Juostinė pūslelinė
Juostinė pūslelinė (lot. Herpes zoster, angl. shingles) – tai Varicella zoster viruso sukelta infekcija, pasireiškianti skausmingu, pūsleliniu bėrimu pagal vieno (rečiau – kelių gretimų) nervų eigą. Dažniausiai liga prasideda vienoje kūno pusėje – liemens, krūtinės, nugaros, veido ar kaklo srityje – ir ją lydi deginantis skausmas, dilgčiojimas bei jautrumas liečiant. Nors juostinė pūslelinė dažnai praeina savaime per kelias savaites, daliai žmonių ji gali sukelti ilgalaikių komplikacijų, todėl svarbu laiku atpažinti simptomus ir kreiptis pagalbos.
Ši liga nėra tik „bėrimas“ – tai nervų šaknelių uždegimas, kuris paaiškina intensyvų, neretai stiprėjantį skausmą. Laiku pradėtas gydymas padeda sušvelninti simptomus, sutrumpinti ligos trukmę ir sumažinti poherpetinės neuralgijos – ilgai trunkančio nervinio skausmo – riziką.
Kas tai?
Juostinė pūslelinė – tai antrinė Varicella zoster viruso infekcijos forma. Pirmoji infekcija – vėjaraupiai. Persirgus vėjaraupiais, virusas „pasislepia“ nerviniuose mazguose ir gali ramiai išbūti daugelį metų. Nusilpus imunitetui ar veikiant kitiems veiksniams, virusas vėl suaktyvėja, migruoja nervo eiga į odą ir sukelia tipinį pūslelinį bėrimą su deginančiu skausmu.
Skirtingai nuo įprastinės lūpų ar lytinių organų pūslelinės, juostinė pūslelinė paprastai apsiriboja vienu dermatomu (odos sritimi, kurią inervuoja konkreti nervo šaknelė), todėl bėrimas ir skausmas dažniausiai būna vienpusis ir išsidėstęs „juostos“ pavidalu. Liga labai dažna: ja per gyvenimą suserga maždaug kas trečias žmogus (CDC). Dauguma serga vieną kartą, nors pasikartoti ji gali – antrojo epizodo tikimybė yra apie 1 % („DermNet“).
Pūslelinė ar juostinė pūslelinė?
Lietuviškai abi ligos vadinamos pūsleline, bet jas sukelia skirtingi virusai ir jos gydomos skirtingai:
- Paprastoji pūslelinė (herpesas) – Herpes simplex viruso sukeltos pūslelės ant lūpų, veido ar lytinių organų. Ji kartojasi toje pačioje vietoje daug kartų per gyvenimą ir paprastai nesukelia stipraus skausmo. Daugiau – straipsnyje apie herpesvirusinę infekciją.
- Juostinė pūslelinė – vėjaraupių viruso suaktyvėjimas. Bėrimas išsidėsto juosta vienoje kūno pusėje, jį lydi nervinis skausmas, o dauguma žmonių ja serga vieną kartą.
Jei pūslelės atsirado vienoje kūno pusėje, o skausmas prasidėjo dar prieš bėrimą, greičiausiai tai juostinė pūslelinė – toliau šiame straipsnyje kalbama būtent apie ją.


Priežastys ir rizikos veiksniai
Viruso suaktyvėjimą gali paskatinti:
- Amžius: vyresni nei 50 metų asmenys serga dažniau; rizika didėja su kiekvienu dešimtmečiu.
- Imuninės sistemos nusilpimas: lėtinės ligos, onkologinės ligos (sergančiųjų vėžiu rizika apie 40 % didesnė, „DermNet“), laikotarpis po transplantacijos, autoimuniniai sutrikimai, ilgalaikis stresas (NHS) ar didelis nuovargis.
- Imunitetą slopinantys veiksniai: būklės ar gydymo metodai, silpninantys organizmo atsaką į infekcijas, pavyzdžiui, chemoterapija ar gydymas po organų transplantacijos.
- ŽIV infekcija: dėl imuninės sistemos pažeidimo juostinė pūslelinė pasireiškia dažniau ir gali būti sunkesnės eigos.
- Vietinis dirginimas: nervo šaknelės spaudimas, stuburo operacija, spindulinis gydymas toje srityje, trauma ar kita infekcija kartais tampa postūmiu virusui suaktyvėti („DermNet“).
Juostinė pūslelinė nėra nei prastos asmens higienos, nei „peršalimo“ pasekmė – tai imuniteto ir anksčiau patirto viruso sąveika. Juostine pūsleline nuo sergančiojo užsikrėsti neįmanoma. Tiesioginis sąlytis su šviežiomis pūslelėmis gali perduoti virusą žmogui, kuris neturi imuniteto, ir tokiu atveju jis gali susirgti vėjaraupiais, o ne juostine pūsleline (NHS, CDC).
Simptomai
Simptomai reiškiasi etapais ir ne visiems būna vienodi:
- Prodrominis periodas: kelias (dažniausiai 1–3) dienas prieš bėrimą atsiranda deginimas, dilgčiojimas, jautrumas ar skausmas konkrečioje odos srityje; galimas nuovargis, karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis. Toje pusėje gali patinti ir skaudėti limfmazgiai („DermNet“).
- Bėrimas: atsiranda rausvos dėmelės ir papulės, greitai virstančios pūslelėmis su skaidriu skysčiu. Pūslelės grupuojasi ir išsidėsto juostos pavidalu pagal vieno nervo eigą, dažniausiai vienoje kūno pusėje, su ryškia riba ties kūno vidurio linija. Naujų pūslelių gali rastis dar kelias dienas. Laikui bėgant pūslelės džiūsta ir virsta šašais.
- Skausmas: nuo maudžiančio iki stipriai deginančio ar duriančio; neretai sustiprėja naktimis, liečiant odą, dėvint aptemptus drabužius.
- Kiti požymiai: niežėjimas, odos tempimo pojūtis, kartais – patinimas. Sunki eiga gali lemti pūslelių trūkimą ar antrinę bakterinę infekciją.
Ligos eiga pagal etapus (CDC, „DermNet“, AAD):
| Etapas | Kada | Kas vyksta |
|---|---|---|
| Prodromas | kelios (dažniausiai 1–3) dienos iki bėrimo | Skausmas, deginimas ar niežėjimas vienoje odos srityje be matomų pokyčių; galimas karščiavimas, galvos skausmas |
| Bėrimas | praėjus 1–3 dienoms nuo skausmo pradžios | Rausvos dėmelės virsta sugrupuotomis pūslelėmis; naujų pūslelių dar randasi kelias dienas |
| Džiūvimas | per 7–10 dienų nuo bėrimo pradžios | Pūslelės drumsčiasi, trūkinėja ir apsitraukia šašais; kai visos pūslelės apsitraukia šašais, bėrimas nebeužkrečiamas |
| Gijimas | 2–4 savaitės | Šašai nukrinta; gali likti šviesesnė ar tamsesnė dėmė, retai – randas |
| Skausmas po bėrimo | pirmosios savaitės po bėrimo išnykimo | Skausmas dažnai išlieka ilgiau nei bėrimas, bet paprastai per 1–2 mėnesius mažėja; jei nuo bėrimo pradžios praėjo daugiau nei mėnuo, o skausmas nemažėja, tai jau poherpetinė neuralgija |
| Poherpetinė neuralgija | kai skausmas išlieka ilgiau nei mėnesį nuo bėrimo pradžios | Išliekantis ar atsinaujinantis nervinis skausmas toje pačioje srityje; gali trukti mėnesius ar metus |
Pažeidimo vietos:
- Krūtinės ir liemens sritis: dažniausia lokalizacija.
- Kaklas, juosmuo ir kryžmuo: taip pat dažnos vietos; bėrimas gali apimti sėdmenį ar šlaunį.
- Veidas ir akys: jeigu pažeidžiama trišakio nervo šaka (ypač akių sritis), kyla akių pažeidimo rizika – būtina skubi medicininė konsultacija. Tokia forma dažnėja su amžiumi („DermNet“).
- Ausis ir veido nervas: kartais (maždaug 1 iš 20 sergančiųjų) pasireiškia veido raumenų silpnumas, klausos ar pusiausvyros sutrikimai (Ramsay Hunto sindromas).
Kartais bėrimo visai nebūna, o lieka tik vienpusis nervinis skausmas; vaikams, priešingai, pasitaiko bėrimas beveik be skausmo („DermNet“).



Komplikacijos: dažniausia – poherpetinė neuralgija, kai skausmas bėrimo vietoje išlieka ilgiau nei mėnesį nuo bėrimo pradžios, kartais mėnesius ar metus. Ji išsivysto maždaug 10–18 % sergančiųjų, jaunesniems nei 40 metų – retai, o vyresnio amžiaus žmonėms gerokai dažniau (CDC, „DermNet“). Taip pat galimi randai, pigmentacijos pokyčiai, antrinė bakterinė infekcija, akių pažeidimai (regos pablogėjimas), raumenų silpnumas (maždaug 1 iš 20 sergančiųjų, dažniausiai veido nervo parezė), labai retai – plaučių ar smegenų uždegimas. Žmonėms, kurių imunitetas labai nusilpęs, bėrimas gali išplisti po visą kūną ir priminti vėjaraupius.
Kuo juostinė pūslelinė skiriasi nuo kitų bėrimų?
| Būklė | Kuo panaši | Kuo skiriasi |
|---|---|---|
| Paprastoji pūslelinė (herpesas) | Sugrupuotos pūslelės ant paraudusios odos | Nedidelis židinys ant lūpų, veido ar lytinių organų, kartojasi toje pačioje vietoje, nervinio skausmo paprastai nėra |
| Vėjaraupiai | Tas pats virusas, panašios pūslelės | Bėrimas išplinta po visą kūną, pūslelės skirtingų stadijų, dažniausiai serga vaikai |
| Kontaktinis dermatitas | Paraudimas su pūslelėmis | Niežti, o ne skauda; forma atitinka sąlytį su dirgikliu, neatitinka nervo eigos, gali būti abiejose pusėse |
| Impetiga | Pūslelės ir plutos | Geltonos, medaus spalvos plutos, skausmo prieš bėrimą nėra, dažniau vaikams aplink nosį ir burną |
| Vabzdžių įkandimai | Grupelės raudonų, kartais pūslėtų mazgelių | Išsidėsto atsitiktinai ar eilute, labai niežti, nėra dermatomo ribos |
| Dishidrozinė egzema | Smulkios skaidrios pūslelės | Delnuose, padų ir pirštų šonuose, abipus, niežti, kartojasi |
Kada kreiptis į gydytoją?
Nedelskite ir kreipkitės, jei:
- jaučiate staigų deginantį skausmą ar matote pūslelinį bėrimą juostos pavidalu;
- bėrimas yra veido, akių, nosies ar ausies srityje, pasikeitė rega arba bėrimas plinta;
- turite imunitetą silpninančių būklių (lėtinės ligos, gydymas nuo vėžio ir pan.);
- esate nėščia; maitinate krūtimi, o bėrimas yra ant krūties; prižiūrite naujagimį;
- pakilo temperatūra, jaučiate didelį silpnumą arba bėrimas supūliavo;
- serga ne jūs, o vaikas ar paauglys (NHS).
Ankstyva diagnozė ir gydymas (geriausia – per pirmąsias 72 valandas nuo bėrimo pradžios) gali sumažinti simptomų intensyvumą ir komplikacijų riziką. iDerma dermatologai padės tiksliai nustatyti diagnozę, įvertinti ligos sunkumą ir parinkti individualų gydymo bei priežiūros planą. Konsultacijos teikiamos tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu – apie nuotolinį įvertinimą skaitykite puslapyje Juostinės pūslelinės gydymas internetu.
Diagnostika
Dažniausiai juostinė pūslelinė atpažįstama pagal būdingus simptomus ir klinikinį vaizdą – vienpusį skausmingą pūslelinį bėrimą vieno dermatomo ribose. Laboratoriniai tyrimai pasitelkiami, jei požymiai netipiniai, bėrimas neaiškus arba svarbu tiksliai patvirtinti sukėlėją (pvz., veido ar akių srities pažeidimas, imunosupresija).
- Polimerazės grandininė reakcija (PGR) iš pūslelių turinio – jautriausias ir greitas metodas.
- Tiesioginė imunofluorescencija – viruso antigeno nustatymas iš pažeistos vietos mėginio.
- Virusologiniai tyrimai – viruso išauginimas ląstelių kultūroje (naudinga retais atvejais).
- Serologiniai tyrimai – specifinių antikūnų nustatymas; labiau informatyvūs retrospektyviai ar diferencinei diagnostikai, pavyzdžiui, kai skausmas yra, o bėrimo nebuvo.
Prireikus taip pat įvertinama bendra sveikatos būklė ir gretutinės ligos, atliekami bendrieji kraujo ar kiti papildomi tyrimai. Dermatologo konsultacija gyvai ar internetu padeda greitai patikslinti diagnozę ir parengti saugų, veiksmingą gydymo planą, ypač kai bėrimas yra netipiškas ar lokalizuotas veide.
Gydymas
Gydymo tikslai – numalšinti skausmą, sutrumpinti bėrimo trukmę, padėti greičiau sugyti odai ir sumažinti komplikacijų, ypač poherpetinės neuralgijos, riziką. Esant lengvai ligos eigai, gydymo gali ir neprireikti, tačiau sprendimą dėl to turėtų priimti gydytojas (NHS).
- Antivirusinis gydymas: didžiausią naudą duoda pradėtas per pirmąsias 72 val. nuo bėrimo pradžios – sutrumpina bėrimo trukmę, palengvina jo eigą ir mažina ilgalaikio nervinio skausmo riziką. Naudos jis duoda ir pradėtas vėliau, ypač kai bėrimas yra veido ar akių srityje arba pacientas priklauso rizikos grupei (AAD, „DermNet“). Konkrečias priemones ir dozes parenka gydytojas.
- Skausmo valdymas: parenkamas individualiai – nuo įprastų skausmą malšinančių priemonių iki gydytojo skiriamo gydymo nerviniam skausmui ar vietinio poveikio skausmą malšinančių pleistrų. Stiprus, nepakankamai kontroliuojamas skausmas ūminiu laikotarpiu ne tik blogina savijautą, bet ir siejamas su didesne poherpetinės neuralgijos tikimybe („DermNet“).
- Odos priežiūra: švelnūs prausikliai, vėsių (ne šaltų) kompresų uždėjimas kelis kartus per dieną, apsauginiai nelimpantys tvarsčiai ant pūslelių, kad sumažėtų trintis ir infekcijos rizika. Reikia vengti pūslelių pradūrimo ir intensyvaus trynimo, o tvarsčiai ir pleistrai neturi prilipti prie bėrimo (NHS).
- Antrinės infekcijos prevencija: laikykite pažeistas vietas švarias ir sausas, nekasykite ir nekrapštykite bėrimo, dažniau keiskite tvarsčius. Jei bėrimas supūliavo, gydytojas skiria gydymą nuo bakterinės infekcijos.
- Poilsis ir organizmo atsigavimas: pakankamas miegas, skysčių vartojimas, subalansuota mityba, streso mažinimas padeda organizmui atsigauti.
Jei bėrimas ar skausmas apima akių sritį, reikalinga skubi akių gydytojo apžiūra – akių pažeidimas gali grėsti regėjimui. Nėštumo ar sunkios imunosupresijos atvejais gydymo planas derinamas individualiai, dažnai prižiūrint kelių sričių specialistams. Nėščiosioms juostinė pūslelinė dažniausiai būna lengva ir, kai imunitetas normalus, vaisiui pavojaus paprastai nekelia, bet gydymo klausimą turi spręsti gydytojas (NHS, „DermNet“).
Priežiūra ir profilaktika
Laikydamiesi kelių paprastų taisyklių, galite pagreitinti gijimą ir sumažinti viruso perdavimo riziką aplinkiniams:
- Higiena ir odos apsauga: bėrimą laikykite pridengtą, sausą ir švarų; dėvėkite laisvus, orui laidžius drabužius be šiurkščių pluoštų.
- Prausimasis: praustis galima ir reikia – trumpas drungnas dušas, be šveitiklių ir kempinės, po jo odą nusausinkite švelniai prispausdami rankšluostį, o ne trindami. Vonios, pirties ir baseino venkite, kol pūslelės neapsitraukė šašais.
- Kontaktų ribojimas: kol pūslelės nepasidengė šašais, venkite artimo kontakto su nėščiosiomis, naujagimiais, žmonėmis, neturinčiais imuniteto vėjaraupiams, ir asmenimis, kurių imunitetas susilpnėjęs. Dažnai plaukite rankas, nelieskite bėrimo (CDC).
- Darbas ir mokykla: namuose likite tol, kol bėrimas šlapiuoja ir jo negalima pridengti; pridengtas ar apdžiūvęs bėrimas aplinkiniams pavojaus nebekelia (NHS).
- Skysčiai ir mityba: pakankamai gerkite, rinkitės subalansuotą, lengvai virškinamą maistą.
- Streso valdymas: lengvas fizinis aktyvumas, kvėpavimo pratimai, reguliarus miegas padeda atsigauti.
- Odos tausojimas: nespauskite ir nepradurkite pūslelių, nekrapštykite šašų, nenaudokite dirginančių kosmetikos priemonių ant pažeistos odos.
Skiepai nuo juostinės pūslelinės yra veiksminga profilaktika. Europos Sąjungoje registruota rekombinantinė (negyva) vakcina skirta 50 metų ir vyresniems suaugusiesiems, taip pat vyresniems nei 18 metų žmonėms, kuriems dėl ligos ar gydymo juostinės pūslelinės rizika yra didesnė. Skiepijama dviem dozėmis, antrąją suleidžiant po 2 mėnesių (ne vėliau kaip per 6 mėnesius). Tyrimuose ji apsaugojo nuo 97 % juostinės pūslelinės atvejų 50 metų ir vyresnių žmonių grupėje ir nuo 91 % atvejų 70 metų ir vyresnių žmonių grupėje, o poherpetinė neuralgija pasireikšdavo kur kas rečiau (EMA). Skiepytis verta ir persirgus, nes liga gali pasikartoti, tačiau nėštumo metu ir, kol bėrimas nesugijo, skiepijimas atidedamas (CDC). Po skiepo 2–3 dienas gali skaudėti ranką, pakilti temperatūra ar atsirasti nuovargis (NHS, CDC). Dėl skiepo galimybės, tinkamo laiko ir kainos pasitarkite su šeimos gydytoju arba skiepų kabinete.
Ką daryti, jei įtariate juostinę pūslelinę?
- Nufotografuokite bėrimą dienos šviesoje iš arti ir iš toliau, kad matytųsi, kurią kūno pusę jis apima, ir užsirašykite, kada prasidėjo skausmas.
- Kreipkitės tą pačią dieną – į šeimos gydytoją arba per iDerma nuotolinę konsultaciją: dermatologas įvertins nuotraukas ir simptomus ir, jei tai juostinė pūslelinė, gali paskirti gydymą – kuo anksčiau, tuo geriau, idealiu atveju per pirmąsias 72 valandas nuo bėrimo pradžios.
- Skubiai vykite į gydymo įstaigą, jei bėrimas apėmė akį ar nosį, pablogėjo rega, nusilpo veido raumenys arba jūsų imunitetas yra labai nusilpęs – tokiais atvejais nuotolinės konsultacijos nepakanka.
Nuotolinė dermatologo konsultacija tinka tipiniam bėrimui ant liemens, nugaros ar galūnių įvertinti ir gydymui pradėti laiku. Akių, ausies ar išplitusio bėrimo atvejais, taip pat kai skausmas išlieka ilgiau nei mėnesį po bėrimo, reikalinga apžiūra gyvai ir prireikus kitų sričių specialistų pagalba.
Nuotraukų šaltiniai: juostinė pūslelinė ant liemens – melvil, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons; juostinė pūslelinė ant kaklo – Gentgeen, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons; juostinė pūslelinė ant peties – Fisle, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons.
Nuotraukos šaltinis: Timepants, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons.






