Lokali sklerodermija (dar vadinama lokalizuota arba židinine sklerodermija, morfėja, lot. morphea) – reta lėtinė uždegiminė odos liga: imuninės sistemos suaktyvinti fibroblastai gamina per daug kolageno, todėl atskiri odos plotai sustorėja ir sukietėja. Skirtingai nei sisteminė sklerozė, lokali sklerodermija nepažeidžia vidaus organų ir į sisteminę formą nepereina – tai dvi skirtingos ligos, kurias sieja pavadinimas „sklerodermija“ („kieta oda“); labai retais atvejais pacientui nustatomos abi. Daugeliui pacientų liga apsiriboja oda ir poodžiu, tačiau kai kurios formos gali apimti gilesnius audinius – fasciją, raumenis ar kaulą. Liga nėra užkrečiama, o jos aktyvumą daugeliu atvejų pavyksta suvaldyti, ypač laiku pradėjus gydymą.
Lokali sklerodermija – reta liga: vaikams per metus nustatomi 1–3 nauji atvejai 100 000 vaikų, moterims ji pasitaiko maždaug tris kartus dažniau nei vyrams, o neretai prasideda vaikystėje. Tinkamai parinktas gydymas ir reguliarus dermatologo stebėjimas padeda kontroliuoti ligos aktyvumą ir išvengti komplikacijų.
Kas tai ir kokios yra ligos formos?
Lokali sklerodermija – būklė, kai imuninė sistema skatina fibroblastus gaminti per daug kolageno. Dėl to oda sustorėja, sukietėja, praranda elastingumą, o ilgainiui pažeistos vietos tampa blyškesnės, „dramblio kaulo“ atspalvio, blizgios, kartais su atrofija. Pažeidžiamos ribotos kūno sritys, todėl liga vadinama lokalia.
Gydytojai ligą apibūdina pagal tris požymius: išsidėstymą, fazę (uždegiminę, sklerozinę, dispigmentacijos ar atrofinę) ir gylį (oda, poodis, fascija, raumuo, kaulas). Pagrindinės formos:
- Ribota plokštelinė – dažniausia suaugusiųjų forma: viena ar kelios ovalios 1–20 cm dydžio plokštelės ne daugiau kaip dviejose kūno vietose, dažnai liemens srityje.
- Linijinė – dažniausia vaikų ir paauglių forma: juostos pavidalo pažeidimas išilgai galūnės, liemens ar veido, einantis Blaschko linijomis. Kaktos ir galvos odos linijinis pažeidimas vadinamas „kardo kirčio“ (en coup de sabre) forma; jai giminingas Parry ir Rombergo sindromas, kai nyksta vienos veido pusės poodis, raumenys ir kaulas.
- Išplitusi (generalizuota) – pažeidimai trijose ar daugiau kūno vietose: išsibarsčiusios plokštelės (neretai trynimosi vietose – ties diržu, liemenėlės juosta, kirkšnimis) arba itin reta pansklerotinė forma, kai sklerozė apjuosia didelius kūno plotus ir apima gilius audinius.
- Mišri – kelios formos vienu metu, pavyzdžiui, linijinė galūnėje ir plokštelinė liemenyje.
Bet kuri forma gali būti giluminė – apimti ne tik odą, bet ir poodį, fasciją, retai raumenis ar kaulą. Gilus pažeidimas laikomas sunkesnės ligos požymiu: oda atrodo įdubusi, „apelsino žievelės“ paviršiaus, o ties sąnariais riboja judesius.
Liga dažniausiai prasideda aktyvia faze – matoma rausva ar violetinė, į mėlynę panaši dėmė arba tokios spalvos pakraštėlis (uždegimo „aureolė“) aplink kietėjančią plokštelę. Vėliau pažeidimas baltėja, tampa kietas ir blizgus, o po mėnesių ar metų gali suplonėti (atrofuotis) ir pakeisti spalvą – dažniau patamsėja nei pašviesėja.
Kuo lokali sklerodermija skiriasi nuo sisteminės sklerozės?
| Požymis | Lokali sklerodermija (morfėja) | Sisteminė sklerozė |
|---|---|---|
| Pažeidimas | Ribotos odos plokštelės ar juostos, kartais gilesni audiniai po jomis | Difuzinis odos sukietėjimas, dažnai prasidedantis nuo pirštų |
| Pirštų sustandėjimas (sklerodaktilija) | Nebūna | Būdingas |
| Reino (Raynaud) fenomenas | Retai, tik kaip nespecifinis požymis | Dažnai pirmasis simptomas |
| Vidaus organai (plaučiai, širdis, inkstai, virškinamasis traktas) | Nepažeidžiami | Gali būti pažeisti |
| Sisteminei sklerozei specifiniai autoantikūnai | Nerandami | Dažnai randami |
| Nago volelio kapiliarų pokyčiai | Nebūna | Būdingi |
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli lokalios sklerodermijos priežastis nenustatyta. Manoma, kad svarbiausi yra imuninės sistemos disbalansas, smulkiųjų kraujagyslių pažeidimas ir suaktyvėję audinių randėjimo (fibrozės) procesai. Liga nėra paveldima, tačiau tam tikri genetiniai variantai didina polinkį, o iki 40 % sunkesnėmis formomis sergančių pacientų patys serga autoimuninėmis ligomis arba jų turi šeimoje.
Galimi provokuojantys veiksniai:
- Odos traumos, nudegimai, chirurginiai pjūviai, injekcijos, skiepai.
- Nuolatinis trynimasis – ties diržu, liemenėlės juosta, kirkšnimis.
- Spindulinis gydymas – židiniai gali atsirasti apšvitintose srityse.
- Vabzdžių įkandimai ar erkės įsisiurbimas; Laimo ligos sukėlėjo Borrelia vaidmuo tebėra ginčytinas ir nepaaiškina daugumos atvejų.
- Labai intensyvus fizinis krūvis.
Lokali sklerodermija dažniau pasitaiko sergantiesiems kitomis autoimuninėmis ligomis: skydliaukės ligomis, vitiligo, reumatoidiniu artritu, cukriniu diabetu ar vilklige. Liga nėra užkrečiama – ji neplinta nuo žmogaus žmogui.
Simptomai
Dažniausias požymis – ovalios ar netaisyklingos formos kietėjančios plokštelės su rausvai violetine aktyvia riba. Palaipsniui jos tampa kietos, blyškios, lyg „vaškinės“, gali blizgėti. Aplink pažeidimus kartais matyti pigmentacijos pokyčių: vidurys šviesesnis, pakraščiai tamsesni. Pažeistame plote išretėja ar išslenka plaukeliai, sumažėja ar išnyksta prakaitavimas, oda tampa sausesnė. Suėmus pirštais oda jaučiama kietesnė nei aplinkinė.
Kiti simptomai ir požymiai:
- Niežėjimas, tempimo ar veržimo jausmas aktyviuose židiniuose, kartais skausmas, dilgčiojimas ar tirpimas.
- Judesių apribojimas, jei pažeidimas yra ties sąnariu; ilgainiui gali susidaryti kontraktūrų.
- Plokštelės dažniausiai susidaro ant liemens (po krūtimis, ant nugaros ar pilvo), tačiau gali būti galūnėse ir veide.
- Veido ar galvos odos linijinė forma gali lemti veido asimetriją, negrįžtamą plaukų išslinkimą pažeistoje zonoje, dantų, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario ir akių uždegimo problemas.
- Vaikams linijinė forma ant galūnės gali paveikti augimą – galūnė tampa plonesnė ar trumpesnė, todėl ankstyvas gydymas ypač svarbus.
Iki 30 % sunkesne linijine ar išplitusia forma sergančių pacientų jaučia ir bendrų uždegimo požymių: nuovargį, sąnarių ar raumenų skausmą, rėmenį, retkarčiais Reino fenomeną ar akių sausumą. Tai bendri uždegimo požymiai, o ne organų pažeidimas: vidaus organų fibrozės, būdingos sisteminei sklerozei, lokali sklerodermija nesukelia.


Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į dermatologą, jei:
- Pastebite naujai atsiradusias, kietėjančias, spalvą keičiančias odos dėmes, kurios neišnyksta per kelias savaites.
- Plokštelės greitai didėja ar atsiranda vis naujų pažeidimų.
- Pažeidimas yra veide, ant kaklo, virš sąnarių arba vaikui ar paaugliui – bet kurioje kūno vietoje.
- Jaučiate skausmą, tempimą, judesių ribojimą ar funkcijos sutrikimą.
- Kyla abejonių, ar tai nėra kita liga – grybelinė infekcija, skleroatrofinė kerpligė (lichen sclerosus), hipertrofinis randas ar keloidas, blauzdų odos sukietėjimas dėl venų nepakankamumo (lipodermatosklerozė, žr. stazinis dermatitas).
Ankstyva konsultacija leidžia tiksliau nustatyti ligos aktyvumą ir parinkti gydymo planą. Greitesnė gydymo pradžia ypač svarbi sergant linijine forma ir vaikams, kad būtų išvengta ilgalaikių deformacijų ar augimo sutrikimų.
Diagnostika
Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis klinikiniu vaizdu ir anamneze, papildomų tyrimų prireikia ne visada. Kai diagnozė ar pažeidimo mastas neaiškūs, atliekama odos biopsija (mažo odos gabalėlio paėmimas taikant vietinę nejautrą): mikroskopu matyti sustorėjusį, sutankėjusį kolageną, išnykusias prakaito liaukas ir plaukų folikulus, uždegimo ląsteles. Histologinis tyrimas padeda atskirti lokalią sklerodermiją nuo panašiai atrodančių ligų.
Priklausomai nuo pažeidimo gylio ir vietos, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus:
- Kraujo tyrimus – uždegimo rodiklius (ENG, CRB), eozinofilų kiekį, antinuklearinius antikūnus (ANA titras gali būti padidėjęs, tačiau sisteminei sklerozei būdingų antikūnų nerandama), skydliaukės funkciją, o skaudant sąnarius – reumatoidinį faktorių.
- Odos ir poodžio ultragarsinį tyrimą – gyliui įvertinti ir dinamikai stebėti.
- Magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) – esant veido, galvos ar giliųjų audinių pažeidimams, taip pat kai linijinė forma kerta sąnarį.
iDerma dermatologai padeda nustatyti diagnozę, įvertinti ligos aktyvumą ir parengti individualų gydymo bei priežiūros planą. Konsultacijos galimos ir gyvai, ir nuotoliniu būdu: nuotolinė tinka pirminiam įvertinimui ir odos pokyčių dinamikai stebėti, o vaikų, veido ar sąnarį kertantys pažeidimai, biopsija, vaizdiniai tyrimai ir sisteminio gydymo kontrolė (su kraujo tyrimais) reikalauja apžiūros gyvai.
Gydymas
Lokali sklerodermija nėra visiškai išgydoma, tačiau daugeliu atvejų pavyksta sustabdyti jos aktyvumą, sumažinti simptomus ir pristabdyti progresavimą. Gydymo tikslas – nuslopinti aktyvų uždegimą, kol jis nepaliko negrįžtamų pokyčių. Pasirinkimas priklauso nuo formos, gylio, ploto, aktyvumo ir paciento amžiaus:
- Paviršinė ribota forma (lengva) – vietinė terapija: gydytojo paskirti uždegimą slopinantys kremai ar tepalai aktyviems židiniams, kartais su okliuzija (uždengimu). Prireikus – fototerapija.
- Paviršinė išplitusi arba suaugusiesiems prasidėjusi linijinė forma (vidutinė) – vietinė terapija derinama su fototerapija; jei to nepakanka, skiriama sisteminė terapija.
- Giluminė forma ir vaikystėje prasidėjusi linijinė forma (sunki) – sisteminė terapija: imuninę sistemą slopinantys preparatai, kartais derinami su trumpais hormoninių priemonių kursais, kuriuos skiria ir stebi specialistas. Gydymas paprastai trunka bent 2–4 metus, o atsinaujinimo rizikai sumažinti kartais 4–5 metus ir ilgiau, nes nutraukus anksti liga gali atsinaujinti.
Kiti gydymo elementai:
- Fototerapija – ultravioletiniai spinduliai slopina uždegimą ir minkština odą. Giliausiai skverbiasi UVA1 spinduliai, tinkami ir gilesniems pažeidimams, tačiau jie prieinami retai; siaurojo spektro UVB veikia tik paviršinius židinius, o PUVA (fotosensibilizuojanti priemonė ir UVA) – dar viena galimybė.
- Injekcijos į židinį – mažiems aktyviems židiniams, atlieka dermatologas.
- Kineziterapija ir ergoterapija – tempimo ir sąnarių judrumo pratimai padeda išsaugoti funkciją, kai pažeidimai yra virš sąnarių. Aktyvioje fazėje jie skiriami atsargiai ir be skausmo, nes mechaninė trauma gali palaikyti ligos aktyvumą.
- Odą minkštinančios priemonės – nuolatinis drėkinimas mažina tempimą, niežėjimą ir pleiskanojimą.
Kai liga pereina į nebeaktyvią fazę, galima svarstyti korekcines procedūras – pavyzdžiui, riebalinio audinio persodinimą įdubusioms vietoms užpildyti ar pigmentacijos korekciją (žr. hiperpigmentacija). Estetiniai sprendimai aptariami tik ligai nurimus.
Gydymo rezultatai geresni, kai pacientas dalyvauja procese: reguliariai atvyksta į kontrolinius vizitus, laikosi rekomendacijų, fiksuoja pažeidimų pokyčius nuotraukomis ir praneša gydytojui apie naujus simptomus. Ligos aktyvumą gydytojas vertina pagal paraudimą, odos storį ir naujų židinių atsiradimą, o liekamuosius pokyčius – pagal atrofiją ir pigmentacijos pokyčius.
Ligos eiga ir prognozė
Lokali sklerodermija gali tęstis metus – ji arba periodiškai atsinaujina ir nurimsta, arba lieka nuolat aktyvi. Lengvesnės formos paprastai nurimsta per 3–5 metus, o plokštelinė forma kartais nurimsta savaime. Atsinaujinimai galimi ir po sėkmingo gydymo, ypač kai liga prasidėjo vaikystėje, todėl sunkesnėms formoms sisteminis gydymas tęsiamas ilgai. Nurimus ligai gali likti odos spalvos, tekstūros ar kontūro pokyčių.
Priežiūra ir profilaktika
Nuosekli kasdienė priežiūra padeda apsaugoti odos barjerą, palaikyti elastingumą ir mažinti diskomfortą. Ką galite daryti patys:
- Drėkinimas – rinkitės riebias, bekvapes priemones, tepkite kelis kartus per dieną ir visada po maudynių.
- Švelnus prausimas – venkite karšto vandens ir agresyvių prausiklių; rinkitės švelnius, odos barjerą tausojančius prausiklius.
- Apsauga nuo saulės – naudokite plataus spektro apsaugos nuo saulės priemones, kad pažeistos vietos nepatamsėtų (použdegiminė hiperpigmentacija).
- Apsauga nuo traumų ir trynimosi – dėvėkite minkštus, neprigludusius drabužius, venkite ilgalaikio spaudimo ar dirginimo pažeistose vietose.
- Judrumo palaikymas – lengvi, skausmo nesukeliantys tempimo pratimai, ypač jei pažeidimas yra virš sąnario; prireikus – kineziterapeuto ar ergoterapeuto konsultacija.
- Gyvenimo būdas – subalansuota mityba, pakankamas miegas, streso valdymas; emocinei gerovei praverčia psichologinė pagalba ar pacientų bendruomenės.
- Stebėjimas – periodiškai fotografuokite pažeidimus tokiu pačiu apšvietimu ir iš to paties atstumo, kad kartu su gydytoju galėtumėte objektyviau įvertinti dinamiką.
Daugeliu atvejų liga laikui bėgant stabilizuojasi. Vis dėlto atsinaujinimai galimi, todėl reguliarios dermatologo apžiūros padeda laiku koreguoti priežiūrą ir gydymą. Jei pastebėjote kietėjančių ar spalvą keičiančių odos plotų, nelaukite – kreipkitės į dermatologą.
Nuotraukos šaltinis: Leith C. Jones (en.wikipedia), CC BY 3.0, via Wikimedia Commons.






