Hiperpigmentacija: priežastys, tipai ir gydymas
Hiperpigmentacija – tai tamsesnės dėmės ar plotai odoje, kurie atsiranda, kai tam tikroje vietoje susikaupia per daug melanino, natūralaus odos pigmento. Dažniausiai jos matomos veide, ant rankų ir dekoltė srityje. Pati hiperpigmentacija sveikatai nepavojinga, bet ne kiekviena tamsi dėmė yra hiperpigmentacija, todėl pirmas žingsnis – išsiaiškinti jos kilmę.
Kas yra hiperpigmentacija?
Odos spalvą lemia melaninas, kurį gamina pigmentinės ląstelės – melanocitai. Kai odą veikia ultravioletiniai spinduliai, hormonai arba uždegimas, melanocitai pradeda gaminti daugiau pigmento ir perduoda jį aplinkinėms epidermio ląstelėms. Taip susidaro ruda dėmė.
Gydymui svarbu, kuriame odos sluoksnyje susikaupė pigmentas. Epidermyje (viršutiniame sluoksnyje) esantis pigmentas atrodo rudas ir į gydymą reaguoja gerai. Giliau, dermoje, nusėdęs pigmentas įgauna pilkšvą ar melsvą atspalvį ir išnyksta daug lėčiau, o kai kurios procedūros jam visai nepadeda. Todėl dermatologas pirmiausia įvertina ne tik dėmės tipą, bet ir jos gylį.
Hiperpigmentacijos tipai
Saulės dėmės (saulės lentigo)
Plokščios, aiškių ribų, vienodos spalvos rudos dėmės – nuo kelių milimetrų iki centimetro ir didesnės. Jos atsiranda ilgai saulės veikiamose vietose: plaštakų nugarinėje pusėje, dilbiuose, veide, viršutinėje liemens dalyje, blauzdose. Tai ilgamečio UV poveikio pasekmė, todėl saulės dėmės būdingos vyresniems žmonėms: vyresnių nei 60 metų šviesios odos žmonių jas turi iki 90 proc. Skirtingai nei strazdanos, saulės dėmės žiemą neišblunka.
Saulės dėmės yra gerybinės, bet jos rodo, kad oda patyrė daug UV žalos – žmonėms, turintiems daug saulės dėmių, odos vėžio rizika yra didesnė. Kartais tokia dėmė laikui bėgant tampa seborėjine keratoze, kuri šiek tiek iškyla virš odos.
Melazma
Simetriškos, netaisyklingų ribų rusvos dėmės, dažniausiai ant kaktos, skruostų, nosies ir viršutinės lūpos. Melazma dažniausiai prasideda 20–40 metų moterims, ypač toms, kurių oda lengvai įdega. Apie 60 proc. sergančiųjų nurodo, kad melazmą turi ir artimi giminaičiai. Hormonai (nėštumas, hormoninė kontracepcija, pakaitinė hormonų terapija) turi reikšmės maždaug ketvirtadaliui atvejų, o pagrindinis provokuojantis veiksnys – saulė, įskaitant ir matomą šviesą, nuo kurios įprastas apsauginis kremas saugo silpnai. Plačiau apie šią formą rašome straipsnyje „Melazma: priežastys, simptomai, gydymas“.
Použdegiminė hiperpigmentacija
Tamsios dėmės toje vietoje, kur anksčiau buvo uždegimas ar odos pažeidimas: po aknės spuogų, egzemos, nudegimo, įbrėžimo, vabzdžio įkandimo ar pernelyg agresyvios kosmetinės procedūros. Kuo tamsesnė oda, tuo ryškesnės ir ilgiau išliekančios tokios dėmės. Jei pigmentas liko epidermyje, dėmės pamažu blunka savaime – per kelis mėnesius ar ilgiau, o saulėje jos tamsėja. Giliau, dermoje, nusėdęs pigmentas gali išlikti metus.
Preparatų ir vidaus ligų sukelta hiperpigmentacija
Odą tamsinti gali kai kurie gydytojo skiriami preparatai, ypač didinantys odos jautrumą šviesai, hormoninė kontracepcija ir dalis onkologinio gydymo. Retesnės priežastys – antinksčių ar skydliaukės ligos, vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumas. Tokiais atvejais dėmės dažnai būna išplitusios ir atsiranda kartu su kitais simptomais, todėl gydytojas gali skirti kraujo tyrimus.

Priežastys ir rizikos veiksniai
- Saulės spinduliai. UV spinduliuotė yra pagrindinis melanino gamybos skatintojas. Melazmą provokuoja ir matoma šviesa.
- Hormonų pokyčiai. Nėštumas, hormoninė kontracepcija, pakaitinė hormonų terapija, skydliaukės ligos.
- Odos uždegimas ar trauma. Spuogai, egzema, nudegimai, įbrėžimai, dermatologinės ir kosmetinės procedūros.
- Odos tipas ir paveldimumas. Lengvai įdegančiai odai (III–IV fototipai) būdingesnė melazma, o tamsesnei odai – ryškesnės použdegiminės dėmės; polinkis dažnai paveldimas.
- Kai kurie preparatai. Ypač didinantys odos jautrumą šviesai.
- Kvapiosios kosmetikos priemonės. Kvapnūs muilai, kremai ir kvepalai saulėje gali sukelti fototoksinę reakciją, po kurios lieka dėmė.

Simptomai: kaip atrodo hiperpigmentacija?
- Plokščios dėmės ar plotai, dažniausiai veide, ant rankų ir dekoltė srityje.
- Spalva – nuo šviesiai rudos iki tamsiai rudos, pilkšvos ar juodos; po uždegimo dėmės būna ir rausvos.
- Odos paviršius nepakitęs: dėmė neiškilusi, nešerpetoja, nekraujuoja.
- Niežėjimo ar skausmo nėra.
Pati spalva pasako apie gylį: ruda dėmė rodo, kad pigmentas paviršiuje, o pilkšvai melsva – kad jis nusėdo dermoje ir gydymas užtruks ilgiau.
Kada tamsi dėmė nėra „tik“ hiperpigmentacija?
Pavojingiausia klaida – palaikyti piktybinį darinį saulės dėme. Ankstyva, dar neinvazinė melanomos forma (lentigo maligna) veide gali atrodyti kaip paprasta saulės dėmė. Kreipkitės į dermatologą nedelsdami, jei dėmė:
- atsirado neseniai ir auga arba keičia formą;
- yra nesimetriška, netaisyklingų ribų, kelių atspalvių vienoje dėmėje;
- iškilo virš odos, šerpetoja, niežti, skauda ar kraujuoja;
- yra vienintelė tokia tarp kitų vienodų dėmių.
Šie požymiai aprašyti ir mūsų straipsnyje apie gerybinių apgamų diagnostiką. Jei abejojate, dėmes patikrinkite dermatoskopu – tai darome apgamų tyrimo metu.
Šviesios dėmės – atvirkštinė problema: pigmento trūkumas (hipopigmentacija) gali reikšti vitiligo ar įvairiaspalvę dedervinę.
Diagnostika
Dažniausiai dermatologui pakanka apžiūros ir pokalbio: kada dėmės atsirado, kaip keitėsi, kokius preparatus vartojate, ar esate nėščia, ar vartojate hormoninę kontracepciją. Papildomai gali būti atliekami šie tyrimai:
- Dermatoskopija – odos apžiūra didinančiu prietaisu. Padeda atskirti saulės dėmę nuo apgamo ar melanomos.
- Vudo lempos tyrimas – apžiūra ultravioletinėje šviesoje. Epidermio pigmentas joje tampa ryškesnis, o dermos – ne, taip įvertinamas dėmės gylis.
- Kraujo tyrimai – jei įtariama hormoninė, skydliaukės ar vitaminų trūkumo priežastis.
- Odos biopsija – kai dėmės kilmė neaiški arba reikia atmesti odos vėžį.
Nuotolinė konsultacija tinka pirminiam dėmių įvertinimui ir gydymo plano sudarymui. Jei dermatologas pamato įtartiną darinį, jis nukreips apžiūrai klinikoje su dermatoskopu.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo dėmių tipo, gylio ir odos fototipo, o rezultatą dažniausiai duoda kelių priemonių derinys. Laiko reikia daugiau, nei dauguma tikisi: dėmės blunka per kelis mėnesius, kartais – iki metų, o melazma linkusi grįžti kiekvieną vasarą, jei pamirštama apsauga nuo saulės.
Apsauga nuo saulės – gydymo pagrindas
Be jos bet koks šviesinimas yra laikinas. Plataus spektro apsauginį kremą (SPF 50+) reikia tepti kasdien, ištisus metus, ne tik paplūdimyje. Sergantiems melazma dermatologai rekomenduoja tonuotus kremus su geležies oksidais, kurie sulaiko ir matomą šviesą. Padeda skrybėlė plačiais kraštais ir saulės vengimas vidurdienį. Jei melazmą palaiko hormoninė kontracepcija, gydytojas gali pasiūlyti aptarti kitas kontracepcijos galimybes.
Vietinis gydymas
Dermatologas gali skirti šviesinamuosius preparatus, kurie slopina melanino gamybą, ir odos atsinaujinimą skatinančius preparatus, kurie greitina pigmentuotų ląstelių pasišalinimą. Jie dažnai derinami tarpusavyje. Kosmetinės priemonės su švelniai šveičiančiomis rūgštimis ir antioksidantais gali papildyti gydymą, bet jų sudėtį ir koncentraciją verta aptarti su gydytoju: netinkama priemonė sudirgina odą, o dirginimas pats palieka naują použdegiminę dėmę. Rezultato galima tikėtis anksčiausiai po 2–3 mėnesių nuoseklaus naudojimo, o visas poveikis matomas per kelis mėnesius ar metus.
Procedūros
- Cheminiai pilingai nušveičia paviršinį pigmentą; efektyvūs epidermio dėmėms.
- Lazeriai ir intensyvios impulsinės šviesos (IPL) procedūros skaido pigmentą; geriausiai tinka saulės dėmėms.
- Krioterapija (šaldymas skystu azotu) – pavienėms saulės dėmėms.
- Mikroadatinė terapija – naudojama rečiau; esant melazmai kelia didelę atkryčio riziką, todėl ją atlieka tik patyręs specialistas.
Procedūros nėra universalus sprendimas. Sergantiems melazma lazeris ar pilingas gali dėmes ne išblukinti, o patamsinti ir padaryti atsparesnes gydymui, todėl juos atlieka tik patyręs specialistas, dažnai po paruošiamojo vietinio gydymo. Tamsesnei odai bet kuri agresyvi procedūra kelia didesnę riziką palikti šviesią arba tamsią žymę. Procedūros paprastai planuojamos rudenį ir žiemą, kai saulės mažiausiai.
Ko nedaryti
- Nespausti spuogų ir nekasyti pažeistos odos – kiekvienas uždegimas gali palikti dėmę.
- Nenaudoti šviesinamųjų kremų, kurių sudėtis nenurodyta, ypač pirktų internetu.
- Nešveisti odos agresyviai – dirginimas dėmes tik gilina.
- Nepradėti gydymo be apsaugos nuo saulės.
Kol dėmės blunka, jas galima maskuoti dekoratyvine kosmetika – tai saugus būdas jaustis geriau gydymo laikotarpiu.
Priežiūra ir profilaktika
- Plataus spektro apsauginis kremas (SPF 50+) kasdien, bet kuriuo metų laiku.
- Pakartotinai tepti kremą kas 2 valandas, būnant lauke.
- Gydyti aknę ir egzemą laiku – mažiau uždegimo, mažiau dėmių.
- Būnant saulėje nenaudoti kvapiosios kosmetikos.
- Rinktis švelnias, nedirginančias odos priežiūros priemones.
- Reguliariai tikrinti pigmentinius darinius, ypač jei odoje daug saulės dėmių.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės, jei dėmė turi bent vieną iš pirmiau aprašytų įspėjamųjų požymių. Konsultuotis verta ir tada, kai dėmės trukdo gyventi, o kelių mėnesių priežiūra namuose nedavė rezultato: dermatologas nustatys dėmių tipą bei gylį ir sudarys realistišką gydymo planą.
iDerma dermatologas gali įvertinti pigmentines dėmes nuotoliniu būdu per 24 valandas pagal jūsų atsiųstas nuotraukas. Registruokitės konsultacijai, o įtartinus darinius patikrinsime dermatoskopu klinikoje.






