Rožinė dedervinė (lot. pityriasis rosea) – dažnas, savaime praeinantis odos bėrimas, kuris prasideda viena didesne ovalia pleiskanojančia dėme, o po 1–2 savaičių išplinta smulkesnėmis rausvomis dėmelėmis ant liemens. Ji neužkrečiama, nepavojinga ir dažniausiai išnyksta per 6–8 savaites be gydymo. Svarbiausia ją atpažinti, nes rožinė dedervinė dažnai painiojama su grybeline dedervine, psoriaze ar egzema, kurioms reikia visai kitokio gydymo.
Kas serga rožine dedervine?
DermNet duomenimis, rožine dedervine kasmet suserga 0,5–2 % žmonių. Dažniausiai ji pasireiškia paaugliams ir jauniems suaugusiesiems nuo 10 iki 35 metų, kiek dažniau moterims, tačiau gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Susirgimų daugėja pavasarį ir rudenį, kartais suserga keli tos pačios šeimos nariai ar klasės draugai, bet tikimybė užsikrėsti nuo kito žmogaus yra labai maža. Rožinė dedervinė nėra lytiškai plintanti infekcija ir nerodo susilpnėjusio imuniteto – dauguma sergančiųjų yra sveiki žmonės.
Priežastys
Tiksli priežastis nežinoma. Labiausiai pagrįsta hipotezė – 6 ir 7 tipo žmogaus herpesvirusų (HHV-6/7), kuriais beveik visi užsikrečiame vaikystėje, reaktyvacija organizme. Iki 69 % sergančiųjų prieš bėrimą jaučia į peršalimą panašius negalavimus. Į rožinę dedervinę panašų bėrimą gali sukelti ir kai kurie preparatai (dalis kraujospūdį mažinančių, uždegimą slopinančių ir priešgrybelinių preparatų) bei skiepai; toks bėrimas gali trukti ilgiau ir labiau niežti, todėl gydytojui būtina pasakyti apie visus pastaruoju metu vartotus preparatus ir atliktus skiepus.


Simptomai: kaip atrodo rožinė dedervinė
Liga pereina kelis etapus, todėl pirmomis dienomis ją atpažinti sunkiausia.
- Prodromas. Kelias dienas gali skaudėti gerklę, varginti nuovargis, galvos skausmas, šiek tiek pakilusi temperatūra. Daliai žmonių šio etapo nebūna.
- Motininė dėmė (plokštelė). Pirmiausia atsiranda viena 2–5 cm (kartais iki 10 cm) skersmens ovali, kiek iškilusi rausva ar lašišos spalvos dėmė, dažniausiai ant krūtinės, pilvo ar nugaros, rečiau ant kaklo, žasto ar šlaunies. Jos kraštu driekiasi plonas, į vidų nukreiptas pleiskanų apvadas – vadinamoji apykaklėlė. Tamsesnėje odoje dėmė būna pilkšva, violetinė ar ruda. Kartais motininių dėmių būna dvi ar daugiau, o kartais jų nebūna visai.
- Išplitęs bėrimas. Po 5–15 dienų (kartais tik po kelių savaičių) ant krūtinės, nugaros, pilvo, rečiau žastų ir šlaunų iškyla dešimtys mažesnių ovalių dėmelių. Jų ilgoji ašis eina išilgai odos linijų, todėl ant nugaros bėrimas primena eglutės šakas. Dėmelės sausos, su smulkiu pleiskanų apvadu palei kraštą, kai kurios būna žiedo formos. Bėrimas plinta bangomis, todėl kelias savaites gali atrodyti, kad liga sunkėja.
- Nykimas. Dėmelės blanksta ir išnyksta; dalis žmonių dar kelis mėnesius jų vietoje mato šviesesnes ar tamsesnes dėmes – tai ne randai, jos išnyksta savaime.
Niežulys vargina iki ketvirtadalio sergančiųjų – nuo vos juntamo iki stipraus; jis sustiprėja sukaitus, po karšto dušo ar sporto. Veidas, delnai, padai ir plaukuotoji galvos dalis paprastai lieka nepažeisti – bėrimas šiose vietose verčia suabejoti diagnoze. Bendra savijauta bėrimo metu gera.
Netipinės formos
Ne visi atvejai atitinka klasikinį vaizdą:
- Inversinė forma – bėrimas daugiausia pažastyse, kirkšnyse, kartais ant veido ir kaklo, o liemuo beveik nepažeistas; dažnesnė mažiems vaikams ir tamsesnės odos žmonėms.
- Papulinė (smulkių iškilimų) forma – ypač vaikams.
- Vezikulinė (su pūslelėmis), taikinio formos ar su smulkiomis kraujosruvomis – retos formos, jas reikia atskirti nuo daugiaformės eritemos ir preparatų sukeltų bėrimų.
- Vien motininė dėmė be išplitusio bėrimo arba, priešingai, susiliejančios didelės plokštelės.
- Burnos gleivinės pažeidimas – retai burnoje atsiranda dėmelių ar opelių; jos išnyksta kartu su odos bėrimu.
- Užsitęsusi eiga – ilgiau nei 3 mėnesius.
Kiek trunka rožinė dedervinė?
Paaugliams ir suaugusiesiems bėrimas paprastai trunka 6–8 savaites (DermNet nurodo 6–10 savaičių), retais atvejais – kelis mėnesius. Vaikams bėrimas dažnai išnyksta greičiau: Amerikos dermatologų akademijos (AAD) duomenimis, dažnai per maždaug 16 dienų. Pigmentacijos pokyčiai bėrimo vietose gali išlikti 6–12 mėnesių, ypač tamsesnėje odoje. Pakartotinai suserga tik 2–3 % žmonių.
Dedervinė ar grybelis? Su kuo galima supainioti
Lietuviškai „dedervine“ vadinamos kelios visiškai skirtingos ligos, todėl žodis dažnai klaidina. Grybelinė dedervinė (lot. tinea corporis) yra užkrečiama grybelinė infekcija, gydoma priešgrybelinėmis priemonėmis, o rožinė dedervinė – neužkrečiama, greičiausiai virusinės kilmės reakcija, kuriai priešgrybeliniai kremai nepadeda. Ligos, su kuriomis ji painiojama dažniausiai:
| Liga | Kaip atskirti nuo rožinės dedervinės |
|---|---|
| Grybelinė dedervinė (odos grybelis) | Vienas ar keli lėtai didėjantys žiedai su ryškiu, iškilusiu, pleiskanojančiu kraštu ir šviesėjančiu centru; dažnai po kontakto su gyvūnu; patvirtinama odos nuograndų mikroskopija. Motininė dėmė atrodo labai panašiai, todėl kilus abejonių pradžioje atliekamas tyrimas dėl grybelio. |
| Įvairiaspalvė dedervinė | Smulkios rusvos ar šviesesnės, vos pleiskanojančios dėmelės ant krūtinės, nugaros ir pečių, be motininės dėmės, beveik neniežti, kartojasi vasarą. |
| Baltoji dedervinė | Blyškios, neryškių ribų dėmės ant vaikų veido ir žastų, susijusios su sausa, atopine oda. |
| Lašelinė psoriazė | Smulkūs raudoni „lašeliai“ su storesnėmis sidabrinėmis pleiskanomis, dažnai po anginos; nesivysto iš motininės dėmės. |
| Monetinė (diskoidinė) egzema, atopinis ar kontaktinis dermatitas | Labai niežtinčios, šlapiuojančios ar sausos apvalios plokštelės, dažniausiai ant galūnių; nėra eglutės išsidėstymo. |
| Seborėjinis dermatitas | Riebios gelsvos pleiskanos krūtinės viduryje, tarp menčių, galvos odoje ir veide; lėtinė, banguojanti eiga. |
| Antrinis sifilis | Neniežtintis rusvas bėrimas, kuris apima ir delnus bei padus, kartu padidėję limfmazgiai, gleivinių pažeidimai; atmetamas kraujo tyrimu, kuris skiriamas, kai bėrimas netipinis. |
| Preparatų ar skiepų sukeltas bėrimas | Prasideda pradėjus vartoti naują preparatą, dažnai be motininės dėmės, labiau niežti ir trunka ilgiau; praeina nutraukus preparato vartojimą. |
Diagnostika
Specialaus tyrimo rožinei dedervinei nėra – diagnozė nustatoma pagal būdingą istoriją: motininė dėmė, po jos eglutės formos bėrimas ant liemens, apykaklėlės tipo pleiskanojimas. Dermatologai remiasi klinikiniais kriterijais (ovalios dėmės, pleiskanų apvadas bent dviejose iš jų, išsidėstymas ant liemens išilgai odos linijų, motininė dėmė bent 2 dienomis anksčiau už kitas). Tyrimai skiriami kilus abejonių:
- odos nuograndų tyrimas dėl grybelio – kai matoma viena ar kelios žiedo formos dėmės;
- kraujo tyrimas dėl sifilio – kai bėrimas apima delnus ir padus, neniežti arba yra kitų netipinių požymių;
- odos biopsija – kai bėrimas netipinis arba trunka ilgiau nei du mėnesius; mikroskopu matomas poūmis dermatitas, o gausūs eozinofilai rodo preparato sukeltą bėrimą;
- tyrimai dėl HHV-6/7 neatliekami – virusą turi beveik visi, o tyrimas diagnozės nepatikslina.
Tipišką rožinę dedervinę dermatologas dažnai atpažįsta ir iš kokybiškų nuotraukų: nuotolinės konsultacijos metu nufotografuokite motininę dėmę iš arti, o visą nugarą ir krūtinę – iš toliau, kad matytųsi išsidėstymas. Jei gydytojui kils abejonių, jis nurodys, kurį tyrimą reikia atlikti klinikoje.
Rožinė dedervinė nėštumo metu
Nėštumo metu rožinė dedervinė reikalauja daugiau dėmesio. DermNet ir NHS duomenimis, susirgus per pirmąsias 15 nėštumo savaičių aprašyta persileidimo ir priešlaikinio gimdymo atvejų, nors ne visi tyrimai šį ryšį patvirtina. Todėl nėščiajai atsiradus naujam bėrimui NHS pataria tą pačią dieną susisiekti su akušere ar gydytoju: diagnozė turi būti patvirtinta, o nėštumas gali būti stebimas atidžiau. Gydymas nėštumo metu parenkamas tik kartu su gydytoju.
Gydymas
Daugumai žmonių gydymo nereikia, nes bėrimas išnyksta pats. Gydoma tada, kai niežti, bėrimas labai išplitęs ar užsitęsęs.
- Odos priežiūra: bekvapis emolientas kelis kartus per dieną; prausimasis drungnu vandeniu be muilo ir dušo želė (vietoj jų – muilo pakaitalas ar prausimosi aliejus); laisvi medvilniniai drabužiai; karštų dušų, pirties, prakaitavimo ir šveitimo vengimas, nes karštis ir trintis stiprina niežulį.
- Niežuliui: raminantys, vėsinantys losjonai, geriamieji antihistamininiai preparatai; stipresniam niežuliui dermatologas trumpu kursu skiria vidutinio stiprumo hormoninį (gliukokortikoidų) kremą. Geriamųjų gliukokortikoidų įprastai neskiriama.
- Išplitusiam ar užsitęsusiam bėrimui: siaurojo spektro UVB fototerapija kelis kartus per savaitę 3–4 savaites mažina ir niežulį, ir bėrimą; saikingas buvimas saulėje be nudegimo taip pat gali padėti.
- Sunkiais atvejais dermatologas gali skirti savaitės trukmės priešvirusinių preparatų kursą: kai kuriuose tyrimuose jis pagreitino bėrimo nykimą, ypač pradėtas pirmąją savaitę, nors įrodymų kol kas nedaug. Antibiotikų, kadaise siūlytų šiai ligai, nauda neįrodyta.
- Burnos pažeidimai praeina kartu su odos bėrimu, specialaus gydymo paprastai nereikia.
- Po bėrimo likusios dėmės išnyksta savaime per 6–12 mėnesių; saugokite jas nuo saulės, kad netamsėtų (plačiau – apie použdegiminę hiperpigmentaciją).
Ko nedaryti: netepti priešgrybelinių kremų „dėl visa ko“ – rožinei dedervinei jie nepadeda, o grybelio diagnozę vėliau tik apsunkina; nešveisti ir nekasyti dėmių; nevartoti antibiotikų savo nuožiūra.
Rožinė dedervinė vaikams
Vaikams liga dažnai atrodo netipiškai: bėrimas gali būti ant veido, galvos odoje, pažastyse ir kirkšnyse, dėmelės smulkesnės ir labiau iškilusios. Vaikams ji praeina greičiau nei suaugusiesiems. Vaiko nereikia palikti namuose: jis gali eiti į darželį ar mokyklą ir užsiimti įprasta veikla, tik verta vengti karšto vandens ir šiurkščių audinių. Jei abejojate, ar tai rožinė dedervinė, grybelis ar vėjaraupiai, bėrimą gali įvertinti vaikų dermatologas.
Kada kreiptis į gydytoją
- Tą pačią dieną – jei nėštumo metu atsirado naujas bėrimas; jei bėrimą lydi aukšta temperatūra, skausmingos pūslės, burnos ar lytinių organų opos, taikinio formos dėmės ar sparčiai blogėjanti savijauta – tai gali būti ne rožinė dedervinė, o rimtesnė reakcija.
- Per artimiausias dienas – jei bėrimas apima delnus, padus ar veidą, labai niežti, atsirado pradėjus vartoti naują preparatą arba nesate tikri, ar tai ne grybelis: priešgrybelinį gydymą verta pradėti tik patvirtinus diagnozę.
- Pakartotinai – jei niežulys nemažėja po 2 mėnesių arba bėrimas neišnyko per 3 mėnesius: tada reikia tyrimų, galbūt biopsijos, ir kitokio gydymo plano.
Tipišką bėrimą – motininę dėmę ir eglutės formos dėmeles ant liemens – iDerma dermatologas gali įvertinti nuotoliniu būdu pagal nuotraukas ir aprašymą: užsiregistruokite konsultacijai, nurodykite, kada atsirado pirmoji dėmė, ar prieš tai sirgote, kokius preparatus vartojate ir ar laukiatės kūdikio. Gydytojas įvertins, ar vaizdas būdingas rožinei dedervinei, paaiškins, kaip malšinti niežulį, ir pasakys, ar reikia atlikti tyrimą dėl grybelio klinikoje. Jei bėrimą lydi karščiavimas, skausmingos pūslės ar opos, tą pačią dieną kreipkitės į gydytoją tiesiogiai.






