Odos LigosVyšninė angioma: simptomai, priežastys ir gydymo galimybės

Vyšninė angioma: simptomai, priežastys ir gydymo galimybės

Kelios tamsiai raudonos vyšninės angiomos – iškilūs gerybiniai kraujagysliniai dariniai ant odos.

Vyšninė angioma (angl. cherry angioma arba haemangioma) – tai dažnas gerybinis odos darinys, susiformuojantis dėl išvešėjusio smulkiųjų kraujagyslių tinklo. Nors dažniausiai ji nekelia pavojaus sveikatai, dėl ryškios spalvos ar vietos kūne gali kelti estetinį ar praktinį diskomfortą. Kai kuriais atvejais angioma gali pradėti kraujuoti ar būti painiojama su kitais odos dariniais, todėl svarbu žinoti, kaip ją atpažinti ir kada kreiptis į gydytoją.

Kas tai?

Vyšninė angioma – tai gerybinis kraujagyslinis odos darinys, kuris atsiranda, kai pradeda nekontroliuojamai daugintis smulkiųjų kapiliarų (kraujagyslių) sienelės ląstelės. Dėl to odoje susiformuoja ryškiai raudonos spalvos iškilimai.

Paplitimas ir rizikos grupės

  • Vyšninė angioma – dažniausia iš visų angiomų rūšių

  • Ja serga apie 7 % suaugusiųjų, o vyresniems nei 75 metų – net iki 75 % žmonių

  • Dažniausiai atsiranda nuo 30 metų, tačiau gali išryškėti ir anksčiau

  • Vienodai dažnai pasitaiko tiek vyrams, tiek moterims, nepriklauso nuo rasės

  • Kai kuriais atvejais gali būti susijusi su onkologiniais susirgimais, tačiau savaime nėra piktybinė

Simptomai ir išvaizda

  • Iš pradžių atrodo kaip maža plokščia raudona dėmelė

  • Vėliau tampa kupolo formos papule (1–5 mm, retais atvejais iki 1 cm)

  • Spalva – ryškiai raudona, kartais tamsėja ar tampa violetinė

  • Ribos aiškios, paviršius lygus

  • Dažnai susidaro grupėmis, gali susilieti į didesnį darinį

  • Jei įvyksta trombozė (užsikemša kraujagyslės), gali pakeisti spalvą į juodą

  • Nesukelia skausmo ar kitų simptomų, bet gali kraujuoti traumavus

Dažniausios vietos: liemens sritis, pečiai, rankos, kojos. Retesnė lokalizacija – veidas, delnai, pėdos.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors vyšninė angioma yra gerybinė, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju šiais atvejais:

  • Jei darinys keičiasi (spalva, dydis, forma)

  • Jei angioma pradeda kraujuoti net ir nuo lengvo prisilietimo

  • Jei ji dažnai traumuojama (pvz., skutantis ar trinant drabužiais)

  • Jei norite ją pašalinti dėl estetinių priežasčių

  • Jei kyla abejonių dėl diagnozės – gydytojas įvertins, ar darinys nėra piktybinis

Diagnostika

Diagnozei dažniausiai pakanka gydytojo apžiūros ir paciento apklausos.

Papildomai gali būti atliekama:

  • Dermatoskopija – leidžia įvertinti darinio kraujagyslinę struktūrą padidinus vaizdą

  • Biopsija – jei kyla abejonių dėl darinio kilmės ar reikalingas histologinis patvirtinimas

Gydymo galimybės

Vyšninė angioma nepavojinga, todėl gydymas skiriamas, jei:

  • Ji dažnai traumuojama ir kraujuoja

  • Keliama estetinė problema (pvz., matoma vieta – ant veido, kaklo, krūtinės)

  • Yra paciento noras ją pašalinti

Populiariausi gydymo būdai:

  • Elektrokauterizacija – darinio sunaikinimas elektros srove

  • Lazerio terapija – greitas ir estetiškas metodas, ypač smulkiems dariniams

  • Krioterapija – darinio šalinimas šaltu azotu

  • Retais atvejais – chirurginis pašalinimas, jei darinys labai didelis ar neaiškios kilmės

Po gydymo angioma paprastai neatsinaujina, tačiau gali atsirasti naujų darinių kitose vietose.

Prognozė ir stebėjimas

  • Vyšninė angioma yra gerybinė ir neturi piktybinio potencialo

  • Dėl natūralaus senėjimo proceso jų gali daugėti su amžiumi

  • Svarbu nepainioti su kitais raudonais odos dariniais, tokiais kaip bazalioma ar melanoma – todėl, kilus abejonių, būtina gydytojo konsultacija

  • Jei pašalinama profesionaliai, randai dažniausiai minimalūs arba visai nelieka

Kodėl angiomos gali atsirasti daugiau

Su amžiumi angiomų daugėja beveik visiems – tai normali senėjimo dalis. Tačiau yra aplinkybių, kuriomis jos gali atsirasti sparčiau.

Nėštumas: padidėjęs estrogenų kiekis per pirmą ir antrą trimestrą dažnai skatina naujų angiomų atsiradimą. Skirtingai nei voratinklinės venos, kurios po gimdymo dažnai praeina, vyšninės angiomos paprastai išlieka.

Cheminis poveikis: ilgalaikis kontaktas su tam tikrais organiniais tirpikliais (bromidų junginiais, 2-butoksietanoliu) siejamas su padidėjusiu angiomų kiekiu. Tai labiau aktualu chemijos, gamybos ar žemės ūkio srityse dirbantiems.

Kepenų ligos: lėtinis kepenų pažeidimas (hepatitas, cirozė) gali sutrikdyti estrogenų apykaitą. Kai kuriems pacientams su šiomis ligomis stebima daugiau angiomų ant liemens.

Jei per kelias savaites atsirado daug naujų angiomų ir tuo pat metu yra kitų simptomų – odos ar akių pageltimo, pilvo diskomforto – verta konsultuotis su gydytoju. Pavienės ar po kelis atsirandančios angiomos be papildomų simptomų nereikalauja skubaus tyrimo.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra vyšninė angioma?
Vyšninė angioma – tai gerybinis kraujagyslinis odos darinys, susidarantis nekontroliuojamai dauginantis smulkiųjų kapiliarų sienelių ląstelėms. Jis pasireiškia ryškiai raudonais iškilimais ir yra dažniausia iš visų angiomų rūšių. Darinys nėra piktybinis ir pavojaus sveikatai nekelia.
Kam dažniausiai atsiranda vyšninė angioma?
Vyšninė angioma dažniausiai pradeda rastis nuo 30 metų amžiaus, o vyresniems nei 75 metų žmonėms pasitaiko net iki 75 % atvejų. Ji vienodai dažnai aptinkama tiek vyrams, tiek moterims, nepriklausomai nuo rasės. Su amžiumi darinių gali daugėti dėl natūralaus senėjimo proceso.
Kaip atrodo vyšninė angioma?
Iš pradžių ji atrodo kaip maža plokščia raudona dėmelė, vėliau virsta kupolo formos papule (dažniausiai 1–5 mm dydžio). Spalva – ryškiai raudona, kartais tamsėja ar tampa violetinė. Darinys nesukelia skausmo, tačiau traumavus gali kraujuoti. Dažniausios vietos – liemens sritis, pečiai, rankos ir kojos.
Ar vyšninė angioma gali tapti piktybinė?
Ne, vyšninė angioma neturi piktybinio potencialo ir pati savaime yra gerybinė. Tačiau ją svarbu nepainioti su kitais raudonais odos dariniais, kurie gali būti rimtesni. Kai kyla abejonių dėl darinio kilmės, būtina gydytojo konsultacija.
Kaip diagnozuojama vyšninė angioma?
Diagnozei paprastai pakanka gydytojo apžiūros ir paciento apklausos. Esant neaiškumų, atliekama dermatoskopija – ji leidžia įvertinti darinio kraujagyslinę struktūrą padidinus vaizdą. Retesniais atvejais gali prireikti biopsinio ištyrimo histologiniam patvirtinimui.
Kokiais būdais šalinama vyšninė angioma?
Gydymas skiriamas tik tada, kai darinys dažnai traumuojamas ir kraujuoja, kelia estetinį diskomfortą arba pacientas pageidauja jį pašalinti. Taikomi klinikiniai šalinimo metodai – lazerio terapija, elektrokauterizacija, krioterapija ar chirurginis šalinimas. Po profesionalaus pašalinimo randai dažniausiai būna minimalūs arba visai nelieka.
Ar pašalinta angioma gali ataugti?
Profesionaliai pašalinta vyšninė angioma paprastai neatsinaujina toje pačioje vietoje. Tačiau laikui bėgant gali atsirasti naujų darinių kitose kūno vietose. Tai yra natūralus procesas, susijęs su amžiumi.
Kada kreiptis į gydytoją?
Rekomenduojama pasikonsultuoti, jei darinys keičia spalvą, dydį ar formą, pradeda kraujuoti, dažnai traumuojamas drabužiais ar skutantis, arba kyla abejonių dėl jo kilmės. iDerma dermatologas gali įvertinti odos būklę nuotolinės konsultacijos metu – pagal nuotraukas ir aprašymą, patogiai iš namų.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Eglė Zinkevičienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Iškilus karpos pavidalo seborėjinės keratozės darinys su grublėtu paviršiumi ant odos, vertinamas nuotoliniu būdu.

Seborėjinė keratozė: simptomai, diagnostika ir gydymas

Seborėjinė keratozė – gerybinis odos darinys šiurkščiu paviršiumi. Kaip atskirti nuo melanomos, kada šalinti ir kokie gydymo būdai galimi? Sužinokite.
Odos stambus planas su gausiomis smulkiomis vienodo dydžio blizgančiosios kerplėtės papulėmis

Blizgančioji kerpligė

Epidermoidinė cista – gerybinis odos darinys, atsirandantis dėl plauko folikulo uždarymo. Sužinokite apie simptomus, diagnostiką ir gydymo metodus.
Smulkios plokščios virusinės karpos, išsibarsčiusios ant vaiko kaktos odos.

Virusinės karpos: priežastys, simptomai ir gydymas

Virusinės karpos – ŽPV sukeltos odos išaugos. Simptomai, paplitimas, gydymas (krioterapija, lazeris) ir prevencija – aiškina iDerma dermatologas.
Odos spalvos epidermoidinė cista su centrine pora kaklo srityje

Epidermoidinė cista

Mažas mazgelis po oda? Dermatologas aiškina: kas yra epidermoidinė cista, kokie simptomai, kodėl atsiranda ir kada reikia pašalinti.