Kapiliaritas (angl. capillaritis, pigmented purpura) – gerybinė odos būklė, kai iš smulkiausių kraujagyslių – kapiliarų – į odą prasiskverbia raudonieji kraujo kūneliai. Odoje atsiranda smulkios raudonos, ilgainiui ruduojančios dėmelės, dažniausiai ant blauzdų. Būklė nepavojinga ir neužkrečiama, tačiau dėmių išvaizda dažnai kelia nerimą.
Kas yra kapiliaritas?
Padidėjus kapiliarų pralaidumui, eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai) migruoja pro kapiliarų sieneles ir nusėda odoje. Ten jie suyra, o iš jų išsiskyręs geležies turintis pigmentas hemosiderinas nudažo odą rusvai – todėl senesnės dėmės atrodo rudos. Skirtingai nei sergant vaskulitais, biopsijoje nematyti tikro kraujagyslių sienelių pažeidimo, o vidaus organai nenukenčia.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausiai tikslios priežasties nustatyti nepavyksta – kapiliaritas atsiranda šiaip sveikiems žmonėms. Sirgti gali įvairaus amžiaus asmenys, vaikai – rečiau, vyrai – dažniau nei moterys.
Žinomi galimi provokuojantys veiksniai:
- reakcija į kai kuriuos vartojamus preparatus;
- virusinė infekcija;
- maisto priedai;
- intensyvi fizinė veikla.


Simptomai
- smulkūs raudonai purpuriniai taškeliai, primenantys pabarstytus kajeno pipirus; paspaudus jie neišnyksta;
- taškeliai gali susilieti į didesnes dėmes ar plokšteles;
- ilgainiui dėmės ruduoja dėl odoje susikaupusio hemosiderino ir per savaites ar mėnesius pamažu blunka;
- kartais jaučiamas nestiprus niežulys;
- dažniausia vieta – blauzdos, rečiau pokyčių atsiranda ir ant rankų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pats kapiliaritas nepavojingas, bet panašiai gali atrodyti ir rimtesnės būklės. Kreipkitės skubiai, jei raudonos dėmės atsirado staiga ir kartu karščiuojate ar blogai jaučiatės – toks derinys gali rodyti infekciją ar kraujo krešėjimo sutrikimą. Dermatologui pokyčius verta parodyti ir tada, kai dėmės sparčiai plinta, skauda arba kartu atsiranda sąnarių skausmų – tai būdingiau vaskulitams.
Diagnostika
Dažniausiai diagnozei pakanka gydytojo apklausos ir odos apžiūros. Neaiškiais atvejais atliekama odos biopsija – ja atmetami vaskulitai, dermatitai ar retesnė odos T ląstelių limfoma. Krešėjimo sutrikimams atmesti gali būti paskirtas kraujo tyrimas – koagulograma. Panaši, taip pat gerybinė būklė yra paprastoji purpura – mėlynės ant vyresnio amžiaus žmonių dilbių dėl suplonėjusios odos.
Gydymas
Priemonės, kuri visada panaikintų kapiliaritą, nėra – dėmės dažnai išnyksta savaime, nors gali ir atsinaujinti. Gydymo planas sudaromas pagal galimą priežastį:
- nustačius tikėtiną provokuojantį veiksnį – preparatą ar maisto priedą – jo atsisakoma ir keletą mėnesių stebima, ar dėmės nyksta;
- niežulį mažina gydytojo paskirti tepami priešuždegiminiai preparatai;
- jei dėmės ant blauzdų, padeda kompresinės kojinės – jos ypač naudingos, kai pokyčius provokuoja fizinis krūvis;
- plačiai išplitusiems pokyčiams gali būti taikoma fototerapija, tačiau ji neapsaugo nuo atsinaujinimo.
Eiga ir prognozė
Kapiliarito eiga banguojanti: dėmės tai paryškėja, tai blunka. Daugumai žmonių pokyčiai per kelis mėnesius išnyksta be pėdsako, daliai – kartojasi metų metus. Būklė komplikacijų nesukelia ir kitų ligų rizikos nedidina, todėl svarbiausia – įsitikinti, kad tai tikrai kapiliaritas.
Neaiškios raudonos dėmės ant odos? iDerma dermatologo konsultacija internetu – gydytojas pagal nuotraukas įvertins pokyčius ir patars, ar reikalingi papildomi tyrimai.
Viršelio nuotrauka: Ytrottier, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons.






