Atopinis dermatitas (atopinė egzema) – tai lėtinė, linkusi kartotis uždegiminė odos liga, kuri dažniausiai prasideda kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje. Ji pasireiškia sausa, jautria, niežtinčia oda ir bėrimais, kurie gali stipriai trikdyti vaiko miegą, maitinimąsi bei kasdienę savijautą. Laiku atpažinus simptomus ir pritaikius tinkamą priežiūrą, daugumą paūmėjimų galima suvaldyti, o daugeliui vaikų su amžiumi būklė palengvėja.
Kas tai?
Atopinis dermatitas – tai būklė, kurią lemia odos barjero sutrikimas ir imuninės sistemos hiperreaktyvumas. Odos apsauginis sluoksnis praranda dalį gebėjimo sulaikyti drėgmę ir apsisaugoti nuo išorinių dirgiklių, todėl oda tampa sausa, lengvai sudirginama ir linkusi į uždegimą. Dėl šių pokyčių atsiranda intensyvus niežulys, bėrimai, odos šerpetojimas ir kartais šlapiavimas.
Atopinis dermatitas pasireiškia iki 20 proc. vaikų, o maždaug 80 proc. atvejų liga prasideda iki 6 metų amžiaus („DermNet“); apie 60 proc. sergančiųjų liga prasideda jau pirmaisiais gyvenimo metais („AAD“). Sunkiausia liga paprastai būna 2–4 metų amžiuje. Po 8 metų ji išlieka maždaug 20 proc. ja sergančių vaikų, o po 20 metų – mažiau nei 5 proc. („DermNet“). Jautresnė oda ir polinkis į sudirgimus gali išlikti ir vėliau („Eczema UK“), todėl svarbiausia suprasti savo vaiko odos poreikius ir laikytis nuoseklios priežiūros.




Nuotraukose – kūdikių ir mažų vaikų atopinio dermatito vaizdai: smulkus paraudęs bėrimas ant pilvo, paraudę šiurkštūs skruostai, iškasytos rankos ir sausa, suskilinėjusi plaštakos nugarinės pusės oda.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Vienos aiškios priežasties nėra: dažniausiai susipina genetika, odos barjero ypatumai ir aplinkos veiksniai. Dažniausi rizikos veiksniai:
- Paveldimumas. Jeigu vienas ar abu tėvai serga atopiniu dermatitu arba artimas šeimos narys serga astma ar šienlige, vaiko rizika susirgti yra didesnė („NHS“).
- Odos barjero ypatumai. Maždaug pusei sergančiųjų nustatomi odos baltymo filagrino geno pokyčiai: trūkstant filagrino, tarp odos ląstelių lieka tarpų, pro kuriuos garuoja drėgmė ir patenka bakterijos, dirgikliai bei alergenai („Eczema UK“). Iš prigimties sausesnė oda lengviau sudirginama.
- Aplinkos alergenai. Namų dulkės ir dulkių erkutės, žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, pelėsiai, kai kurie maisto produktai ar kvapiosios medžiagos gali išprovokuoti paūmėjimus jautriems vaikams („NHS“, „Eczema UK“).
- Dirgikliai. Muilas ir skalbikliai, vilnoniai ir šiurkštūs audiniai, kvapnūs plovikliai ir netinkami odos valikliai dažnai pablogina būklę („NHS“, „Eczema UK“).
- Klimatas ir aplinka. Sausas patalpų oras, karštis ir temperatūros pokyčiai („NHS“), dažnas perkaitimas ar prakaitavimas ir tabako dūmai („AAD“) gali provokuoti paūmėjimus.
- Infekcijos. Pažeistoje odoje lengviau dauginasi bakterijos ir virusai, o tai gali komplikuoti eigą ir sustiprinti bėrimus („NHS“).
- Psichoemocinis stresas. Nerimas ir emocinė įtampa kartais paskatina paūmėjimus, todėl tiek vaikui, tiek tėvams svarbi rami dienotvarka ir aplinka („NHS“).
Simptomai
Atopinio dermatito požymiai kinta pagal vaiko amžių ir ligos aktyvumą („DermNet“):
- Kūdikiai (dažniausiai pirmaisiais gyvenimo metais). Oda sausa ir šiurkšti; paraudę, kartais šlapiuojantys bėrimai dažniausiai atsiranda ant skruostų, kaktos, galvos plaukuotosios dalies, kartais – liemens. Kūdikis dar nemoka kasytis, todėl trina pažeistas vietas, pavyzdžiui, pakaušį į patalynę, ir ten gali laikinai išslinkti plaukai. Seilės ir maistas gali sukelti bėrimą aplink burną ir ant smakro. Niežulys sutrikdo miegą, kūdikis gali būti irzlus.
- Maži vaikai. Vaikui pradėjus ropoti, bėrimai atsiranda ant alkūnių, riešų, kelių ir kulkšnių tiesiamųjų paviršių, o pradėjus vaikščioti pereina į alkūnių linkius ir pakinklius. Oda sausėja, šiurkštėja, gali sutrūkinėti; kasantis atsiranda šašelių.
- Paūmėjimai. Oda tampa ryškiai raudona, karšta, gali šlapiuoti. Stiprus niežulys skatina kasymąsi, dėl kurio atsiranda odos pažeidimų ir didėja infekcijų rizika.
- Lėtinė eiga. Oda sustorėja (lichenifikacija), išryškėja jos raštas, dažniausiai linkių srityse. Gali būti šerpetojimas, smulkūs įtrūkimai. Pažeistose vietose gali likti laikinai tamsesnių ar šviesesnių dėmių, kurios ilgainiui išnyksta („Eczema UK“).
Jeigu pastebite pūlinukus (pūlių pripildytas pūsleles), gelsvus šašus (bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, impetigos, požymį), skausmą, patinimą, pakilusią temperatūrą ar staigų bėrimų plitimą, vaiką tą pačią dieną turi apžiūrėti gydytojas: tai gali būti infekuota egzema arba rimtesnė virusinė komplikacija – herpetinė egzema („NHS“).
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją kreipkitės, jei:
- Simptomai (niežulys, paraudimas, šlapiavimas) trukdo miegui, maitinimuisi ar žaidimams.
- Nepaisant kruopščios kasdienės priežiūros, bėrimai kartojasi ar plinta.
- Neaišku, kokie alergenai ar veiksniai provokuoja paūmėjimus.
- Reikia pagalbos sudarant saugų, amžių atitinkantį priežiūros ir gydymo planą.
Tą pačią dieną kreipkitės į šeimos ar vaikų gydytoją, jei bėrimas pūslėja, pasidengia šašais, iš jo sunkiasi skystis ar atsiranda pūlinukų, jei oda skausminga, patinusi ar karšta, jei bėrimas staiga paūmėja ar išplinta arba vaikas karščiuoja ir prastai jaučiasi: tai gali būti infekcijos ar herpetinės egzemos požymiai („NHS“). Jei tą pačią dieną gydytojo pasiekti nepavyksta, vykite į skubiosios pagalbos skyrių.
Nesant skubių požymių, iDerma vaikų dermatologai padeda įvertinti vaiko odos būklę, nustatyti diagnozę ir parengti individualų priežiūros planą. Konsultacijos galimos tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu.
Diagnostika
Dažniausiai atopinis dermatitas diagnozuojamas remiantis klinikine apžiūra ir išsamia anamneze (kada prasidėjo simptomai, kas juos provokuoja, kas padeda, kaip prižiūrima oda, ar atopinėmis ligomis serga šeimos nariai). Specifiniai laboratoriniai tyrimai reikalingi ne visada („DermNet“).
Prireikus gali būti atliekami šie tyrimai:
- Aplikaciniai (odos lopo) mėginiai. Svarstomi, kai gydymas nepadeda, norint atmesti kontaktinį dermatitą („DermNet“).
- Alergijos tyrimai. Odos dūrio mėginiai ar specifinio IgE tyrimas kraujyje atliekami tikslingai, kai įtariama greito tipo alergija maistui, ypač po sunkios reakcijos; profilaktiškai tirti visus vaikus nerekomenduojama („DermNet“).
- Odos biopsija. Retai, kai diagnozė neaiški po klinikinio įvertinimo. Kitos ligos, kurias tokiais atvejais reikia atmesti: seborėjinis dermatitas, žvynelinė (psoriazė) ar ichtiozė (paveldimas odos sausumas ir pleiskanojimas) („DermNet“).
Gydymas
Atopinio dermatito gydymas visada individualus ir apima kelias kryptis: kasdienę odos priežiūrą, paūmėjimų valdymą, dirgiklių kontrolę ir infekcijų prevenciją. Tikslas – atkurti odos barjerą, sumažinti niežulį ir paūmėjimų dažnumą, grąžinant vaikui ramų miegą ir gerą savijautą.
- Kasdienė odos priežiūra. Trumpos (5–10 min.) drungnos maudynės ar prausimas naudojant švelnias, bekvapes, jautriai odai skirtas priemones; prausiklį naudokite tik ten, kur reikia, ir netrinkite odos („AAD“). Iš karto po maudynių, vos nusausinus odą, ją reikia gausiai patepti emolientu, kad drėgmė liktų odoje („NHS“, „AAD“). Tirštesni kremai ir tepalai drėkina geriau nei losjonai ar aliejai („AAD“). Emolientas tepamas bent du kartus per dieną, geriausia 3–4 kartus, ypač linkių srityse ir ten, kur oda sausiausia („NHS“).
- Dirgiklių mažinimas. Rinkitės minkštus, orui laidžius (geriausia – medvilninius) drabužius ir renkite vaiką sluoksniais, kad neperkaistų. Skalbdami naudokite švelnias priemones be kvapiklių. Venkite tiesioginio vilnos ir šiurkščių audinių sąlyčio su oda.
- Niežulio kontrolė. Vėsūs kompresai, atidžiai prižiūrėti nagai (trumpi, užapvalinti) („NHS“), migdymo ritualai ir dėmesio nukreipimo priemonės padeda nutraukti niežulio ir kasymosi užburtą ratą. Jei niežulys labai stiprus, gydytojas gali skirti papildomų priemonių.
- Paūmėjimų valdymas. Bėrimams suaktyvėjus dažniausiai prireikia gydytojo paskirtų vietinių priešuždegiminių priemonių. Jos naudojamos tiksliai pagal nurodymus: tinkamoje kūno vietoje, tinkamą trukmę ir tinkamu dažnumu, o odai nurimus pereinama prie palaikomosios priežiūros. Kūdikių oda jautresnė nei suaugusiųjų, todėl kiekį, trukmę ir dažnį nustato gydytojas („AAD“). Jei tą pačią vietą tepate ir emolientu, tarp vieno ir kito tepimo palaukite 20–30 minučių („NHS“).
- Drėgnų tvarsčių metodas (angl. wet wrap). Gali būti rekomenduojamas trumpais kursais paūmėjimo metu: ant emoliento ar gydytojo paskirto kremo uždedami drėgni, o ant jų – sausi tvarsčiai. Tai vėsina odą, giliau sudrėkina, mažina niežulį ir apsaugo nuo kasymosi; paprastai taikoma kelias dienas, kol atslūgsta paraudimas ir šlapiavimas („DermNet“). Atliekama pagal specialisto nurodymus.
- Infekcijų kontrolė. Jei prisideda bakterinė ar virusinė infekcija, gydymas koreguojamas, kad būtų sumažintas uždegimas ir skausmas bei atkurtas odos vientisumas.
- Fototerapija. Vyresniems vaikams, sergantiems sunkios eigos liga, kai vietinės priemonės nepadeda, gali būti svarstoma šviesos terapija – prižiūrima ir dozuojama procedūra, atliekama gydymo įstaigoje („DermNet“).
- Sunkesnės eigos valdymas. Kai liga reikšmingai trikdo gyvenimo kokybę ir nepakanka vietinių priemonių, specialistas gali skirti sisteminį (visą organizmą veikiantį) uždegimą slopinantį gydymą; jis veikia ne iš karto ir reikalauja reguliarios stebėsenos („DermNet“).
Dermatologo konsultacija gyvai ar internetu padeda patikslinti diagnozę, sudaryti vaikui pritaikytą gydymo ir priežiūros planą bei patarti, kaip pritaikyti namų aplinką.
Priežiūra ir profilaktika
Svarbiausia – nuoseklumas. Net kai oda atrodo sveika, ji išlieka jautresnė, todėl kasdienė priežiūra ir profilaktika būtinos.
- Kasdien drėkinkite odą. Tepkite emolientus bent du kartus per dieną, o prireikus – ir dažniau, net kai oda atrodo sveika („NHS“). Ypatingą dėmesį skirkite linkiams, rankoms ir vietoms, kurios greitai sausėja.
- Tepkite tinkamai. Emolientą tepkite glostomaisiais judesiais plaukų augimo kryptimi, netrinkite; iš indelio imkite švariu šaukšteliu ar mentele, o ne pirštais, ir nesidalykite juo su kitais („NHS“). Prieš valgį emolientu patepkite kūdikio skruostus ir rankas, kad maistas ir gėrimai nesudirgintų odos („NHS“), o jei seilės sukelia bėrimą aplink burną, prieš maitinimą ir miegą patepkite tą vietą paprastu vazelinu („AAD“).
- Tinkamas maudymas. Venkite karšto vandens ir ilgų maudynių. Vietoj įprasto muilo ar dušo želė, kurie sausina odą, prauskite emolientu arba švelnia, bekvape jautriai odai skirta priemone („NHS“).
- Apranga ir mikroklimatas. Medvilniniai, laisvi drabužėliai; renkite sluoksniais, kad vaikas neperkaistų. Patalpose palaikykite vėsesnę, komfortišką temperatūrą („NHS“).
- Nagai ir miegas. Reguliariai trumpinkite nagus, o naktį prireikus užmaukite plonas medvilnines pirštinytes (ypač kūdikiams), kad sumažėtų kasymosi žala („NHS“). Sukurkite raminančius miego ritualus.
- Mityba. Griežtos eliminacinės dietos nerekomenduojamos be aiškių indikacijų ir gydytojo įvertinimo; tai galioja ir žindančioms mamoms („NHS“). Jei įtariate ryšį su konkrečiu maistu, pasitarkite su specialistu dėl tikslingo ištyrimo, kad išvengtumėte nereikalingų ribojimų.
- Venkite dirgiklių. Saugokite odą nuo tiesioginio vilnos sąlyčio, kvapnių skalbiklių ir agresyvių valiklių. Lauko drabužiams rinkitės švelnius, nedirginančius audinius.
- Saugumas namuose. Emolientu permirkę drabužiai, patalynė ar tvarsčiai lengvai užsidega, todėl laikykite juos atokiau nuo ugnies („NHS“). Ištepta oda tampa slidi: vonioje kūdikį laikykite tvirtai, o ant grindų patieskite neslystantį kilimėlį („NHS“, „DermNet“).
- Stebėkite paūmėjimų priežastis. Užsirašykite, kas vaikui sukelia paūmėjimus (sezonas, temperatūra, prakaitavimas, tam tikra apranga, dulkės), ir pagal tai koreguokite kasdienę priežiūrą.
Nuotraukos šaltinis: Gzzz, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.
Nuotraukos šaltinis: NIAID, CC BY 2.0, via Wikimedia Commons.
Viršelio nuotrauka: NIAID, CC BY 2.0, via Wikimedia Commons.






