Odos LigosMelazma (chloazma): kodėl atsiranda rudos dėmės veide ir kaip jos gydomos

Melazma (chloazma): kodėl atsiranda rudos dėmės veide ir kaip jos gydomos

Rudos pigmentinės dėmės ant moters skruosto – tipiška melazmos apraiška, susijusi su saulės ir hormonų poveikiu.

Melazma (dar vadinama chloazma) – lėtinė odos pigmentacijos būklė, kai veide atsiranda simetriškos rudos ar pilkšvai rudos dėmės. Dažniausiai jos išsidėsto kaktoje, skruostuose ir virš viršutinės lūpos. Melazma yra gerybinė ir neskausminga, bet be apsaugos nuo saulės ji vis grįžta ir gydymui pasiduoda prastai. Dažniausiai ji prasideda 20–40 metų moterims, ypač nėštumo metu.

Neryškios rusvos dėmės ant kaktos – lengva melazmos forma

Šviesiai rudos pigmentinės dėmės ant kaktos, atsiradusios dėl melazmosTamsios pigmentinės dėmės ant skruostų ir kaktos, būdingos melazmai

Kodėl atsiranda melazma?

Dėmės susidaro, kai odos pigmento ląstelės (melanocitai) ima gaminti per daug melanino, o jis kaupiasi epidermyje arba giliau, dermoje. Tam reikia kelių veiksnių kartu:

  • Saulė. Ultravioletiniai spinduliai, tarp jų ir soliariumo, bei matoma šviesa skatina pigmento gamybą, todėl dėmės ryškėja vasarą ir blunka žiemą. Saulė yra svarbiausias veiksnys.
  • Hormonai. Nėštumas, hormoninė kontracepcija, pakaitinė hormonų terapija – hormoniniai veiksniai nustatomi maždaug ketvirtadaliui melazma sergančių moterų. Nėštumo metu melazma, vadinamoji „nėštumo kaukė“, nustatoma iki 50 % moterų. Su melazma siejami ir skydliaukės sutrikimai.
  • Paveldimumas. Apie 60 % pacientų turi melazma sergančių artimųjų.
  • Odos tipas. Dažniau serga tamsesnės, greitai įdegančios odos žmonės.
  • Kai kurie gydytojo skiriami preparatai. Melazmą gali paskatinti preparatai nuo traukulių ir tie, kurie didina odos jautrumą šviesai.
  • Kvapioji kosmetika, kuri saulėje gali sukelti fototoksinę reakciją, ir dirginančios procedūros. Stresas taip pat įtariamas, bet jo vaidmuo dar tiriamas.

Vyrams melazma pasitaiko rečiau, bet atsiranda dėl tų pačių priežasčių.

Kaip atrodo melazma?

Dėmės yra plokščios, neniežti ir nepleiskanoja, jų kraštai netaisyklingi, o išsidėstymas simetriškas. Pagal vietą skiriami trys tipai:

  • Centrofacialinis – kakta, skruostai, nosis, viršutinė lūpa. Dažniausias, sudaro 50–80 % atvejų.
  • Skruostikaulių (malarinis) – skruostai ir nosis.
  • Apatinio žandikaulio (mandibulinis) – žandikaulio linija ir smakras.

Rečiau dėmės atsiranda ant dilbių, kaklo ar dekoltė – saulės labiausiai veikiamose vietose.

Epiderminė, derminė ir mišri melazma

Kai pigmentas kaupiasi epidermyje, dėmės būna rudos, aiškiais kraštais ir gerai reaguoja į tepamą gydymą. Derminė melazma yra pilkšvai melsva, neryškiais kraštais, o pigmentas glūdi giliau, todėl blunka daug lėčiau. Dažniausiai pasitaiko mišri forma. Gylį gydytojas įvertina apžiūrėdamas odą Vudo lempa: epiderminės dėmės po ja išryškėja, derminės – ne, o mišrios – tik iš dalies. Labai tamsios odos žmonėms šis tyrimas mažiau informatyvus.

Kuo melazma skiriasi nuo kitų pigmentinių dėmių?

  • Použdegiminė hiperpigmentacija lieka po spuogų, egzemos ar nudegimo ir kartoja buvusio pažeidimo formą, o ne simetrišką išsidėstymą veide. Plačiau: hiperpigmentacija.
  • Saulės lentigo – pavienės, aiškių kraštų rudos dėmelės saulės pažeistoje odoje, dažniau vyresnio amžiaus žmonėms.
  • Strazdanos – smulkios, nuo vaikystės, ryškėja vasarą.
  • Vitiligo – priešinga būklė, kai pigmento netenkama ir atsiranda baltos dėmės. Plačiau: vitiligo.

Melazma paprastai simetriška, o dėmės panašios spalvos. Pavienė, tamsėjanti, netaisyklinga ir auganti dėmė nėra melazma – ją būtina parodyti dermatologui gyvai, nes taip gali atrodyti ankstyva melanoma.

Diagnostika

Melazma dažniausiai atpažįstama apžiūrint odą – simetriškas dėmių išsidėstymas ir tipinė vieta yra pakankamai būdingi. Gydytojas pasiteirauja apie nėštumą, hormoninių priemonių vartojimą, saulės įpročius ir naudojamą kosmetiką. Vudo lempa padeda įvertinti pigmento gylį, dermatoskopija – atskirti nuo kitų dėmių. Biopsija reikalinga tik neaiškiais atvejais. Įtariant skydliaukės sutrikimą skiriami kraujo tyrimai. Plokščios pigmentinės dėmės gerai matomos nuotraukose, todėl tipinę melazmą galima įvertinti ir nuotolinės konsultacijos metu.

Melazmos gydymas

Gydymo tikslas – pašviesinti dėmes ir neleisti joms grįžti. Melazma visiškai išnyksta retai, tačiau nuoseklus gydymas gali ją padaryti daug mažiau pastebimą. Gydymą parenka gydytojas dermatovenerologas, bet pagrindas nesikeičia.

1. Apsauga nuo saulės – gydymo pagrindas

Be apsaugos nuo saulės kitas gydymas duoda tik trumpalaikį rezultatą. Kasdien, taip pat ir debesuotą dieną, tepkite plataus spektro apsauginį kremą nuo saulės su SPF 30 ar didesniu, o būnant lauke jį atnaujinkite kas 2 valandas. Esant melazmai geriausiai tinka mineraliniai filtrai su cinko oksidu, titano dioksidu ir geležies oksidais – pastarieji sulaiko ir matomą šviesą, kurios įprasti filtrai beveik nestabdo. Tinka ir tonuoti kremai su geležies oksidais. Vasarą papildomai saugokitės plačiabryle skrybėle ir būkite pavėsyje.

2. Provokuojančių veiksnių pašalinimas

Jei melazma atsirado pradėjus vartoti hormoninę kontracepciją, aptarkite su ginekologu kitus kontracepcijos būdus. Pasitikrinkite skydliaukę, jei yra jos sutrikimo požymių. Atsisakykite kvapiosios kosmetikos ir dirginančių procedūrų veidui.

3. Tepamas gydymas

Dermatologas skiria pigmento gamybą slopinančius kremus – dažniausiai kelių komponentų derinį, kuris naudojamas kasdien nustatytą laiką, o vėliau pereinama prie švelnesnės palaikomosios priežiūros. Tokios priemonės gali dirginti odą, todėl jų stiprumas ir trukmė parenkami individualiai, o ilgalaikis naudojimas be gydytojo priežiūros netinka. Pokyčiai matomi ne iš karto: rezultato paprastai tenka laukti 3–12 mėnesių, o ilgai trunkanti melazma blunka lėčiau.

4. Procedūros ir geriamasis gydymas

Cheminis šveitimas (pilingas), lazerio ir šviesos procedūros taikomos tik kaip papildoma priemonė, kai tepamas gydymas nėra pakankamai veiksmingas. Šios procedūros gali pigmentaciją net sustiprinti, ypač tamsesnės odos žmonėms, todėl jas turi atlikti melazmos gydymo patirties turintis gydytojas. Atsparios melazmos atveju gydytojas gali pasiūlyti geriamąjį pigmentaciją mažinantį gydymą, tačiau tik įvertinęs kontraindikacijas ir stebėdamas gydymo eigą.

Melazma nėštumo metu

Nėštumo metu daugumos tepamų priemonių ir procedūrų atsisakoma – lieka apsauga nuo saulės ir švelni priežiūra. Kai kurioms moterims dėmės savaime pablunka per kelis mėnesius po gimdymo ar nustojus vartoti hormonines priemones. Jei to nenutinka, gydytojas individualiai sprendžia, kada žindymo laikotarpiu pradėti aktyvų gydymą.

Ko tikėtis

Net pasiekus gerą rezultatą, melazma linkusi grįžti po pirmos vasaros be apsaugos, todėl apsauga nuo saulės išlieka būtina visam laikui, o palaikomąją priežiūrą gydytojas parenka individualiai. Dėmes galima maskuoti nekvapia dekoratyvine kosmetika – tai saugu ir netrukdo gydymui.

Kada kreiptis į gydytoją

  • Veide atsirado naujų ar plintančių rudų dėmių ir norite žinoti, ar tai melazma, ar kita pigmentacija.
  • Ketinate pirkti šviesinančias priemones ar registruotis į procedūras – be diagnozės jos gali pakenkti.
  • Planuojate nėštumą ar keičiate hormoninę kontracepciją ir turite melazmą.
  • Dėmė pavienė ir kinta – kreipkitės į dermatologą gyvai, kad būtų atlikta dermatoskopija.

Tipinę simetrišką melazmą iDerma dermatologas gali įvertinti nuotolinės konsultacijos metu: pakanka atsiųsti kelias dienos šviesoje darytas nuotraukas ir aprašyti, kada dėmės atsirado ir kokias priemones naudojate. Gydytojas nustatys tipą, sudarys gydymo ir apsaugos nuo saulės planą, o prireikus rekomenduos procedūras.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra melazma ir kam ji dažniausiai pasireiškia?
Melazma, arba chloazma, yra pigmentacijos sutrikimas, dėl kurio veide susidaro rudos, simetriškai išsidėsčiusios dėmės. Ja dažniausiai suserga 20–40 metų moterys, neretai per nėštumą ar vartojant hormonines priemones, taip pat tamsesnės, greitai įdegančios odos žmonės. Vyrams melazma pasitaiko rečiau.
Kokios yra pagrindinės melazmos priežastys?
Melazmą sukelia kelių veiksnių derinys: saulės ir soliariumo ultravioletiniai spinduliai bei matoma šviesa, hormoniniai pokyčiai (nėštumas, hormoninė kontracepcija, pakaitinė hormonų terapija, skydliaukės sutrikimai), paveldimumas (melazma sergančių artimųjų turi apie 60 % pacientų) ir kai kurie gydytojo skiriami preparatai ar kvapioji kosmetika. Svarbiausia iš jų – saulė, todėl vasarą dėmės ryškėja.
Kokie melazmos požymiai ir kur ji dažniausiai atsiranda?
Melazmai būdingos plokščios, neniežtinčios rudos arba pilkšvai rudos dėmės netaisyklingais kraštais, simetriškai išsidėsčiusios veide. Dažniausiai jos atsiranda kaktoje, skruostuose, ant nosies ir virš viršutinės lūpos, rečiau – ties žandikaulio linija, ant kaklo ar dilbių. Dėmės ryškėja pabuvus saulėje ir blunka žiemą.
Kaip diagnozuojama melazma?
Melazmai diagnozuoti paprastai pakanka gydytojo apžiūros ir pokalbio apie nėštumą, hormoninių priemonių vartojimą ir saulės įpročius. Vudo lempa padeda įvertinti, ar pigmentas glūdi epidermyje, ar giliau dermoje, o dermatoskopija – atskirti melazmą nuo kitų pigmentinių dėmių. Biopsijos prireikia retai, tik kai diagnozė neaiški.
Kaip gydoma melazma?
Gydymo pagrindas – kasdienė plataus spektro apsauga nuo saulės (SPF 30 ar didesnis, geriausia su geležies oksidais) ir provokuojančių veiksnių pašalinimas. Dermatologas skiria pigmento gamybą slopinančius kremus, dažniausiai kelių komponentų derinį, o cheminis šveitimas (pilingas), lazerio procedūros ar geriamasis gydymas taikomi tik atspariais atvejais. Pirmųjų pokyčių paprastai matoma po 3 mėnesių, o pilnam rezultatui gali prireikti iki metų.
Ar melazma gali praeiti savaime?
Kartais. Daliai moterų dėmės pablunka per kelis mėnesius po gimdymo arba nutraukus hormonines priemones. Tačiau dažnai dėmės išlieka arba grįžta po pirmos vasaros be apsaugos nuo saulės. Norint ilgalaikio rezultato, reikia gydytojo parinkto gydymo ir nuolatinės apsaugos nuo saulės.
Ar melazma pavojinga ir ar gali virsti vėžiu?
Ne. Melazma yra gerybinė pigmentacijos būklė, ji nevirsta odos vėžiu ir nekenkia sveikatai, tik išvaizdai. Vis dėlto viena, netaisyklinga, tamsėjanti ar auganti dėmė nėra melazma – tokią dėmę reikia parodyti dermatologui gyvai, kad būtų atmesta melanoma.
Ar melazmą galima gydyti lazeriu?
Galima, bet atsargiai. Lazerio ir šviesos procedūros yra tik papildoma priemonė, kai tepamas gydymas nėra pakankamai veiksmingas, nes netinkamai parinkta procedūra melazmą gali dar labiau patamsinti, ypač tamsesnės odos žmonėms. Procedūras turėtų atlikti melazmos gydymo patirties turintis gydytojas, o po jų būtina apsauga nuo saulės.
Koks kremas nuo saulės tinka esant melazmai?
Rinkitės plataus spektro kremą su SPF 30 ar didesniu faktoriumi ir naudokite jį kasdien, lauke atnaujindami kas 2 valandas. Esant melazmai pranašumą turi mineraliniai filtrai (cinko oksidas, titano dioksidas), ypač papildyti geležies oksidais, nes šie sulaiko ir matomą šviesą, kurios įprasti filtrai beveik nestabdo. Panašų poveikį turi tonuoti kremai su geležies oksidais.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei veide atsiranda naujų, plintančių ar neaiškios kilmės pigmentinių dėmių, pasikonsultuokite su dermatologu prieš perkant šviesinančias priemones ar registruojantis į procedūras. Įprastą simetrišką melazmą iDerma dermatologas gali įvertinti nuotoliniu būdu pagal nuotraukas. Pavienė, netaisyklinga, tamsėjanti ar auganti dėmė turi būti apžiūrėta gyvai dermatoskopu.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Agnė Panavienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Atopinio dermatito pažeista paraudusi, šerpetojanti oda ant dilbio ir riešo

Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas sukelia intensyvų niežulį ir paūmėjimus. Sužinokite, kas provokuoja simptomus, kaip prižiūrėti odą ir kada kreiptis į dermatologą.

Atopinis dermatitas kūdikiui ir mažam vaikui: požymiai, priežiūra ir gydymas

Kaip atpažinti atopinį dermatitą kūdikiui ir mažam vaikui, kas sukelia paūmėjimus, kaip drėkinti odą, kada reikia gydytojo ir ar liga su amžiumi praeis.
Juostinės pūslelinės pūslelių sankaupos su paraudimu ant kaklo ir peties srities

Juostinė pūslelinė (juosiančioji pūslelinė): simptomai, priežastys ir gydymas

Juostinė pūslelinė sukelia deginantį skausmą ir pūslelių juostą vienoje kūno pusėje. Simptomai, eiga, skirtumas nuo herpeso, kada pradėti gydymą ir skiepai.
Besilupanti, šerpetojanti pado ir tarppirščių oda, būdinga pėdų grybeliui (tinea pedis)

Pėdų grybelis (kojų grybelis): kaip atpažinti ir gydyti

Kaip atrodo pėdų (kojų) grybelis tarp pirštų ir ant padų, kuo jis skiriasi nuo egzemos ar nagų grybelio, kiek trunka gydymas ir kaip sustabdyti atkryčius.