Odos LigosDilgėlinė: kaip atrodo, priežastys, rūšys ir gydymas

Dilgėlinė: kaip atrodo, priežastys, rūšys ir gydymas

Stambūs paraudę pūslelinės pobūdžio iškilimai – ūminės spontaninės dilgėlinės požymiai

Dilgėlinė (urtikarija) – tai staigi odos reakcija, kai atsiranda niežtinčios, paraudusios arba odos spalvos iškilusios pūkšlės. Kiekviena pūkšlė paprastai išnyksta per 24 valandas nepalikdama žymės, bet tuo pačiu metu gali rastis naujų kitose vietose. „DermNet“ duomenimis, bent vieną ūminės dilgėlinės epizodą per gyvenimą patiria kas penktas žmogus – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Dilgėlinė nėra užkrečiama.

Dažniausia forma yra ūminė spontaninė dilgėlinė: ji trunka trumpiau nei 6 savaites ir dažnai praeina per kelias valandas ar dienas. Jei pūkšlės kartojasi 6 savaites ar ilgiau, kalbama apie lėtinę dilgėlinę. Nors dilgėlinė dažnai siejama su alergija, jos priežastys gali būti labai įvairios: infekcijos, fiziniai veiksniai (šaltis, spaudimas, prakaitas), tam tikri preparatai ar stresas.

Kaip atrodo dilgėlinė?

Pagrindinis dilgėlinės požymis yra pūkšlės. Jos:

  • yra rausvos arba odos spalvos, aiškių ribų, nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų dydžio, dažnai susilieja į didesnius plotus;
  • labai niežti, kartais peršti ar degina;
  • atsiranda ir išnyksta per kelias minutes ar valandas (viena pūkšlė laikosi ne ilgiau kaip 24 val.), o naujos gali rastis bet kurioje kūno vietoje;
  • nepalieka nei randų, nei pigmentinių dėmių.

Tamsesnės odos žmonėms paraudimas gali būti mažiau pastebimas, todėl labiau matomas pats odos iškilimas (NHS).

Maždaug 4 iš 10 sergančiųjų kartu su pūkšlėmis pasireiškia ir angioedema: gilesnis odos ir poodžio paburkimas aplink akis, lūpas, ausis, ant rankų, pėdų, kartais lytinių organų srityje. Angioedemos vietoje dažniau juntamas skausmas ar spaudimas, o ne niežėjimas; ji gali laikytis iki 72 valandų. Kai kuriems žmonėms angioedema atsiranda ir be pūkšlių.

Dilgėlinės rūšys

Dilgėlinė skirstoma pagal trukmę ir pagal tai, ar pūkšles sukelia konkretus fizinis veiksnys.

  • Ūminė spontaninė dilgėlinė trunka trumpiau nei 6 savaites. Tai dažniausia forma; vaikams ją dažniausiai išprovokuoja virusinė infekcija.
  • Lėtinė spontaninė dilgėlinė: pūkšlės ar angioedema kartojasi 6 savaites ar ilgiau be aiškaus išorinio veiksnio. Dažnai turi autoimuninį pagrindą ir gali tęstis 1–5 metus.
  • Lėtinė indukuojamoji dilgėlinė: pūkšles sukelia konkretus fizinis veiksnys. Dažniausi yra odos brūkštelėjimas ar aptempti drabužiai (dermografizmas) ir fizinis krūvis, prakaitas ar susijaudinimas (cholinerginė dilgėlinė). Retesni variantai: šalčio dilgėlinė, karščio, ilgalaikio spaudimo (pvz., diržo ar kuprinės dirželio), saulės, vibracijos, vandens ar kontaktinė dilgėlinė, kai pūkšlės atsiranda tik ten, kur odą palietė tam tikra medžiaga. Pūkšlės paprastai pasirodo per kelias minutes po veiksnio ir išnyksta per 1–2 valandas; išimtis – spaudimo dilgėlinė, kai paburkimas atsiranda tik po kelių valandų ir laikosi ilgiau.

Lėtine dilgėline bet kuriuo metu serga apie 0,5–1 % žmonių. Moterys ja serga beveik dvigubai dažniau nei vyrai, o liga dažniausiai prasideda 20–40 metų amžiuje („DermNet“).

Priežastys ir rizikos veiksniai

Pūkšlės atsiranda, kai odos putliosios ląstelės išskiria histaminą ir kitas uždegimą skatinančias medžiagas: išsiplečia smulkios kraujagyslės, o skystis iš jų patenka į aplinkinius audinius. Kas tai sukelia, nustatyti pavyksta ne visada: net nuodugniai ištyrus daliai pacientų priežastis lieka neaiški. Dažniausi veiksniai:

  • Infekcijos. Tai dažniausia ūminės dilgėlinės priežastis vaikams (viršutinių kvėpavimo takų virusai, net ir be karščiavimo). Suaugusiesiems ją gali išprovokuoti ir bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, danties pūlinys ar sinusitas. Bėrimas gali atsirasti tiek ligos pradžioje, tiek sveikstant.
  • Maisto alergija. Dažniausiai kalti pienas, kiaušiniai, žemės riešutai ir jūros gėrybės. Tikra maisto alergija pasireiškia per kelias minutes ar iki poros valandų po valgio. Maisto priedai (dažikliai, konservantai) gali sustiprinti lėtinę dilgėlinę, nors tai nėra tikra alergija.
  • Gydymo priemonės. Kai kurios antibakterinės, skausmą ir uždegimą mažinančios bei kraujospūdį reguliuojančios priemonės gali sukelti pūkšles ar angioedemą. Jei pastebėjote ryšį su konkrečiu preparatu, nenutraukite jo vartojimo savarankiškai, o aptarkite tai su gydytoju.
  • Vabzdžių įgėlimai. Bičių, vapsvų ar kitų vabzdžių įgėlimas jautriems žmonėms gali sukelti išplitusią dilgėlinę.
  • Fiziniai veiksniai: šaltis, karštis, saulė, spaudimas, vibracija, intensyvus prakaitavimas, vanduo.
  • Autoimuninis mechanizmas. Esant lėtinei spontaninei dilgėlinei, imuninė sistema gamina antikūnus, kurie aktyvina pačias putliąsias ląsteles. Lėtinė spontaninė dilgėlinė dažniau siejama su autoimuninėmis skydliaukės ligomis, celiakija ir vitiligo.
  • Kiti veiksniai: alkoholis, aštrus maistas, karštis, aptempti drabužiai, stresas ir nuovargis, hormonų svyravimai. Jie dažniau sustiprina jau esančią dilgėlinę nei sukelia ją patys.

Rizika didesnė, jei sergate alerginėmis ligomis (atopiniu dermatitu, alerginiu rinitu, astma), jau esate turėję dilgėlinės epizodų, neseniai persirgote infekcija arba turite autoimuninę ligą. Vis dėlto dilgėlinė gali ištikti ir žmogų, kuris niekada neturėjo jokios alergijos.

Simptomai

Dilgėlinės simptomai apsiriboja oda: niežtinčios pūkšlės, kurios keičia vietą, ir daliai sergančiųjų angioedema. Karščiavimas, sąnarių skausmai ar bendras silpnumas dilgėlinei nebūdingi; jei jie atsiranda, gydytojas ieško kitos priežasties, pavyzdžiui, infekcijos, vaskulito ar reakcijos į preparatą.

Jei kartu atsiranda švokštimas, dusulys, užkimęs balsas, rijimo sunkumas, galvos svaigimas ar alpimas, pykinimas ar pilvo skausmai, tai gali būti sunkios sisteminės reakcijos požymiai, reikalaujantys skubios pagalbos.

Kada kreiptis į gydytoją?

Skambinkite 112 arba vykite į skubiosios pagalbos skyrių, jei kartu su pūkšlėmis atsiranda:

  • lūpų, liežuvio ar gerklės tinimas, užkimęs balsas, rijimo sunkumas;
  • švokštimas, dusulys ar spaudimas krūtinėje;
  • galvos svaigimas, silpnumas, alpimas, stiprus pilvo skausmas ar vėmimas.

Tai gali būti anafilaksijos, sunkios visą organizmą apimančios alerginės reakcijos, požymiai, ir kiekviena minutė svarbi.

Neskubiai, bet būtinai kreipkitės į gydytoją, jei:

  • pūkšlės kartojasi ilgiau nei kelias savaites arba artėja prie 6 savaičių ribos;
  • niežėjimo nepavyksta suvaldyti vėsinimu ir namų priemonėmis;
  • epizodas prasidėjo pradėjus vartoti naują preparatą ar po vabzdžio įgėlimo;
  • pavienė pūkšlė laikosi ilgiau nei 24 valandas, yra skausminga ar palieka mėlynę. Tai gali būti ne dilgėlinė, o urtikarinis vaskulitas, kuriam reikia kitokio ištyrimo;
  • dilgėlinė kartojasi vaikui, nėščiajai ar lėtinėmis ligomis sergančiam žmogui.

Diagnostika

Dilgėlinės diagnozė nustatoma pagal ligos istoriją ir odos apžiūrą. Gydytojui svarbu, kiek laiko laikosi pavienė pūkšlė, ar yra angioedema, kas vyko prieš epizodą (infekcija, naujas preparatas, maistas, šaltis, sportas). Esant tipinei trumpai trunkančiai ūminei dilgėlinei jokių tyrimų paprastai nereikia.

Tyrimai svarstomi, kai dilgėlinė kartojasi 6 savaites ar ilgiau arba įtariama konkreti priežastis:

  • Kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, uždegimo rodikliai, skydliaukės funkcija ir antikūnai, esant simptomams – infekcijų paieška.
  • Provokaciniai mėginiai: ledo kubelio mėginys įtariant šalčio dilgėlinę, odos brūkštelėjimas (dermografizmas), fizinio krūvio ar spaudimo mėginiai. Pūkšlės paprastai atsiranda per kelias minutes, tik spaudimo dilgėlinės atveju reakcijos tenka laukti kelias valandas.
  • Alergologiniai tyrimai: tik tada, kai ligos istorija aiškiai rodo ryšį su konkrečiu maistu ar preparatu. Esant lėtinei spontaninei dilgėlinei, išplėstiniai alergologiniai tyrimai paprastai neinformatyvūs.
  • Simptomų dienoraštis: pūkšlių skaičius ir niežėjimo stiprumas per parą, sumuojamas per savaitę (vadinamasis UAS7 balas), padeda įvertinti ligos aktyvumą ir gydymo veiksmingumą.
  • Odos biopsija: retai, jei pūkšlės laikosi ilgiau nei 24 val. ir įtariamas vaskulitas.

Jei angioedema kartojasi be pūkšlių, gydytojas paklaus apie vartojamas kraujospūdį mažinančias priemones ir gali skirti komplemento sistemos (C4, C1 inhibitoriaus) tyrimus paveldimai angioedemai paneigti.

iDerma dermatologai įvertina klinikinį vaizdą, padeda atskirti dilgėlinę nuo kitų bėrimų ir skiria tyrimus tik tada, kai jie iš tiesų reikalingi. Konsultacijos vyksta ir nuotoliniu būdu.

Gydymas

Gydymo tikslas – kuo greičiau numalšinti niežėjimą, sumažinti pūkšles bei paburkimą ir, jei įmanoma, pašalinti priežastį. Planas priklauso nuo amžiaus, dilgėlinės formos ir gretutinių ligų.

  • Pašalinkite provokuojantį veiksnį, jei jis žinomas: pasitarę su gydytoju nutraukite įtariamo preparato vartojimą, venkite maisto, kuris sukėlė reakciją, gydykite infekciją.
  • Antihistamininės priemonės yra pagrindinis visų dilgėlinės formų gydymas vaikams ir suaugusiesiems. Šiuolaikiniai (antros kartos) preparatai paprastai nesukelia mieguistumo ir vartojami kasdien, o ne tik atsiradus pūkšlėms. Senesnės kartos mieguistumą sukeliančios priemonės dilgėlinei nebėra rekomenduojamos. Jei įprasta paros norma nepadeda, gydytojas gali keisti vartojimo režimą ir skirti iki keturių kartų didesnę paros normą. Tai įprasta lėtinės dilgėlinės gydymo praktika, tačiau tik prižiūrint specialistui.
  • Trumpas geriamųjų hormoninių priemonių (gliukokortikoidų) kursas (4–5 dienos) gali būti skiriamas esant sunkiai ūminei dilgėlinei su angioedema. Ilgalaikiam gydymui jis netinka. Tai ne tie patys preparatai, kaip skausmą ir uždegimą malšinančios priemonės, kurios dilgėlinę gali sustiprinti.
  • Biologinis gydymas: injekcijos, blokuojančios IgE antikūnus, skiriamos lėtinei spontaninei dilgėlinei, kuri nereaguoja net į didesnę antihistamininių priemonių paros normą (taip nutinka maždaug trečdaliui pacientų). Gydymas tęsiamas, kol pasiekiama remisija.
  • Vėsinimas ir odos priežiūra: vėsūs kompresai, trumpas vėsus dušas, kvapiklių neturintis drėkiklis po prausimosi, laisva, orui laidi apranga.
  • Skubi pagalba. Esant anafilaksijos požymiams, skambinkite 112: gydymas skiriamas nedelsiant skubiosios pagalbos skyriuje. Žmonėms, patyrusiems sunkią reakciją, gydytojas paskiria skubiosios pagalbos autoinjektorių, kurį reikia visada turėti su savimi.

Nėštumo ir žindymo metu bet koks gydymas derinamas su gydytoju: nėra duomenų, kad antros kartos antihistamininės priemonės sukeltų apsigimimų, tačiau be aiškaus poreikio jos nevartojamos („DermNet“).

Lėtinė dilgėlinė: ką svarbu žinoti

Lėtinė dilgėlinė nėra pavojinga gyvybei, bet labai vargina: trikdo miegą, darbą ir nuotaiką. Keli dalykai, kuriuos verta žinoti:

  • Du trečdaliai lėtinės dilgėlinės atvejų yra spontaniniai, be išorinio veiksnio. Plačios tyrimų programos ieškant paslėptos alergijos dažniausiai nieko neduoda; svarbesnis yra nuolatinis, o ne epizodinis gydymas.
  • Liga paprastai trunka 1–5 metus ir dažniausiai praeina savaime, net jei priežastis taip ir nenustatoma.
  • Pūkšles sustiprina karštis, aptempti drabužiai, virusinės infekcijos, alkoholis ir kai kurios skausmą malšinančios priemonės, todėl jų vengimas palengvina eigą.
  • Bent dešimtadaliui sergančiųjų randama skydliaukės antikūnų, todėl verta pasitikrinti skydliaukės funkciją.

Priežiūra ir profilaktika

Visiškai išvengti dilgėlinės epizodų pavyksta ne visada, tačiau šios priemonės padeda, kad epizodai kartotųsi rečiau ir būtų lengvesni:

  • Venkite žinomų provokuojančių veiksnių. Jei pastebėjote ryšį su konkrečiu maistu, gėrimu, preparatu ar veikla, aptarkite su gydytoju, ar ir kaip jo reikėtų vengti.
  • Veskite simptomų dienoraštį. Užsirašykite, ką valgėte, ką vartojote ir ką veikėte prieš epizodą. Tai padeda pastebėti dėsningumus.
  • Rinkitės švelnią odos priežiūrą. Kvapiklių neturintys prausikliai ir emolientai, apsauga nuo šalčio ir saulės, ne per karštos vonios.
  • Valdykite stresą ir miegokite pakankamai. Stresas gali sustiprinti niežėjimą ir bėrimą.
  • Atsižvelkite į fizinius veiksnius. Jei reaguojate į šaltį, venkite staigaus atšalimo; jei į karštį ar prakaitavimą, rinkitės lengvą aprangą ir darykite pertraukas sportuojant.
  • Naujus preparatus pradėkite vartoti pasitarę su gydytoju, ypač jei anksčiau turėjote reakcijų.

Jei pūkšlės tipinės, o kvėpavimo ar rijimo sutrikimų nėra, iDerma dermatologas gali įvertinti bėrimą nuotolinės konsultacijos metu pagal nuotraukas ir aprašymą, parinkti gydymą ir pasakyti, ar reikia tyrimų. Atsiradus veido, lūpų ar gerklės tinimui, dusuliui ar silpnumui, nelaukite konsultacijos ir skambinkite 112.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra dilgėlinė?
Dilgėlinė (urtikarija) – tai staigi odos reakcija, pasireiškianti niežtinčiomis, paraudusiomis ar odos spalvos iškilusiomis pūkšlėmis. Pavienė pūkšlė paprastai išnyksta per 24 valandas nepalikdama randų. Jei epizodas trunka trumpiau nei 6 savaites, tai ūminė dilgėlinė, jei ilgiau – lėtinė. Dilgėlinė nėra užkrečiama ir gali ištikti bet kurio amžiaus žmogų.
Ar dilgėlinė visada reiškia alergiją?
Ne. Alergija (maistui, preparatams, vabzdžių nuodams) yra tik viena iš priežasčių. Vaikams ūminę dilgėlinę dažniausiai sukelia virusinė infekcija, o lėtinė spontaninė dilgėlinė dažnai turi autoimuninį pagrindą. Pūkšles gali sukelti ir fiziniai veiksniai: šaltis, spaudimas, prakaitas, saulė. Daliai pacientų konkrečios priežasties nustatyti nepavyksta net nuodugniai ištyrus.
Kiek laiko trunka dilgėlinė?
Pavienė pūkšlė laikosi nuo kelių minučių iki 24 valandų, angioedema – iki 72 valandų. Ūminės dilgėlinės epizodas dažniausiai praeina per kelias valandas ar dienas, pagal apibrėžimą jis trunka trumpiau nei 6 savaites. Lėtinė dilgėlinė kartojasi 6 savaites ar ilgiau ir paprastai trunka 1–5 metus, bet dauguma atvejų ilgainiui praeina savaime.
Kuo skiriasi dilgėlinė ir angioedema?
Dilgėlinė – tai paviršinės niežtinčios pūkšlės, kurios išlieka iki 24 valandų. Angioedema – gilesnis odos ir poodžio paburkimas, dažniausiai aplink akis, lūpas ar ant rankų; jo vietoje dažniau juntamas skausmas ar spaudimas, o ne niežėjimas; jis gali išlikti iki 72 valandų. Abi būklės maždaug 4 iš 10 pacientų pasireiškia kartu. Jei angioedema kartojasi be pūkšlių, gydytojas vertina ir kitas priežastis, pavyzdžiui, kraujospūdį mažinančių priemonių poveikį ar paveldimą angioedemą.
Ar dilgėlinę gali sukelti šaltis, sportas ar prakaitas?
Taip. Tai lėtinė indukuojamoji dilgėlinė: pūkšlės atsiranda per kelias minutes po konkretaus veiksnio ir išnyksta per 1–2 valandas (išimtis – spaudimo dilgėlinė, kai paburkimas atsiranda tik po kelių valandų ir laikosi ilgiau). Dažniausios formos – dermografizmas (pūkšlės nuo odos brūkštelėjimo ar aptemptų drabužių) ir cholinerginė dilgėlinė (smulkios pūkšlės nuo fizinio krūvio, prakaito ar susijaudinimo). Retesnės – šalčio, karščio, spaudimo, saulės ar vandens dilgėlinė. Diagnozę patvirtina provokacinis mėginys, pavyzdžiui, ledo kubelio mėginys.
Ar būtini alerginiai tyrimai?
Esant ūminei dilgėlinei specialūs tyrimai dažniausiai nereikalingi: diagnozė nustatoma pagal ligos istoriją ir odos apžiūrą. Alergologiniai tyrimai svarstomi tik tada, kai ligos istorija aiškiai rodo ryšį su konkrečiu maistu ar preparatu. Esant lėtinei spontaninei dilgėlinei, išplėstiniai alergologiniai tyrimai paprastai neinformatyvūs, naudingesni kraujo tyrimai, įskaitant skydliaukės funkcijos tyrimus.
Ar stresas gali sukelti dilgėlinę?
Stresas dažniau sustiprina jau esančią dilgėlinę nei sukelia ją pats: jis didina niežėjimą ir gali išprovokuoti cholinerginės dilgėlinės pūkšles. Todėl streso valdymas ir pakankamas miegas yra svarbi lėtinės dilgėlinės priežiūros dalis. Kiti eigą sunkinantys veiksniai – alkoholis, aštrus maistas, karštis, aptempti drabužiai.
Kada ūminė dilgėlinė tampa lėtine?
Jei pūkšlės ar angioedemos epizodai kartojasi 6 savaites ar ilgiau, būklė laikoma lėtine dilgėline. Du trečdaliai atvejų yra spontaniniai, be išorinio veiksnio. Tokiu atveju reikalingas gydytojo įvertinimas. Gydymas antihistamininėmis priemonėmis turi būti nuolatinis, o ne epizodinis, o kai jų nepakanka, dermatologas ar alergologas parenka kitus gydymo būdus.
Kaip mažinti niežėjimą namuose?
Padeda vėsūs kompresai, trumpi vėsūs dušai ir švelni, kvapiklių neturinti odą drėkinanti priemonė. Verta vengti aptemptos aprangos, karštų vonių ir žinomų provokuojančių veiksnių: aštraus maisto, alkoholio, staigių temperatūros pokyčių. Simptomų dienoraštis padeda išsiaiškinti pasikartojančias priežastis. Jei namų priemonių nepakanka, gydytojas parenka antihistamininę priemonę ir jos vartojimo režimą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei kartu su pūkšlėmis tinsta lūpos, liežuvis ar gerklė, sunku kvėpuoti ar ryti, svaigsta galva ar silpsta jėgos, skambinkite 112 – tai gali būti anafilaksija. Jei bėrimas nepraeina per kelias savaites, dažnai kartojasi ar atsirado pradėjus vartoti naują preparatą, kreipkitės į gydytoją neskubia tvarka. Esant tipinėms pūkšlėms be kvėpavimo sutrikimų, iDerma dermatologas gali įvertinti odos būklę nuotolinės konsultacijos metu pagal nuotraukas ir aprašymą ir parinkti gydymą.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Justina Musė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Linijinė grupelė paraudusių vabzdžių įkandimų ant juosmens, būdinga blakių kandžiojimui.

Vabzdžių įkandimai: kaip atpažinti blakių, blusų ir uodų įkandimus ir ką daryti

Kaip atrodo blakių, blusų, uodų ir mašalų įkandimai bei vapsvų įgėlimai, kuo skiriasi erkės įkandimas, ką daryti iš karto ir kada kreiptis į gydytoją.
Pagyvenusio vyro krūtinę ir liemenį nusėję smulkūs paraudę prakaitinio bėrimo mazgeliai.

Prakaitinė (prakaitinis bėrimas): kaip atrodo, priežastys ir gydymas

Kaip atrodo prakaitinė (prakaitinis bėrimas) vaikui ir suaugusiajam, kuo ji skiriasi nuo alergijos ar folikulito, kaip malšinti niežėjimą, kada reikia gydytojo.

Paprastoji lėtinė kerpligė (neurodermitas)

Paprastoji kerpligė (neurodermitas) – niežtinti, sustorėjusi oda dėl nuolatinio kasymosi. Simptomai, priežastys ir gydymas, nutraukiantis niežėjimo ratą.
Gausūs paraudę uždegiminiai mazgeliai ir bėrimas ant odos, būdingi užkrečiamiems niežams.

Niežai: simptomai, plitimas ir gydymas

Niežai sukelia stiprų niežėjimą, ypač naktį. Kaip atpažinti bėrimą, apsaugoti namiškius ir ką daryti, jei po gydymo oda vis dar niežti.