Minkštosios fibromos (angl. skin tags, medicinoje – akrochordonai, fibroepiteliniai polipai) – smulkūs, minkšti, dažniausiai ant plono kotelio kabantys odos spalvos ar rusvi dariniai, kurie atsiranda ten, kur oda trinasi: ant kaklo, pažastyse, po krūtimis, kirkšnyse. Jos yra gerybinės ir sveikatai nepavojingos. Klivlando klinikos duomenimis, bent vieną tokį darinį per gyvenimą turi maždaug pusė suaugusiųjų. Kasdienėje kalboje jos dažnai vadinamos tiesiog papilomomis. Apie jų šalinimą rašome atskirame straipsnyje, o čia aiškiname, kaip minkštąją fibromą atpažinti, kuo ji skiriasi nuo kitų fibromomis vadinamų darinių ir kada ją verta šalinti.
Kaip atrodo minkštoji fibroma
- Dydis. Dažniausiai 1–5 mm, bet gali užaugti ir iki kelių centimetrų (Klivlando klinika).
- Forma. Minkštas, lygus arba smulkiai raukšlėtas darinys, dažnai kabantis ant plonyčio kotelio, todėl lengvai pajudinamas. Kai kurios fibromos turi platų pagrindą ir yra prigludusios prie odos (AAD).
- Spalva. Odos spalvos arba kiek tamsesnė, kartais rausva. Sudirginta fibroma parausta (AAD).
- Skaičius. Viena arba keliolika. NHS nurodo, kad jų gali būti ir labai daug.
- Pojūčiai. Paprastai jokių. Skausmas ar kraujavimas atsiranda tik tada, kai fibroma trinasi į drabužius, papuošalus ar saugos diržą arba įpjaunama skutantis (AAD).



Kur jos atsiranda
Ten, kur oda trinasi į odą, drabužius ar papuošalus (AAD, NHS): kaklo klostėse ir ten, kur trina apykaklė ar grandinėlė, pažastyse, ant akių vokų, po krūtimis, kirkšnyse ir vidinėje šlaunų pusėje, aplink išangę, taip pat ant šonų, pilvo ir nugaros.
Kodėl jos atsiranda
Tiksli priežastis nežinoma, tačiau žinomi veiksniai, kurie fibromų atsiradimą skatina:
- Trintis. Manoma, kad būtent todėl fibromos atsiranda odos klostėse ir vietose, kur oda nuolat trinasi (NHS).
- Amžius. Dažniausiai jų atsiranda vyresniems žmonėms, o bėgant metams jų daugėja (MedlinePlus).
- Antsvoris. Kuo daugiau odos klosčių, tuo daugiau trinties (NHS).
- Atsparumas insulinui ir 2 tipo cukrinis diabetas. NHS nurodo, kad atsparumas insulinui, kaip manoma, skatina fibromų augimą, o AAD prie rizikos veiksnių priskiria ir metabolinį sindromą.
- Nėštumas. Hormonų ir augimo veiksnių pokyčiai nėštumo metu skatina fibromų augimą (NHS, DermNet).
- Paveldimumas. Polinkis dažnai būdingas keliems šeimos nariams (AAD).
- Retos būklės. Daug fibromų atsiranda sergant akromegalija, kai organizme yra per daug augimo hormono (DermNet), ir esant kai kuriems retiems paveldimiems sindromams (Klivlando klinika).
Skirtingai nei virusinės karpos, kurios plinta per kontaktą, minkštosios fibromos nėra infekcija ir nuo žmogaus žmogui neplinta. DermNet tarp galimų veiksnių mini ir žmogaus papilomos virusą, tačiau jo vaidmuo neįrodytas.
Fibroma, dermatofibroma ar papiloma: kaip atskirti?
Žodis „fibroma“ Lietuvoje vartojamas keliems skirtingiems dariniams pavadinti, todėl pirmiausia verta išsiaiškinti, kurį iš jų turite.
| Darinys | Kaip atrodo ir kur | Kuo skiriasi |
|---|---|---|
| Minkštoji fibroma (skin tag, akrochordonas) | Minkšta, ant kotelio, odos spalvos ar rusva, odos klostėse | Lengvai pajudinama, nekieta, neskauda |
| Dermatofibroma (kartais vadinama kietąja fibroma) | Kietas 0,5–1,5 cm mazgelis, dažniausiai ant blauzdos, rausvas ar rudas | Suspaudus aplinkinę odą įdumba (duobutės požymis), kotelio neturi (DermNet) |
| Lipoma | Minkštas, apvalus guzas po oda, dažniausiai liemens ar žastų srityje | Auga po oda, ne ant jos paviršiaus, oda virš jo lieka nepakitusi (DermNet) |
| Neurofibroma | Minkštas, sagos formos, odos spalvos ar rausvas mazgelis | Paspaudus pirštu įlenda į odą tarsi į sagos skylutę. Kai jų daug ir yra „kavos su pienu“ spalvos dėmių, reikia ištyrimo dėl neurofibromatozės (DermNet) |
| Papiloma | Buitinis pavadinimas | Buityje taip dažniausiai vadinamos minkštosios fibromos (DermNet papilomą nurodo kaip jų sinonimą), tačiau gydytojai papilomomis vadina ir virusinės kilmės darinius, todėl juos atskiria dermatologas |
| Virusinė karpa | Kieta, šiurkšti, dažniausiai ant rankų ir pėdų | Sukelia virusas, užkrečiama (NHS) |
| Seborėjinė keratozė | Ruda, riebaus, vaškinio paviršiaus plokštelė, tarsi priklijuota | Dažniausiai plati, be kotelio, tačiau klostėse pasitaiko ir ant kotelio, tada primena fibromą (DermNet) |
| Apgamas | Plokščias ar iškilęs, rudas ar rausvas, dažniau saulės veikiamose vietose | Pigmentinis darinys. Iškilęs minkštas apgamas gali priminti fibromą, todėl keičiantis spalvai ar formai reikia dermatologo apžiūros (NHS) |
Retais atvejais ir odos vėžys gali priminti nekenksmingą fibromą (Klivlando klinika), todėl naują, augantį, kraujuojantį ar spalvą keičiantį darinį turi įvertinti dermatologas, geriausia dermatoskopu. Melanomos požymius aprašome atskirai.
Ar daug fibromų rodo sveikatos problemą?
Pačios fibromos nekenkia, bet staiga pagausėjusios gali būti ženklas, kad sutriko medžiagų apykaita (AAD). Dažniausia sąsaja yra atsparumas insulinui (NHS, DermNet). Jei kartu kaklo, pažastų ar kirkšnių klostėse oda patamsėjo, sustorėjo ir tapo aksominė, tai gali būti juodoji akantozė – dar vienas atsparumo insulinui požymis, kuris pasitaiko sergant nutukimu, 2 tipo cukriniu diabetu ir policistinių kiaušidžių sindromu (DermNet). Tokiu atveju pasitikrinkite pas šeimos gydytoją gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje. Nėštumo metu pagausėjusios fibromos yra įprastas reiškinys (NHS), ir papildomų tyrimų dėl jų paprastai nereikia.
Kada kreiptis į gydytoją
- Kai darinys didėja, keičia spalvą, kraujuoja ar jį skauda, ypač jei skausmas atsirado staiga (NHS, AAD).
- Kai fibroma nuolat kliūva už drabužių ar papuošalų, dirginama, patinsta.
- Kai fibroma ant voko trukdo matyti (AAD).
- Kai abejojate, ar tai tikrai minkštoji fibroma, o ne kitas darinys.
- Kai fibromų staiga labai pagausėja, nes tada verta aptarti ir bendrą sveikatos būklę (NHS, AAD).
Diagnostika
Tipiška fibroma atpažįstama apžiūrint, tyrimų nereikia (Klivlando klinika). Dermatologas darinį apžiūri dermatoskopu, kad atskirtų nuo pigmentinių darinių, o jei kas nors netipiška, jį pašalina ir siunčia histologiniam tyrimui (MedlinePlus). Nuotolinė konsultacija tinka pirmam įvertinimui: pagal aiškias, gerai apšviestas nuotraukas dermatologas pasakys, ar tai greičiausiai minkštoji fibroma, ar reikia apžiūros gyvai. Pats šalinimas visada atliekamas gyvai.
Ar reikia šalinti ir kaip tai daroma
Sveikatos sumetimais minkštųjų fibromų šalinti nebūtina (NHS). Jos šalinamos, kai dirginamos, kraujuoja, sukelia skausmą, trukdo matyti arba tiesiog nepatinka (AAD). Tai greita procedūra, kurią dermatologas atlieka to paties vizito metu, o metodą parenka pagal darinio dydį ir vietą:
- Nukirpimas. Prireikus oda nuskausminama, fibroma nukerpama steriliomis žirklėmis arba nupjaunama skalpeliu, o kraujavimas sustabdomas specialiu tirpalu (AAD). Smulkios fibromos nukerpamos per kelias sekundes.
- Šaldymas (krioterapija). Darinys užšaldomas skystu azotu, susidaro pūslelė ar šašas, kuris nukrenta kartu su fibroma. Kartais užšaldomas tik pagrindas, o fibroma iškart nukerpama (AAD).
- Elektrokoaguliacija. Fibroma sunaikinama elektros srove, leidžiama per ploną adatą, o žaizdelė po šašu sugyja per 1–3 savaites (AAD).
- Perrišimas. Aplink kotelį užveržiamas siūlas, kraujotaka nutrūksta, ir fibroma nukrenta. DermNet šį metodą nurodo kaip vieną iš gydytojų taikomų metodų, bet namuose jis netinka.
Po procedūros vietą kelias dienas dengia šašelis, prireikus naudojamas tvarstis. Lieka vos pastebimas pėdsakas, rečiau randelis ar laikinai tamsesnė dėmė, dažniau tamsesnės odos žmonėms (NHS, Klivlando klinika). Pašalinta fibroma toje pačioje vietoje paprastai neatauga (NHS), tačiau kitose trinamose vietose gali atsirasti naujų (MedlinePlus). Vokų fibromas saugiausia patikėti dermatologui ar akių gydytojui, nes prie voko krašto svarbu apsaugoti akį ir palikti kuo mažesnį randą (Klivlando klinika). Šalinimas dėl estetinių priežasčių laikomas kosmetine procedūra, todėl paprastai atliekamas mokamai.
Kodėl nešalinti pačiam
Vaistinėse ir internete parduodamos fibromų šalinimo priemonės ir karpų skysčiai nerekomenduojami: JAV reguliavimo institucija FDA įspėja jų nenaudoti, o karpų skystis, skirtas kietoms karpoms, gali nudeginti minkštą fibromą bei aplinkinę odą ir palikti randą (AAD). Užveržimas siūlu, nukirpimas ar nudeginimas namuose gali baigtis kraujavimu, infekcija, randu ir ne iki galo pašalinta, ataugančia fibroma (NHS, Klivlando klinika). Didžiausia rizika – namuose „pašalinti“ odos vėžį ar kitą rimtą darinį jo neištyrus. Nuotolinės konsultacijos metu iDerma dermatologas pagal nuotraukas įvertins darinį ir pasakys, ar jį galima saugiai šalinti.
Profilaktika
- Visiškai užkirsti kelio fibromoms neįmanoma (NHS), tačiau mažiau trinties reiškia mažiau sudirgintų ir kraujuojančių fibromų: rinkitės laisvesnius drabužius ir apykakles, nedėvėkite trinančių grandinėlių.
- Esant normaliam svoriui, odos klosčių ir trinties yra mažiau.
- Prižiūrėkite odą klostėse: sausa ir švari oda rečiau dirginama.
Ką daryti toliau?
Jei abejojate, ar darinys ant kaklo, ant voko ar odos klostėje yra minkštoji fibroma, nufotografuokite jį ryškioje šviesoje iš arti ir iš toliau. Nuotolinės konsultacijos metu iDerma dermatologas per 24 valandas darbo dienomis įvertins nuotraukas, pasakys, ar tai fibroma, ar kitas darinys, ir ar jį verta šalinti. Darinį, kuris greitai auga, kraujuoja, tamsėja ar jį staiga ėmė skaudėti, reikia parodyti gydytojui gyvai.
Nuotraukų šaltinis: Jmarchn (pagrindinė nuotrauka), Grook Da Oger (kaklo nuotrauka), CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons; pažasties ir voko nuotraukos – iDerma archyvas.
Nuotraukos šaltinis: Davidwidlund, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.
Nuotraukos šaltinis: Xheedv, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.






