Seborėjinis dermatitas – lėtinė uždegiminė odos liga, kuri pasireiškia riebiomis gelsvomis pleiskanomis, paraudimu ir niežuliu ten, kur daugiausia riebalinių liaukų: galvos odoje, antakiuose, nosies ir lūpų raukšlėse, už ausų, krūtinės viduryje. Ji neužkrečiama ir neatsiranda dėl nešvaros. Liga linkusi kartotis, tačiau tinkamai parinkti šampūnai, kremai ir kasdienė priežiūra daugumai žmonių leidžia ją suvaldyti.
Kas tai?
Seborėjinis dermatitas priklauso egzemų grupei. Ant kiekvieno žmogaus odos gyvena mielinis grybelis Malassezia, mintantis odos riebalais. Sergančiųjų oda į šį grybelį ir jo skaidomų riebalų produktus reaguoja uždegimu: viršutinis odos sluoksnis pradeda per greitai luptis, todėl atsiranda pleiskanų, o oda parausta ir niežti.
Liga turi du amžiaus tarpsnius. Kūdikiams ji pasireiškia pirmaisiais gyvenimo mėnesiais (pieninės plutelės), o iš suaugusiųjų dažniausiai serga 30–60 metų žmonės, vyrai dažniau nei moterys. Švelniausia jos forma – paprastos pleiskanos, kai galvos oda lupasi, bet neparausta.


Priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli priežastis nežinoma. Ligą lemia trijų veiksnių derinys: gausi odos riebalų gamyba, Malassezia grybelio dauginimasis ir individuali imuninės sistemos reakcija į jį. Todėl seborėjinis dermatitas pasireiškia ne visiems, nors grybelio ant odos turi kiekvienas.
Paūmėjimus dažniausiai provokuoja:
- stresas, nuovargis, miego trūkumas;
- šaltas ir sausas oras, todėl žiemą liga paūmėja, o vasarą dažnai aprimsta;
- persirgta infekcija ar kita organizmą nusilpninusi liga;
- riebi oda ir riebūs plaukų ar veido priežiūros produktai;
- retas plaukų plovimas – ne dėl nešvaros, o dėl to, kad riebalai ir pleiskanos kaupiasi ilgiau.
Sunkesnė ir plačiau išplitusi liga dažnesnė sergantiesiems Parkinsono liga, patyrusiems insultą, sergantiesiems depresija, taip pat žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs, pavyzdžiui, sergantiems ŽIV infekcija. Staiga prasidėjęs išplitęs seborėjinis dermatitas suaugusiajam yra pagrindas gydytojui įvertinti ir bendrą sveikatos būklę.
Simptomai pagal vietą
Požymiai kartojasi tose pačiose vietose, o vienam žmogui liga dažniausiai apima kelias iš jų:
- Galvos oda: nuo smulkių sausų pleiskanų iki riebių gelsvų žvynelių, prilipusių prie odos ir plaukų; oda niežti, gali parausti. Ilgai negydomas uždegimas kartais lemia laikiną plaukų retėjimą, bet ligą suvaldžius plaukai atauga.
- Veidas: paraudimas ir pleiskanos nosies ir lūpų raukšlėse, ant nosies sparnų, antakiuose ir tarp jų, ties plaukų linija, barzdoje ir ūsuose.
- Ausys: pleiskanos ir įtrūkimai už ausų, ausies kaušelyje, kartais niežti išorinė klausomoji landa.
- Akių vokai: paraudę vokų kraštai su gelsvomis plutelėmis prie blakstienų (blefaritas).
- Krūtinė ir nugara: rausvos, žvyneliais padengtos dėmės krūtinkaulio srityje ir tarp menčių, kartais žiedo ar žiedlapio formos.
- Odos klostės: pažastys, kirkšnys, oda po krūtimis – čia židiniai būna drėgni, blizgūs ir be pleiskanų, todėl lengvai supainiojami su grybeline infekcija.
Niežulys paprastai vidutinis, stipresnis galvos odoje ir ausyse. Dėl nuolatinio kasymosi gali prisidėti bakterinė infekcija: atsiranda šlapiuojančių vietų, geltonų plutelių, skausmo.
Kūdikių seborėjinis dermatitas (pieninės plutelės)
Kūdikiams liga pasireiškia pirmosiomis savaitėmis ar mėnesiais: ant viršugalvio atsiranda storos, riebios, gelsvai rudos plutelės, rečiau pleiskanos ant antakių, už ausų, kaklo klostėse ar sauskelnių srityje. Niežulio kūdikiui tai paprastai nesukelia, jis miega ir valgo įprastai. Būklė dažniausiai praeina savaime per kelis mėnesius, iki vienų metų. Prieš maudant pluteles suminkština ant galvos užteptas kūdikių aliejus (ne žemės riešutų aliejus, kad neišprovokuotų alergijos): po pusvalandžio jos švelniai nušukuojamos minkštu šepetėliu, o aliejus nuplaunamas kūdikių šampūnu. Suaugusiųjų šampūnų nuo pleiskanų kūdikiams nenaudokite, plutelių nelupinėkite nagais. Jei bėrimas plinta, šlapiuoja, kūdikis neramus arba plutelės po kelių savaičių priežiūros nemažėja, kūdikį turėtų apžiūrėti gydytojas. Apie kitus dažnus kūdikių odos pakitimus skaitykite straipsnyje naujagimių odos būklės.
Su kuo galima supainioti?
Panašių požymių turi kelios ligos, o jų gydymas skiriasi, todėl svarbu jas atskirti.
| Liga | Kuo skiriasi nuo seborėjinio dermatito |
|---|---|
| Paprastos pleiskanos | Tik lupimasis be paraudimo ir uždegimo; laikoma lengviausia tos pačios būklės forma. |
| Psoriazė (žvynelinė) | Pleiskanos storesnės, sausos, sidabriškos, židiniai aiškių ribų ir dažnai peržengia plaukų liniją; tipiškos vietos – alkūnės, keliai, nagai. Abi ligos gali persidengti (vadinamoji sebopsoriazė). Formas aprašome straipsnyje apie žvynelinės formas. |
| Atopinis dermatitas | Stipresnis niežulys, sausa oda, židiniai alkūnių ir kelių linkiuose, dažnai nuo vaikystės ir kartu su alergijomis. |
| Rožinė (rosacea) | Paraudimas ir pūlinukai ant skruostų, nosies, kaktos be pleiskanų, būdingas staigus karščio pylimas; abi ligos gali pasireikšti kartu. |
| Kontaktinis dermatitas | Paraudimas tiksliai ten, kur odą lietė kosmetika ar plaukų dažai; dažnai niežti stipriau ir prasideda staiga. |
| Įvairiaspalvė dedervinė | Tos pačios genties grybelio sukelta odos infekcija: šviesesnės, rausvos ar rusvos smulkiai besilupančios dėmės ant krūtinės, nugaros ir pečių, be riebių pleiskanų. |
| Galvos odos grybelis | Dažniau vaikams: pleiskanojantys židiniai su nulūžusiais plaukais ir plikėmis, kartais pūliuojantys; užkrečiamas, patvirtinamas nuograndų tyrimu ir gydomas geriamosiomis priešgrybelinėmis priemonėmis. |
| Utėlės | Niežti pakaušį ir už ausų, o prie plaukų prilipusios „pleiskanos“ (glindos) nenusipurto ir nenusibraukia. |
Kada kreiptis į gydytoją?
- pleiskanos ir niežulys nemažėja po 4 savaičių reguliaraus šampūnų nuo pleiskanų naudojimo;
- pažeistas veidas, akių vokai ar ausies landa;
- židiniai plinta, šlapiuoja, apsitraukia geltonomis plutelėmis ar skauda – galima antrinė infekcija;
- bėrimas prasidėjo staiga ir apėmė didelius plotus;
- kūdikiui plutelės plinta į veidą ar kūną, šlapiuoja arba po kelių savaičių priežiūros nemažėja;
- neaišku, ar tai seborėjinis dermatitas, ar psoriazė, grybelis, rožinė.
Dermatologas seborėjinį dermatitą atpažįsta iš nuotraukų ir simptomų aprašymo, todėl dažnai pakanka nuotolinės iDerma konsultacijos: gydytojas patvirtins diagnozę, parinks priemones ir pasakys, kada reikalinga apžiūra gydytojo kabinete ar tyrimai.
Diagnostika
Diagnozė nustatoma apžiūrint odą: gydytojui pakanka būdingų vietų ir pleiskanų pobūdžio. Papildomi tyrimai reikalingi tik neaiškiais atvejais:
- odos nuograndų mikroskopija – kai reikia atmesti grybelinę infekciją, ypač galvos odoje ar klostėse;
- odos lopo (aplikaciniai) mėginiai – įtariant kontaktinį dermatitą dėl kosmetikos ar plaukų dažų;
- odos biopsija – retai, kai reikia atskirti nuo psoriazės ar kitų ligų;
- kraujo tyrimai – jei staiga prasidėjęs sunkus dermatitas verčia įtarti susilpnėjusį imunitetą.
Gydymas
Seborėjinis dermatitas visam laikui neišgydomas, bet suvaldomas: gydymo tikslas – sumažinti grybelio kiekį, numalšinti uždegimą ir išlaikyti pasiektą rezultatą. Priemonės parenkamos pagal vietą ir sunkumą.
Galvos oda:
- priešgrybeliniai šampūnai – pagrindinė priemonė. Naudojami du kartus per savaitę apie 4 savaites, putas palaikant ant galvos odos 5–10 minučių ir tik tada nuplaunant; simptomams atslūgus – kartą per savaitę ar dvi, kad liga negrįžtų;
- pleiskanas minkštinantys ir šalinantys (keratolitiniai) šampūnai – kaitaliojami su priešgrybeliniais, padeda pašalinti storas pleiskanas;
- uždegimą slopinantys tirpalai ar losjonai galvos odai – trumpais kursais, kai niežulys ir paraudimas stiprūs; skiria gydytojas.
Veidas, ausys, kūnas:
- priešgrybeliniai kremai – tepami 1–2 kartus per dieną kelias savaites, vėliau profilaktiškai;
- silpno poveikio uždegimą slopinantys kremai – tik trumpais, gydytojo nurodytais kursais, nes ilgai naudojami plonina veido odą ir gali sukelti perioralinį dermatitą;
- vietiniai imuninę reakciją slopinantys kremai (kalcineurino inhibitoriai) – gydytojo nuožiūra skiriama alternatyva veido ir vokų gydymui, kai reikia išvengti odos plonėjimo;
- vokų higiena – šilti kompresai ir švelnus vokų kraštų valymas, jei pažeisti akių vokai.
Sisteminis gydymas ar fototerapija (geriamosios priešgrybelinės priemonės, kitas gydytojo parenkamas gydymas) skiriami tik plačiai išplitusiai, vietiniam gydymui atspariai ligai ir tik prižiūrint dermatologui.
Pagerėjimo galima tikėtis per 2–4 savaites. Jei per tą laiką pleiskanos ir paraudimas nemažėja, priemonės keičiamos pasitarus su vaistininku ar gydytoju, o ne toliau naudojamos tos pačios.
Priežiūra ir profilaktika
Galvos oda ir plaukai:
- plaukite plaukus reguliariai, riebius – kas 1–2 dienas, kad riebalai nesikauptų;
- profilaktinį šampūną naudokite ir tada, kai pleiskanų nėra – kartą per savaitę ar dvi;
- venkite riebių plaukų aliejų, vaškų ir stipriai kvepiančių priemonių;
- nekasykite ir nelupinėkite pleiskanų nagais – tai skatina uždegimą ir infekciją.
Veidas ir kūnas:
- prauskitės švelniu prausikliu be alkoholio, nusiprauskite po prakaitavimo;
- drėkinkite lengvu, nekomedogeniniu kremu; riebius kremus ir aliejus keiskite lengvesniais;
- barzdą plaukite tuo pačiu priešgrybeliniu šampūnu kaip ir galvą – po barzda dermatitas kartojasi dažnai;
- šaltuoju metų laiku saugokite veidą nuo vėjo ir šalčio, o vasarą daugeliui liga aprimsta savaime.
Gyvenimo būdas: pakankamas miegas ir streso valdymas mažina paūmėjimų dažnį – apie tai plačiau straipsnyje stresas ir oda. Speciali dieta ligos negydo.
Jei pleiskanos ir paraudimas kartojasi nepaisant priežiūros, nelaukite, kol išplis: iDerma dermatologas įvertins odą pagal nuotraukas, patikslins diagnozę ir sudarys gydymo bei tolesnės priežiūros planą.






