Odos LigosPaprastoji purpura: kodėl lengvai atsiranda mėlynės ir kada tai pavojinga

Paprastoji purpura: kodėl lengvai atsiranda mėlynės ir kada tai pavojinga

Tamsiai raudona violetinė purpuros dėmė ant kojos odos, susidaranti iš smulkių kraujosruvų po oda.

Paprastoji purpura (lot. purpura simplex) – dažna ir paprastai nepavojinga būklė, kai mėlynės atsiranda net po nedidelio ar visai nepastebėto sutrenkimo. Jų priežastis yra trapios smulkiosios kraujagyslės, o ne kraujo krešėjimo sutrikimas: trombocitų skaičius ir krešėjimo rodikliai būna normalūs.

Dažniausiai ji pasitaiko moterims, ypač liekno sudėjimo, ir kartojasi šeimoje. Vidinio kraujavimo rizikos paprastoji purpura nedidina, net operacijos metu. Vis dėlto lengvai atsirandančios mėlynės gali būti ir kitų sutrikimų požymis, todėl svarbu žinoti, kada reikia tyrimų.

Kas yra purpura?

Purpura – tai odos ar gleivinių spalvos pokytis, atsirandantis, kai iš smulkiųjų kraujagyslių kraujas išsilieja į aplinkinius audinius. Pagal dydį skiriamos petechijos (taškinės, iki 2 mm kraujosruvos), vidutinio dydžio purpuros dėmės ir ekchimozės (didesnės mėlynės). Išsiliejęs kraujas per kelias savaites suyra, todėl dėmė keičia spalvą nuo violetinės iki žalsvos, geltonos ir rusvos.

Purpuros rūšį lemia jos priežastis:

  • Kraujagyslių trapumas: paprastoji purpura ir vyresnio amžiaus žmonių senilinė purpura. Tyrimai normalūs.
  • Trombocitų stoka: daug petechijų, kraujavimas iš dantenų ar nosies, gausios menstruacijos.
  • Krešėjimo sutrikimai: didelės mėlynės ir ilgai nesustojantis kraujavimas iš žaizdų. Abiem atvejais reikia kraujo tyrimų.
  • Kraujagyslių uždegimas: iškilusi, apčiuopiama, dažnai simetriška purpura ant blauzdų būdinga vaskulitui.
  • Kapiliarų pralaidumas: rusvos „kajeno pipirų“ dėmės ant blauzdų, kurios neblunka taip, kaip mėlynės, būdingos kapiliaritui (pigmentinei purpurai).
  • Trauma: po stipresnio smūgio susidaro hematoma, kai kraujas kaupiasi giliau audiniuose.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli paprastosios purpuros priežastis nežinoma. Manoma, kad ją lemia paveldėtos kapiliarų sienelių ir jungiamojo audinio savybės. Mėlynių riziką didina:

  • Genetinis polinkis: lengvai atsirandančios mėlynės dažnai būdingos ir kitiems šeimos nariams.
  • Lytis ir kūno sudėjimas: dažniau pasitaiko moterims, ypač turinčioms mažą kūno masę ir ploną poodinį riebalinį sluoksnį, kuris mažiau apsaugo kraujagysles.
  • Amžius: senstant oda plonėja, dermos kolageno mažėja, kapiliarai pažeidžiami lengviau.
  • Saulės poveikis: ilgalaikė ultravioletinė spinduliuotė ardo dermos kolageną ir elastines skaidulas, todėl saulės pažeista oda, ypač ant dilbių ir plaštakų, tampa trapi.
  • Kraują skystinančios priemonės: antikoaguliantai ir trombocitų veiklą slopinantys preparatai, tarp jų kai kurie įprasti nuskausminamieji. Jų vartojimą keiskite tik pasitarę su gydytoju.
  • Ilgalaikis hormoninių priešuždegiminių preparatų vartojimas: tiek geriamųjų, tiek tepamųjų, nes jie plonina odą.
  • Fizinis krūvis ir trintis: intensyvios treniruotės, kuprinės diržai, aptempti drabužiai sukelia smulkius kapiliarų plyšimus.
  • Mityba ir alkoholis: nevisavertė mityba ir alkoholio perteklius didina polinkį kraujuoti.
  • Kitos ligos: kepenų, inkstų, jungiamojo audinio ar endokrininės sistemos ligos kartais pasireiškia panašiai, todėl netipinė eiga reikalauja ištyrimo.
Senatvinė (aktininė) purpura: violetinės, mėlynes primenančios dėmės plonoje, saulės pažeistoje dilbio odoje

Simptomai

  • Mėlynės be aiškios priežasties: atsiranda po minimalaus spaudimo ar trinties, dažnai žmogus neprisimena jokio sutrenkimo.
  • Būdingos vietos: šlaunys, sėdmenys, žastai, rečiau blauzdos.
  • Spalvos kaita: iš pradžių violetinė ar melsva, vėliau žalsva, geltona, rusva. Išnyksta per 1–3 savaites.
  • Skausmas nedidelis arba jo nėra. Randų nelieka.
  • Nėra bendrų simptomų: nebūna karščiavimo, silpnumo, svorio kritimo, kraujavimo iš dantenų ar nosies.

Jei kartu kraujuoja dantenos, dažnai bėga kraujas iš nosies, menstruacijos labai gausios ar mėlynių atsiranda ir ant liemens be jokio sutrenkimo, tai greičiausiai ne paprastoji purpura. Tokiu atveju reikia kraujo tyrimų.

Senilinė (aktininė) purpura

Vyresniame amžiuje mėlynės ant dilbių ir plaštakų nugarėlių atsiranda dėl kitos priežasties: saulės ir amžiaus suplonintoje dermoje kraujagyslės plyšta nuo menkiausio sutrenkimo. Senilinė purpura pasitaiko daugiau nei 10 proc. vyresnių nei 50 metų žmonių, vienodai dažnai vyrams ir moterims. Jos dėmės yra tamsiai violetinės, netaisyklingos, 1–4 cm dydžio, aiškių kraštų, o aplinkinė oda plona ir pigmentuota. Skirtingai nei įprasta mėlynė, jos nekeičia spalvos, išnyksta per 1–3 savaites ir gali palikti rusvą pėdsaką. Būklė nepavojinga ir nesusijusi su kraujo ligomis, bet rodo, kad odą reikia saugoti nuo saulės ir nuo įplyšimų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Paprastoji purpura pavojaus nekelia, bet gydytojo įvertinimas būtinas, jei:

  • mėlynės atsiranda labai dažnai, yra didelės ir be jokios priežasties;
  • pastebite kraujavimą iš dantenų ar nosies, kraują šlapime ar išmatose;
  • bėrimas iškilęs, apčiuopiamas ar skausmingas, su paraudimu – tai gali būti vaskulitas;
  • kartu karščiuojate, jaučiate silpnumą, krenta svoris;
  • mėlynės staiga išplinta arba nepranyksta ilgiau nei 3 savaites;
  • mėlynės be aiškios priežasties atsiranda vaikui arba vyresnio amžiaus žmogui pirmą kartą.

Vaiko mėlynes neįprastose vietose, pavyzdžiui, ant liemens, ausų ar veido, visada turi įvertinti gydytojas, kad būtų atmesta kraujo liga ar kita priežastis.

Diagnostika

Pagrindas yra pokalbis ir apžiūra. Gydytojas klausia, kaip dažnai ir kur atsiranda mėlynių, ar jos susijusios su fiziniu krūviu, kokius preparatus ir papildus vartojate, ar panašiai kraujuoja šeimos nariai, ar nėra kitų kraujavimo požymių.

Laboratoriniai tyrimai skiriami, kai reikia atmesti kitas priežastis arba vaizdas netipinis: bendras kraujo tyrimas su trombocitų skaičiumi, krešėjimo rodikliai, kartais kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai. Paprastosios purpuros atveju visi jie būna normos ribose.

Odos biopsija ar išplėstinis hematologinis ištyrimas reikalingi tik įtariant kitą ligą, pavyzdžiui, vaskulitą ar trombocitų funkcijos sutrikimą.

Nuotolinės konsultacijos metu iDerma dermatologas pagal nuotraukas ir aprašymą įvertina mėlynių pobūdį, atkreipia dėmesį į vaskulito ar kapiliarito požymius ir padeda nuspręsti, kokių kraujo tyrimų reikia ir ar būtina apžiūra gyvai. Paprastosios purpuros diagnozė patvirtinama tik tada, kai trombocitų skaičius ir krešėjimo rodikliai būna normalūs.

Gydymas

Paprastajai purpurai vaistų nereikia: joks preparatas mėlynių atsiradimo nesustabdo, o pačios mėlynės išnyksta savaime. Padeda rizikos veiksnių korekcija ir odos apsauga:

  • Mažiau traumų: venkite stiprios trinties, aptemptų drabužių ir ilgai spaudžiančių diržų, treniruokitės saikingai.
  • Preparatų peržiūra: jei vartojate kraują skystinančias ar trombocitų veiklą slopinančias priemones, aptarkite su gydytoju, ar jos būtinos. Savarankiškai jų nenutraukite.
  • Odos priežiūra: švelnūs prausikliai, reguliarus drėkinimas, be agresyvių procedūrų.
  • Saulės apsauga: kremas nuo saulės ir drabužiai saugo dermą nuo tolesnio plonėjimo.
  • Mityba: pakankamai baltymų, daržovių ir vaisių, stabilus svoris, be drastiškų dietų.
  • Pirmoji pagalba po sutrenkimo: šaltas kompresas per audinį ir pakelta galūnė sumažina mėlynės plotą ir tinimą.

Priežiūra ir profilaktika

  • Nevartokite be gydytojo rekomendacijos priemonių, kurios veikia kraujo krešėjimą ar trombocitų funkciją.
  • Saugokite odą nuo saulės ištisus metus, ypač dilbius ir plaštakas.
  • Rinkitės švelnią priežiūrą: lengvus prausiklius, minkštus rankšluosčius, be šiurkščios trinties.
  • Maitinkitės subalansuotai ir palaikykite sveiką kūno svorį.
  • Judėkite reguliariai, bet dozuotai: per didelis krūvis sukelia mikrotraumas.
  • Ribokite alkoholį: jo perteklius didina polinkį kraujuoti.
  • Stebėkite pokyčius: jei mėlynių staiga padaugėjo ar jos pasikeitė, kreipkitės į gydytoją.

Jei abejojate, ar jūsų mėlynės yra paprastoji purpura, registruokitės nuotolinei iDerma dermatologo konsultacijai. Atsiųskite kelių dėmių nuotraukas ir aprašykite, kada jos atsiranda, o gydytojas per 24 valandas darbo dienomis pasakys, ar vaizdas būdingas paprastajai purpurai ir kokių kraujo tyrimų reikia diagnozei patvirtinti.

Nuotraukos šaltinis: José Reynaldo da Fonseca, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra paprastoji purpura ir ar ji pavojinga?
Paprastoji purpura – būklė, kai dėl kapiliarų trapumo net nedidelis spaudimas ar trintis sukelia mėlynes odoje. Paprastai ji nepavojinga ir nesusijusi su sisteminiu krešėjimo sutrikimu: kraujo tyrimai būna normalūs. Vis dėlto staigiai padažnėjus mėlynėms arba atsiradus kraujavimui iš gleivinių būtina gydytojo apžiūra.
Kuo skiriasi petechijos, purpura ir ekchimozės?
Petechijos – smulkios, iki 2 mm, taškinės kraujosruvos odoje, purpura – vidutinio dydžio dėmės, o ekchimozės – didesnės mėlynės. Visos jos atsiranda dėl kraujo išsiliejimo į odą ar gleivines iš pažeistų kapiliarų. Esant paprastajai purpurai, dėmės pirmiausia būna violetinės ar melsvos, vėliau įgauna žalsvą, geltoną ir rusvą atspalvį ir per 1–3 savaites išnyksta.
Kodėl atsiranda paprastoji purpura – kas ją sukelia?
Tiksli priežastis nežinoma. Manoma, kad ją lemia paveldėtas kapiliarų ir jungiamojo audinio trapumas. Mėlynių riziką didina plonas poodinis riebalinis sluoksnis, saulės pažeista oda, intensyvus fizinis krūvis, nevisavertė mityba ir kraują skystinančios ar trombocitų veiklą slopinančios priemonės.
Ar paprastoji purpura užkrečiama?
Ne. Paprastoji purpura nėra infekcinė liga ir neperduodama nuo žmogaus žmogui. Ji kyla dėl kraujagyslių sienelių savybių, o ne dėl virusinės ar bakterinės infekcijos.
Ar mėlynės paliks randus?
Paprastai ne, mėlynės išnyksta be pėdsakų. Jei oda labai plona arba pažeista saulės, kaip senilinės purpuros atveju, dėmės kartais palieka rusvą pigmento pėdsaką, kuris blunka lėtai.
Kaip galima sumažinti mėlynių atsiradimą?
Rekomenduojama vengti stiprios odos trinties ir aptemptų drabužių, naudoti apsaugą nuo saulės ištisus metus, maitintis subalansuotai ir palaikyti sveiką kūno svorį. Švelnūs prausikliai ir reguliarus odos drėkinimas mažina odos pažeidžiamumą. Po sutrenkimo gali padėti šaltas kompresas per audinį ir pakelta galūnė: tai sumažina mėlynės plotą ir tinimą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Gydytojo įvertinimas būtinas, jei mėlynės atsiranda labai dažnai, yra didelės ir be aiškios priežasties, jei kraujuoja dantenos ar nosis, atsiranda kraujo šlapime ar išmatose, kartu karščiuojate ar jaučiate silpnumą, jei mėlynės neišnyksta ilgiau nei 3 savaites, taip pat kai mėlynės be priežasties pirmą kartą atsiranda vaikui. Nuotolinės konsultacijos metu iDerma dermatologas įvertina mėlynes pagal nuotraukas ir aprašymą ir padeda nuspręsti, kokių kraujo tyrimų reikia diagnozei patvirtinti.
Kas yra senilinė purpura ir ar ji susijusi su paprastąja?
Senilinė (aktininė) purpura – tamsiai violetinės, 1–4 cm dydžio dėmės, atsirandančios vyresniems nei 50 metų žmonėms ant dilbių ir plaštakų nugarėlių. Saulė ir amžius suplonina dermą, todėl kraujagyslės plyšta nuo menkiausio sutrenkimo. Ji pasitaiko daugiau nei 10 proc. vyresnių nei 50 metų žmonių, vienodai dažnai vyrams ir moterims. Kaip ir paprastoji purpura, ji nepavojinga ir nesusijusi su kraujo ligomis, o tyrimai būna normalūs. Skiriasi amžius, vieta ir tai, kad dėmės nekeičia spalvos kaip įprasta mėlynė, o išnykusios gali palikti rusvą pėdsaką.
Kuo paprastoji purpura skiriasi nuo vaskulito?
Paprastosios purpuros mėlynės yra plokščios, dažniausiai neskausmingos, atsiranda ant šlaunų, sėdmenų ir žastų po nedidelio spaudimo ir per 1–3 savaites keičia spalvą. Vaskulito purpura yra iškilusi ir apčiuopiama, dažniausiai simetriška ant blauzdų, gali skaudėti, ją lydi paraudimas, o kartais ir bendri negalavimo požymiai. Apčiuopiama purpura visada reikalauja gydytojo apžiūros ir kraujo bei šlapimo tyrimų.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Živilė Gabdrafikė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Blauzda, gausiai nusėta smulkiomis raudonai violetinėmis petechijomis – galimo vaskulito požymiai.

Vaskulitai

Vaskulitai – kraujagyslių uždegimas, pažeidžiantis odą ir vidaus organus: simptomai, diagnostika ir gydymo galimybės iš iDerma dermatologų.
Atopinio dermatito pažeista paraudusi, šerpetojanti oda ant dilbio ir riešo

Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas sukelia intensyvų niežulį ir paūmėjimus. Sužinokite, kas provokuoja simptomus, kaip prižiūrėti odą ir kada kreiptis į dermatologą.

Atopinis dermatitas kūdikiui ir mažam vaikui: požymiai, priežiūra ir gydymas

Kaip atpažinti atopinį dermatitą kūdikiui ir mažam vaikui, kas sukelia paūmėjimus, kaip drėkinti odą, kada reikia gydytojo ir ar liga su amžiumi praeis.
Paraudę ir patinę kojų pirštai su nušalimo (nušvarbimo) požymiais nuo šalčio poveikio.

Nuožvarbos

Oda paraudo, niežėjo ar atsirado pūslelių po šalčio poveikio? Dermatologas aiškina nuožvarbų simptomus, gydymą ir prevenciją žiemą.