Odos LigosPūlingas hidradenitas (hidradenitis suppurativa): simptomai, priežastys ir gydymas

Pūlingas hidradenitas (hidradenitis suppurativa): simptomai, priežastys ir gydymas

Pūlingo hidradenito pažeidimai pažastyje (II stadija)

Pūlingas hidradenitas (lot. hidradenitis suppurativa, HS, dar vadinamas acne inversa) – lėtinė uždegiminė plaukų folikulų liga, pažeidžianti odos raukšles: pažastis, kirkšnis, sritį po krūtimis, sėdmenis ir vidinę šlaunų pusę. Liga pasireiškia skausmingais mazgais ir pūliniais, kurie vis grįžta į tas pačias vietas, jungiasi poodiniais kanalėliais (fistulėmis) ir gyja palikdami randus. Tai nei infekcija, nei nešvaros pasekmė. Liga paplitusi labiau, nei atrodo: ja serga maždaug 1 iš 100 žmonių (NHS, BAD), o diagnozė neretai vėluoja, nes bėrimai palaikomi paprastomis votimis (BAD, DermNet).

Kas yra pūlingas hidradenitas

Liga prasideda plauko folikule. Jo anga užsikemša keratinu, folikulas išsiplečia ir plyšta, o jo turinys išsilieja į aplinkinius audinius. Imuninė sistema atsako stipriu uždegimu: susidaro skausmingas mazgas, vėliau – pūlinys. Kai uždegimas kartojasi, audiniai randėja, o po oda formuojasi epiteliu išklotos fistulės, iš kurių periodiškai teka pūliai (DermNet). Šiandien HS priskiriamas autouždegiminėms ligoms: jį lemia genetinių, imuninių, hormoninių, mikrobinių ir mechaninių veiksnių derinys (DermNet).

Senasis pavadinimas „prakaito liaukų uždegimas“ klaidina. Liga prasideda ne prakaito liaukose, o plauko folikuluose; ji tiesiog dažniausiai pasireiškia ten, kur gausu apokrininių prakaito liaukų ir kur oda trinasi į odą (BAD, DermNet). Pūlingas hidradenitas neužkrečiamas ir nesusijęs su higiena. Priešingai, stiprus trynimas odą tik dirgina (DermNet, AAD).

Kam ir kaip dažnai pasireiškia

  • Amžius: liga prasideda po brendimo, dažniausiai paauglystėje ar iki 30 metų; iki brendimo pasitaiko labai retai (DermNet, AAD).
  • Lytis: Vakarų šalyse moterys serga maždaug tris kartus dažniau nei vyrai, tačiau išangės srities forma dažnesnė vyrams (DermNet).
  • Paveldimumas: maždaug trečdalis sergančiųjų turi šia liga sergantį artimą giminaitį (DermNet, NHS, BAD).
  • Rūkymas: svarbiausias veiksnys, kurį galite pakeisti (AAD). Rūko iki 60 % sergančiųjų (BAD), o Amerikos dermatologų akademijos duomenimis, net 70–90 % (AAD).
  • Antsvoris ir nutukimas: kuo didesnis svoris, tuo didesnė rizika susirgti ir tuo sunkesnė eiga; odos raukšlės trinasi, o riebalinis audinys palaiko lėtinį uždegimą (DermNet, AAD).
  • Hormonai: daliai moterų liga paūmėja prieš menstruacijas, dažnai kartu nustatomas policistinių kiaušidžių sindromas (DermNet, BAD).
  • Trintis ir spaudimas: aptempti drabužiai, diržai, liemenėlės, pažastų ir kirkšnių skutimas (DermNet, NHS).

Simptomai

Dar prieš atsirandant mazgui ta vieta gali būti jautri, patinti, labiau prakaituoti, joje gali deginti ar niežėti (AAD). Vėliau išryškėja būdingi požymiai:

  • Skausmingi mazgai: kieti, raudoni, žirnio ar didesnio dydžio gumbai po oda, panašūs į votis. Jie arba palaipsniui sumažėja, arba per kelias valandas ar dienas pratrūksta (NHS).
  • Pūliniai: pūliniui pratrūkus išteka pūlių ir kraujo mišinys, dažnai nemalonaus kvapo; jis sutepa drabužius, todėl daug kam prireikia kasdienių tvarsčių (AAD, BAD).
  • Komedonai: juodi taškeliai ant sustorėjusios odos, votims nebūdingi (DermNet, NHS, BAD).
  • Pasikartojimas toje pačioje vietoje: svarbiausias požymis. Bėrimai vėl ir vėl grįžta į tas pačias raukšles (DermNet).
  • Fistulės (kanalėliai): ilgainiui po oda susidaro židinius jungiantys kanalėliai, kurie atsiveria odos paviršiuje ir iš kurių periodiškai teka pūliai (NHS, BAD).
  • Randai: pasikartojantis uždegimas palieka virvelinius, sustorėjusius arba įdubusius randus; dideli randai pažastyse ar kirkšnyse ilgainiui gali varžyti rankos judesius ar ėjimą (DermNet, AAD).
  • Skausmas, niežulys ir nuovargis: gilūs mazgai ir kanalėliai yra skausmingi, labiausiai niežti kirkšnis, pažastis ir šlaunis, o skausmas ir niežulys trikdo miegą (AAD).
Uždegiminis, skausmingas pūlingo hidradenito mazgas (pūlinys) su kraujo ir pūlių išskyromisPūlingas hidradenitas (III stadija): raudonai violetinis uždegiminis plotas su keliomis atsivėrusiomis fistulių angomisPažasties oda sergant pūlingu hidradenitu: pasikartojančių uždegimų palikti virveliniai randai ir seni židiniai

Kuriose vietose atsiranda bėrimai

Bėrimai dažniausiai atsiranda pažastyse, kirkšnyse, ant vidinės šlaunų pusės, aplink išangę ir tarpvietėje, po krūtimis ir tarp jų, ant sėdmenų, gaktos srityje, ant lytinių organų odos, rečiau – ant sprando, pilvo raukšlėje ir už ausų (DermNet, NHS, AAD). Jie gali būti vienoje ar keliose vietose, dažnai abipus. Daliai sergančiųjų kartu susidaro pilonidinė cista, lėtinis pūlinys sėdmenų raukšlėje (tarp sėdmenų) (NHS, BAD).

Ligos stadijos

Dermatologas ligos sunkumą vertina pagal Hurley stadijas, nuo kurių priklauso gydymo kryptis (apytiksliai pagal DermNet):

Hurley stadijaKaip atrodoPagrindinė gydymo kryptis
IPavieniai ar keli pūliniai be fistulių ir randųVietinis gydymas, gyvensenos pokyčiai
IIPasikartojantys pūliniai su fistulėmis ir randais; židiniai pavieniai arba keli, nutolę vienas nuo kitoSisteminis gydymas, pavienių židinių šalinimas
IIIDaug fistulėmis sujungtų židinių, apimančių visą sritį, platūs randaiBiologinė terapija ir plati ekscizija

Gydymo rezultatui stebėti naudojama IHS4 balų sistema: mazgų skaičius dauginamas iš 1, pūlinių – iš 2, varvančių fistulių – iš 4. Iki 3 balų – lengva, 4–10 – vidutinė, 11 ir daugiau – sunki forma (DermNet). Randai neišnyksta, todėl Hurley stadija nemažėja. Tai dar viena priežastis ligą atpažinti anksti (DermNet).

Kuo tai skiriasi nuo vočių ir kitų ligų

BūklėKuo skiriasi
Furunkulas (votis)Stafilokokinis pūlinys, kuris įpjautas sugyja; net kartojantis (furunkuliozė) nebūna komedonų, fistulių ir virvelinių randų, o židiniai neapsiriboja raukšlėmis (DermNet).
FolikulitasSmulkios pūlinėlės prie plaukų, be gilių mazgų; su hidradenitu painiojami ir įaugę plaukai (NHS).
AknėPažeidžia veidą, nugarą ir krūtinę, o ne raukšles; abi ligos gali pasireikšti kartu (DermNet, NHS).
Epidermoidinė cistaPavienis neskausmingas darinys, kuris tampa skausmingas tik uždegęs ar užsikrėtęs (DermNet).
Krono ligos odos formaFistulės ir opos aplink išangę žmogui, turinčiam žarnyno simptomų; abi ligos gali pasireikšti kartu (DermNet, NHS).
Plokščialąstelinė karcinomaIlgamečiuose sėdmenų ar išangės srities židiniuose atsiradęs kietas sustorėjimas ar negyjanti opa; juos būtina ištirti atliekant biopsiją (DermNet, AAD).

Svarbiausias skiriamasis bruožas yra pasikartojimas: ne mažiau kaip du skausmingų bėrimų epizodai tose pačiose raukšlėse per 6 mėnesius rodo pūlingą hidradenitą, o ne votis (DermNet).

Gretutinės ligos

Pūlingas hidradenitas susijęs ir su kitomis ligomis. Sergantiesiems dažniau nei kitiems nustatomas metabolinis sindromas, 2 tipo cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolis, širdies ir kraujagyslių ligos, policistinių kiaušidžių sindromas, aknė, uždegiminės žarnyno ligos, uždegiminės sąnarių ligos, taip pat depresija ir nerimas (DermNet, BAD). Todėl nustatęs diagnozę gydytojas gali pamatuoti kraujospūdį ir svorį, paskirti gliukozės bei lipidų tyrimus ir paklausti apie nuotaiką (BAD). Jei atsiranda nuolatinis viduriavimas, kraujas išmatose, neaiškus svorio kritimas ar nuolatinis sąnarių skausmas ir patinimas, apie tai būtina pasakyti gydytojui (BAD).

Kodėl svarbu nedelsti

Iš pradžių liga dažnai palaikoma infekcija ar plauko folikulo uždegimu, todėl gydymas vėluoja, o randų ir fistulių daugėja (BAD). Kuo anksčiau pūlingas hidradenitas atpažįstamas ir pradedamas gydyti, tuo lengviau suvaldyti uždegimą ir išvengti negrįžtamų pokyčių (NHS). Pasikartojantys skausmingi mazgai pažastyse ar kirkšnyse – rimta priežastis kreiptis į dermatologą, o ne laukti, kol „praeis savaime“.

Diagnostika

Diagnozė nustatoma apžiūrėjus odą ir išklausius pacientą; specialaus laboratorinio tyrimo nėra (NHS, BAD). Pagal modifikuotus Dessau kriterijus reikia trijų dalykų: tipinių bėrimų (mazgų, pūlinių, fistulių ar randų), tipinės vietos (odos raukšlių) ir lėtinės, pasikartojančios eigos – ne mažiau kaip dviejų epizodų per 6 mėnesius (DermNet). Diagnozę patvirtinti padeda šeiminė anamnezė ir pasėlis iš pūlinio, kuriame įprastų odos infekcijų sukėlėjų paprastai nerandama (DermNet, NHS). Biopsija paprastai nereikalinga; ji atliekama kitoms ligoms, pavyzdžiui, plokščialąstelinei karcinomai, atmesti. Echoskopija padeda pamatyti poodinius kanalėlius, o magnetinio rezonanso tyrimas skiriamas esant išplitusiems išangės srities pažeidimams (DermNet).

Gydymas

Visiškai išgydyti ligos kol kas neįmanoma, tačiau tinkamas ilgalaikis gydymas gerokai sumažina paūmėjimų skaičių, skausmą ir naujų randų riziką, ypač kai pradedamas anksti (NHS, BAD). Planas derinamas pagal stadiją, o geriausių rezultatų pasiekiama, kai kartu dirba dermatologas, chirurgas, šeimos gydytojas, žaizdų priežiūros ir mitybos specialistai, prireikus – psichologas (DermNet).

Bendrosios priemonės bet kurioje stadijoje

  • Mesti rūkyti – tai ne tik mažina paūmėjimus, bet ir gerina gydymo veiksmingumą; retkarčiais metus rūkyti liga visai nurimsta (AAD).
  • Mažinti svorį, jei jis padidėjęs; esant nutukimui gydytojas gali pasiūlyti ir medicininę pagalbą svoriui mažinti (DermNet, BAD).
  • Kontroliuoti skausmą: pirmiausia laisvai parduodamos skausmą malšinančios priemonės, šilti ar šalti kompresai; neuropatinio pobūdžio skausmui gydytojas parenka kitą gydymą (DermNet, BAD).
  • Prižiūrėti žaizdas: varvantiems židiniams skiriami sugeriantys tvarsčiai su odos netraumuojančiu lipniu kraštu (DermNet, BAD).
  • Kasdien prausti pažeistas vietas antiseptiniu prausikliu ir naudoti bekvapes priežiūros priemones (NHS, BAD).

Kai staiga atsiranda naujas skausmingas pūlinys

  • Šiltas drėgnas kompresas ar šilta vonia skatina pūlių nutekėjimą (NHS, BAD).
  • Skausmą ir uždegimą mažina įprastos skausmą malšinančios priemonės (BAD).
  • Gydytojas gali skirti trumpą antibakterinių preparatų kursą, jei nustatoma antrinė bakterinė infekcija (NHS).
  • Labai skausmingą, įtemptą pūlinį gydytojas įpjauna ir išvalo. Tai greitai palengvina skausmą, tačiau pats židinys beveik visada atsinaujina, todėl be ilgalaikio gydymo to nepakanka (DermNet, BAD).
  • Dermatologas į mazgą gali suleisti uždegimą slopinančio preparato (BAD, DermNet).

Ilgalaikis gydymas pagal stadiją

  • Lengva forma (I stadija): vietinis antibakterinis preparatas ant pažeistų vietų, antiseptiniai prausikliai, gyvensenos pokyčiai (DermNet, NHS).
  • Vidutinė forma (II stadija): ilgi, ne trumpesni nei trijų mėnesių geriamųjų antibakterinių preparatų kursai. Jie veikia ne tiek naikindami bakterijas, kiek slopindami uždegimą, todėl skiriami ilgai (NHS, BAD). Moterims, kurioms liga paūmėja prieš menstruacijas, gali padėti hormoninis gydymas; esant prediabetui (ikidiabetinei būklei) ar policistinių kiaušidžių sindromui – insulino jautrumą gerinantis preparatas (BAD). Dermatologas kai kuriems pacientams skiria vitamino A darinių klasės preparatą, kuris atkemša folikulus, tačiau jis netinka galinčioms pastoti moterims: nėštumo būtina saugotis dar trejus metus po gydymo pabaigos (NHS, BAD).
  • Sunki forma (III stadija) ar neveiksmingas ankstesnis gydymas: biologinė terapija, tai yra injekcijomis leidžiami preparatai, blokuojantys konkrečias uždegimo molekules. Šį gydymą skiria ir prižiūri dermatologas; anksti pradėtas gydymas veiksmingesnis (DermNet, BAD). Trumpas sisteminis uždegimą slopinantis kursas naudojamas tik ūmiam paūmėjimui numalšinti (DermNet).

Chirurginis gydymas

Susidariusių randų ir fistulių tepalai ar tabletės nepanaikina. Juos šalina chirurgas, geriausia kartu su ilgalaikiu gydymu (DermNet, BAD). Pagrindiniai būdai:

  • Įpjovimas ir drenažas: tik ūmiam pūliniui; greita pagalba, bet židinys beveik visada grįžta (DermNet).
  • Fistulės atvėrimas (angl. deroofing): taikant vietinę nejautrą nuimamas kanalėlio „stogas“, o žaizda gyja atvira per kelias savaites (BAD).
  • Plati ekscizija: išpjaunami nuolat pasikartojantys uždegiminiai mazgai ir kanalėliai; dideli plotai šalinami taikant bendrąją nejautrą. Kuo platesnė operacija, tuo mažesnė tikimybė, kad liga toje vietoje grįš, bet tuo ilgiau gyja žaizda (DermNet, BAD).
  • Plaukų šalinimas lazeriu: sritims be aktyvaus uždegimo; sunaikinus folikulus mažėja užsikimšimų ir paūmėjimų (DermNet, AAD). Apie lazerių taikymą dermatologijoje rašome atskirame straipsnyje.

Nėštumas ir menopauzė

Nėštumo metu liga dažniausiai nesikeičia arba palengvėja, tačiau netrukus po gimdymo gali paūmėti (BAD). Moterims po menopauzės uždegimas neretai nurimsta, nors randai lieka (DermNet). Planuojant nėštumą būtina aptarti gydymą su dermatologu, nes kai kurie preparatai nėštumo metu draudžiami.

Kasdienė priežiūra

  • Nespauskite ir nebadykite mazgų: tai pažeidžia ir dirgina odą, todėl liga blogėja ir daugėja randų (AAD).
  • Netrinkite odos: liga nereiškia, kad oda nešvari, o trynimas uždegimą tik didina (AAD).
  • Nevaškuokite pažeistų sričių; jei skutatės, prieš tai nuplaukite odą antibakteriniu muilu, naudokite skutimosi gelį ir skuskitės labai atsargiai (AAD, NHS). Plaukus saugiau tik trumpinti kirptuvu.
  • Rinkitės laisvus medvilninius drabužius, venkite diržų, aptemptų apatinių ir liemenėlių, trinančių odą (BAD, AAD).
  • Venkite perkaitimo ir gausaus prakaitavimo: karštą dieną būkite lauke ryte ar vakare, o dieną būkite vėsioje patalpoje (AAD). Jei prakaituojate daug, skaitykite apie padidėjusį prakaitavimą.
  • Antiperspirantas: švelnus, be alkoholio, sodos, dažiklių ir kvapiųjų medžiagų (AAD).
  • Šiltas kompresas: švarią, šiltu vandeniu sudrėkintą šluostę laikykite ant skausmingo mazgo 10 minučių; galima kartoti kelis kartus per dieną (AAD).
  • Tvarsčiai: laikykitės gydytojo parengto žaizdų priežiūros plano ir praneškite, jei žaizda negyja, vėl atsiveria ar ją ima labiau skaudėti (AAD).
  • Stresas ir nuotaika: lėtinis skausmas, išskyros ir kvapas slegia. Kreiptis psichologinės pagalbos ar prisijungti prie paramos grupės yra gydymo dalis, o ne silpnumo ženklas (BAD, NHS). Daugiau apie ryšį tarp psichologinės būsenos ir odos – straipsnyje „Stresas ir oda“.

Galimos komplikacijos

Negydoma liga palieka negrįžtamus randus (apie randų rūšis ir jų gydymą skaitykite straipsnyje apie keloidus), riboja judesius ir sukelia lėtinį skausmą. Gilūs varvantys kanalėliai gali užsikrėsti bakterijomis, o plintantis paraudimas su karščiavimu gali reikšti rožę ar poodžio infekciją (celiulitą). Rečiau pasitaiko limfos nutekėjimo sutrikimas su patinimu, lėtinių ligų anemija (mažakraujystė), o po daugelio metų senuose židiniuose – plokščialąstelinė karcinoma (DermNet). Sergantieji dažniau nei kiti patiria depresiją ar nerimą, todėl apie nuotaiką kalbėkite su gydytoju atvirai (DermNet, NHS).

Kada kreiptis į gydytoją

  • Neskubiai, bet būtinai: kai pažastyse, kirkšnyse ar kitose raukšlėse skausmingi mazgai ar pūliniai pasikartojo bent du kartus per pusmetį arba kai po jų lieka randų ar atsiveria varvantys kanalėliai (DermNet).
  • Tą pačią dieną: kai pūlinį supantis paraudimas sparčiai plinta, oda karšta, karščiuojate ar krečia šaltis, ypač jei sergate cukriniu diabetu ar jūsų imunitetas susilpnėjęs.
  • Skambinkite 112: jei kartu atsiranda sumišimas, pasunkėjęs ar labai dažnas kvėpavimas, blyški ar dėmėta (marmurinė) oda, paspaudus neišblunkantis bėrimas. Tai gali būti sepsio požymiai (NHS).

iDerma dermatologo konsultacija internetu

Pūlingą hidradenitą dermatologas dažniausiai atpažįsta iš bėrimų vietos, pobūdžio ir pasikartojimo, todėl pirmąjį vertinimą galima atlikti nuotoliniu būdu: nufotografuokite pažeistas vietas, užpildykite klausimyną, o iDerma dermatologas įvertins ligos stadiją, atsakys, ar tai votys, ar pūlingas hidradenitas, ir sudarys ilgalaikį gydymo bei priežiūros planą. Atsakymą gausite darbo dienomis per 24 valandas. Pūlinio įpjovimui, injekcijoms į mazgą ir operacijoms reikalingas vizitas pas gydytoją, o biologinę terapiją skiria ir prižiūri dermatologas gydymo įstaigoje. Kaip vyksta konsultacija internetu, skaitykite atskirame puslapyje.

Nuotraukų šaltiniai: pagrindinė nuotrauka – Alharbi et al., CC BY 2.5, via Wikimedia Commons; galerijoje – HidradenitisAwareness (File:HS Hidradenitis Suppurativa.jpg ir File:HS Stage III.jpg) ir BRI72783 (File:Lesions from hidradenitis suppurativa.jpg, iškirpta), CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar pūlingas hidradenitas užkrečiamas?
Ne. Pūlingas hidradenitas – lėtinė uždegiminė plaukų folikulų liga, o ne infekcija, todėl kitam žmogui neperduodamas nei prisilietus, nei per bendrus rankšluosčius, nei baseine ar lytinių santykių metu (BAD, DermNet). Bakterijos, kurios dauginasi plyšusiuose folikuluose, uždegimą palaiko, bet ligos nesukelia.
Kuo pūlingas hidradenitas skiriasi nuo paprastos voties?
Votis – pavienis bakterinis plauko folikulo pūlinys, kuris įpjautas sugyja ir paprastai negrįžta į tą pačią vietą. Sergant pūlingu hidradenitu skausmingi mazgai ir pūliniai atkakliai kartojasi tose pačiose raukšlėse (ne mažiau kaip du epizodai per 6 mėnesius), šalia matomi komedonai, po oda susidaro varvantys kanalėliai, o sugiję židiniai palieka virvelinius randus (DermNet, NHS). Gydytojui svarbiausia būtent pasikartojimas ir vieta.
Ar šią ligą galima išgydyti visiškai?
Visiškai išgydyti kol kas neįmanoma, bet ligą galima valdyti. Metus rūkyti, sumažinus svorį ir taikant uždegimą slopinantį gydymą (sunkesnėms formoms – biologinę terapiją ir chirurginį fistulių šalinimą) paūmėjimų, skausmo ir naujų randų gerokai sumažėja, ypač kai gydymas pradėtas anksti (NHS, BAD). Su amžiumi, ypač moterims po menopauzės, ligos aktyvumas dažnai mažėja, nors randai lieka (DermNet).
Ar rūkymas ir svoris turi įtakos?
Taip, tai du stipriausi veiksniai, kuriuos galite keisti patys. Rūko iki 60 % sergančiųjų, o rūkantiesiems liga prasideda dažniau ir yra sunkesnė; nutukimas didina riziką susirgti ir sunkina eigą (BAD, DermNet, AAD). Rūkymo atsisakymas ir svorio mažinimas yra gydymo dalis bet kurioje stadijoje, kartu su gydytojo skirtu gydymu, o ne vietoj jo (DermNet).
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kai pažastyse, kirkšnyse ar kitose odos raukšlėse skausmingi mazgai ar pūliniai pasikartojo bent du kartus per pusmetį arba kai lieka randų ar atsiveria varvantys kanalėliai (DermNet). Tą pačią dieną kreipkitės, jei paraudimas sparčiai plinta, karščiuojate ar krečia šaltis, o atsiradus sumišimui, pasunkėjusiam kvėpavimui ar neišblunkančiam bėrimui skambinkite 112 (NHS). Nelaikykite pasikartojančių mazgų eilinėmis votimis – kuo anksčiau liga atpažįstama, tuo lengviau išvengti randų.
Ar pūlingas hidradenitas atsiranda dėl nešvaros?
Ne. Liga prasideda nuo užsikimšusio plauko folikulo ir pernelyg stiprios imuninės sistemos reakcijos, o nemalonų kvapą skleidžia pūliai, ne nešvarumai (BAD, AAD). Stiprus trynimas ir agresyvūs prausikliai odą tik dirgina ir uždegimą didina – pakanka kasdien švelniai nusiprausti antiseptiniu prausikliu ir naudoti bekvapes priežiūros priemones (AAD, NHS).
Ar galiu pats (pati) išspausti ar pradurti pūlinį?
Ne. Spaudžiant ar badant oda pažeidžiama ir dirginama, todėl liga blogėja ir daugėja randų (AAD). Ant bręstančio mazgo dėkite šiltą drėgną kompresą, kuris padeda pūliams nutekėti savaime, o skausmingą pūlinį parodykite gydytojui: įpjovimas kabinete palengvina skausmą, nors be ilgalaikio gydymo židiniai grįžta (NHS, DermNet).
Ar galiu skustis pažastis ir kirkšnis?
Pažeistų vietų geriau neskusti ir niekada nevaškuoti, nes skustuvas ir vaškas dirgina odą ir didina uždegimą (NHS, AAD). Plaukus galima trumpinti kirptuvu, o jei skutatės – prieš tai nuplaukite odą antibakteriniu muilu, naudokite skutimosi gelį ir skuskitės labai atsargiai. Neuždegusioms sritims dermatologas gali pasiūlyti lazerinę epiliaciją, kuri mažina galinčių užsikimšti folikulų skaičių (AAD, DermNet).
Ar pūlingas hidradenitas gali virsti vėžiu?
Labai retai. Po daugelio metų ilgamečiuose židiniuose, dažniausiai sėdmenų ir išangės srityje, gali išsivystyti plokščialąstelinė karcinoma (DermNet, AAD). Todėl kietą sustorėjimą ar opą, kuri negyja nepaisant gydymo, reikia parodyti gydytojui ir ištirti biopsija. Pati liga nėra vėžys ir didžiajai daugumai sergančiųjų vėžiu nevirsta.
Kaip liga keičiasi nėštumo metu ir po menopauzės?
Nėštumo metu liga dažniausiai nesikeičia arba palengvėja, bet netrukus po gimdymo paūmėjimai gali padažnėti (BAD). Daliai moterų liga paūmėja prieš menstruacijas, o po menopauzės uždegimas neretai nurimsta, nors randai lieka (DermNet, AAD). Planuojant nėštumą gydymą būtina aptarti su dermatologu, nes kai kurie preparatai nėštumo metu draudžiami.
Kokie tyrimai reikalingi?
Specialaus tyrimo ligai patvirtinti nėra – diagnozė nustatoma apžiūrint (NHS, BAD). Gydytojas gali paimti pasėlį iš pūlinio: įprastų odos infekcijų sukėlėjų jame paprastai nerandama, ir tai paremia diagnozę (DermNet, NHS). Kadangi sergantiesiems dažnesni diabetas, padidėjęs cholesterolis ir kraujospūdis, gydytojas gali paskirti gliukozės ir lipidų tyrimus, pamatuoti svorį ir kraujospūdį (BAD). Echoskopija padeda pamatyti poodinius kanalėlius, o biopsija atliekama tik kitoms ligoms, pavyzdžiui, plokščialąstelinei karcinomai, atmesti (DermNet).
Ar diagnozę galima nustatyti nuotoliniu būdu?
Pirminį vertinimą dažniausiai galima atlikti nuotoliniu būdu, nes liga atpažįstama iš bėrimų vietos, pobūdžio ir pasikartojimo, o ne iš laboratorinių tyrimų (BAD). Nufotografuokite pažeistas vietas ir aprašykite, kaip dažnai bėrimai kartojasi – iDerma dermatologas įvertins ligos stadiją ir sudarys gydymo planą darbo dienomis per 24 valandas. Pūlinio įpjovimui, injekcijoms į mazgą, operacijoms ir biologinei terapijai reikalingas vizitas pas gydytoją.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Agnė Panavienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Kūdikių hemangioma („braškinis apgamas“): ryškiai raudonas gumbuotas darinys ant kūdikio pilvo šalia suaugusiojo piršto

Hemangioma: kas tai, kaip atrodo kūdikių hemangioma ir kada ją gydyti

Hemangioma – gerybinis kraujagyslių darinys kūdikių odoje. Kaip atrodo, kada praeina savaime, kada reikia gydyti ir kuo skiriasi nuo vyšninės angiomos.
Atopinio dermatito pažeista paraudusi, šerpetojanti oda ant dilbio ir riešo

Egzema (dermatitas): rūšys, simptomai, priežastys ir gydymas

Egzema (dermatitas) – niežtintis odos uždegimas, kurio yra kelios rūšys. Kaip atrodo atopinė, kontaktinė ir dishidrozinė egzema, kas ją sukelia ir kaip gydoma.
Minkštosios fibromos (odos karpelės) ant kaklo odos

Fibroma ant odos: minkštosios fibromos (skin tag) priežastys, požymiai ir šalinimas

Fibroma ant odos dažniausiai yra minkštoji fibroma (skin tag). Kaip ji atrodo, kuo skiriasi nuo dermatofibromos ir lipomos, kada ir kaip ją saugiai pašalinti.
Onicholizė – nago plokštelės atsiskyrimas nuo nago guolio ant rankos pirštų

Onicholizė (nago atsiskyrimas nuo guolio): priežastys, požymiai ir gydymas

Onicholizė – nago atsiskyrimas nuo guolio. Kada tai trauma, grybelis ar psoriazė, ką reiškia žalsvas nagas, kaip padėti nagui ataugti ir kada eiti pas gydytoją.