Glandulinis cheilitas (lot. cheilitis glandularis) – reta lėtinė lūpų liga, kai sudirgusios smulkiosios seilių liaukos padidėja ir sukelia lūpos patinimą. Beveik visada pažeidžiama apatinė lūpa. Liga dažniausiai nustatoma vyresniems vyrams, tačiau pasitaiko ir moterims bei jaunesniems žmonėms.
Kas vyksta lūpoje?
Apatinės lūpos vidinėje pusėje yra daug smulkiųjų seilių liaukų. Sergant glanduliniu cheilitu, jos padidėja, o jų latakų angos išsiplečia ir tampa matomos lūpos paviršiuje. Pro angas sunkiasi tirštos seilės – nuvalius lūpą, ant jos netrukus vėl atsiranda smulkūs lašeliai. Dėl nuolatinio patinimo lūpa tampa sunkesnė ir gali tarsi išvirsti į išorę.
Ligos eiga būna skirtinga. Vieniems pasireiškia tik neskausmingas patinimas, kitiems prisideda bakterinė infekcija – tuomet lūpa parausta, skauda, pro liaukų angas gali sunktis pūliai, susidaro šašai.


Priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli ligos priežastis nežinoma. Dažniausiai ji siejama su ilgalaikiu lūpos dirginimu, todėl riziką didina:
- Saulė. Ilgametis saulės poveikis pažeidžia apatinės lūpos odą. Tokioje saulės pažeistoje odoje atsiranda ir aktininė keratozė bei kiti pokyčiai.
- Rūkymas. Tabako dūmai nuolat dirgina lūpų gleivinę.
- Lūpų traumavimas. Įprotis kramtyti ar laižyti lūpas, gilūs įtrūkimai.
- Infekcija. Į išsiplėtusias liaukų angas lengviau patenka bakterijų, todėl uždegimas gali komplikuotis pūliavimu.
Simptomai
- apatinės lūpos patinimas – nuolatinis arba epizodinis;
- nelygus, grublėtas lūpos paviršius;
- matomos išsiplėtusios liaukų angos, pro kurias sunkiasi seilės;
- tempimo ir sausumo jausmas, lūpa gali skilinėti;
- prisidėjus infekcijai – skausmas, paraudimas, pūliai, šašai.
Diagnostika
Diagnozė dažniausiai nustatoma apžiūros metu, įvertinus ligos istoriją. Gydytojas taip pat atskiria glandulinį cheilitą nuo kitų panašiai atrodančių lūpų ligų: anguliarinio cheilito (uždegimo lūpų kampučiuose), alerginės reakcijos į kosmetiką ar dantų pastą (kontaktinio dermatito) ir lūpų pūslelinės. Jei lūpoje yra neaiškių kietų darinių ar negyjančių opelių, atliekama biopsija – ji padeda atmesti piktybinius pokyčius.
Gydymas
Gydymas parenkamas pagal ligos sunkumą:
- Lengvais atvejais dažnai pakanka apsaugoti lūpas: bekvapis balzamas su SPF, dirgiklių ir laižymo vengimas.
- Esant infekcijos požymiams skiriami antibiotikai – tepalai arba geriamieji.
- Uždegimui ir patinimui mažinti gydytojas gali skirti hormoninius tepalus ar injekcijas į pažeistą vietą.
- Sunkiais atvejais svarstomas chirurginis gydymas – pašalinama pažeista lūpos krašto dalis.
Ar liga pavojinga?
Pats glandulinis cheilitas nėra vėžys. Vis dėlto ilgai besitęsiantis uždegimas saulės pažeistoje apatinėje lūpoje siejamas su didesne plokščialąstelinės karcinomos rizika. Dėl to lūpos pokyčius turėtų reguliariai vertinti gydytojas – ypač negyjančias opeles, kraujuojančias ar kietėjančias vietas.
Kaip išvengti paūmėjimų?
- Venkite lūpų laižymo ir kramtymo – tai nuolat dirgina odą.
- Naudokite bekvapį lūpų balzamą su SPF; kvapnių ar spalvotų priemonių atsisakykite.
- Saugokite lūpas nuo tiesioginės saulės, ypač dirbdami lauke.
- Meskite rūkyti – tabako dūmai palaiko uždegimą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei lūpos patinimas, nelygumai ar sausumas nepraeina per kelias savaites, kartojasi arba blogėja, būklę turėtų įvertinti dermatologas. Negyjanti opelė, kraujavimas ar kietas darinys lūpoje – požymiai, kurių negalima atidėlioti. iDerma dermatologo konsultacijos metu lūpos būklę galima įvertinti ir nuotoliniu būdu pagal nuotraukas – gydytojas patars, ar reikia apžiūros gyvai ir papildomų tyrimų.






