Odos LigosHiperpigmentacija: priežastys, tipai ir gydymas

Hiperpigmentacija: priežastys, tipai ir gydymas

Rusvos pigmentinės dėmės ant skruosto odos, rodančios veido hiperpigmentaciją.

Hiperpigmentacija: priežastys, tipai ir gydymas

Hiperpigmentacija – tai tamsesnės dėmės ar plotai odoje, kurie atsiranda, kai tam tikroje vietoje susikaupia per daug melanino, natūralaus odos pigmento. Dažniausiai jos matomos veide, ant rankų ir dekoltė srityje. Pati hiperpigmentacija sveikatai nepavojinga, bet ne kiekviena tamsi dėmė yra hiperpigmentacija, todėl pirmas žingsnis – išsiaiškinti jos kilmę.

Kas yra hiperpigmentacija?

Odos spalvą lemia melaninas, kurį gamina pigmentinės ląstelės – melanocitai. Kai odą veikia ultravioletiniai spinduliai, hormonai arba uždegimas, melanocitai pradeda gaminti daugiau pigmento ir perduoda jį aplinkinėms epidermio ląstelėms. Taip susidaro ruda dėmė.

Gydymui svarbu, kuriame odos sluoksnyje susikaupė pigmentas. Epidermyje (viršutiniame sluoksnyje) esantis pigmentas atrodo rudas ir į gydymą reaguoja gerai. Giliau, dermoje, nusėdęs pigmentas įgauna pilkšvą ar melsvą atspalvį ir išnyksta daug lėčiau, o kai kurios procedūros jam visai nepadeda. Todėl dermatologas pirmiausia įvertina ne tik dėmės tipą, bet ir jos gylį.

Hiperpigmentacijos tipai

Saulės dėmės (saulės lentigo)

Plokščios, aiškių ribų, vienodos spalvos rudos dėmės – nuo kelių milimetrų iki centimetro ir didesnės. Jos atsiranda ilgai saulės veikiamose vietose: plaštakų nugarinėje pusėje, dilbiuose, veide, viršutinėje liemens dalyje, blauzdose. Tai ilgamečio UV poveikio pasekmė, todėl saulės dėmės būdingos vyresniems žmonėms: vyresnių nei 60 metų šviesios odos žmonių jas turi iki 90 proc. Skirtingai nei strazdanos, saulės dėmės žiemą neišblunka.

Saulės dėmės yra gerybinės, bet jos rodo, kad oda patyrė daug UV žalos – žmonėms, turintiems daug saulės dėmių, odos vėžio rizika yra didesnė. Kartais tokia dėmė laikui bėgant tampa seborėjine keratoze, kuri šiek tiek iškyla virš odos.

Melazma

Simetriškos, netaisyklingų ribų rusvos dėmės, dažniausiai ant kaktos, skruostų, nosies ir viršutinės lūpos. Melazma dažniausiai prasideda 20–40 metų moterims, ypač toms, kurių oda lengvai įdega. Apie 60 proc. sergančiųjų nurodo, kad melazmą turi ir artimi giminaičiai. Hormonai (nėštumas, hormoninė kontracepcija, pakaitinė hormonų terapija) turi reikšmės maždaug ketvirtadaliui atvejų, o pagrindinis provokuojantis veiksnys – saulė, įskaitant ir matomą šviesą, nuo kurios įprastas apsauginis kremas saugo silpnai. Plačiau apie šią formą rašome straipsnyje „Melazma: priežastys, simptomai, gydymas“.

Použdegiminė hiperpigmentacija

Tamsios dėmės toje vietoje, kur anksčiau buvo uždegimas ar odos pažeidimas: po aknės spuogų, egzemos, nudegimo, įbrėžimo, vabzdžio įkandimo ar pernelyg agresyvios kosmetinės procedūros. Kuo tamsesnė oda, tuo ryškesnės ir ilgiau išliekančios tokios dėmės. Jei pigmentas liko epidermyje, dėmės pamažu blunka savaime – per kelis mėnesius ar ilgiau, o saulėje jos tamsėja. Giliau, dermoje, nusėdęs pigmentas gali išlikti metus.

Preparatų ir vidaus ligų sukelta hiperpigmentacija

Odą tamsinti gali kai kurie gydytojo skiriami preparatai, ypač didinantys odos jautrumą šviesai, hormoninė kontracepcija ir dalis onkologinio gydymo. Retesnės priežastys – antinksčių ar skydliaukės ligos, vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumas. Tokiais atvejais dėmės dažnai būna išplitusios ir atsiranda kartu su kitais simptomais, todėl gydytojas gali skirti kraujo tyrimus.

Keturių veido hiperpigmentacijos tipų iliustracija: saulės dėmės, melazma, použdegiminė hiperpigmentacija po aknės ir strazdanos

Priežastys ir rizikos veiksniai

  • Saulės spinduliai. UV spinduliuotė yra pagrindinis melanino gamybos skatintojas. Melazmą provokuoja ir matoma šviesa.
  • Hormonų pokyčiai. Nėštumas, hormoninė kontracepcija, pakaitinė hormonų terapija, skydliaukės ligos.
  • Odos uždegimas ar trauma. Spuogai, egzema, nudegimai, įbrėžimai, dermatologinės ir kosmetinės procedūros.
  • Odos tipas ir paveldimumas. Lengvai įdegančiai odai (III–IV fototipai) būdingesnė melazma, o tamsesnei odai – ryškesnės použdegiminės dėmės; polinkis dažnai paveldimas.
  • Kai kurie preparatai. Ypač didinantys odos jautrumą šviesai.
  • Kvapiosios kosmetikos priemonės. Kvapnūs muilai, kremai ir kvepalai saulėje gali sukelti fototoksinę reakciją, po kurios lieka dėmė.

Simptomai: kaip atrodo hiperpigmentacija?

  • Plokščios dėmės ar plotai, dažniausiai veide, ant rankų ir dekoltė srityje.
  • Spalva – nuo šviesiai rudos iki tamsiai rudos, pilkšvos ar juodos; po uždegimo dėmės būna ir rausvos.
  • Odos paviršius nepakitęs: dėmė neiškilusi, nešerpetoja, nekraujuoja.
  • Niežėjimo ar skausmo nėra.

Pati spalva pasako apie gylį: ruda dėmė rodo, kad pigmentas paviršiuje, o pilkšvai melsva – kad jis nusėdo dermoje ir gydymas užtruks ilgiau.

Kada tamsi dėmė nėra „tik“ hiperpigmentacija?

Pavojingiausia klaida – palaikyti piktybinį darinį saulės dėme. Ankstyva, dar neinvazinė melanomos forma (lentigo maligna) veide gali atrodyti kaip paprasta saulės dėmė. Kreipkitės į dermatologą nedelsdami, jei dėmė:

  • atsirado neseniai ir auga arba keičia formą;
  • yra nesimetriška, netaisyklingų ribų, kelių atspalvių vienoje dėmėje;
  • iškilo virš odos, šerpetoja, niežti, skauda ar kraujuoja;
  • yra vienintelė tokia tarp kitų vienodų dėmių.

Šie požymiai aprašyti ir mūsų straipsnyje apie gerybinių apgamų diagnostiką. Jei abejojate, dėmes patikrinkite dermatoskopu – tai darome apgamų tyrimo metu.

Šviesios dėmės – atvirkštinė problema: pigmento trūkumas (hipopigmentacija) gali reikšti vitiligo ar įvairiaspalvę dedervinę.

Diagnostika

Dažniausiai dermatologui pakanka apžiūros ir pokalbio: kada dėmės atsirado, kaip keitėsi, kokius preparatus vartojate, ar esate nėščia, ar vartojate hormoninę kontracepciją. Papildomai gali būti atliekami šie tyrimai:

  • Dermatoskopija – odos apžiūra didinančiu prietaisu. Padeda atskirti saulės dėmę nuo apgamo ar melanomos.
  • Vudo lempos tyrimas – apžiūra ultravioletinėje šviesoje. Epidermio pigmentas joje tampa ryškesnis, o dermos – ne, taip įvertinamas dėmės gylis.
  • Kraujo tyrimai – jei įtariama hormoninė, skydliaukės ar vitaminų trūkumo priežastis.
  • Odos biopsija – kai dėmės kilmė neaiški arba reikia atmesti odos vėžį.

Nuotolinė konsultacija tinka pirminiam dėmių įvertinimui ir gydymo plano sudarymui. Jei dermatologas pamato įtartiną darinį, jis nukreips apžiūrai klinikoje su dermatoskopu.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo dėmių tipo, gylio ir odos fototipo, o rezultatą dažniausiai duoda kelių priemonių derinys. Laiko reikia daugiau, nei dauguma tikisi: dėmės blunka per kelis mėnesius, kartais – iki metų, o melazma linkusi grįžti kiekvieną vasarą, jei pamirštama apsauga nuo saulės.

Apsauga nuo saulės – gydymo pagrindas

Be jos bet koks šviesinimas yra laikinas. Plataus spektro apsauginį kremą (SPF 50+) reikia tepti kasdien, ištisus metus, ne tik paplūdimyje. Sergantiems melazma dermatologai rekomenduoja tonuotus kremus su geležies oksidais, kurie sulaiko ir matomą šviesą. Padeda skrybėlė plačiais kraštais ir saulės vengimas vidurdienį. Jei melazmą palaiko hormoninė kontracepcija, gydytojas gali pasiūlyti aptarti kitas kontracepcijos galimybes.

Vietinis gydymas

Dermatologas gali skirti šviesinamuosius preparatus, kurie slopina melanino gamybą, ir odos atsinaujinimą skatinančius preparatus, kurie greitina pigmentuotų ląstelių pasišalinimą. Jie dažnai derinami tarpusavyje. Kosmetinės priemonės su švelniai šveičiančiomis rūgštimis ir antioksidantais gali papildyti gydymą, bet jų sudėtį ir koncentraciją verta aptarti su gydytoju: netinkama priemonė sudirgina odą, o dirginimas pats palieka naują použdegiminę dėmę. Rezultato galima tikėtis anksčiausiai po 2–3 mėnesių nuoseklaus naudojimo, o visas poveikis matomas per kelis mėnesius ar metus.

Procedūros

  • Cheminiai pilingai nušveičia paviršinį pigmentą; efektyvūs epidermio dėmėms.
  • Lazeriai ir intensyvios impulsinės šviesos (IPL) procedūros skaido pigmentą; geriausiai tinka saulės dėmėms.
  • Krioterapija (šaldymas skystu azotu) – pavienėms saulės dėmėms.
  • Mikroadatinė terapija – naudojama rečiau; esant melazmai kelia didelę atkryčio riziką, todėl ją atlieka tik patyręs specialistas.

Procedūros nėra universalus sprendimas. Sergantiems melazma lazeris ar pilingas gali dėmes ne išblukinti, o patamsinti ir padaryti atsparesnes gydymui, todėl juos atlieka tik patyręs specialistas, dažnai po paruošiamojo vietinio gydymo. Tamsesnei odai bet kuri agresyvi procedūra kelia didesnę riziką palikti šviesią arba tamsią žymę. Procedūros paprastai planuojamos rudenį ir žiemą, kai saulės mažiausiai.

Ko nedaryti

  • Nespausti spuogų ir nekasyti pažeistos odos – kiekvienas uždegimas gali palikti dėmę.
  • Nenaudoti šviesinamųjų kremų, kurių sudėtis nenurodyta, ypač pirktų internetu.
  • Nešveisti odos agresyviai – dirginimas dėmes tik gilina.
  • Nepradėti gydymo be apsaugos nuo saulės.

Kol dėmės blunka, jas galima maskuoti dekoratyvine kosmetika – tai saugus būdas jaustis geriau gydymo laikotarpiu.

Priežiūra ir profilaktika

  • Plataus spektro apsauginis kremas (SPF 50+) kasdien, bet kuriuo metų laiku.
  • Pakartotinai tepti kremą kas 2 valandas, būnant lauke.
  • Gydyti aknę ir egzemą laiku – mažiau uždegimo, mažiau dėmių.
  • Būnant saulėje nenaudoti kvapiosios kosmetikos.
  • Rinktis švelnias, nedirginančias odos priežiūros priemones.
  • Reguliariai tikrinti pigmentinius darinius, ypač jei odoje daug saulės dėmių.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės, jei dėmė turi bent vieną iš pirmiau aprašytų įspėjamųjų požymių. Konsultuotis verta ir tada, kai dėmės trukdo gyventi, o kelių mėnesių priežiūra namuose nedavė rezultato: dermatologas nustatys dėmių tipą bei gylį ir sudarys realistišką gydymo planą.

iDerma dermatologas gali įvertinti pigmentines dėmes nuotoliniu būdu per 24 valandas pagal jūsų atsiųstas nuotraukas. Registruokitės konsultacijai, o įtartinus darinius patikrinsime dermatoskopu klinikoje.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra hiperpigmentacija ir kodėl atsiranda tamsios dėmės?
Hiperpigmentacija – odos būklė, kai tam tikrose vietose susikaupia per daug melanino, natūralaus odos pigmento. Dėl to susiformuoja tamsesnės dėmės, kurios gali būti rudos, pilkšvos ar net juodos spalvos. Pagrindinės priežastys – UV spinduliai, hormonų pokyčiai, odos uždegimai ar traumos, taip pat genetinis polinkis.
Kokie yra pagrindiniai hiperpigmentacijos tipai?
Skiriami keli pagrindiniai tipai: saulės dėmės (lentigo), dažniausiai atsirandančios vyresniame amžiuje dėl ilgalaikio saulės poveikio; melazma – netaisyklingos formos dėmės veide, susijusios su hormoniniais pokyčiais; použdegiminė hiperpigmentacija, atsirandanti po spuogų, įbrėžimų ar odos procedūrų. Kiekvieno tipo priežastys ir gydymas skiriasi.
Ar hiperpigmentacija gali išnykti savaime?
Kai kurios formos, ypač použdegiminė hiperpigmentacija, laikui bėgant išblunka savaime, tačiau tai gali trukti daug mėnesių. Saulės dėmės savaime neišnyksta, o melazma po nėštumo kartais išblunka, bet dažniausiai išlieka ir be apsaugos nuo saulės ryškėja. Savaiminis išblukimas labiau tikėtinas, kai pašalinama dėmių priežastis ir oda saugoma nuo saulės.
Ar hiperpigmentacija pavojinga sveikatai?
Daugeliu atvejų hiperpigmentacija nėra pavojinga sveikatai – tai estetinė problema, galinti kelti emocinį diskomfortą. Tačiau bet kokie staiga atsiradę odos pakitimai turėtų būti parodyti gydytojui. Ypač svarbu kreiptis, jei dėmė keičia formą, dydį ar spalvą, arba ją lydi niežėjimas ar kraujavimas – tai gali būti kitų odos ligų požymiai.
Kiek laiko užtrunka hiperpigmentacijos gydymas?
Gydymo trukmė priklauso nuo dėmių tipo, jų gylio ir pasirinkto gydymo metodo. Rezultatai dažniausiai matomi po kelių mėnesių reguliarios priežiūros, kartais tik po metų. Paviršinės dėmės blunka greičiau, o giliai, dermoje, nusėdęs pigmentas reikalauja ilgo, specialisto prižiūrimo gydymo.
Kaip galima apsisaugoti nuo hiperpigmentacijos atsiradimo ar paūmėjimo?
Svarbiausia profilaktikos priemonė – kasdien naudoti plataus spektro apsauginį kremą nuo saulės su SPF 50+. Rekomenduojama vengti agresyvių odos procedūrų be specialisto priežiūros, rinktis švelnius odos priežiūros produktus ir stebėti odos būklę po uždegimų ar spuogų. Saulės poveikio odai mažinimas ir reguliari priežiūra padeda išvengti naujų dėmių.
Kada kreiptis į gydytoją dėl hiperpigmentacijos?
Verta kreiptis, jei dėmės atsiranda staiga, greitai auga, keičia formą ar spalvą, arba jas lydi niežėjimas, kraujavimas ar uždegimas. Taip pat konsultacija rekomenduojama, kai hiperpigmentacija kelia emocinį diskomfortą arba namų priemonės neduoda rezultatų. iDerma dermatologas gali įvertinti odos būklę nuotolinės konsultacijos metu – pakanka pateikti nuotraukas ir aprašymą.
Kaip atskirti saulės dėmę nuo melanomos?
Saulės dėmė yra plokščia, vienodos spalvos, aiškių ribų ir metų metus nesikeičia. Įtarimą kelia dėmė, kuri auga, yra nesimetriška, netaisyklingų ribų ar kelių atspalvių, iškilusi, niežti, šerpetoja ar kraujuoja, arba išsiskiria iš kitų panašių dėmių. Veide ankstyva, dar neinvazinė melanomos forma (lentigo maligna) gali atrodyti kaip paprasta saulės dėmė, todėl neaiškias dėmes dermatologas tikrina dermatoskopu.
Kada geriausia gydyti pigmentines dėmes – ar galima vasarą?
Apsaugą nuo saulės ir gydytojo paskirtą vietinį gydymą galima pradėti bet kuriuo metų laiku. Pilingai, lazerio, IPL ar krioterapijos procedūros paprastai planuojamos rudenį ir žiemą, kai ultravioletinės spinduliuotės mažiausiai: po procedūros oda labai jautri, o saulė gali sukelti naują použdegiminę dėmę. Sergantiems melazma procedūros vasarą dažnai dėmes tik patamsina.
Ar hiperpigmentacija gali grįžti po gydymo?
Taip. Melazma linkusi atsinaujinti kiekvieną vasarą, naujos saulės dėmės atsiranda, jei oda ir toliau deginama saulėje, o použdegiminės dėmės lieka po kiekvieno naujo uždegimo. Todėl kasdienė apsauga nuo saulės tęsiama ir po sėkmingo gydymo, o palaikomąją priežiūrą reikėtų aptarti su dermatologu.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Živilė Bolevičienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Kūdikių hemangioma („braškinis apgamas“): ryškiai raudonas gumbuotas darinys ant kūdikio pilvo šalia suaugusiojo piršto

Hemangioma: kas tai, kaip atrodo kūdikių hemangioma ir kada ją gydyti

Hemangioma – gerybinis kraujagyslių darinys kūdikių odoje. Kaip atrodo, kada praeina savaime, kada reikia gydyti ir kuo skiriasi nuo vyšninės angiomos.
Atopinio dermatito pažeista paraudusi, šerpetojanti oda ant dilbio ir riešo

Egzema (dermatitas): rūšys, simptomai, priežastys ir gydymas

Egzema (dermatitas) – niežtintis odos uždegimas, kurio yra kelios rūšys. Kaip atrodo atopinė, kontaktinė ir dishidrozinė egzema, kas ją sukelia ir kaip gydoma.
Minkštosios fibromos (odos karpelės) ant kaklo odos

Fibroma ant odos: minkštosios fibromos (skin tag) priežastys, požymiai ir šalinimas

Fibroma ant odos dažniausiai yra minkštoji fibroma (skin tag). Kaip ji atrodo, kuo skiriasi nuo dermatofibromos ir lipomos, kada ir kaip ją saugiai pašalinti.
Onicholizė – nago plokštelės atsiskyrimas nuo nago guolio ant rankos pirštų

Onicholizė (nago atsiskyrimas nuo guolio): priežastys, požymiai ir gydymas

Onicholizė – nago atsiskyrimas nuo guolio. Kada tai trauma, grybelis ar psoriazė, ką reiškia žalsvas nagas, kaip padėti nagui ataugti ir kada eiti pas gydytoją.