Odos LigosHematoma: simptomai, kiek laiko gyja, gydymas ir kada kreiptis į gydytoją

Hematoma: simptomai, kiek laiko gyja, gydymas ir kada kreiptis į gydytoją

Geltonai violetinė hematoma ant kojos prie kelio – sumušimo sukeltas kraujosruvos pavyzdys.

Hematoma (lot. haematoma, gr. haima – kraujas) – kraujo sankaupa audiniuose arba tarp audinių sluoksnių, susidaranti pažeidus kraujagyslės sienelę, dažniausiai dėl traumos. Hematoma gali susiformuoti odoje ir poodyje, raumenyse, po nagu, ausies kaušelyje, vidaus organuose ar kaukolės viduje. Dauguma odos hematomų sugyja savaime per kelias savaites, tačiau galvos trauma, po nagu ar ausyje susikaupęs kraujas ir be traumos atsirandančios kraujosruvos reikalauja gydytojo dėmesio.

Hematoma ar mėlynė?

Mėlynė (kraujosruva, medicinoje – ekchimozė) atsiranda plyšus smulkiems kapiliarams tiesiai po oda. Ji plokščia ir dažniausiai išnyksta per maždaug dvi savaites. Hematoma – didesnis išsiliejusio kraujo telkinys, kuris dažnai suformuoja apčiuopiamą, skausmingą, iškilusį sukietėjimą ir gyja ilgiau. Pagal gylį skiriamos:

  • poodinė hematoma – tiesiai po oda;
  • raumens hematoma – raumens audinyje; gali trukdyti judinti pažeistą galūnę;
  • poantkaulinė hematoma – tarp kaulo ir antkaulio, paprastai pati skausmingiausia (pavyzdžiui, susitrenkus blauzdą).

Atskirai vertinamos kelios ypatingos vietos:

  • hematoma po nagu (ponaginė hematoma) – prispaudus pirštą, nagas pajuoduoja ar pamėlynuoja, o susikaupęs kraujas spaudžia, todėl pirštą skauda;
  • ausies kaušelio hematoma – būdinga imtynininkams ir boksininkams; kraujas susikaupia tarp kremzlės ir antkremzlio (kremzlės dangalo), todėl kaušelis patinsta ir išsilygina;
  • hematoma kaukolės viduje – smegenyse ar tarp jų dangalų; tai pavojingiausia forma, kurios požymiai gali pasireikšti ne iš karto po galvos traumos.

Simptomai

Odos ir poodžio hematomai būdinga:

  • pažeistos vietos patinimas ir apčiuopiamas sukietėjimas;
  • iš pradžių paraudimas, vėliau mėlyna ar violetinė spalva;
  • spalvos kaita hematomai nykstant: mėlyna arba violetinė, tada žalsva, geltona ir galiausiai rusva;
  • skausmas, spaudimo ar tempimo jausmas, ypač paspaudus;
  • raumens hematomos atveju – skausmas judant ir riboti judesiai.
Poodinė hematoma: violetinė ir raudona kraujosruva su patinimu odojeAusies kaušelio hematoma: melsvai violetinis patinimas ir kraujosruva viršutinėje ausies kaušelio dalyje

Kiek laiko gyja hematoma?

Paprasta mėlynė dažniausiai išnyksta per maždaug dvi savaites. Didesnės ar gilesnės hematomos gali gyti mėnesį ir ilgiau, o kietas gumbas raumenyje kartais išlieka kelis mėnesius, nes ten kraujas įsisiurbia lėtai. Spalvos kaita iš mėlynos į žalsvą ir geltoną rodo, kad išsiliejęs kraujas skaidosi ir įsisiurbia. Jei hematoma per dvi savaites nemažėja arba toliau didėja, ją reikia parodyti gydytojui.

Kodėl mėlynės atsiranda be traumos?

Lengvai atsirandančios ar be aiškios priežasties besikartojančios kraujosruvos gali būti ne traumos, o kitos būklės požymis:

  • senatvinė (aktininė) purpura – vyresnių žmonių dilbių ir plaštakų odoje po menkos traumos atsirandančios violetinės dėmės; jas lemia dėl amžiaus ir saulės suplonėjusi oda, kuri nebeapsaugo smulkių kraujagyslių;
  • paprastoji purpura – mėlynės atsiranda lengvai, nors krešėjimas nesutrikęs; dažnesnė moterims;
  • kraujo krešėjimą lėtinančios priemonės – jas vartojantiems žmonėms mėlynės atsiranda lengviau ir būna didesnės;
  • trombocitų ar krešėjimo sutrikimai – kartu gali kraujuoti dantenos ar nosis, atsirasti smulkių taškinių kraujosruvų (petechijų);
  • vaskulitas – kraujagyslių uždegimas, kuriam būdingas apčiuopiamas, simetriškas bėrimas, dažniausiai blauzdose;
  • kapiliaritas – lėtinė pigmentinė purpura, paliekanti rusvas dėmes blauzdose.

Tokiais atvejais vien odą gydyti neužtenka – reikia rasti priežastį.

Diagnostika

Odos hematomą gydytojas atpažįsta iš anamnezės (trauma, jos laikas) ir apžiūros – vaizdas tipiškas. Papildomi tyrimai reikalingi, kai:

  • kraujosruvos atsiranda be traumos ar labai lengvai – atliekamas bendras kraujo tyrimas ir tiriami krešėjimo rodikliai;
  • hematoma gili, raumenyje ar didelė – echoskopija parodo jos dydį ir tai, ar kraujas dar skystas ir tinkamas išsiurbti;
  • įtariama hematoma kaukolės viduje – būtina kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT);
  • hematoma po nagu apima daugiau nei pusę nago arba pirštas deformuotas – daroma rentgenograma, kad būtų paneigtas kaulo lūžis.

Tamsi juosta nage, kuri atsirado be traumos ir per kelis mėnesius nepasislenka kartu su augančiu nagu, greičiausiai nėra hematoma. Ją būtina parodyti dermatologui, nes taip gali atrodyti nago melanoma. Hematoma po nagu juda link nago galo ir išauga kartu su nagu: rankų nagai atauga per 3–6 mėnesius, kojų – per 12–18 mėnesių. Daugiau apie tamsias juostas ir kitus nagų pakitimus rašome atskirame straipsnyje.

Gydymas

Nedidelių odos hematomų gydyti nereikia – jos įsisiurbia savaime. Pirmosiomis dienomis padeda:

  • šaltis: ledą, suvyniotą į rankšluostį, dėkite iki 15 minučių kas valandą per pirmąsias 24–48 valandas; tiesiai ant odos ledo nedėkite;
  • ramybė ir pakėlimas: sužeistą galūnę laikykite pakeltą aukščiau širdies lygio, kad mažėtų patinimas;
  • spaudžiamasis tvarstis: elastinis tvarstis riboja kraujo išsiliejimą, bet neturi būti per stipriai suveržtas;
  • šiluma po 48 valandų: šiltas kompresas gali paspartinti kraujo įsisiurbimą;
  • skausmo malšinimas: kai kurios skausmą malšinančios priemonės didina kraujavimą, todėl, kurią priemonę rinktis, pasitarkite su gydytoju.

Ūmios hematomos pirmąsias dvi paras nemasažuokite ir nešildykite – tai didina kraujavimą.

Kai kurioms hematomoms reikia gydytojo procedūros:

  • po nagu: skausmingą hematomą gydytojas per pirmąsias 48 valandas išleidžia pradurdamas nago plokštelę – kraujas išteka, spaudimas ir skausmas dingsta;
  • ausies kaušelyje: kraujas išsiurbiamas ar išleidžiamas kuo greičiau, o ausis 5–7 dienas spaudžiama tvarsčiu; negydoma hematoma gali sukelti negrįžtamą kremzlės deformaciją („žiedinio kopūsto“ ausį);
  • didelės raumens ar poodinės hematomos kartais išsiurbiamos arba pašalinamos chirurgiškai, ypač jei spaudžia nervus, pūliuoja ar neįsisiurbia.

Galimos komplikacijos

  • infekcija – hematoma gali supūliuoti: didėja paraudimas, pakyla temperatūra, atsiranda pulsuojantis skausmas;
  • ilgai išliekantis sukietėjimas – organizuota (sukietėjusi) hematoma, kuri kartais kalcifikuojasi (raumenyje – osifikuojantis miozitas);
  • fascijų ložos (kompartmentinis) sindromas – reta, bet pavojinga būklė, kai didelė raumens hematoma padidina spaudimą uždaroje raumenų fascijų ložoje ir sutrikdo kraujotaką: stiprėjantis skausmas, tirpimas, silpnumas;
  • nago netekimas ir deformacija po didelės ponaginės hematomos;
  • „žiedinio kopūsto“ ausis po negydytos kaušelio hematomos.

Kada kreiptis į gydytoją?

Skubiai (112 arba skubiosios pagalbos skyrius):

  • po galvos traumos žmogus neteko sąmonės (net ir trumpam), vemia, yra mieguistas ar sutrikęs, stiprėja galvos skausmas, prasidėjo traukuliai, vyzdžiai nevienodi, silpna ar tirpsta viena kūno pusė, iš nosies ar ausies teka skystis ar kraujas; jei žmogus vartoja kraujo krešėjimą lėtinančias priemones, po galvos traumos kreipkitės net ir be šių požymių;
  • galūnėje po traumos ar uždėjus gipsą stiprėja skausmas, jaučiamas didelis įtempimas, tirpimas ar silpnumas – galimas fascijų ložos sindromas;
  • be traumos atsirado gausių kraujosruvų ir kartu nesustojamai kraujuoja nosis ar dantenos, yra kraujo šlapime ar išmatose, karščiuojama.

Tą pačią dieną:

  • ausies kaušelis po smūgio patino ir išsilygino – kreipkitės į skubiosios pagalbos skyrių, ausų, nosies ir gerklės gydytoją ar traumatologą, kad hematoma būtų išleista;
  • kraujosruvos atsiranda be traumos ir kartu kraujuoja dantenos ar nosis arba atsirado daug smulkių taškinių kraujosruvų;
  • hematoma po nagu labai skauda arba apima daugiau nei pusę nago – kraują išleisti prasminga tik per pirmąsias 48 valandas;
  • hematoma sparčiai didėja, ypač vartojant kraujo krešėjimą lėtinančias priemones.

Artimiausiomis dienomis pas gydytoją:

  • mėlynės atsiranda be traumos, labai lengvai arba jų daug;
  • hematoma per dvi savaites nemažėja arba lieka kietas gumbas;
  • atsirado infekcijos požymių – plintantis paraudimas, karščiavimas, pūliai;
  • tamsi juosta nage atsirado be traumos.

Įprastą, po traumos atsiradusią odos kraujosruvą, dėl kurios kyla abejonių (spalva, dydis, gijimo eiga), iDerma dermatologas gali įvertinti per nuotolinę konsultaciją pagal nuotraukas bei aprašymą ir patarti, ar reikia apžiūros gyvai. Pirmiau išvardyti pavojaus požymiai – ne nuotolinės konsultacijos, o skubios apžiūros atvejis.

Nuotraukos šaltinis: James Heilman, MD, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra hematoma?
Hematoma – kraujo sankaupa audiniuose arba tarp audinių sluoksnių, susidaranti pažeidus kraujagyslės sienelę, dažniausiai dėl traumos. Ji gali atsirasti odoje ir poodyje, raumenyse, po nagu, ausies kaušelyje, vidaus organuose ar kaukolės viduje. Pavojingiausia yra hematoma smegenyse ar tarp jų dangalų.
Kuo hematoma skiriasi nuo mėlynės?
Mėlynė atsiranda plyšus smulkiems kapiliarams po oda, ji plokščia ir dažniausiai išnyksta per maždaug dvi savaites. Hematoma – didesnis išsiliejusio kraujo telkinys, kuris suformuoja apčiuopiamą, skausmingą, iškilusį sukietėjimą ir gyja ilgiau. Riba tarp jų nėra griežta, todėl svarbiau stebėti, ar darinys mažėja, ir žinoti pavojaus požymius.
Kokie yra odos hematomos simptomai?
Odos hematomai būdingas pažeistos vietos patinimas, apčiuopiamas sukietėjimas, skausmas ir spaudimo ar tempimo jausmas. Iš pradžių vieta parausta, vėliau pamėlynuoja ar tampa violetinė, o hematomai nykstant spalva keičiasi į žalsvą, geltoną ir rusvą.
Kiek laiko gyja hematoma?
Paprasta mėlynė išnyksta per maždaug dvi savaites, didesnės ar gilesnės hematomos gyja mėnesį ir ilgiau, o kietas gumbas raumenyje kartais išlieka kelis mėnesius. Spalvos kaita iš mėlynos į žalsvą ir geltoną rodo, kad kraujas įsisiurbia. Jei hematoma per dvi savaites nemažėja arba didėja, ją reikia parodyti gydytojui.
Kodėl mėlynės atsiranda be traumos?
Lengvai ar be aiškios priežasties atsirandančias mėlynes gali lemti dėl amžiaus ir saulės suplonėjusi oda, nebeapsauganti smulkių kraujagyslių (senatvinė purpura), kraujo krešėjimą lėtinančios priemonės, trombocitų ar krešėjimo sutrikimai, taip pat kraujagyslių ligos, pavyzdžiui, vaskulitas ar kapiliaritas. Tokiais atvejais reikia kraujo tyrimų ir gydytojo įvertinimo, o ne vien odos priežiūros.
Kaip diagnozuojama hematoma?
Odos hematomą gydytojas atpažįsta iš anamnezės (kada ir kaip įvyko trauma) ir apžiūros. Jei kraujosruvos atsiranda be traumos, atliekamas bendras kraujo tyrimas ir tiriami krešėjimo rodikliai; gilią ar didelę hematomą įvertina echoskopija. Įtariant hematomą kaukolės viduje, būtina kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija, o esant didelei hematomai po nagu – rentgenograma kaulo lūžiui paneigti.
Kaip gydoma odos hematoma?
Nedidelės hematomos įsisiurbia savaime. Pirmąsias 24–48 valandas padeda į rankšluostį suvyniotas ledas iki 15 minučių kas valandą, ramybė, galūnės pakėlimas ir ne per stipriai suveržtas spaudžiamasis tvarstis, o po 48 valandų – šiluma. Ūmios hematomos nemasažuokite. Labai dideles, nervus spaudžiančias ar pūliuojančias hematomas gydytojas išsiurbia arba pašalina chirurgiškai.
Ką daryti, kai kraujas susikaupė po nagu?
Nedidelės, neskausmingos hematomos po nagu gydyti nereikia – ji išauga kartu su nagu: rankų nagai atauga per 3–6 mėnesius, kojų – per 12–18 mėnesių. Jei nagą labai skauda arba hematoma apima didesnę nago dalį, per pirmąsias 48 valandas kreipkitės į gydytoją: pradūrus nago plokštelę kraujas išteka ir skausmas dingsta, o prireikus daroma rentgenograma. Tamsi juosta nage, atsiradusi be traumos ir nejudanti kartu su nagu, gali būti melanoma – ją būtina parodyti dermatologui.
Kada dėl hematomos kreiptis į gydytoją?
Skubiai (112 arba skubiosios pagalbos skyrius) kreipkitės, jei po galvos traumos žmogus neteko sąmonės, vemia, yra mieguistas ar sutrikęs, jei galūnėje stiprėja skausmas su tirpimu ar silpnumu arba jei be traumos atsirado gausių kraujosruvų ir nesustojamai kraujuoja nosis ar dantenos. Tą pačią dieną kreipkitės į gydytoją, jei po smūgio patino ausies kaušelis, jei labai skauda hematomą po nagu (kraują išleisti prasminga tik per 48 valandas) arba jei mėlynės atsiranda be traumos ir kartu kraujuoja dantenos ar nosis. Artimiausiomis dienomis kreipkitės į gydytoją, jei mėlynės atsiranda be traumos, hematoma per dvi savaites nemažėja arba atsirado infekcijos požymių. Dėl įprastos potrauminės kraujosruvos, kuri kelia abejonių, iDerma dermatologas gali patarti per nuotolinę konsultaciją pagal nuotraukas.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Justina Musė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Rusva, aiškiai apibrėžta dėmė kirkšnies klostėje, būdinga eritrazmai – tinkamai įvertinama nuotolinės dermatologo konsultacijos metu.

Eritrazma: priežastys, simptomai ir gydymas

Eritrazma – bakterinė odos klosčių infekcija: rusvos dėmės tarpupirščiuose, kirkšnyse, pažastyse. Kuo skiriasi nuo grybelio, kaip tiriama Vudo lempa ir gydoma.
Paburkusi ir paraudusi apatinė lūpa su uždegimo požymiais – glandulinio cheilito vaizdas.

Glandulinis cheilitas — priežastys, simptomai ir gydymas

Glandulinis cheilitas – reta lūpų uždegiminė liga, dažniausiai pažeidžianti apatinę lūpą. Sužinokite simptomus, priežastis ir gydymo galimybes.
Juostinės pūslelinės pūslelių sankaupos su paraudimu ant kaklo ir peties srities

Juostinė pūslelinė (juosiančioji pūslelinė): simptomai, priežastys ir gydymas

Juostinė pūslelinė sukelia deginantį skausmą ir pūslelių juostą vienoje kūno pusėje. Simptomai, eiga, skirtumas nuo herpeso, kada pradėti gydymą ir skiepai.
Iškilus karpos pavidalo seborėjinės keratozės darinys su grublėtu paviršiumi ant odos, vertinamas nuotoliniu būdu.

Seborėjinė keratozė: simptomai, diagnostika ir gydymas

Seborėjinė keratozė (keratoma, senatvinė keratozė) – gerybinis rudas darinys. Kaip atskirti nuo melanomos ir aktininės keratozės, kada ir kaip šalinti.