Niežai – tai dažna, užkrečiama ir labai nemaloni odos liga, kurią sukelia mikroskopinės erkutės. Ši būklė visiškai išgydoma: kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo greičiau pavyksta suvaldyti simptomus ir sustabdyti plitimą šeimoje ar kolektyve. Niežai neturi nieko bendra su „nešvara“ – užsikrėsti gali bet kas, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinės padėties ar gyvenimo įpročių.
Kas yra niežai?
Niežai (lot. scabies) – tai parazitinė odos infekcija, kurią sukelia žmogaus odoje parazituojančios erkutės Sarcoptes scabiei var. hominis. Patelės įsirausia į patį viršutinį odos sluoksnį, ten rausia plonas landas ir deda kiaušinėlius. Organizmas į parazitus ir jų produktus reaguoja stipria alergine ir uždegimine reakcija – dėl to atsiranda labai intensyvus, ypač naktimis sustiprėjantis niežėjimas ir būdingas bėrimas. Be gydymo niežai savaime nepraeina, o užkrėsti galima kitus artimą odos kontaktą turinčius žmones.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Niežai plinta pirmiausia per ilgalaikį artimą odos kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu, pavyzdžiui, gyvenant kartu, miegant vienoje lovoje, slaugant ar turint lytinius santykius. Nors rečiau, tačiau galima užsikrėsti ir per asmeninius daiktus – patalynę, rankšluosčius, drabužius, minkštus baldus. Erkutės už žmogaus kūno ribų paprastai išgyvena iki 2–3 parų, todėl aplinkos priežiūra svarbi, bet vien intensyvi higiena infekcijos neišgydo.
Dažniau užsikrėsti rizikuoja:
- artimi šeimos nariai, partneriai ir kambario draugai;
- kolektyvai, kur daug artimo kontakto: darželiai, internatai, globos namai, kareivinės, slaugos įstaigos;
- žmonės, kuriems tenka prižiūrėti ar slaugyti kitus;
- asmenys su nusilpusia imunine sistema (dėl lėtinių ligų, gydymo, senyvo amžiaus);
- kūdikių ir mažų vaikų šeimos.
Prausimasis ir namų valymas nepakeičia gydytojo paskirto antiparazitinio gydymo.




Simptomai
Pagrindinis niežų požymis – labai stiprus niežėjimas, ypač naktimis arba po šilto dušo. Taip pat atsiranda odos bėrimų, kurie gali atrodyti skirtingai, priklausomai nuo ligos stadijos ir individualios reakcijos:
- Erkučių landos (takeliai) – plonos, tiesios ar šiek tiek vingiuotos, pilkšvos ar odos spalvos linijos, dažniausiai tarpupirščiuose, ant dilbių, vidinėje riešų pusėje, ties alkūnėmis, pažastyse, aplink bambą, spenelius, sėdmenis ar lytinių organų srityje.
- Maži, labai niežtintys spuogeliai (papulės) – dažniausiai ant liemens, dilbių, šlaunų, sėdmenų. Kartais išryškėja paraudimas, mažos pūslelės, pleiskanojimas.
- Kasymosi žymės – dėl intensyvaus kasymo gali atsirasti žaizdelės, šašeliai, o kartais prisideda antrinė bakterinė infekcija.
- Monetos formos (numulinės) plokštelės ar plačiau išplitęs egzemos pobūdžio bėrimas – tai alerginė reakcija į parazitą, gali trukti ir po sėkmingo gydymo.
Kūdikiams ir mažiems vaikams bėrimai dažniau apima padus, delnus, kaklą ir galvos odą. Imuninei sistemai nusilpus gali išsivystyti plutiniai (norveginiai) niežai, kai oda pasidengia storomis plutomis, o ligos užkrečiamumas tampa ypač didelis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją kreipkitės, jei:
- jaučiate intensyvų, naktimis stiprėjantį niežėjimą ir matote būdingus bėrimus, ypač tarpupirščiuose, ant riešų, liemens, lytinių organų srityje;
- turėjote artimą odos kontaktą su asmeniu, kuriam patvirtinti niežai, arba gyvenate kartu;
- esate nėščia, žindote kūdikį ar esate vyresnio amžiaus – diagnostika ir gydymo parinkimas šiais atvejais reikalauja didesnio atsargumo;
- atsirado storų plutų, skausmingų žaizdelių, plintantis paraudimas ar karščiavimas – tokiu atveju neatidėliokite medicininės apžiūros;
- gydymas nepadeda arba simptomai sugrįžta po kelių savaičių – gali reikėti pakartotinio įvertinimo ir plano korekcijos.
Niežai be specifinio gydymo nepraeina, todėl svarbu nedelsti. Gydytojas įvertins bėrimą ir parinks gydymą.
Diagnostika
Patyręs dermatologas dažnai gali nustatyti niežus remdamasis klinikiniais požymiais ir pokalbiu apie simptomus bei artimus kontaktus. Esant poreikiui, atliekami papildomi tyrimai:
- Dermatoskopija – odos apžiūra specialiu padidinamuoju prietaisu, leidžiančiu pamatyti erkutes ir jų landas.
- Odos nuograndų mikroskopija – paimamas nedidelis odos mėginys iš įtartinos vietos ir tiriamas mikroskopu ieškant erkučių, kiaušinėlių ar išmatų granulių.
- Lipnios juostos testas ar kiti paprastesni metodai – padeda patvirtinti radinius.
Kartais tenka diferencijuoti niežus nuo kitų būklių: atopinio ar kontaktinio dermatito, dilgėlinės, vabzdžių įkandimų, utėlėtumo, mazginio niežulio.
Per dermatologo konsultaciją internetu galite pateikti simptomų aprašymą ir odos nuotraukas. Jei diagnozei patikslinti reikia dermatoskopijos ar odos mėginio, gydytojas rekomenduos apžiūrą gyvai.
Gydymas
Niežų gydymo tikslas – sunaikinti parazitus ant odos ir išvengti pakartotinio užsikrėtimo. Niežų gydymo planas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į amžių, sveikatos būklę, simptomų trukmę ir aplinkybes namuose.
Pagrindiniai principai:
- Vietinis antiparazitinis gydymas – gydytojo paskirtas preparatas tepamas ant visų nurodytų kūno vietų, ne vien ant bėrimų. Kuriuos plotus tepti, kiek laiko priemonę laikyti ir kada gydymą kartoti, priklauso nuo preparato ir paciento amžiaus. Laikykitės gydytojo nurodymų, ypač gydant kūdikius ir vaikus.
- Geriamas gydymas – prireikia tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, esant išplitusiems ar plutiniams niežams, kai vietinių priemonių nepakanka arba jų taikyti sudėtinga). Apie poreikį sprendžia gydytojas.
- Visų artimų kontaktų gydymas tuo pačiu metu – svarbu, kad tuo pačiu metu gydytųsi visi namiškiai ir kiti artimą odos kontaktą turėję žmonės, įskaitant lytinius partnerius, net jei simptomų dar nėra. Taip sumažinama pakartotinio užsikrėtimo rizika.
- Nagų priežiūra – nukirpkite nagus trumpai ir patepkite sritį po nagais, nes ten gali slėptis parazitai ir kiaušinėliai.
- Niežėjimo mažinimas ir odos barjero atkūrimas – gydytojas gali rekomenduoti niežėjimą mažinančias priemones ir emolientus. Niežėjimas gali išlikti ir po sėkmingo gydymo.
Po sėkmingo niežų gydymo niežėjimas gali tęstis kelias savaites. Jei atsiranda naujų niežų erkių takelių ar naujų spuogelių arba niežėjimas trunka ilgiau nei 2–4 savaites po gydymo, kreipkitės į gydytoją pakartotinai. Daugiau apie gydymą: CDC rekomendacijos.
Priežiūra ir profilaktika
Be specifinių vaistinių priemonių, labai svarbios kasdienės priemonės, padedančios greičiau pasveikti ir sustabdyti plitimą:
- Artimas kontaktas – venkite artimo odos kontakto ir lytinių santykių, kol baigsite gydymo kursą. Grįžimo į darbą, mokyklą ar darželį laiką suderinkite su gydytoju.
- Drabužių ir patalynės apdorojimas – pirmąją gydymo dieną išskalbkite per ankstesnes 3–4 dienas naudotus drabužius, patalynę ir rankšluosčius ne žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje, jei audinys tam tinkamas, ir, jei įmanoma, džiovinkite karštu režimu. Alternatyva – cheminis valymas.
- Neskalbiami daiktai – daiktus, kurių negalima skalbti ar valyti cheminiu būdu, laikykite sandariai uždarytame plastikiniame maiše bent 72 valandas, prireikus iki savaitės. Vien vėdinimas ar siurbimas to nepakeičia.
- Namų švara – išsiurbkite čiužinius, kilimus, minkštus baldus; išplaukite dažnai liečiamus paviršius. Purškalų su insekticidais naudoti nereikia.
- Asmeninės higienos priemonės – naudokite atskirus rankšluosčius ir patalynę, miegokite atskirai, kol baigsite gydymo kursą.
- Odos priežiūra – rinkitės švelnius prausiklius, reguliariai tepkite minkštiklius, vengkite agresyvaus šveitimo ir karštų vonių, kurios gali suintensyvinti niežėjimą.
- Gyvūnai – žmogaus niežų sukėlėjas prisitaikęs gyventi žmogaus odoje; naminiai gyvūnai paprastai nėra infekcijos šaltinis ir jų gydyti nereikia, nebent veterinaras nustatė kitokias gyvūnų erkes.
Nuotraukos šaltinis: Alan R Walker, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons.






