Pėdų grybelis (lot. tinea pedis), šnekamojoje kalboje dar vadinamas kojų grybeliu, yra odos infekcija, kurią sukelia dermatofitai. Tai dažniausia iš visų dermatofitų sukeliamų infekcijų („DermNet“). Dažniausiai ji pažeidžia tarpupirščius, padus ir pėdų kraštus, o negydoma gali pereiti į nagus. Liga nepavojinga gyvybei, bet vargina niežėjimu, pleiskanojimu, įtrūkimais ir yra linkusi atsinaujinti, jei nesiimama gydymo ir profilaktikos.
Kas tai?
Dermatofitai yra grybeliai, mintantys odos raginiu sluoksniu ir mėgstantys šiltą, drėgną, uždarą aplinką. Pėdų grybelį dažniausiai sukelia Trichophyton rubrum, Trichophyton interdigitale ir Epidermophyton floccosum („DermNet“). Infekcija paprastai prasideda tarpupirščiuose, bet gali išplisti į padus, pėdų šonus ir nagus, o kasantis ar šluostantis tuo pačiu rankšluosčiu – į kirkšnis („DermNet“).
Skiriamos trys pagrindinės klinikinės formos („DermNet“):
- Tarpupirščių forma. Dažniausia, ypač tarp ketvirtojo ir penktojo pirštų. Oda tarp pirštų suminkštėja (maceruojasi), pabąla, parausta, skilinėja, atsiranda niežėjimas, deginimas ir nemalonus kvapas.
- Mokasinų tipo (padų) forma. Sausa, sustorėjusi, smulkiai pleiskanojanti padų ir pėdų kraštų oda, tarsi avėtumėte mokasinus. Eiga dažnai lėtinė.
- Pūslelių (vezikulinė) forma. Niežtinčios pūslelės ant pėdos skliauto ar vidinio krašto. Plyšusios jos palieka erozijas ir šašus.
Retesnės atmainos: šlapiuojančios opelės tarp pirštų ir smulkūs pūlinėliai (pustulės) („DermNet“). Pėdų grybelis dažnai būna nesimetriškas, kartais pažeidžia tik vieną pėdą, o neinfekcinės uždegiminės odos ligos, pavyzdžiui, egzema ar psoriazė, paprastai pažeidžia abi pėdas simetriškai („DermNet“).
Pėdų grybelis, nagų grybelis ar odos grybelis? Juos sukelia ta pati grybelių grupė, skiriasi tik vieta: ant pėdų odos – pėdų grybelis, naguose – nagų grybelis (onichomikozė), ant liemens, rankų ar kirkšnių – odos grybelis („CDC“). Jie dažnai pasireiškia kartu: negydomas pėdų grybelis plinta į nagus, o pažeisti nagai tampa nuolatiniu infekcijos šaltiniu („DermNet“, „NHS“).
Ši infekcija yra užkrečiama: plinta tiesiogiai per odą, taip pat per rankšluosčius, patalynę, dušo ir persirengimo kambarių grindis, bendras šlepetes ar avalynę („CDC“, „NHS“).




Nuotraukose: stora, sausa, pleiskanojanti ir suskilinėjusi abiejų padų ir kulnų oda (mokasinų tipo forma); besilupanti oda po didžiuoju kojos pirštu; negydytas pėdų grybelis – sausa, pleiskanojanti pėdos viršaus ir pirštų oda su paraudusia, nutrinta vieta; paraudusi, nutrinta ir besilupanti oda tarp pirštų.
Kaip atrodo pėdų grybelis?
Pagrindinis požymis yra niežtinčios balkšvos dėmės tarp kojų pirštų („NHS“). Kiti požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį („NHS“):
- skaudančios, pleiskanojančios dėmės ant pado ar pėdos šono; tamsesnės odos žmonėms paraudimas gali būti mažiau pastebimas;
- suskilinėjusi, kartais kraujuojanti oda tarpupirščiuose ar ant kulno;
- pūslelės su skysčiu ant pado ar skliauto;
- pastorėję, pageltę, trupantys nagai – ženklas, kad infekcija pasiekė nagus.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Užsikrečiama tiesiogiai per odą arba per užterštus paviršius ir daiktus: vaikštant basomis persirengimo kambariuose, dušuose, prie baseino, naudojant bendrus rankšluosčius ar patalynę („CDC“, „DermNet“). Dažniau serga vyrai, paaugliai ir jauni suaugusieji, bet susirgti gali bet kas („DermNet“).
Riziką didina:
- Sandari avalynė (pavyzdžiui, sunkūs darbo batai, ilgai avimi sportbačiai) ir sintetinės kojinės, kuriose pėdos neišdžiūsta („DermNet“, „CDC“).
- Padidėjęs pėdų prakaitavimas (hiperhidrozė) („DermNet“).
- Kontaktinės sporto šakos, pavyzdžiui, imtynės, ir bendros sporto salių erdvės („CDC“).
- Pažeista pėdų oda – nutrynimai, įtrūkimai („NHS“) – ir susilpnėjęs odos barjeras: sausa oda, egzema, atopinė oda.
- Cukrinis diabetas, prasta periferinė kraujotaka, limfedema, dėl kurių oda gyja lėčiau ir didėja komplikacijų rizika („DermNet“).
- Nusilpęs imunitetas, taip pat imunitetą slopinantis gydymas („DermNet“).
- Šeimos nariai, sergantys pėdų ar nagų grybeliu: bendras vonios kilimėlis ar šlepetės tampa užkrato šaltiniu namuose („DermNet“).
Pėdų grybelis nereiškia prastos higienos. Net kruopščiai prižiūrint pėdas, užsikrėsti galima baseine ar sporto salėje, o prakaituojančios, sandariai apautos pėdos sudaro grybeliui tinkamas sąlygas.
Simptomai
Simptomai priklauso nuo formos: tarpupirščiuose vyrauja balkšva suminkštėjusi oda, įtrūkimai ir kvapas, ant padų – sausumas ir sustorėjusi, šerpetojanti oda, o pūslelių formai būdingos niežtinčios ar skausmingos pūslelės, kurios plyšusios virsta šlapiuojančiomis erozijomis. Pažeidimas dažnai ryškesnis vienoje pėdoje, o nutraukus gydymą simptomai grįžta.
Negydoma infekcija gali pereiti į nagus („NHS“), kirkšnis („DermNet“) ir plaštakas („NHS“). Įtrūkusi oda atveria kelią bakterijoms: karšta, patinusi, skausminga ir paraudusi pėda ar blauzda rodo rimtesnę bakterinę infekciją („NHS“), o pūliai ir karščiavimas yra tokie pat pavojaus ženklai. Tokia infekcija gali būti rožė ar poodžio uždegimas (celiulitas).
Pėdų grybelis ar kas kita?
Ne kiekvienas padų pleiskanojimas ar niežėjimas yra grybelis. Dažniausios panašios būklės („DermNet“):
| Būklė | Kuo skiriasi nuo pėdų grybelio |
|---|---|
| Dishidrozinė egzema (pompholyx) | Smulkios, labai niežtinčios pūslelės ant pirštų šonų, delnų ir padų, dažniausiai simetriškai abiejose pėdose; grybelio tyrimas neigiamas. |
| Kontaktinis dermatitas nuo avalynės | Reakcija į batų gumą, klijus, odos rauginimo chromatus ar dažus: bėrimas ten, kur batas liečia odą, dažnai pėdos nugaroje, simetriškas. |
| Padų psoriazė | Aiškių ribų, storomis žvynelėmis padengti plotai, dažnai simetriški; grybelio tyrimas neigiamas. |
| Juvenilinė plantarinė dermatozė | 3–14 metų vaikams: blizgi, lyg lakuota, įtrūkusi oda ant pirštų pagalvėlių ir priekinės pado dalies, o tarpupirščiai ir skliautas lieka nepažeisti. |
| Taškinė keratolizė | Bakterinė infekcija: smulkios 1–3 mm duobutės ant kulnų ir padų atraminių vietų, stiprus pėdų kvapas, duobutės ryškėja sušlapus; dažnai kartu su gausiu prakaitavimu. |
| Eritrazma | Bakterinė infekcija tarp trečiojo, ketvirtojo ir penktojo pirštų bei odos raukšlėse; po Vudo lempa švyti koralų rausvumo spalva, o grybelio tyrimas neigiamas. |
Jei abejojate, nespėliokite: egzemai skirti hormoniniai priešuždegiminiai kremai, naudojami be gydytojo nurodymo, grybelį gali užmaskuoti, o infekciją paūminti („CDC“).
Kada kreiptis į gydytoją?
Nesunkų pėdų grybelį dažnai galima pradėti gydyti vaistinėje parduodamomis priešgrybelinėmis priemonėmis („NHS“). Pasikonsultuokite su dermatologu, jei:
- nesate tikri, ar tai grybelis (nebūdingas vaizdas, netipinė vieta);
- po 2–4 savaičių nuoseklaus gydymo nėra pagerėjimo arba infekcija vis grįžta („DermNet“, „NHS“);
- labai skauda arba infekcija plinta į nagus, kirkšnis ar plaštakas („NHS“);
- sergate cukriniu diabetu, turite kraujotakos ar jutimo sutrikimų pėdose, nusilpusį imunitetą (pavyzdžiui, po organo transplantacijos ar chemoterapijos) („NHS“);
Tą pačią dieną kreipkitės į gydytoją, jei pėda ar blauzda pasidarė karšta, patinusi, skausminga ir paraudusi, atsirado pūlių ar pakilo temperatūra: tai gali būti bakterinė infekcija, kuriai reikia skubaus gydymo („NHS“).
Diagnostika
Dažniausiai diagnozė nustatoma iš būdingo vaizdo ir ligos istorijos: kiek laiko tęsiasi simptomai, ar lankotės baseine arba sporto salėje, ar buvo ankstesnių epizodų. Gydytojas apžiūri ir nagus, kirkšnis bei delnus, nes grybelis neretai pažeidžia ir šias vietas („DermNet“). Jei vaizdas nebūdingas, gydymas nepadeda arba svarstomas tablečių kursas, atliekami tyrimai, kurie kartu padeda atskirti grybelį nuo egzemos, psoriazės, kontaktinio dermatito ir bakterinių infekcijų („DermNet“, „NHS“):
- Mikroskopinis tyrimas. Nuo pažeidimo krašto nugrandoma pleiskanų ir mikroskopu ieškoma grybelio siūlų (hifų). Dažniausiai pakanka šio tyrimo; pasėlis atliekamas grybelio rūšiai nustatyti („DermNet“).
- Pasėlis. Mėginys pasėjamas į specialią terpę ir auginamas, kad būtų nustatyta grybelio rūšis. Atsakymo laukiama kelias savaites.
iDerma dermatologai nuotoliniu būdu įvertina pėdų nuotraukas, padeda atskirti grybelį nuo panašių ligų ir sudaro gydymo bei priežiūros planą. Jei reikia tyrimų, nurodoma, kokių ir kur juos atlikti.
Gydymas
Gydymo taktika priklauso nuo formos, išplitimo, trukmės, gretutinių ligų ir to, ar pažeisti nagai. Bendrosios priemonės yra gydymo pagrindas („DermNet“): kruopščiai sausinti pėdas, ypač tarpupirščius, vengti sandarios avalynės, viešose erdvėse avėti šlepetes.
- Vietinis gydymas. Lengvoms ir vidutinio sunkumo formoms paprastai pakanka vietinių priešgrybelinių priemonių (kremų, gelių, purškalų, miltelių), naudojamų vieną ar du kartus per dieną. Įprastas kursas – 2–4 savaitės („DermNet“), pagerėjimas jaučiamas per kelias savaites („NHS“). Ne visos priemonės tinka vaikams, nėščiosioms ar žindančioms, todėl perskaitykite pakuotės lapelį arba pasiteiraukite vaistininko ar gydytojo („NHS“).
- Sustorėjusi padų oda. Esant mokasinų tipo formai, kartu su priešgrybeline priemone gali padėti raginį sluoksnį minkštinantis kremas su karbamidu („DermNet“).
- Plati, pasikartojanti ar pūslelių forma. Kai vietinis gydymas nepadeda, pažeista didelė pado dalis arba infekcija nuolat grįžta, gydytojas gali skirti kelių savaičių geriamųjų priešgrybelinių preparatų kursą, o prieš tai paimti mėginį ištirti („NHS“, „DermNet“).
- Pažeisti nagai. Nepakanka gydyti vien pėdų odos: nagų grybelis gydomas ilgai (vietinės priemonės – 6–12 mėnesių, kartais tabletės), o sveiko nago pasirodymas ties nago pagrindu rodo, kad infekcija įveikta („NHS“). Daugiau – nagų grybelio gydymas.
- Odos barjero atkūrimas. Sausai, pleiskanojančiai padų ir kulnų odai tinka emolientai, mažinantys šerpetojimą ir įtrūkimus, tačiau tarpupirščių netepkite: jie turi likti sausi („DermNet“). Netepkite ir egzemai skirtų hormoninių kremų, kol neaišku, ar tai grybelis („CDC“).
- Prakaitavimo valdymas. Orui laidi avalynė ir kojinės, sausinantys pėdų milteliai vieną ar du kartus per dieną, prireikus hiperhidrozės gydymas („DermNet“).
- Avalynės ir aplinkos higiena. Gerai išdžiovinkite batus, apdorokite jų vidų priešgrybeliniais milteliais, dušo ir vonios grindis valykite valikliu, kuriame yra baliklio (pagal gamintojo nurodymus, nemaišydami su kitais valikliais), reguliariai skalbkite kojines ir rankšluosčius („DermNet“).
Kaip tinkamai naudoti vietines priemones
- Prieš tepdami priemonę, pėdas nuplaukite ir gerai nusausinkite, ypač tarpupirščius: sausinkite prispausdami rankšluostį, o ne trindami („NHS“).
- Tepkite plonu sluoksniu, apimdami ir 1–2 cm sveikos odos aplink pažeidimą.
- Neuždenkite sandariais tvarsčiais, nebent taip nurodė gydytojas.
- Užbaikite visą kursą. Jei gydymas nutraukiamas vos išnykus simptomams, infekcija dažnai grįžta.
- Jei viena priemonė nepadeda, tai nereiškia, kad nepadės kita: kartais tenka išbandyti kelias („NHS“).
Ar padeda liaudiški būdai? Acto, sodos ar česnako vonelės tebėra populiarios, tačiau nė vienas patikimas šaltinis (NHS, DermNet, CDC) jų neįtraukia į gydymo rekomendacijas. Pėdų grybelis savaime praeina retai („NHS“), o kol laukiama liaudiškų priemonių poveikio, infekcija gali pereiti į nagus, kurių gydymas trunka mėnesius („NHS“).
Jei gydymas nepadeda. Dažniausios priežastys yra pakartotinis užsikrėtimas, negydomas nagų grybelis, negydomas šeimos narys arba kita diagnozė („DermNet“). Higienos taisyklių laikykitės ir baigę gydymą, kad grybelis negrįžtų („NHS“).
Priežiūra ir profilaktika
Kasdienė priežiūra lemia, ar grybelis grįš („NHS“, „DermNet“):
- Sausos pėdos. Po prausimosi pėdas nusausinkite prispausdami, ypač tarpupirščius. Pėdoms skirkite atskirą rankšluostį ir dažnai jį skalbkite.
- Kojinės ir avalynė. Kasdien švarios kojinės, geriausia medvilninės; jei pėdos prakaituoja, keiskite jas ir dieną. Tos pačios poros batų neavėkite ilgiau nei 2–3 dienas iš eilės, kad spėtų išdžiūti, ir venkite batų, kuriuose pėdos kaista.
- Viešos erdvės. Baseinuose, pirtyse, dušuose ir persirengimo kambariuose avėkite šlepetes.
- Nesidalykite. Rankšluosčiai, kojinės, batai, nagų žirklutės ir dildės – tik asmeniniai.
- Nesikasykite. Kasantis grybelis pernešamas į kitas kūno vietas, pavyzdžiui, kirkšnis ar rankas.
- Odos barjeras. Reguliariai drėkinkite padų ir kulnų odą, kad mažiau trūkinėtų, bet ne tarpupirščius; įtrūkimus gydykite laiku.
- Nagai. Kirpkite trumpai, naudokite tik savo įrankius; sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems jutimo sutrikimų pėdose nagus geriau tvarkyti atsargiai arba pas podologą. Pastebėję nagų pokyčius, kreipkitės anksti: pėdų grybelį gydyti lengviau, kol jis nepasiekė nagų.
- Namų aplinka. Džiovinkite ir apdorokite batus, dezinfekuokite dušo kabiną ir vonią, ypač jei namuose yra sergančiųjų.
Dėl pėdų grybelio nereikia likti namuose: į darbą ar mokyklą eiti galima, svarbu tik laikytis higienos („NHS“).
Ką daryti dabar?
- Jei pėda karšta, patinusi ir skausminga arba karščiuojate, kreipkitės į gydytoją tą pačią dieną.
- Nufotografuokite pažeidimą dienos šviesoje (tarpupirščius, padą, nagus) ir užsiregistruokite dermatologo konsultacijai internetu: dermatologas įvertins, ar tai grybelis, ir sudarys gydymo planą.
- Jau šiandien pradėkite nuo sausų pėdų, švarių kojinių ir batų kaitaliojimo, o jei pažeisti nagai, planuokite ilgesnį nagų grybelio gydymą.
Nuotraukos šaltinis: James Heilman, MD, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons.
Nuotraukos šaltinis: Cg2111, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.
Nuotraukos šaltinis: Wes Washington, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons.
Nuotraukos šaltinis: Dr Hari K Kasi, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.






