinamas UVA ar UVB spinduliais, siekiant sukelti bėrimą ir patvirtinti diagnozę; mėginys teigiamas maždaug 60 proc. sergančiųjų („DermNet“).
  • Fotoaplikaciniai odos mėginiai – kai įtariama alergija kremui nuo saulės ar kitai ant odos tepamai priemonei („DermNet“).
  • Odos biopsija – retai, kai reikia atskirti nuo kitų šviesos sukeliamų odos ligų.

Gydymas

Polimorfinio šviesos bėrimo išgydyti negalima, tačiau daugumai žmonių jo pavyksta išvengti nuosekliai saugantis saulės, o atsiradusį bėrimą – greitai numalšinti („BAD“). Gydymą parenka gydytojas pagal bėrimo sunkumą:

  • Lengvas bėrimas: toliau vengti saulės, vėsinti odą drėgnais kompresais, tepti raminamąsias priemones ar drėkiklius. Niežulį mažina gydytojo rekomenduotos antihistamininės priemonės („NHS“).
  • Vidutinis bėrimas: gydytojas paskiria vietinių uždegimą slopinančių priemonių – kūnui stipresnių, veidui švelnesnių; paprastai užtenka trumpo kurso („DermNet“).
  • Sunkus ar labai išplitęs bėrimas: trumpas geriamųjų uždegimą slopinančių priemonių kursas paūmėjus arba atostogoms saulėtoje šalyje („DermNet“, „BAD“).
  • Prevencinė šviesos terapija (grūdinimas): ankstyvą pavasarį, kelias savaites po kelis kartus per savaitę, oda švitinama pamažu didinamomis UV dozėmis, kad vasarą ji būtų atsparesnė saulei. Poveikis per žiemą išblėsta, todėl kursas kartojamas kasmet („BAD“). Plačiau – straipsnyje apie fototerapiją.
  • Atsparūs atvejai: dermatologas gali parinkti ir kitų sisteminių priemonių, kurios slopina odos reakciją į šviesą; jos skiriamos tik prižiūrint specialistui („BAD“).

Ilgai vengiant saulės gali pritrūkti vitamino D, todėl verta pasitikrinti jo kiekį kraujyje ir su gydytoju aptarti papildus („BAD“).

Priežiūra ir profilaktika

  • Kremas nuo saulės: rinkitės plataus spektro (UVA ir UVB) SPF 50+ priemonę, tepkite 15–30 minučių prieš išeidami ir kartokite kas 2 valandas bei po maudynių („NHS“, „DermNet“). Kremas be UVA apsaugos nuo šio bėrimo saugo tik iš dalies.
  • Laikas ir pavėsis: venkite saulės 11–15 val., lauke rinkitės pavėsį, patalpose – vietą atokiau nuo lango.
  • Apranga: laisvi, tankaus audinio drabužiai ilgomis rankovėmis, plačiabrylė skrybėlė; berniukams, kuriems bėrimas atsiranda ant ausų, – kepurė ir ausis dengiantys plaukai („DermNet“).
  • Laipsniškas pratinimas: esant lengvam bėrimui, pavasarį saulėje būkite po truputį, kasdien vos ilgiau, kad oda spėtų priprasti („BAD“).
  • Soliariumo venkite – jis sukelia tą pačią reakciją.
  • Atsiradus bėrimui saugokite pažeistą odą nuo saulės, kol bėrimas visiškai praeis.

Prognozė

Bėrimas nėra pavojingas, neužkrečiamas ir nesusijęs su odos vėžiu („BAD“). Daugeliui jis kartojasi kasmet, bet ilgainiui silpnėja: per 15 metų maždaug 60 proc. žmonių bėrimas sušvelnėja ar išnyksta, per 30 metų – 75 proc. („DermNet“). Sunkus bėrimas gali varžyti gyvenimą ir sukelti nerimą ar prislėgtą nuotaiką („BAD“), todėl verta gydytis, o ne laukti, kol praeis.

Ką daryti, jei įtariate alergiją saulei?

  1. Pasitraukite nuo saulės, vėsinkite odą ir nesikasykite; bėrimą nufotografuokite gerai apšviestoje vietoje tą pačią dieną, kol jis ryškus.
  2. Jei kartu sunku kvėpuoti ar tinsta veidas ir lūpos – nedelsdami skambinkite 112, nuotraukų nereikia.
  3. Jei bėrimas atsirado pirmą kartą, laikosi ilgiau nei savaitę arba jį lydi sąnarių ar raumenų skausmas ir didelis nuovargis, pateikite nuotraukas iDerma dermatologui – atsakymą ir planą gausite per 24 valandas; jei dermatologas įtars vilkligę ar kitą ligą, nukreips tyrimams ir apžiūrai klinikoje.
  4. Jei bėrimas kartojasi kasmet, dėl prevencinio plano kreipkitės dar žiemos pabaigoje – šviesos terapiją reikia pradėti prieš sezoną.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kodėl polimorfinis šviesos bėrimas atsiranda tik tam tikriems žmonėms?
Tai uždelsto tipo imuninė reakcija į medžiagą, kuri susidaro odoje veikiant UV spinduliams, o jautrumas joms yra individualus. Riziką didina šviesi oda, moteriškoji lytis, 20–40 metų amžius ir paveldimas polinkis – 15–46 proc. sergančiųjų tokį bėrimą turi ir šeimos nariai („DermNet“). Todėl vienas žmogus po ilgo buvimo saulėje tik nudega, o kitam atsiranda niežtintis bėrimas.
Kokie simptomai būdingi polimorfiniam šviesos bėrimui ir kaip greitai jie pasirodo?
Per kelias valandas ar 1–2 dienas po buvimo saulėje žiemą pridengtose vietose – ant dilbių, dekoltė, kaklo, šlaunų – simetriškai atsiranda smarkiai niežtintys smulkūs rausvi ar odos spalvos gumbeliai, rečiau didesnės dėmės, paraudimas ar pūslelės. Vengiant saulės bėrimas praeina maždaug per savaitę ir nepalieka randų („NHS“, „DermNet“).
Kaip galima apsisaugoti nuo polimorfinio šviesos bėrimo paūmėjimų?
Pagrindas – nuosekli apsauga nuo saulės: plataus spektro (UVA ir UVB) SPF 50+ kremas, tepamas 15–30 min. prieš išeinant ir kartojamas kas 2 valandas, odą dengiantys drabužiai, skrybėlė ir pavėsis 11–15 val. („NHS“). Esant lengvam bėrimui pavasarį prie saulės pratinkitės pamažu, o kasmet kartojantis sunkesniam bėrimui dermatologas gali paskirti prevencinę šviesos terapiją ankstyvą pavasarį („BAD“).
Ar polimorfinis šviesos bėrimas grįžta kiekvienais metais?
Daugumai žmonių bėrimas kartojasi kasmet, dažniausiai pavasarį ar vasaros pradžioje, kai oda po žiemos pirmą kartą gauna daug saulės. Vasarai įpusėjus oda „užsigrūdina“ ir bėrimas silpnėja, o žiemą paprastai išnyksta visai („DermNet“). Be apsaugos nuo saulės kitą pavasarį jis dažniausiai sugrįžta.
Ar polimorfinis šviesos bėrimas gali išnykti visiškai?
Atsiradęs bėrimas praeina savaime maždaug per savaitę, jei oda nebegauna saulės. Pats polinkis dažnai išlieka metų metus, bet ilgainiui silpnėja: per 15 metų maždaug 60 proc. žmonių bėrimas sušvelnėja ar visai išnyksta, per 30 metų – 75 proc. („DermNet“). Apsauga nuo saulės ir prevencinė šviesos terapija gerokai sumažina bėrimų dažnį ir stiprumą.
Ar polimorfinis šviesos bėrimas pavojingas?
Ne – jis neužkrečiamas, nesusijęs su odos vėžiu („BAD“) ir nepalieka randų („DermNet“). Vis dėlto niežulys vargina, o sunkus bėrimas kasmet gadina vasarą. Odą ramina vėsinantys kompresai ir drėkikliai, o stipresnį bėrimą greitai numalšina gydytojo paskirtos uždegimą slopinančios priemonės.
Kada dėl šviesos bėrimo verta kreiptis į dermatologą?
Kreipkitės, jei bėrimas stiprėja ar per savaitę vengiant saulės nepraėjo, oda ryškiai patino, kartu skauda sąnarius ar raumenis arba kamuoja didelis nuovargis – tada reikia atmesti vilkligę („NHS“). Verta pasikonsultuoti ir tada, kai bėrimą matote pirmą kartą arba jis kasmet gadina vasarą – yra prevencinių priemonių. Tipinį bėrimą iDerma dermatologas įvertina pagal nuotraukas nuotoliniu būdu – į kliniką vykti nereikia.
Kuo polimorfinis šviesos bėrimas skiriasi nuo saulės nudegimo?
Nudegimas – tolygus, skausmingas paraudimas visoje saulės paveiktoje odoje, vėliau ji lupasi. Polimorfinis šviesos bėrimas atsiranda vėliau, po kelių valandų ar 1–2 dienų, labiau niežti nei skauda ir apima tik atskirus plotelius, dažniausiai žiemą pridengtose vietose; veidas ir plaštakos dažnai lieka nepažeisti („DermNet“). Jį gali sukelti vos 20 minučių saulėje („BAD“).
Ar bėrimas gali atsirasti pro langą ar soliariume?
Taip. Dažniausiai jį sukelia ilgieji UVA spinduliai, kurie praeina pro lango stiklą ir kuriuos kai kurie kremai nuo saulės sulaiko silpnai, todėl bėrimas pasitaiko ir važiuojant automobiliu ar sėdint prie lango. Soliariumas ir šviesos terapija, kuria gydomos kitos odos ligos, gali išprovokuoti bėrimą net žiemą („DermNet“).
Ar tai gali būti alergija kremui nuo saulės?
Gali. Alergija kremui nuo saulės, kvepalams ar kitai ant odos tepamai priemonei, kurią suaktyvina saulė (fotoalerginis kontaktinis dermatitas), pasireiškia egzemos tipo bėrimu tik ten, kur priemonė buvo tepta ir švietė saulė, ir tik naudojant tą priemonę. Skirtumą patvirtina fotoaplikaciniai odos mėginiai; polimorfinis šviesos bėrimas atsiranda ir be jokių kremų („DermNet“).
Ar vaikams pasireiškia alergija saulei?
Taip, nors paprastai liga prasideda suaugus. Vaikams būdinga atskira forma – juvenilinis pavasario bėrimas: 5–14 metų berniukams ankstyvą pavasarį ant ausų kaušelių atsiranda niežtintys gumbeliai, kurie virsta pūslelėmis ir šašeliais, o maždaug per dvi savaites užgyja beveik visada be randų. Padeda kepurė, ausis dengiantys plaukai ir kremas nuo saulės („NHS“, „DermNet“).
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Agnė Panavienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Iškilus karpos pavidalo seborėjinės keratozės darinys su grublėtu paviršiumi ant odos, vertinamas nuotoliniu būdu.

Seborėjinė keratozė: simptomai, diagnostika ir gydymas

Seborėjinė keratozė (keratoma, senatvinė keratozė) – gerybinis rudas darinys. Kaip atskirti nuo melanomos ir aktininės keratozės, kada ir kaip šalinti.
Plaštakos oda su pleiskanojančiomis, parausvėjusiomis plokštelėmis, būdingomis plokščiajai kerpligei.

Plokščioji kerpligė

Plokščioji kerpligė – odos ir gleivinių liga su niežtinčiomis papulėmis. Simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymo galimybės iš iDerma dermatologų.
Balkšvas, sustorėjęs ir pleiskanojantis odos sluoksnis ant abiejų kulnų, būdingas taškinei keratolizei.

Taškinė keratolizė

Kojų duobutės ir nemalonus kvapas – gali būti taškinė keratolizė. Dermatologas aiškina priežastis, simptomus, gydymo metodus ir prevenciją.

Paprastoji lėtinė kerpligė (neurodermitas)

Paprastoji kerpligė (neurodermitas) – niežtinti, sustorėjusi oda dėl nuolatinio kasymosi. Simptomai, priežastys ir gydymas, nutraukiantis niežėjimo ratą.