Odos LigosSeborėjinė keratozė: simptomai, diagnostika ir gydymas

Seborėjinė keratozė: simptomai, diagnostika ir gydymas

Iškilus karpos pavidalo seborėjinės keratozės darinys su grublėtu paviršiumi ant odos, vertinamas nuotoliniu būdu.

Kas tai?

Seborėjinė keratozė yra gerybinis odos darinys, kuris dažniausiai būna įvairių atspalvių rudos spalvos ir pasižymi šiurkščiu paviršiumi. Šios keratozės susidaro dėl sutrikusio odos paviršinių ląstelių atsidalinimo – ląstelės kaupiasi ir sudaro iškilią, šiurkščią plokštelę ant odos paviršiaus. Nors dariniai kartais kelia nerimą, jie paprastai yra nekenksmingi ir nesukelia diskomforto.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Priežastys, dėl kurių atsiranda seborėjinė keratozė, nėra iki galo aiškios, tačiau žinomi keli svarbūs rizikos veiksniai:

  • Genetinis polinkis: jei jūsų giminaičiai turi daug seborėjinių keratozių, didesnė tikimybė jas paveldėti.
  • UV spinduliuotė: ilgalaikis ir intensyvus saulės ar soliariumo poveikis gali paskatinti šių darinių atsiradimą.
  • Amžius: seborėjinės keratozės dažniau diagnozuojamos vyresniems nei 30 metų žmonėms.
  • Odos tipas: tai dažniau nutinka šviesesnės odos asmenims.

Simptomai

Seborėjinė keratozė dažnai atpažįstama pagal specifinius požymius:

  • Šiurkštus paviršius: mazgelis ar plokštelė atrodo lyg prilipusi prie odos.
  • Spalva: gali būti įvairių rudos atspalvių – nuo šviesios iki tamsiai rudos, beveik juodos.
  • Pojūčiai: šie dariniai paprastai neskauda ir nedrėksta.
  • Lokalizacija: gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, išskyrus delnus, padus ir gleivines (pavyzdžiui, burnos ar lytinių organų srityje).

Rūšys

Seborėjinės keratozės skiriasi forma ir išvaizda:

  • Plokščioji (makulinė): nedideli ploni rudos spalvos lopeliai, iš pradžių primenantys dėmes ant odos; dažni kaklo ir liemens srityse vyresniame amžiuje.
  • Iškilusioji (papilomatozinė): tipiškiausia forma – iškilus, šiurkštus, karpų pavidalo darinys, aiškiai atsiribojęs nuo aplinkinės odos.
  • Kotuotoji (pedunkulinė): siauros kotos pavidalo kabantis darinys, dažnas pažasties ar kaklo srityje.
  • Dirginančioji: kai darinys susitrina su drabužiais, gali parausti ir niežti. Tai nebūtinai rodo piktybinę transformaciją, tačiau tokį darinį verta parodyti dermatologui.

Kaip atskirti nuo pavojingesnių darinių?

Seborėjinė keratozė yra gerybinė ir negali tapti vėžine, tačiau rudas, netaisyklingas darinys kartais gali priminti melanomą ar kitą įtartiną apgamą. Skirtingai nuo jos, aktininė keratozė – saulės pažeistos odos darinys – be gydymo gali progresuoti į odos vėžį. Tik gydytojas dermatoskopu gali patikimai atskirti gerybinį darinį nuo pavojingo, todėl bet kokį staiga pasikeitusį ar naują darinį verta parodyti specialistui. Kaip ir kitų gerybinių darinių – pavyzdžiui, vyšninės angiomos – atveju, tiksli diagnozė svarbiausia prieš svarstant apie šalinimą.

Retais atvejais staiga atsiradęs didelis kiekis naujų seborėjinių keratozių literatūroje aprašytas kaip galimas piktybinės ligos požymis. Šis ryšys yra diskutuotinas ir klinikinė jo reikšmė nėra galutinai įrodyta, tačiau tokia eiga verta konsultacijos su gydytoju.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors seborėjinės keratozės paprastai nesukelia sveikatos problemų, kreiptis verta, jei:

  • ant odos atsiranda staigių pakitimų – padidėjimas, spalvos ar tekstūros pasikeitimas;
  • atsiranda sudirgimas ar kraujavimas;
  • atsiranda šlapiuojančių, ilgai neišnykstančių žaizdelių;
  • per trumpą laiką staiga atsiranda daug naujų darinių.

Šiais atvejais rekomenduojame pasikonsultuoti su dermatologu. Galite išbandyti apgamų tyrimą internetu – dermatologas įvertins odos darinius pagal pateiktas nuotraukas. Arba pasirinkite dermatologinę konsultaciją tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu.

Diagnostika

Seborėjinė keratozė paprastai diagnozuojama pagal būdingus klinikinius požymius. Dermatologas patikslina diagnozę apžiūrėdamas darinį dermatoskopu – prietaisu, kuris leidžia detaliau stebėti odos struktūras. Jei lieka neaiškumų, gali būti atliekama odos biopsija arba chirurginis darinio pašalinimas su histologiniu tyrimu.

Gydymas

Seborėjinės keratozės gydomos dažniausiai dėl estetinių priežasčių arba kai darinys trina drabužius. Galimi būdai:

  • Krioterapija: gydymas šalčiu naudojant skystą azotą. Procedūra trumpa; gijimo laikotarpis trunka 1–3 savaites, per kurias darinio vietoje gali atsirasti pūslelė, vėliau pluta, kuri nuslūgsta savaime.
  • Elektrochirurgija: nepageidaujamas audinys pašalinamas elektros srove.
  • Lazerinė terapija: darinys pašalinamas tiksliai, saugant aplinkinę odą; tinka keliems dariniams šalinti per vieną vizitą.

Net ir pašalinus, kai kurios keratozės gali atsinaujinti, todėl svarbu reguliariai stebėti odos būklę.

Priežiūra ir profilaktika

Genetikos pakeisti negalime, tačiau odą apsaugoti verta:

  • Apsauga nuo saulės: naudokite kremus su SPF 30–50, ypač ilgai būdami saulėje.
  • Reguliari odos priežiūra: stebėkite odos būklę ir pasitarkite su specialistu, jei pastebite pokyčių.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra seborėjinė keratozė ir ar ji pavojinga?
Seborėjinė keratozė yra gerybinis odos darinys, dažniausiai rudos spalvos su šiurkščiu paviršiumi, kuris atrodo lyg prilipęs prie odos. Jis atsiranda dėl sutrikusio paviršinių odos ląstelių atsidalinimo, dėl ko ląstelės kaupiasi ir sudaro iškilią plokštelę. Šie dariniai paprastai yra nekenksmingi, neskauda ir nesukelia sveikatos problemų.
Kodėl atsiranda seborėjinė keratozė ir kas jai daro įtaką?
Tikslios priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau žinomi keli svarbūs rizikos veiksniai. Genetinis polinkis vaidina reikšmingą vaidmenį – jei artimi giminaičiai turi tokių darinių, tikimybė juos paveldėti yra didesnė. Taip pat įtakos turi amžius (dažniau pasireiškia vyresniems nei 30 metų žmonėms), ilgalaikis UV spindulių poveikis ir šviesesnis odos tipas.
Kaip atpažinti seborėjinę keratozę – kokie jos požymiai?
Seborėjinė keratozė paprastai atpažįstama pagal šiurkštų, nelygų paviršių ir rudą spalvą, kuri gali svyruoti nuo šviesios iki beveik juodos. Darinys atrodo tarsi priklijuotas prie odos ir neskauda, nedrėksta. Jis gali pasirodyti beveik bet kurioje kūno vietoje, išskyrus delnus, padus ir gleivinių sritis.
Ar seborėjinę keratozę būtina šalinti?
Šalinti nebūtina, nes darinys yra gerybinis ir paprastai nesukelia jokio diskomforto. Pašalinimas dažniausiai atliekamas dėl estetinių priežasčių arba kai darinys trina drabužius. Gydytojas gali pasiūlyti tinkamą procedūrą – šalčio terapiją, elektrinę ar lazerinę – atsižvelgdamas į konkretų atvejį. Svarbu žinoti, kad net ir pašalinus kai kurie dariniai gali vėl atsirasti.
Kada dėl seborėjinės keratozės reikėtų kreiptis į gydytoją?
Nors šie dariniai dažniausiai nekelia pavojaus, pasitarti su specialistu reikėtų, jei darinys staiga padidėja, pasikeičia spalva ar tekstūra, pradeda kraujuoti ar sudirgsta. Verta kreiptis ir tada, kai atsiranda naujas darinys, kurio kilme abejojate – iDerma dermatologas gali įvertinti odos būklę nuotoliniu būdu pagal pateiktas nuotraukas, patogiai ir greitai.
Ar seborėjinė keratozė gali virsti vėžine?
Seborėjinė keratozė yra gerybinė ir piktybiškėja itin retai – tai pagrindinis jos skirtumas nuo aktininės keratozės, kuriai reikalingas aktyvus gydymas. Tačiau jei darinys staiga padidėja, kraujavoja ar pasikeičia, verta pasitarti su dermatologu ir, esant abejonių, histologiškai patvirtinti diagnozę.
Kaip seborėjinė keratozė skiriasi nuo aktininės keratozės?
Seborėjinė keratozė yra gerybinė ir piktybiškėja itin retai. Aktininė (saulės) keratozė atsiranda dėl ilgalaikio UV poveikio ir be gydymo gali progresuoti į odos vėžį. Abi šias būkles gali būti sunku vizualiai atskirti, todėl bet kokiam abejotinai atrodančiam dariniui reikalingas dermatologo įvertinimas.
Kiek laiko trunka gijimas po seborėjinės keratozės pašalinimo?
Tai priklauso nuo metodo. Po krioterapijos gijimas trunka 1–3 savaites – gali atsirasti pūslelė ir pluta, kuri nuslūgsta savaime. Po lazerinės terapijos ar elektrochirurgijos gijimo laikas panašus. Tikslų atsigavimo laikotarpį dermatologas aptars individualiai prieš procedūrą.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Justina Musė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Plaštakos oda su pleiskanojančiomis, parausvėjusiomis plokštelėmis, būdingomis plokščiajai kerpligei.

Plokščioji kerpligė

Plokščioji kerpligė – odos ir gleivinių liga su niežtinčiomis papulėmis. Simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymo galimybės iš iDerma dermatologų.
Balkšvas, sustorėjęs ir pleiskanojantis odos sluoksnis ant abiejų kulnų, būdingas taškinei keratolizei.

Taškinė keratolizė

Taškinė keratolizė – bakterijų sukeliama delnų ir padų odos liga, pasireiškianti duobutėmis ir nemaloniu kvapu. Sužinokite apie diagnostiką ir gydymo metodus.
Lupanti, sausa ir paraudusi delnų bei pirštų oda su pažeistais nagais, būdinga eksfoliacinei keratolizei.

Viena iš galimų odos lupimosi priežasčių – eksfoliacinė keratolizė

Eksfoliacinė keratolizė sukelia delnų lupimąsi ir pūsleles. Sužinokite, kaip ją atskirti nuo egzemos ar grybelio ir kokia priežiūra veiksminga.
Paraudusi dirginta oda ant kaklo ir dekolte, budinga polimorfiniam sviesos berimui (alergijai saulei).

Polimorfinis šviesos bėrimas (alergija saulei)

Niežtintis bėrimas po saulės? Tai gali būti polimorfinis šviesos bėrimas – alergija saulei. Kaip atpažinti simptomus, apsisaugoti ir kada kreiptis į gydytoją.