Odos LigosKapiliaritas: priežastys, simptomai ir gydymo galimybės

Kapiliaritas: priežastys, simptomai ir gydymo galimybės

Kapiliaritas (angl. capillaritis, pigmented purpura) – gerybinė odos būklė, kai iš smulkiausių kraujagyslių – kapiliarų – į odą prasiskverbia raudonieji kraujo kūneliai. Odoje atsiranda smulkios raudonos, ilgainiui ruduojančios dėmelės, dažniausiai ant blauzdų. Būklė nepavojinga ir neužkrečiama, tačiau dėmių išvaizda dažnai kelia nerimą.

Kas yra kapiliaritas?

Padidėjus kapiliarų pralaidumui, eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai) migruoja pro kapiliarų sieneles ir nusėda odoje. Ten jie suyra, o iš jų išsiskyręs geležies turintis pigmentas hemosiderinas nudažo odą rusvai – todėl senesnės dėmės atrodo rudos. Skirtingai nei sergant vaskulitais, biopsijoje nematyti tikro kraujagyslių sienelių pažeidimo, o vidaus organai nenukenčia.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Dažniausiai tikslios priežasties nustatyti nepavyksta – kapiliaritas atsiranda šiaip sveikiems žmonėms. Sirgti gali įvairaus amžiaus asmenys, vaikai – rečiau, vyrai – dažniau nei moterys.

Žinomi galimi provokuojantys veiksniai:

  • reakcija į kai kuriuos vartojamus preparatus;
  • virusinė infekcija;
  • maisto priedai;
  • intensyvi fizinė veikla.

Simptomai

  • smulkūs raudonai purpuriniai taškeliai, primenantys pabarstytus kajeno pipirus; paspaudus jie neišnyksta;
  • taškeliai gali susilieti į didesnes dėmes ar plokšteles;
  • ilgainiui dėmės ruduoja dėl odoje susikaupusio hemosiderino ir per savaites ar mėnesius pamažu blunka;
  • kartais jaučiamas nestiprus niežulys;
  • dažniausia vieta – blauzdos, rečiau pokyčių atsiranda ir ant rankų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Pats kapiliaritas nepavojingas, bet panašiai gali atrodyti ir rimtesnės būklės. Kreipkitės skubiai, jei raudonos dėmės atsirado staiga ir kartu karščiuojate ar blogai jaučiatės – toks derinys gali rodyti infekciją ar kraujo krešėjimo sutrikimą. Dermatologui pokyčius verta parodyti ir tada, kai dėmės sparčiai plinta, skauda arba kartu atsiranda sąnarių skausmų – tai būdingiau vaskulitams.

Diagnostika

Dažniausiai diagnozei pakanka gydytojo apklausos ir odos apžiūros. Neaiškiais atvejais atliekama odos biopsija – ja atmetami vaskulitai, dermatitai ar retesnė odos T ląstelių limfoma. Krešėjimo sutrikimams atmesti gali būti paskirtas kraujo tyrimas – koagulograma. Panaši, taip pat gerybinė būklė yra paprastoji purpura – mėlynės ant vyresnio amžiaus žmonių dilbių dėl suplonėjusios odos.

Gydymas

Priemonės, kuri visada panaikintų kapiliaritą, nėra – dėmės dažnai išnyksta savaime, nors gali ir atsinaujinti. Gydymo planas sudaromas pagal galimą priežastį:

  • nustačius tikėtiną provokuojantį veiksnį – preparatą ar maisto priedą – jo atsisakoma ir keletą mėnesių stebima, ar dėmės nyksta;
  • niežulį mažina gydytojo paskirti tepami priešuždegiminiai preparatai;
  • jei dėmės ant blauzdų, padeda kompresinės kojinės – jos ypač naudingos, kai pokyčius provokuoja fizinis krūvis;
  • plačiai išplitusiems pokyčiams gali būti taikoma fototerapija, tačiau ji neapsaugo nuo atsinaujinimo.

Eiga ir prognozė

Kapiliarito eiga banguojanti: dėmės tai paryškėja, tai blunka. Daugumai žmonių pokyčiai per kelis mėnesius išnyksta be pėdsako, daliai – kartojasi metų metus. Būklė komplikacijų nesukelia ir kitų ligų rizikos nedidina, todėl svarbiausia – įsitikinti, kad tai tikrai kapiliaritas.

Neaiškios raudonos dėmės ant odos? iDerma dermatologo konsultacija internetu – gydytojas pagal nuotraukas įvertins pokyčius ir patars, ar reikalingi papildomi tyrimai.

Viršelio nuotrauka: Ytrottier, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra kapiliaritas?
Kapiliaritas – gerybinė odos būklė, kai padidėjus kapiliarų pralaidumui eritrocitai migruoja pro kapiliarų sieneles ir nusėda odoje. Tai sukelia raudonai purpurines dėmes, plokšteles ar kraujosrūvas (purpura). Būklė gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniau pasireiškia vyrams.
Kokios priežastys gali sukelti kapiliaritą?
Dažnai tikslios priežasties nustatyti nepavyksta. Kartais kapiliaritas gali atsirasti dėl reakcijos į tam tikrus vartojamus preparatus ar maisto priedus, virusinės infekcijos arba po intensyvios fizinės veiklos. Paprastai serga šiaip sveiki žmonės.
Kokiose kūno vietose dažniausiai pasireiškia kapiliaritas?
Dažniausiai pažeidžiamos apatinės galūnės, tačiau kartais pokyčių atsiranda ir ant rankų. Dėmių spalva gali kisti nuo raudonai purpurinės iki rudos – spalvą lemia odoje susikaupęs ir pamažu pasišalinantis hemosiderinas. Kartais juntamas nestiprus niežulys.
Kaip diagnozuojamas kapiliaritas?
Dažniausiai diagnozei pakanka gydytojo apklausos ir odos apžiūros. Retesniais atvejais, norint atmesti kitas ligas – vaskulitus, odos limfomą ar dermatitus – gali būti atliekama odos biopsija. Kraujo krešėjimo tyrimai (koagulograma) atliekami siekiant atmesti krešėjimo sutrikimus.
Ar kapiliaritas pavojingas ar užkrečiamas?
Kapiliaritas laikomas gerybine būkle ir nėra užkrečiamas. Jis nesusijęs su rimtomis sisteminėmis ligomis, tačiau odos pokyčiai dėl savo išvaizdos gali kelti nerimą. Svarbu įsitikinti, kad pokyčiai tikrai atitinka kapiliaritą, o ne kitą ligą.
Kaip gydomas kapiliaritas?
Gydymo planas sudaromas individualiai, atsižvelgiant į galimą priežastį. Jei nustatomas tikėtinas provokuojantis veiksnys – preparatas ar maisto priedas – jo atsisakoma ir kelis mėnesius stebima, ar dėmės nyksta. Pažeistoms vietoms ant apatinių galūnių gali padėti kompresinės kojinės; taip pat taikoma fototerapija ar gydytojo parinktas vietinis gydymas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei odos pokyčiai nepraeina, plinta arba atsiranda naujose kūno vietose – verta pasikonsultuoti su dermatologu. iDerma dermatologas gali įvertinti odos būklę nuotolinės konsultacijos metu – pagal nuotraukas ir aprašymą – ir pasiūlyti tolesnius žingsnius.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Eglė Zinkevičienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Blauzda, gausiai nusėta smulkiomis raudonai violetinėmis petechijomis – galimo vaskulito požymiai.

Vaskulitai

Vaskulitai – kraujagyslių uždegimas, pažeidžiantis odą ir vidaus organus: simptomai, diagnostika ir gydymo galimybės iš iDerma dermatologų.
Tamsiai raudona violetinė purpuros dėmė ant kojos odos, susidaranti iš smulkių kraujosruvų po oda.

Paprastoji purpura: kodėl lengvai atsiranda mėlynės ir kada tai pavojinga

Paprastoji purpura – mėlynės, atsirandančios net be aiškios traumos dėl trapių kapiliarų. Kuo ji skiriasi nuo vaskulito ir kada reikia kraujo tyrimų.
Rudos pigmentinės dėmės ant moters skruosto – tipiška melazmos apraiška, susijusi su saulės ir hormonų poveikiu.

Melazma (chloazma): kodėl atsiranda rudos dėmės veide ir kaip jos gydomos

Melazma (chloazma) – simetriškos rudos dėmės veide, dažnos nėštumo metu. Kodėl atsiranda, kuo skiriasi nuo kitų pigmentinių dėmių, kaip gydoma ir kodėl grįžta.
Kūdikių hemangioma („braškinis apgamas“): ryškiai raudonas gumbuotas darinys ant kūdikio pilvo šalia suaugusiojo piršto

Hemangioma: kas tai, kaip atrodo kūdikių hemangioma ir kada ją gydyti

Hemangioma – gerybinis kraujagyslių darinys kūdikių odoje. Kaip atrodo, kada praeina savaime, kada reikia gydyti ir kuo skiriasi nuo vyšninės angiomos.