Odos LigosJuostinė pūslelinė (juosiančioji pūslelinė): simptomai, priežastys ir gydymas

Juostinė pūslelinė (juosiančioji pūslelinė): simptomai, priežastys ir gydymas

Juostinės pūslelinės pūslelių sankaupos su paraudimu ant kaklo ir peties srities

Juostinė pūslelinė

Juostinė pūslelinė (lot. Herpes zoster, angl. shingles) – tai Varicella zoster viruso sukelta infekcija, pasireiškianti skausmingu, pūsleliniu bėrimu pagal vieno (rečiau – kelių gretimų) nervų eigą. Dažniausiai liga prasideda vienoje kūno pusėje – liemens, krūtinės, nugaros, veido ar kaklo srityje – ir ją lydi deginantis skausmas, dilgčiojimas bei jautrumas liečiant. Nors juostinė pūslelinė dažnai praeina savaime per kelias savaites, daliai žmonių ji gali sukelti ilgalaikių komplikacijų, todėl svarbu laiku atpažinti simptomus ir kreiptis pagalbos.

Ši liga nėra tik „bėrimas“ – tai nervų šaknelių uždegimas, kuris paaiškina intensyvų, neretai stiprėjantį skausmą. Laiku pradėtas gydymas padeda sušvelninti simptomus, sutrumpinti ligos trukmę ir sumažinti poherpetinės neuralgijos – ilgai trunkančio nervinio skausmo – riziką.

Kas tai?

Juostinė pūslelinė – tai antrinė Varicella zoster viruso infekcijos forma. Pirmoji infekcija – vėjaraupiai. Persirgus vėjaraupiais, virusas „pasislepia“ nerviniuose mazguose ir gali ramiai išbūti daugelį metų. Nusilpus imunitetui ar veikiant kitiems veiksniams, virusas vėl suaktyvėja, migruoja nervo eiga į odą ir sukelia tipinį pūslelinį bėrimą su deginančiu skausmu.

Skirtingai nuo įprastinės lūpų ar lytinių organų pūslelinės, juostinė pūslelinė paprastai apsiriboja vienu dermatomu (odos sritimi, kurią inervuoja konkreti nervo šaknelė), todėl bėrimas ir skausmas dažniausiai būna vienpusis ir išsidėstęs „juostos“ pavidalu. Liga labai dažna: ja per gyvenimą suserga maždaug kas trečias žmogus (CDC). Dauguma serga vieną kartą, nors pasikartoti ji gali – antrojo epizodo tikimybė yra apie 1 % („DermNet“).

Pūslelinė ar juostinė pūslelinė?

Lietuviškai abi ligos vadinamos pūsleline, bet jas sukelia skirtingi virusai ir jos gydomos skirtingai:

  • Paprastoji pūslelinė (herpesas) – Herpes simplex viruso sukeltos pūslelės ant lūpų, veido ar lytinių organų. Ji kartojasi toje pačioje vietoje daug kartų per gyvenimą ir paprastai nesukelia stipraus skausmo. Daugiau – straipsnyje apie herpesvirusinę infekciją.
  • Juostinė pūslelinė – vėjaraupių viruso suaktyvėjimas. Bėrimas išsidėsto juosta vienoje kūno pusėje, jį lydi nervinis skausmas, o dauguma žmonių ja serga vieną kartą.

Jei pūslelės atsirado vienoje kūno pusėje, o skausmas prasidėjo dar prieš bėrimą, greičiausiai tai juostinė pūslelinė – toliau šiame straipsnyje kalbama būtent apie ją.

Juostinė pūslelinė iš arti: pūslelių grupės ir prasivėrusios, šašu dengiamos žaizdelės paraudusioje odoje

Priežastys ir rizikos veiksniai

Viruso suaktyvėjimą gali paskatinti:

  • Amžius: vyresni nei 50 metų asmenys serga dažniau; rizika didėja su kiekvienu dešimtmečiu.
  • Imuninės sistemos nusilpimas: lėtinės ligos, onkologinės ligos (sergančiųjų vėžiu rizika apie 40 % didesnė, „DermNet“), laikotarpis po transplantacijos, autoimuniniai sutrikimai, ilgalaikis stresas (NHS) ar didelis nuovargis.
  • Imunitetą slopinantys veiksniai: būklės ar gydymo metodai, silpninantys organizmo atsaką į infekcijas, pavyzdžiui, chemoterapija ar gydymas po organų transplantacijos.
  • ŽIV infekcija: dėl imuninės sistemos pažeidimo juostinė pūslelinė pasireiškia dažniau ir gali būti sunkesnės eigos.
  • Vietinis dirginimas: nervo šaknelės spaudimas, stuburo operacija, spindulinis gydymas toje srityje, trauma ar kita infekcija kartais tampa postūmiu virusui suaktyvėti („DermNet“).

Juostinė pūslelinė nėra nei prastos asmens higienos, nei „peršalimo“ pasekmė – tai imuniteto ir anksčiau patirto viruso sąveika. Juostine pūsleline nuo sergančiojo užsikrėsti neįmanoma. Tiesioginis sąlytis su šviežiomis pūslelėmis gali perduoti virusą žmogui, kuris neturi imuniteto, ir tokiu atveju jis gali susirgti vėjaraupiais, o ne juostine pūsleline (NHS, CDC).

Simptomai

Simptomai reiškiasi etapais ir ne visiems būna vienodi:

  • Prodrominis periodas: kelias (dažniausiai 1–3) dienas prieš bėrimą atsiranda deginimas, dilgčiojimas, jautrumas ar skausmas konkrečioje odos srityje; galimas nuovargis, karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis. Toje pusėje gali patinti ir skaudėti limfmazgiai („DermNet“).
  • Bėrimas: atsiranda rausvos dėmelės ir papulės, greitai virstančios pūslelėmis su skaidriu skysčiu. Pūslelės grupuojasi ir išsidėsto juostos pavidalu pagal vieno nervo eigą, dažniausiai vienoje kūno pusėje, su ryškia riba ties kūno vidurio linija. Naujų pūslelių gali rastis dar kelias dienas. Laikui bėgant pūslelės džiūsta ir virsta šašais.
  • Skausmas: nuo maudžiančio iki stipriai deginančio ar duriančio; neretai sustiprėja naktimis, liečiant odą, dėvint aptemptus drabužius.
  • Kiti požymiai: niežėjimas, odos tempimo pojūtis, kartais – patinimas. Sunki eiga gali lemti pūslelių trūkimą ar antrinę bakterinę infekciją.

Ligos eiga pagal etapus (CDC, „DermNet“, AAD):

EtapasKadaKas vyksta
Prodromaskelios (dažniausiai 1–3) dienos iki bėrimoSkausmas, deginimas ar niežėjimas vienoje odos srityje be matomų pokyčių; galimas karščiavimas, galvos skausmas
Bėrimaspraėjus 1–3 dienoms nuo skausmo pradžiosRausvos dėmelės virsta sugrupuotomis pūslelėmis; naujų pūslelių dar randasi kelias dienas
Džiūvimasper 7–10 dienų nuo bėrimo pradžiosPūslelės drumsčiasi, trūkinėja ir apsitraukia šašais; kai visos pūslelės apsitraukia šašais, bėrimas nebeužkrečiamas
Gijimas2–4 savaitėsŠašai nukrinta; gali likti šviesesnė ar tamsesnė dėmė, retai – randas
Skausmas po bėrimopirmosios savaitės po bėrimo išnykimoSkausmas dažnai išlieka ilgiau nei bėrimas, bet paprastai per 1–2 mėnesius mažėja; jei nuo bėrimo pradžios praėjo daugiau nei mėnuo, o skausmas nemažėja, tai jau poherpetinė neuralgija
Poherpetinė neuralgijakai skausmas išlieka ilgiau nei mėnesį nuo bėrimo pradžiosIšliekantis ar atsinaujinantis nervinis skausmas toje pačioje srityje; gali trukti mėnesius ar metus

Pažeidimo vietos:

  • Krūtinės ir liemens sritis: dažniausia lokalizacija.
  • Kaklas, juosmuo ir kryžmuo: taip pat dažnos vietos; bėrimas gali apimti sėdmenį ar šlaunį.
  • Veidas ir akys: jeigu pažeidžiama trišakio nervo šaka (ypač akių sritis), kyla akių pažeidimo rizika – būtina skubi medicininė konsultacija. Tokia forma dažnėja su amžiumi („DermNet“).
  • Ausis ir veido nervas: kartais (maždaug 1 iš 20 sergančiųjų) pasireiškia veido raumenų silpnumas, klausos ar pusiausvyros sutrikimai (Ramsay Hunto sindromas).

Kartais bėrimo visai nebūna, o lieka tik vienpusis nervinis skausmas; vaikams, priešingai, pasitaiko bėrimas beveik be skausmo („DermNet“).

Juostinė pūslelinė ant liemens: pūslelių ir plutų juosta, einanti vienos kūno pusės šonu nuo nugaros link pilvo (3-ioji ligos diena)Juostinė pūslelinė ant kaklo: sugrupuotos pūslelės ant paraudusios odos vienoje kaklo ir žandikaulio pusėjeJuostinė pūslelinė ant peties ir pažasties: platus paraudęs plotas su susiliejusiomis pūslelėmis ir pradedančiomis formuotis plutomis

Komplikacijos: dažniausia – poherpetinė neuralgija, kai skausmas bėrimo vietoje išlieka ilgiau nei mėnesį nuo bėrimo pradžios, kartais mėnesius ar metus. Ji išsivysto maždaug 10–18 % sergančiųjų, jaunesniems nei 40 metų – retai, o vyresnio amžiaus žmonėms gerokai dažniau (CDC, „DermNet“). Taip pat galimi randai, pigmentacijos pokyčiai, antrinė bakterinė infekcija, akių pažeidimai (regos pablogėjimas), raumenų silpnumas (maždaug 1 iš 20 sergančiųjų, dažniausiai veido nervo parezė), labai retai – plaučių ar smegenų uždegimas. Žmonėms, kurių imunitetas labai nusilpęs, bėrimas gali išplisti po visą kūną ir priminti vėjaraupius.

Kuo juostinė pūslelinė skiriasi nuo kitų bėrimų?

BūklėKuo panašiKuo skiriasi
Paprastoji pūslelinė (herpesas)Sugrupuotos pūslelės ant paraudusios odosNedidelis židinys ant lūpų, veido ar lytinių organų, kartojasi toje pačioje vietoje, nervinio skausmo paprastai nėra
VėjaraupiaiTas pats virusas, panašios pūslelėsBėrimas išplinta po visą kūną, pūslelės skirtingų stadijų, dažniausiai serga vaikai
Kontaktinis dermatitasParaudimas su pūslelėmisNiežti, o ne skauda; forma atitinka sąlytį su dirgikliu, neatitinka nervo eigos, gali būti abiejose pusėse
ImpetigaPūslelės ir plutosGeltonos, medaus spalvos plutos, skausmo prieš bėrimą nėra, dažniau vaikams aplink nosį ir burną
Vabzdžių įkandimaiGrupelės raudonų, kartais pūslėtų mazgeliųIšsidėsto atsitiktinai ar eilute, labai niežti, nėra dermatomo ribos
Dishidrozinė egzemaSmulkios skaidrios pūslelėsDelnuose, padų ir pirštų šonuose, abipus, niežti, kartojasi

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelskite ir kreipkitės, jei:

  • jaučiate staigų deginantį skausmą ar matote pūslelinį bėrimą juostos pavidalu;
  • bėrimas yra veido, akių, nosies ar ausies srityje, pasikeitė rega arba bėrimas plinta;
  • turite imunitetą silpninančių būklių (lėtinės ligos, gydymas nuo vėžio ir pan.);
  • esate nėščia; maitinate krūtimi, o bėrimas yra ant krūties; prižiūrite naujagimį;
  • pakilo temperatūra, jaučiate didelį silpnumą arba bėrimas supūliavo;
  • serga ne jūs, o vaikas ar paauglys (NHS).

Ankstyva diagnozė ir gydymas (geriausia – per pirmąsias 72 valandas nuo bėrimo pradžios) gali sumažinti simptomų intensyvumą ir komplikacijų riziką. iDerma dermatologai padės tiksliai nustatyti diagnozę, įvertinti ligos sunkumą ir parinkti individualų gydymo bei priežiūros planą. Konsultacijos teikiamos tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu – apie nuotolinį įvertinimą skaitykite puslapyje Juostinės pūslelinės gydymas internetu.

Diagnostika

Dažniausiai juostinė pūslelinė atpažįstama pagal būdingus simptomus ir klinikinį vaizdą – vienpusį skausmingą pūslelinį bėrimą vieno dermatomo ribose. Laboratoriniai tyrimai pasitelkiami, jei požymiai netipiniai, bėrimas neaiškus arba svarbu tiksliai patvirtinti sukėlėją (pvz., veido ar akių srities pažeidimas, imunosupresija).

  • Polimerazės grandininė reakcija (PGR) iš pūslelių turinio – jautriausias ir greitas metodas.
  • Tiesioginė imunofluorescencija – viruso antigeno nustatymas iš pažeistos vietos mėginio.
  • Virusologiniai tyrimai – viruso išauginimas ląstelių kultūroje (naudinga retais atvejais).
  • Serologiniai tyrimai – specifinių antikūnų nustatymas; labiau informatyvūs retrospektyviai ar diferencinei diagnostikai, pavyzdžiui, kai skausmas yra, o bėrimo nebuvo.

Prireikus taip pat įvertinama bendra sveikatos būklė ir gretutinės ligos, atliekami bendrieji kraujo ar kiti papildomi tyrimai. Dermatologo konsultacija gyvai ar internetu padeda greitai patikslinti diagnozę ir parengti saugų, veiksmingą gydymo planą, ypač kai bėrimas yra netipiškas ar lokalizuotas veide.

Gydymas

Gydymo tikslai – numalšinti skausmą, sutrumpinti bėrimo trukmę, padėti greičiau sugyti odai ir sumažinti komplikacijų, ypač poherpetinės neuralgijos, riziką. Esant lengvai ligos eigai, gydymo gali ir neprireikti, tačiau sprendimą dėl to turėtų priimti gydytojas (NHS).

  • Antivirusinis gydymas: didžiausią naudą duoda pradėtas per pirmąsias 72 val. nuo bėrimo pradžios – sutrumpina bėrimo trukmę, palengvina jo eigą ir mažina ilgalaikio nervinio skausmo riziką. Naudos jis duoda ir pradėtas vėliau, ypač kai bėrimas yra veido ar akių srityje arba pacientas priklauso rizikos grupei (AAD, „DermNet“). Konkrečias priemones ir dozes parenka gydytojas.
  • Skausmo valdymas: parenkamas individualiai – nuo įprastų skausmą malšinančių priemonių iki gydytojo skiriamo gydymo nerviniam skausmui ar vietinio poveikio skausmą malšinančių pleistrų. Stiprus, nepakankamai kontroliuojamas skausmas ūminiu laikotarpiu ne tik blogina savijautą, bet ir siejamas su didesne poherpetinės neuralgijos tikimybe („DermNet“).
  • Odos priežiūra: švelnūs prausikliai, vėsių (ne šaltų) kompresų uždėjimas kelis kartus per dieną, apsauginiai nelimpantys tvarsčiai ant pūslelių, kad sumažėtų trintis ir infekcijos rizika. Reikia vengti pūslelių pradūrimo ir intensyvaus trynimo, o tvarsčiai ir pleistrai neturi prilipti prie bėrimo (NHS).
  • Antrinės infekcijos prevencija: laikykite pažeistas vietas švarias ir sausas, nekasykite ir nekrapštykite bėrimo, dažniau keiskite tvarsčius. Jei bėrimas supūliavo, gydytojas skiria gydymą nuo bakterinės infekcijos.
  • Poilsis ir organizmo atsigavimas: pakankamas miegas, skysčių vartojimas, subalansuota mityba, streso mažinimas padeda organizmui atsigauti.

Jei bėrimas ar skausmas apima akių sritį, reikalinga skubi akių gydytojo apžiūra – akių pažeidimas gali grėsti regėjimui. Nėštumo ar sunkios imunosupresijos atvejais gydymo planas derinamas individualiai, dažnai prižiūrint kelių sričių specialistams. Nėščiosioms juostinė pūslelinė dažniausiai būna lengva ir, kai imunitetas normalus, vaisiui pavojaus paprastai nekelia, bet gydymo klausimą turi spręsti gydytojas (NHS, „DermNet“).

Priežiūra ir profilaktika

Laikydamiesi kelių paprastų taisyklių, galite pagreitinti gijimą ir sumažinti viruso perdavimo riziką aplinkiniams:

  • Higiena ir odos apsauga: bėrimą laikykite pridengtą, sausą ir švarų; dėvėkite laisvus, orui laidžius drabužius be šiurkščių pluoštų.
  • Prausimasis: praustis galima ir reikia – trumpas drungnas dušas, be šveitiklių ir kempinės, po jo odą nusausinkite švelniai prispausdami rankšluostį, o ne trindami. Vonios, pirties ir baseino venkite, kol pūslelės neapsitraukė šašais.
  • Kontaktų ribojimas: kol pūslelės nepasidengė šašais, venkite artimo kontakto su nėščiosiomis, naujagimiais, žmonėmis, neturinčiais imuniteto vėjaraupiams, ir asmenimis, kurių imunitetas susilpnėjęs. Dažnai plaukite rankas, nelieskite bėrimo (CDC).
  • Darbas ir mokykla: namuose likite tol, kol bėrimas šlapiuoja ir jo negalima pridengti; pridengtas ar apdžiūvęs bėrimas aplinkiniams pavojaus nebekelia (NHS).
  • Skysčiai ir mityba: pakankamai gerkite, rinkitės subalansuotą, lengvai virškinamą maistą.
  • Streso valdymas: lengvas fizinis aktyvumas, kvėpavimo pratimai, reguliarus miegas padeda atsigauti.
  • Odos tausojimas: nespauskite ir nepradurkite pūslelių, nekrapštykite šašų, nenaudokite dirginančių kosmetikos priemonių ant pažeistos odos.

Skiepai nuo juostinės pūslelinės yra veiksminga profilaktika. Europos Sąjungoje registruota rekombinantinė (negyva) vakcina skirta 50 metų ir vyresniems suaugusiesiems, taip pat vyresniems nei 18 metų žmonėms, kuriems dėl ligos ar gydymo juostinės pūslelinės rizika yra didesnė. Skiepijama dviem dozėmis, antrąją suleidžiant po 2 mėnesių (ne vėliau kaip per 6 mėnesius). Tyrimuose ji apsaugojo nuo 97 % juostinės pūslelinės atvejų 50 metų ir vyresnių žmonių grupėje ir nuo 91 % atvejų 70 metų ir vyresnių žmonių grupėje, o poherpetinė neuralgija pasireikšdavo kur kas rečiau (EMA). Skiepytis verta ir persirgus, nes liga gali pasikartoti, tačiau nėštumo metu ir, kol bėrimas nesugijo, skiepijimas atidedamas (CDC). Po skiepo 2–3 dienas gali skaudėti ranką, pakilti temperatūra ar atsirasti nuovargis (NHS, CDC). Dėl skiepo galimybės, tinkamo laiko ir kainos pasitarkite su šeimos gydytoju arba skiepų kabinete.

Ką daryti, jei įtariate juostinę pūslelinę?

  1. Nufotografuokite bėrimą dienos šviesoje iš arti ir iš toliau, kad matytųsi, kurią kūno pusę jis apima, ir užsirašykite, kada prasidėjo skausmas.
  2. Kreipkitės tą pačią dieną – į šeimos gydytoją arba per iDerma nuotolinę konsultaciją: dermatologas įvertins nuotraukas ir simptomus ir, jei tai juostinė pūslelinė, gali paskirti gydymą – kuo anksčiau, tuo geriau, idealiu atveju per pirmąsias 72 valandas nuo bėrimo pradžios.
  3. Skubiai vykite į gydymo įstaigą, jei bėrimas apėmė akį ar nosį, pablogėjo rega, nusilpo veido raumenys arba jūsų imunitetas yra labai nusilpęs – tokiais atvejais nuotolinės konsultacijos nepakanka.

Nuotolinė dermatologo konsultacija tinka tipiniam bėrimui ant liemens, nugaros ar galūnių įvertinti ir gydymui pradėti laiku. Akių, ausies ar išplitusio bėrimo atvejais, taip pat kai skausmas išlieka ilgiau nei mėnesį po bėrimo, reikalinga apžiūra gyvai ir prireikus kitų sričių specialistų pagalba.

Nuotraukų šaltiniai: juostinė pūslelinė ant liemens – melvil, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons; juostinė pūslelinė ant kaklo – Gentgeen, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons; juostinė pūslelinė ant peties – Fisle, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons.

Nuotraukos šaltinis: Timepants, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kodėl atsiranda juostinė pūslelinė, jeigu vėjaraupiais sirgau vaikystėje?
Persirgus vėjaraupiais, juos sukėlęs virusas neišnyksta iš organizmo – jis pasislepia nerviniuose mazguose ir gali ramiai išbūti dešimtmečius. Nusilpus imunitetui dėl amžiaus, lėtinių ligų, ilgalaikio streso, miego trūkumo ar kitų veiksnių, virusas vėl suaktyvėja, migruoja nervo eiga į odą ir sukelia būdingą skausmingą bėrimą („DermNet“, CDC). Todėl juostinė pūslelinė nėra nei prastos higienos, nei peršalimo pasekmė – tai anksčiau patirto viruso ir imuniteto sąveikos rezultatas.
Kokie pirmieji juostinės pūslelinės požymiai ir kaip ją atpažinti?
Prieš bėrimą paprastai 1–3 dienas jaučiamas deginimas, dilgčiojimas ar padidėjęs odos jautrumas vienoje kūno pusėje – dažniausiai liemens, krūtinės ar nugaros srityje; gali pakilti temperatūra, skaudėti galvą. Vėliau atsiranda rausvos dėmelės, greitai virstančios pūslelėmis, kurios grupuojasi juostos pavidalu pagal vieno nervo eigą ir nepereina kūno vidurio linijos (CDC, „DermNet“). Skausmas gali būti maudžiantis arba stipriai deginantis, neretai sustiprėja naktimis ar liečiant odą.
Ar juostinė pūslelinė yra užkrečiama ir kaip apsaugoti artimuosius?
Juostine pūsleline nuo kito žmogaus užsikrėsti negalima, tačiau tiesioginis kontaktas su šviežių pūslelių turiniu gali perduoti virusą asmeniui, kuris niekada nesirgo vėjaraupiais ir nėra nuo jų skiepytas – tokiu atveju jis gali susirgti vėjaraupiais (NHS, CDC). Kol pūslelės nepadengtos šašais, laikykite bėrimą uždengtą, dažnai plaukite rankas ir venkite artimo kontakto su nėščiosiomis, naujagimiais bei žmonėmis, kurių imunitetas susilpnėjęs. Iki bėrimo atsiradimo ir po to, kai pūslelės apsitraukė šašais, sergantysis viruso neplatina (CDC).
Kaip gydoma juostinė pūslelinė ir kiek laiko trunka sveikimas?
Gydymo tikslas – kuo greičiau numalšinti skausmą, sutrumpinti bėrimo trukmę ir sumažinti ilgalaikių komplikacijų riziką. Gydytojas prireikus skiria antivirusinį gydymą ir parenka skausmo valdymo priemones – didžiausia jų nauda pasiekiama, kai gydymas pradedamas per pirmąsias 72 valandas nuo bėrimo atsiradimo, bet jis naudingas ir vėliau (AAD). Pūslelės apsitraukia šašais per 7–10 dienų, o bėrimas visiškai sugyja per 2–4 savaites; skausmas, ypač vyresniems, gali užtrukti ilgiau (CDC). Odos priežiūra – švelnūs prausikliai, laisvi drabužiai, pūslelių apsaugojimas nuo traumavimo – pagreitina gijimą ir mažina antrinės infekcijos riziką.
Kada galima grįžti į darbą?
Namuose reikia likti tol, kol bėrimas šlapiuoja ir jo negalima pridengti drabužiais ar nelimpančiu tvarsčiu. Kai pūslelės apdžiūvo ir apsitraukė šašais arba bėrimas patikimai uždengtas, į darbą ar mokyklą grįžti galima (NHS). Jeigu darbas reikalauja artimo kontakto su pažeidžiamais asmenimis – nėščiosiomis, naujagimiais ar žmonėmis, kurių imunitetas nusilpęs, – prieš grįžtant pasitarkite su gydytoju.
Ar juostinė pūslelinė gali pasikartoti?
Taip, nors dauguma žmonių ja serga vieną kartą – antrojo epizodo tikimybė yra apie 1 % („DermNet“). Virusas suaktyvėja, kai imunitetas susilpnėja dėl ligos ar gydymo (NHS). Skiepas sumažina ir pasikartojimo, ir ilgalaikio nervinio skausmo riziką, todėl rekomenduojamas 50 metų ir vyresniems žmonėms, taip pat ir persirgusiems (CDC, EMA, NHS).
Ar diagnozei visada reikalingi laboratoriniai tyrimai?
Tipiniu atveju – ne: diagnozę gydytojas nustato pagal būdingus simptomus ir vienpusį bėrimo vaizdą (AAD). Tyrimai – dažniausiai PGR iš pūslelės turinio – atliekami, jei bėrimas netipiško pobūdžio, apima veido ar akių sritį, liga yra sunkios eigos, pacientui nusilpęs imunitetas arba skausmas yra, o bėrimo nėra.
Kaip sumažinti poherpetinės neuralgijos – ilgalaikio nervinio skausmo – riziką?
Poherpetinė neuralgija – tai nervinis skausmas, kuris išlieka ilgiau nei mėnesį po bėrimo pradžios, kartais mėnesius ar metus. Ji ištinka maždaug 10–18 % sergančiųjų, rizika didėja su amžiumi, o jaunesniems nei 40 metų pasitaiko retai (CDC). Riziką mažina per pirmąsias 72 valandas pradėtas antivirusinis gydymas, tinkamas skausmo valdymas ūminiu laikotarpiu ir skiepas nuo juostinės pūslelinės, kuris tyrimuose apsaugojo nuo daugumos poherpetinės neuralgijos atvejų („DermNet“, NHS, EMA).
Kada dėl juostinės pūslelinės reikia skubiai kreiptis į gydytoją?
Nedelsdami kreipkitės, jei bėrimas arba skausmas apima veido, akių, nosies ar ausies sritį, pasikeitė rega ar nusilpo veido raumenys, jeigu turite imunitetą silpninančių būklių, esate nėščia, bėrimas plinta arba pakilo temperatūra ir smarkiai pablogėjo bendra savijauta (NHS). Ankstyva diagnozė ir laiku pradėtas gydytojo paskirtas gydymas mažina ilgalaikių komplikacijų riziką. Tipinį bėrimą ant liemens iDerma dermatologas gali įvertinti nuotoliniu būdu per 24 valandas; akių ir ausies pažeidimo atvejais reikalinga apžiūra gyvai.
Ar juostinė pūslelinė yra tas pats, kas pūslelinė ant lūpų (herpesas)?
Ne. Pūslelinę ant lūpų ar lytinių organų sukelia Herpes simplex virusas – ji kartojasi toje pačioje vietoje ir paprastai neskauda taip stipriai. Juostinę pūslelinę sukelia vėjaraupių virusas: bėrimas išsidėsto juosta vienoje kūno pusėje, jį lydi nervinis skausmas, o dauguma žmonių ja serga vieną kartą (CDC, „DermNet“). Abi ligos gydomos skirtingai, todėl svarbu tiksli diagnozė.
Ar galima maudytis sergant juostine pūsleline?
Taip – trumpas drungnas dušas net padeda išlaikyti bėrimą švarų ir sumažina infekcijos riziką. Nenaudokite šveitiklių ir kempinės, odą po dušo nusausinkite prispausdami rankšluostį, o ne trindami, ir uždenkite bėrimą sausu nelimpančiu tvarsčiu (NHS). Vonios, pirties ir baseino venkite, kol pūslelės neapsitraukė šašais, nes drėgnoje aplinkoje pūslelės lengviau trūksta, o jų turinys gali užkrėsti vėjaraupiais nesirgusius žmones.
Ar skiepas reikalingas, jei jau sirgau juostine pūsleline?
Taip. Liga gali pasikartoti, o skiepas sumažina ir pasikartojimo, ir poherpetinės neuralgijos riziką, todėl persirgusiems jis rekomenduojamas lygiai taip pat kaip nesirgusiems (NHS, CDC). ES registruota rekombinantinė (negyva) vakcina skiriama 50 metų ir vyresniems suaugusiesiems, taip pat vyresniems nei 18 metų žmonėms, kuriems rizika padidėjusi, dviem dozėmis su 2 mėnesių pertrauka (EMA). Skiepytis galima, kai bėrimas visiškai sugijo; dėl tinkamo laiko pasitarkite su šeimos gydytoju.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Živilė Gabdrafikė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Besilupanti, šerpetojanti pado ir tarppirščių oda, būdinga pėdų grybeliui (tinea pedis)

Pėdų grybelis (kojų grybelis): kaip atpažinti ir gydyti

Kaip atrodo pėdų (kojų) grybelis tarp pirštų ir ant padų, kuo jis skiriasi nuo egzemos ar nagų grybelio, kiek trunka gydymas ir kaip sustabdyti atkryčius.
Kojos pirštų nagų psoriazė – sustorėję, pageltę ir trupantys nagai su deformuotu paviršiumi.

Nagų psoriazė: simptomai, priežastys ir gydymas

Nagų psoriazė – įdubėlės, „aliejaus lašo“ dėmės, storėjantys ar atsiskiriantys nagai. Kaip atskirti nuo grybelio, kada tirti sąnarius, ko tikėtis iš gydymo.
Apatinė lūpa su pūslelinės žaizdelėmis ir geltonomis šašuojančiomis vietomis, būdingomis herpes simplex infekcijai.

Herpes virusas (pūslelinė): simptomai, priežastys ir gydymas

Herpes virusas (HSV-1 ir HSV-2) sukelia pūslelinę ant lūpų, veido, kūno ar lytinių organų. Dermatologas aiškina simptomus, gydymą ir kaip retinti atkryčius.
Susirūpinusi moteris ranka pasirėmusi galvą žiūri į nešiojamąjį kompiuterį, jaučia stresą ir nerimą

Stresas ir oda: kaip stresas veikia odos sveikatą

Stresas skatina aknę, paūmina egzemą ir psoriazę. Dermatologas aiškina ryšį tarp emocinės įtampos ir odos ligų bei ką galima padaryti.