Herpesvirusinė infekcija, dažniau vadinama pūsleline, yra paplitusi odos ir gleivinių infekcija, sukelianti trumpalaikius, bet varginančius bėrimus bei diskomfortą. Ją sukelia Herpes simplex virusas (HSV), turintis du tipus: HSV-1 ir HSV-2. Nors pūslelinė daugeliui asocijuojasi su „šalčiu ant lūpos“, infekcija gali pasireikšti ir lytinių organų srityje, ant pirštų, veido, aplink akis ar kitose vietose. Daliai žmonių bėrimai kartojasi, nes virusas, vieną kartą patekęs į organizmą, lieka ten latentinės būsenos ir tam tikromis sąlygomis vėl suaktyvėja.
Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų pūslelinės epizodai yra lengvi ir praeina savaime, o tinkama priežiūra bei gydymas sutrumpina paūmėjimo trukmę, sumažina simptomus ir leidžia rečiau kartotis bėrimams.
Kas tai?
Herpes simplex virusai yra DNR virusai, skirstomi į du tipus:
- HSV-1 – dažniausiai sukelia burnos, lūpų ir veido srities pūslelinę („šaltį ant lūpos“), tačiau gali užkrėsti ir lytinių organų sritį, ypač oralinių lytinių santykių metu.
- HSV-2 – dažniau siejamas su lytinių organų pūsleline, nors retais atvejais gali pasireikšti ir burnos srityje.
Infekcija paprastai vyksta dviem fazėmis: pirmą kartą užsikrėtus (pirminė infekcija) gali pasireikšti ryškesni simptomai, o vėliau virusas „pasislepia“ nerviniuose mazguose. Veikiant provokuojantiems veiksniams jis suaktyvėja ir sukelia pasikartojančius epizodus. HSV nešiotojai yra dauguma suaugusiųjų: PSO vertinimu, apie du trečdalius jaunesnių nei 50 metų žmonių turi HSV-1, o HSV-2 – maždaug kas aštuntas, dažnai patys to nežinodami.
Virusas perduodamas tiesioginio odos ar gleivinės kontakto metu, ypač kontaktuojant su pūslelėmis ar jų turiniu. Tačiau užsikrėsti galima ir tuomet, kai akivaizdžių bėrimų nėra – dėl vadinamojo besimptomio viruso išsiskyrimo.
Priežastys ir rizikos veiksniai
HSV plinta artimo kontakto metu per seiles ar lytinių organų išskyras. Užsikrėsti galima bučiuojantis, oralinių ar kitų lytinių santykių be barjerinės apsaugos metu, rečiau – per bendrus indus ar lūpų balzamą. Kontaktinio sporto (pvz., imtynių) metu virusas plinta per odos sąlytį – toks bėrimas vadinamas „herpes gladiatorum“. Viruso suaktyvėjimą ir bėrimų pasikartojimą dažnai provokuoja:
- Imuninės sistemos susilpnėjimas (gretutinės ligos, imunitetą slopinantis gydymas, miego trūkumas)
- Stresas ir nuovargis
- Hormonų svyravimai (pvz., menstruacijos)
- Odos ar gleivinės traumos (nubrozdinimai, įbrėžimai, procedūros)
- UV spinduliai (saulė, soliariumai), vėjas, šaltis




Simptomai
Po kontakto su užkrėstu asmeniu pirmieji požymiai pasireiškia per 2–12 dienų (dažniausiai per 3–7). Pirminės infekcijos metu simptomai gali būti ryškesni, o pasikartojimų – lengvesni ir trumpesni.
Prieš bėrimus (prodromas) dažnai jaučiama:
- Dilgčiojimas, tempimas ar perštėjimas
- Niežulys ir deginimas
- Skausmas ar jautrumas
- Nedidelis karščiavimas, bendras negalavimas (ypač pirminės infekcijos metu)
- Padidėję, skausmingi artimiausi limfmazgiai
Po 12–24 valandų pasireiškia bėrimai:
- Paraudimas ir paburkimas
- Smulkios, sugrupuotos pūslelės su skaidriu ar drumstu turiniu
- Vėliau – skausmingi išopėjimai (erozijos)
- Galiausiai – šašai, kurie nukrenta, paprastai nepalikdami randų
Įprastai pasikartojantis epizodas sugyja per 7–10 dienų, pirminė infekcija – per 2–3 (iki 4) savaites; ilgiau gyja dažniausiai esant nusilpusiam imunitetui. Skausmingiausia fazė trunka kelias dienas. Burnos pūslelinę dažnai lydi skausmas valgant ar kalbant, o lytinių organų pūslelinė gali sukelti deginimą šlapinantis ir diskomfortą lytinių santykių metu.
Kur gali pasireikšti? Dažniausiai – lūpose ir lytinių organų srityje. Tačiau galimi ir kiti variantai: ant pirštų (herpetinis panaricijus), ant skruostų ir smakro, ant šlaunų ar sėdmenų. Jei virusas patenka į akis, gali išsivystyti herpetinis keratitas – tai skubi būklė, galinti pažeisti regėjimą.
Užkrečiamumo laikotarpis: didžiausias yra nuo prodromo pradžios iki šašų susidarymo ir visiško žaizdelių sugijimo. Vis dėlto virusas gali būti perduodamas ir be akivaizdžių požymių (besimptomis viruso išsiskyrimas).
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei bėrimai pasikartoja dažnai, yra labai skausmingi ar ilgai negyja
- Jei infekcija pirmą kartą pasireiškė lytinių organų srityje
- Jei yra akių simptomų (skausmas, paraudimas, šviesos baimė, regėjimo neryškumas)
- Jei turite nusilpusį imunitetą ar jums taikomas imunitetą slopinantis gydymas
- Jei bėrimai yra išplitę, labai skausmingi ar atsirado ant egzemos pažeistos odos (galimas eczema herpeticum)
- Jei esate nėščia ir įtariate pūslelinę (ypač vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu)
- Jei pūslelinė atsinaujina po kosmetinių ar dermatologinių procedūrų (pvz., lazerio, pilingų) – gali reikėti profilaktikos
Diagnostika
Dažnai diagnozė nustatoma remiantis tipiniu klinikiniu vaizdu ir anamneze (prodromas, sugrupuotos pūslelės, skausmingos erozijos). Esant neaiškumams arba kai diagnozė turi svarbių pasekmių (pvz., nėštumo metu, pažeidus akis), atliekami laboratoriniai tyrimai:
- PGR tyrimas – jautriausias ir patikimiausias metodas, atliekamas iš aktyvios pūslės ar opos mėginio (aptinka HSV DNR)
- Serologiniai tyrimai (antikūnai) – IgG padeda įvertinti buvusį kontaktą su virusu; IgM interpretacija ribota, ne visada patikima
- Viruso pasėlis (kultivavimas) – mažiau jautrus, bet kai kuriais atvejais taikomas
- Citologinis tyrimas – šiandien naudojamas retai dėl mažesnio jautrumo
- Odos biopsija – reikalinga išskirtiniais, neaiškiais atvejais
Diferencinė diagnostika apima aftines opas, bakterines infekcijas, grybelines odos ligas, kitas pūslelėmis pasireiškiančias dermatozes ir varicella-zoster viruso sukeltas apraiškas.
Mūsų klinikos dermatologai padeda tiksliai nustatyti diagnozę, įvertinti infekcijos sunkumą ir parengti individualų gydymo bei priežiūros planą. Konsultacijos galimos tiek gyvai, tiek internetu – tai leidžia greitai patikslinti situaciją ir pradėti tinkamą gydymą.
Gydymas
Nors visiškai pašalinti viruso iš organizmo šiuo metu neįmanoma, gydymas gerokai sumažina simptomus, sutrumpina paūmėjimo trukmę ir gali retinti atkryčius.
- Epizodinis gydymas – gydytojo skiriamas antivirusinis gydymas, pradedamas vos pajutus prodromą (dilgčiojimą, deginimą) ar pastebėjus pirmą pūslelę. Kuo anksčiau pradedama, tuo didesnė tikimybė, kad epizodas bus trumpesnis ir lengvesnis.
- Palaikomasis (profilaktinis) gydymas – kasdienis antivirusinis gydymas, svarstomas, jei epizodai kartojasi dažnai, yra sunkūs ar labai trikdo gyvenimo kokybę; taip pat kai reikia sumažinti perdavimo riziką partneriui.
- Vietinė priežiūra – švelnus prausimas, pažeidimų džiovinimas, emolientai aplink pažeistas vietas odos barjerui palaikyti, šalti kompresai trumpam laikui. Venkite trinti, spausti ar pradurti pūslelių.
- Skausmo ir diskomforto kontrolė – prireikus vartojami skausmą malšinantys vaistai, lokaliai gali padėti raminamieji losjonai ar kremai. Jei bėrimai yra lytinių organų srityje – rinkitės laisvus, orui pralaidžius medvilninius drabužius.
- Higiena – švelniai valykite pažeistas vietas, venkite agresyvių antiseptikų. Kad išvengtumėte antrinės bakterinės infekcijos, laikykitės švaros ir nelieskite bėrimų neplautomis rankomis.
Esant akių simptomams nesigydykite savarankiškai – būtina skubi gydytojo apžiūra. Nėštumo metu gydymo planas parenkamas individualiai, derinant saugumą ir veiksmingumą.
Priežiūra ir profilaktika
Siekiant sumažinti atkryčių dažnį ir apsaugoti artimuosius, svarbios kasdienės priemonės:
- Venkite žinomų provokuojančių veiksnių – pasirūpinkite poilsiu, stresą valdykite fiziniu aktyvumu, kvėpavimo ar atsipalaidavimo praktikomis
- Odos barjero priežiūra – reguliariai drėkinkite odą emolientais; lūpoms naudokite apsauginius balzamus
- Saulės apsauga – UV spinduliai dažnai provokuoja lūpų pūslelinę; naudokite galvos apdangalus, rinkitės lūpų balzamus ir kremus su SPF
- Barjerinė apsauga – prezervatyvai ir latekso plėvelės (angl. dental dam) mažina, bet visiškai nepašalina perdavimo rizikos; venkite artimo kontakto per aktyvų epizodą ir dar kelias dienas po visiško sugijimo
- Neperneškite viruso į kitas kūno vietas ir neužkrėskite kitų – nespauskite pūslelių, nelieskite akių neplautomis rankomis, nenaudokite bendrų lūpų balzamų, puodelių, cigarečių, dantų šepetėlių ar rankšluosčių
- Atviri pokalbiai su partneriu – aptarkite diagnozę, planuokite apsaugą, apsvarstykite tyrimus dėl kitų lytiškai plintančių infekcijų, jei yra rizikos veiksnių
- Sportas – aktyvios pūslelinės metu venkite kontaktinio sporto (pvz., imtynių) iki visiško sugijimo
- Procedūros – prieš planuojamas kosmetines ar dermatologines procedūras veido srityje praneškite specialistui apie polinkį į pūslelinę; gali būti svarstoma profilaktika
- Nėštumas ir naujagimiai – pasitarkite su gydytoju dėl perdavimo rizikos gimdymo metu; jei pūslelės ant krūtų – laikinai nežindykite pažeista krūtimi, laikykitės rankų higienos
Nuotraukos šaltinis: James Heilman, MD, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons.






