Odos LigosEritrazma: priežastys, simptomai ir gydymas

Eritrazma: priežastys, simptomai ir gydymas

Rusva, aiškiai apibrėžta dėmė kirkšnies klostėje, būdinga eritrazmai – tinkamai įvertinama nuotolinės dermatologo konsultacijos metu.

Eritrazma (lot. erythrasma) – lėtinė paviršinė bakterinė odos klosčių infekcija, kurią sukelia bakterija Corynebacterium minutissimum. Ji pasireiškia rausvomis ar rusvomis, aiškiai apibrėžtomis, smulkiai pleiskanojančiomis dėmėmis tarpupirščiuose, kirkšnyse, pažastyse ar po krūtimis. Dėmės paprastai neskauda, kartais lengvai niežti, todėl dažnai ilgai laikomos grybeliu ir gydomos netinkamai. Diagnozę dažnai greitai patvirtina Vudo lempa: eritrazma švyti koralų spalva.

Kas yra eritrazma?

Tai dažna odos liga, kuria serga ir vyrai, ir moterys; „DermNet“ duomenimis, manoma, kad vyrams dažniau pažeidžiamos kirkšnys, moterims – tarpupirščiai. Pagal Jungtinės Karalystės pirminės sveikatos priežiūros dermatologų draugiją (PCDS) ji pasitaiko bet kuriame amžiuje, tačiau suaugusiesiems dažniau nei vaikams. Pagal vietą skiriamos trys formos („DermNet“):

  • tarpupirštinė – tarp trečiojo, ketvirtojo ir penktojo kojų pirštų; tai dažniausia forma, kuri neretai lieka nepastebėta;
  • klosčių – pažastyse, kirkšnyse, po krūtimis, aplink bambą, tarp sėdmenų;
  • išplitusi (diskoidinė) – ant liemens; ji siejama su cukriniu diabetu.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Bakterija daugintis ima ten, kur oda šilta, drėgna ir nuolat trinasi, – klostėse. Pagal „DermNet“ ir MSD vadovą eritrazma dažnesnė:

  • gyvenantiems šilto ir drėgno klimato kraštuose arba daug prakaituojantiems, taip pat sergantiems hiperhidroze;
  • sergantiems cukriniu diabetu – jiems liga neretai išplinta;
  • turintiems antsvorio, nes klostės gilesnės ir drėgnesnės;
  • vyresnio amžiaus žmonėms;
  • turintiems susilpnėjusį imunitetą;
  • tamsesnės odos žmonėms;
  • nesilaikantiems higienos;
  • sergantiems pūlingu hidradenitu (MSD).

Toje pačioje klostėje kartu su eritrazma gali gyventi ir grybelis ar mielės („DermNet“), todėl radus vieną infekciją negalima atmesti kitos.

Simptomai: kaip atrodo eritrazma?

  • Dėmės: aiškių, bet netaisyklingų ribų, lėtai plintančios lygios dėmės. Šviežios dėmės rausvos ar rožinės, senesnės – rudos, pleiskanojančios, raukšlėtu, į cigaretės popierių panašiu paviršiumi (PCDS).
  • Pleiskanos ir įtrūkimai: paviršius smulkiai pleiskanoja, klostės gilumoje gali atsirasti paviršinių įtrūkimų („DermNet“). Tarpupirščiuose oda suminkštėja, pleiskanoja ir trūkinėja (MSD).
  • Pojūčiai: dažniausiai jokių; kai kam dėmės lengvai niežti (PCDS).
  • Vietos: tarpupirščiai, pažastys, kirkšnys ir vidinė šlaunų pusė, oda po krūtimis, pilvo klostės, tarpsėdmeninė sritis, bambos aplinka; retai – ant liemens („DermNet“, PCDS, MSD).
Eritrazma odos klostėje – rusva, aiškiai apibrėžta dėmėEritrazma – pleiskanojanti dėmė odos raukšlėje

Ar eritrazma pavojinga?

Ne. Paprastai tai nekenksminga paviršinė infekcija, kuri sveikiems žmonėms gali praeiti net savaime („DermNet“), nors šiltose klostėse neretai užsitęsia ir kartojasi. Nemalonios, bet nepavojingos komplikacijos – sudirginta oda, sustorėjusi nuo kasymosi oda, použdegiminė hiperpigmentacija ir prisidėjusi kita bakterinė ar grybelinė infekcija. Sunkios komplikacijos labai retos ir aprašytos daugiausia stipriai nusilpusio imuniteto žmonėms („DermNet“).

Su kuo painiojama eritrazma?

BūklėKuo skiriasi nuo eritrazmos
Pėdų grybelis ir kirkšnių grybelisGrybelis dažniausiai asimetriškas, gali pažeisti vieną pusę; kirkšnyse plokštelė turi iškilų, labiausiai pleiskanojantį kraštą, o centras šviesėja („DermNet“). Eritrazmos dėmė pleiskanoja tolygiai ir neturi iškilaus krašto (PCDS). Abi ligos gali pasireikšti kartu.
Kandidozinis intertrigo (mielinis klosčių bėrimas)Greitai atsirandantis, niežtintis, drėgnas, pleiskanojantis ryškiai raudonas bėrimas su smulkiais spuogeliais ar pūslelėmis aplink pakraštį; „DermNet“ jį priskiria prie infekcinių klosčių bėrimų, kuriuos reikia skirti nuo eritrazmos.
Klosčių (inversinė) psoriazėTamsiai raudonos, blizgios, lygios, aiškių ribų plokštelės, dažnai su įtrūkimu klostės gilumoje; sidabrinių žvynų klostėse nebūna („DermNet“). Dažnai psoriazės požymių yra ir kitur: alkūnėse, keliuose, galvos odoje, naguose.
Įvairiaspalvė dedervinėRusvos ar šviesesnės pleiskanojančios dėmės ant liemens, kaklo ir rankų, klostėse – retai; Vudo lempoje švyti gelsvai žaliai, o ne koralų spalva („DermNet“).
Taškinė keratolizėGiminingų bakterijų sukelta pėdų padų infekcija: kraterio formos duobutės ir stiprus kvapas atraminėse pado vietose, o ne dėmės tarpupirščiuose („DermNet“).
Rožė ir celiulitas (ūmus poodžio uždegimas, ne kosmetinis „celiulitas“)Ūmi gilesnė infekcija: skausminga, karšta, patinusi, ryškiai raudona oda, dažnai su karščiavimu ir šaltkrėčiu („DermNet“). Eritrazma – lėtinė, neskausminga ir be bendrųjų simptomų.

Kada kreiptis į gydytoją?

  • Įprasta tvarka: rusva ar rausva dėmė klostėje ar tarpupirštyje neišnyksta kelias savaites, plinta, niežti arba kartojasi, nors jau gydėte ją kaip grybelį.
  • Artimiausiu metu: bėrimas išplito ant liemens arba sergate cukriniu diabetu ir dėmės plinta – verta pasitikrinti ir cukraus kiekį kraujyje, nes „DermNet“ išplitusią formą sieja su diabetu.
  • Tą pačią dieną: dėmė staiga paraudo, skauda, oda karšta ir patinusi, pakilo temperatūra – tokie požymiai būdingi rožei ar celiulitui, o ne eritrazmai („DermNet“).

Nuotolinės konsultacijos metu iDerma dermatologas pagal nuotraukas ir aprašymą įvertina, ar tai eritrazma, grybelis ar kita klosčių liga, ir paskiria gydymą. Jei vaizdas neaiškus, Vudo lempos tyrimas atliekamas, o nuograndos imamos apžiūros gyvai metu.

Diagnostika

Dažniausiai diagnozei pakanka apžiūros ir pokalbio: dėmių vieta, ribos ir spalva eritrazmai būdingos (PCDS, MSD). Abejones išsklaido paprastas tyrimas Vudo lempa: ilgabangėje ultravioletinėje šviesoje eritrazma švyti koralų spalva, nes bakterijos išskiria porfirinus („DermNet“). Svarbu žinoti du dalykus: ką tik nuplovus odą švytėjimo gali nebūti, nes porfirinai tirpsta vandenyje, o dezodorantas, kremas ar kosmetika gali švytėti patys ir iškreipti rezultatą („DermNet“). Todėl prieš apžiūrą klosčių neplaukite ir nieko ant jų netepkite.

Neaiškiais atvejais imamos odos nuograndos ar tepinėlis: mikroskopu (nudažius preparatą) matomos siūliškos lazdelės, o grybelio hifų nerandama – taip eritrazma atskiriama nuo grybelio (MSD). Kai kada daromas ir pasėlis (PCDS).

Gydymas ir prognozė

Eritrazma gerai pasiduoda gydymui ir paprastai greitai pagerėja („DermNet“). Dermatologas gydymą parenka pagal plotą ir ligos eigą:

  • Vietinis gydymas – ribotoms dėmėms. Skiriamas antiseptinis arba antibakterinis kremas ar tepalas („DermNet“). PCDS nurodo, kad dažnai pakanka ir dviejų savaičių gydymo kai kuriais priešgrybeliniais kremais, kurie slopina ir šią bakteriją, – tai praverčia, kai neaišku, ar kartu nėra grybelio (MSD). Ne visi priešgrybeliniai kremai taip veikia, todėl juos parenka gydytojas.
  • Geriamasis antibakterinis gydymas – kai dėmės išplitusios arba tepalai nepadėjo. Pagal PCDS ir MSD tai trumpas kursas ar net vienkartinė dozė, kurią parenka gydytojas.
  • Fotodinaminė terapija raudona šviesa – aprašyta kaip papildoma galimybė („DermNet“).

Sveikiems žmonėms dėmės išnyksta, nors tamsesnė odos spalva po uždegimo kurį laiką gali išlikti. Problema kita: liga dažnai kartojasi („DermNet“), nes šiltos, drėgnos klostės niekur nedingsta. Prireikus gydymas kartojamas.

Priežiūra ir profilaktika

Pasikartojimų išvengti padeda klosčių sausumas („DermNet“, PCDS):

  • po prausimosi kruopščiai nusausinkite tarpupirščius, kirkšnis, pažastis ir odą po krūtimis;
  • kad dėmės nesikartotų, nuolat naudokite antibakterinį muilą ar antiseptinį prausiklį („DermNet“ rekomenduoja jį pasikartojimų prevencijai);
  • rinkitės laisvus, orui laidžius drabužius ir kojines, suprakaitavusias kojines keiskite;
  • jei daug prakaituojate, gydykite hiperhidrozę;
  • mažinkite antsvorį – PCDS tai laiko vienu pagrindinių žingsnių sergant pasikartojančia eritrazma – ir kontroliuokite cukrinį diabetą;
  • nesidalykite rankšluosčiais: klostėse kartu gali gyventi ir grybelis, kuris plinta per daiktus.

Jei rusva dėmė klostėje ar tarpupirštyje negyja, nors tepate priešgrybelinį kremą, kreipkitės į iDerma dermatologą dėl nuotolinės konsultacijos: dažnai užtenka nuotraukų, kad būtų aišku, ar tai eritrazma, ir koks gydymas padės.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar eritrazma užkrečiama?
Ne, eritrazma nelaikoma užkrečiama: ją sukelia bakterija, kuri suaktyvėja šiltose, drėgnose, besitrinančiose odos klostėse, o „DermNet“, PCDS ir MSD vadovas ją sieja su klosčių sąlygomis – prakaitu, drėgme, antsvoriu, diabetu, – o ne su užsikrėtimu nuo kito žmogaus. Vis dėlto rankšluosčiais geriau nesidalyti: toje pačioje klostėje kartu gali gyventi grybelis, kuris per daiktus plinta.
Kuo eritrazma skiriasi nuo grybelinės infekcijos?
Abi atrodo panašiai – rausvos ar rusvos dėmės klostėse ar tarpupirščiuose, todėl iš akies jų ne visada atskirsite. Grybelis dažniau asimetriškas, kirkšnyse turi iškilų, labiausiai pleiskanojantį kraštą ir šviesėjantį centrą, o eritrazma pleiskanoja tolygiai ir iškilaus krašto neturi („DermNet“, PCDS). Vudo lempoje eritrazma švyti koralų spalva, grybelis – ne; nuograndose grybelio hifų nerandama (MSD). Abi ligos gali pasireikšti kartu, todėl gydymas kartais derinamas.
Ar eritrazma gali pasikartoti?
Taip, pasikartojimas dažnas („DermNet“). Jei išlieka drėgmė klostėse, gausus prakaitavimas, antsvoris ar nekontroliuojamas cukrinis diabetas, bakterija vėl dauginasi. Padeda sausos klostės, antibakterinis muilas ar antiseptinis prausiklis, kurį „DermNet“ rekomenduoja pasikartojimų prevencijai, o prireikus gydymas kartojamas.
Kaip sumažinti eritrazmos riziką?
Kruopščiai nusausinkite tarpupirščius, kirkšnis, pažastis ir odą po krūtimis po prausimosi; dėvėkite laisvus, orui laidžius drabužius ir keiskite suprakaitavusias kojines; gydykite gausų prakaitavimą; mažinkite antsvorį – PCDS tai laiko vienu pagrindinių žingsnių sergant pasikartojančia eritrazma – ir kontroliuokite cukrinį diabetą. Kad dėmės nesikartotų, „DermNet“ rekomenduoja nuolat naudoti antibakterinį muilą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Įprasta tvarka – jei rusva ar rausva dėmė klostėje ar tarpupirštyje neišnyksta kelias savaites, plinta, niežti arba kartojasi, nors gydėte ją kaip grybelį. Artimiausiu metu – jei bėrimas išplito ant liemens arba sergate diabetu ir dėmės plinta. Tą pačią dieną – jei dėmė staiga paraudo, skauda, oda karšta, patinusi, pakilo temperatūra: tai rožės ar celiulito, ne eritrazmos, požymiai. iDerma dermatologas nuotoliu įvertina nuotraukas ir paskiria gydymą; Vudo lempos tyrimas atliekamas apžiūros gyvai metu.
Ar eritrazma pavojinga?
Ne. Tai paviršinė infekcija, kuri sveikiems žmonėms gali praeiti net savaime („DermNet“), nors klostėse neretai užsitęsia. Galimos nemalonios, bet nepavojingos pasekmės – sudirginta ar nuo kasymosi sustorėjusi oda, tamsesnė dėmė po uždegimo ir prisidėjusi grybelinė ar kita bakterinė infekcija. Sunkios komplikacijos labai retos ir aprašytos daugiausia stipriai nusilpusio imuniteto žmonėms.
Kas yra Vudo lempos tyrimas ir kaip jam pasiruošti?
Tai neskausmingas tyrimas ilgabangės ultravioletinės šviesos lempa tamsiame kabinete: eritrazma švyti koralų spalva, nes bakterijos išskiria porfirinus („DermNet“). Prieš apžiūrą klosčių neplaukite – porfirinai tirpsta vandenyje ir ką tik nuplauta oda gali nešvytėti; taip pat netepkite dezodoranto, kremo ar kosmetikos, nes jie švyti patys ir iškreipia rezultatą („DermNet“).
Ar eritrazma gali būti ant pėdų tarp pirštų?
Taip – tarpupirštinė forma tarp trečiojo, ketvirtojo ir penktojo kojų pirštų yra dažniausia ir neretai lieka nepastebėta („DermNet“, PCDS). Oda ten suminkštėja, pleiskanoja ir trūkinėja (MSD), todėl lengva ją palaikyti pėdų grybeliu. Jei tarpupirščių „grybelis“ nepraeina tepant priešgrybelinį kremą, verta patikrinti, ar tai ne eritrazma arba abi infekcijos kartu: galutinį atsakymą duoda Vudo lempa ar nuograndų tyrimas, nes tik kai kurie priešgrybeliniai kremai veikia ir eritrazmą.
Ar eritrazma praeina savaime?
Gali: „DermNet“ ją apibūdina kaip paprastai savaime praeinančią, tačiau šiltose, drėgnose klostėse dėmės gali išlikti ilgai ir kartotis. Gydymas (antiseptinis ar antibakterinis kremas, o išplitus – gydytojo parinktas trumpas geriamasis kursas) jas pašalina greitai („DermNet“, PCDS), tad laukti neverta, ypač sergant diabetu.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Andra Šukienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Pūslinė impetigos žaizda su gelsva pluta ant vaiko dilbio odos

Užkrečiamoji impetiga – simptomai, priežastys ir gydymas

Impetiga – dažna bakterinė odos infekcija, pasireiškianti medaus spalvos šašais. Simptomai, kada kreiptis į dermatologą ir kaip sustabdyti plitimą.
Abu delnai su besilupančios odos sindromu – oda lupasi dideliais lakštais, atidengdama paraudusią odą.

Besilupančios odos sindromas: simptomai, priežastys ir gydymas

Besilupančios odos sindromas – reta paveldima liga, kai oda nuolat lupasi sluoksniais. Formos, priežastys, kuo skiriasi nuo egzemos bei grybelio ir kas padeda.
Blizgus rausvas mazgelis ant odos prie akies, būdingas bazinių ląstelių karcinomai – odos vėžio formai.

Bazinių ląstelių karcinoma (bazalioma): simptomai ir gydymas

Negyjanti žaizdelė ar blizgantis mazgelis ant veido? Bazalioma – dažniausia odos vėžio forma. Laiku pastebėta, ji visiškai išgydoma. Dermatologas aiškina.
Geltonai violetinė hematoma ant kojos prie kelio – sumušimo sukeltas kraujosruvos pavyzdys.

Hematoma: simptomai, kiek laiko gyja, gydymas ir kada kreiptis į gydytoją

Hematoma – kraujo sankaupa audiniuose po traumos. Kuo skiriasi nuo mėlynės, kiek laiko gyja, kaip gydyti namuose ir kada hematoma po nagu ar galvoje pavojinga.