Žvynelinė (psoriazė) yra viena liga, bet turi kelis skirtingus veidus: sidabriškai pleiskanojančios plokštelės ant alkūnių, po anginos staiga atsiradę smulkūs lašo formos židiniai, storos pleiskanos galvos odoje, blizgantis paraudimas odos raukšlėse ar duobutės naguose. Formą svarbu atpažinti, nes nuo jos priklauso, kaip liga gydoma ir ko iš jos tikėtis. Šiame straipsnyje aprašome kiekvieną žvynelinės formą: kur ji pasireiškia, kaip atrodo ir kuo skiriasi jos gydymas. Bendrą ligos apžvalgą (priežastis, diagnostiką ir gydymo pakopas) rasite straipsnyje „Psoriazė (žvynelinė): simptomai, priežastys ir gydymas“.
Žvynelinė neužkrečiama ir nėra higienos problema. Ja serga apie 2 % žmonių, ji gali prasidėti bet kuriame amžiuje, dažniausiai 15–25 arba 50–60 metų amžiaus. Tam pačiam žmogui gali pasireikšti kelios formos vienu metu, o forma bėgant metams gali keistis, pavyzdžiui, lašelinė pereina į plokštelinę.
Žvynelinės formos trumpai
| Forma | Kur pasireiškia | Kaip atrodo | Kam būdinga |
|---|---|---|---|
| Plokštelinė (paprastoji) | alkūnės, keliai, juosmuo, galvos oda | aiškių ribų plokštelės su sidabrinėmis pleiskanomis | dažniausia forma |
| Lašelinė | liemuo, rankos, kojos | daug smulkių lašo formos židinių | vaikams ir jaunuoliams po streptokokinės anginos |
| Galvos odos | plaukuota galvos dalis, plaukų linija, už ausų | storos pleiskanos, niežėjimas | maždaug pusei ar daugiau sergančiųjų |
| Raukšlių (atvirkštinė) | pažastys, kirkšnys, po krūtimis, tarpsėdmeninė sritis, lytiniai organai | lygus, blizgantis, ryškiai raudonas plotas beveik be pleiskanų | dažnai painiojama su grybeliu |
| Nagų | rankų ir kojų nagai | duobutės, „aliejaus lašo“ dėmės, nago atsiskyrimas | susijusi su psoriaziniu artritu |
| Pustulinė | delnai ir padai (vietinė) arba visas kūnas (generalizuota) | pūlinėlės ant paraudusios odos | generalizuota forma – skubi būklė |
| Eritroderminė | daugiau kaip 90 % kūno paviršiaus | ištisinis paraudimas ir pleiskanojimas, šalčio krėtimas | skubi būklė |
| Psoriazinis artritas | sąnariai, sausgyslės | skausmas, patinimas, rytinis sąstingis | daliai sergančiųjų, dažniau esant nagų pokyčiams |


Plokštelinė (paprastoji) žvynelinė
Tai dažniausia forma. Ant alkūnių, kelių, juosmens ir galvos odos atsiranda aiškių ribų, paraudusios ar patamsėjusios, sustorėjusios plokštelės, padengtos sidabrinėmis ar balkšvomis pleiskanomis. Židiniai dažnai išsidėsto simetriškai. Nubraukus pleiskanas, paviršiuje pasirodo taškinis kraujavimas (kraujo rasos, arba Aušpico, simptomas). Nauji židiniai gali atsirasti sužeistoje odoje, ties įbrėžimu, nudegimu ar siūle (Kebnerio fenomenas). Plokštelės gali niežėti ir skaudėti, delnų ir padų srityje trūkinėti. Joms išnykus oda kelis mėnesius lieka šviesesnė ar tamsesnė, bet randų nelieka. Ramią, metais nekintančią eigą gali sudrumsti nestabili fazė, kai židiniai staiga plinta, dažniausiai po infekcijos, stipraus streso ar staiga nutraukus gydymą.
Lašelinė žvynelinė (psoriasis guttata)
Prasideda staiga: per kelias dienas liemenį, rankas ir kojas išberia dešimtys ar šimtai smulkių, lašo formos pleiskanojančių židinių. Dažniausiai serga vaikai ir jaunuoliai, o bėrimas atsiranda praėjus 1–2 savaitėms po streptokokinės infekcijos, paprastai anginos. Streptokokui patvirtinti gydytojas gali paimti tepinėlį iš ryklės arba paskirti kraujo tyrimą. Lašelinė žvynelinė dažnai praeina per 3–4 mėnesius net negydoma, tačiau gali pasikartoti po kitos infekcijos, o daliai žmonių vėliau išsivysto lėtinė plokštelinė forma. Gydoma drėkinamosiomis ir vietinėmis priemonėmis, o esant išplitusiam bėrimui skiriama fototerapija; jei yra aktyvi infekcija, gydoma ir ji. Panašiai gali atrodyti rožinė dedervinė, todėl diagnozę turi patvirtinti gydytojas.
Galvos odos žvynelinė
Galvos oda pažeidžiama maždaug pusei ar daugiau sergančiųjų (įvairiais duomenimis, iki 8 iš 10), kartais tai vienintelė ligos vieta. Vaizdas įvairus: nuo smulkių pleiskanojančių židinių iki storų, prie plaukų prilipusių pleiskanų, dengiančių visą galvą. Plokštelės dažnai peržengia plaukų liniją į kaktą, kaklą ir už ausų. Tai padeda atskirti žvynelinę nuo seborėjinio dermatito: jo pleiskanos riebesnės, gelsvos, neryškių ribų, dažnai kartu būna antakiuose, nosies šonuose ir už ausų, o žvynelinės plokštelės storos, sausos ir aiškiai atribotos. Abi ligos gali būti kartu (sebopsoriazė). Plaukai dėl žvynelinės paprastai neslenka; esant stipriam galvos odos uždegimui jie gali laikinai išretėti, bet ataugia. Gydymas skiriasi nuo kūno odos gydymo. Parenkamos priemonės, kurios pasiekia odą per plaukus (šampūnai, tirpalai, putos), o storos pleiskanos pirmiausia suminkštinamos keratolitinėmis priemonėmis. Pleiskanų nereikėtų nukrapštyti nagais, nes kasymas skatina naujus židinius.
Raukšlių (atvirkštinė) žvynelinė
Pažastyse, kirkšnyse, po krūtimis, tarpsėdmeninėje srityje ir ant lytinių organų žvynelinė atrodo kitaip: pleiskanų beveik nėra, oda lygi, blizganti, ryškiai raudona, su aiškiomis ribomis, o raukšlės gilumoje gali atsirasti skausmingas įtrūkimas. Drėgmė ir trintis būklę blogina, dažnai prisideda mielių (Candida) infekcija. Dėl vietos ir vaizdo ši forma dažnai palaikoma grybeliu ar paprastu iššutimu, todėl gydoma netinkamai. Gydant raukšlių žvynelinę, stiprios keratolitinės priemonės netinka. Naudojamos švelnesnės vietinės priemonės trumpais kursais, prireikus su priešgrybeliniu komponentu, o oda laikoma sausa ir vėsi: laisvi, orui laidūs drabužiai, svorio kontrolė.
Nagų žvynelinė
Per gyvenimą nagų pokyčiai atsiranda daugumai sergančiųjų lėtine plokšteline žvyneline. Būdingos smulkios duobutės nago paviršiuje, gelsvai rusvos „aliejaus lašo“ dėmės po nagu, nago atsiskyrimas nuo guolio, sustorėjimas ir trupėjimas. Nagų žvynelinė labai panaši į nagų grybelį, todėl prieš gydant dažnai atliekamas mikologinis tyrimas. Nagų pažeidimas yra svarbus ženklas: jis susijęs su didesne psoriazinio artrito rizika. Gydymas ilgas: kol ataugs sveikas nagas, praeina apie 6 mėnesius rankose ir 12–18 mėnesių kojose, o vietinės priemonės pro nago plokštelę prasiskverbia sunkiai, todėl dažnai reikia sisteminio gydymo. Plačiau – straipsniuose „Nagų psoriazė“ ir „Dažniausi nagų pakitimai“.
Pustulinė žvynelinė
Pustulinei formai būdingos sterilios pūlinėlės. Jos nėra infekcija ir neužkrečia. Vietinė forma, delnų ir padų pustuliozė, pasireiškia ant paraudusių delnų ir padų gelsvomis pūlinėlėmis, kurios paruduoja ir nusilupa. Ja dažniau serga moterys, o 70–90 % sergančiųjų rūko ar rūkė, todėl metimas rūkyti yra gydymo dalis. Generalizuota pustulinė žvynelinė yra reta ir pavojinga: per kelias valandas ar dienas didelius odos plotus, pradedant raukšlėmis, išberia pūlinėlėmis, oda skausmingai parausta, pakyla temperatūra, žmogus jaučiasi sunkiai sergantis. Ją gali išprovokuoti infekcija, nėštumas, staigus tam tikrų gydymo priemonių nutraukimas. Tai skubi būklė, gydoma ligoninėje.
Eritroderminė žvynelinė
Viena rečiausių ir sunkiausia forma: paraudimas ir pleiskanojimas apima beveik visą kūną (daugiau kaip 90 % paviršiaus). Pažeista oda nebesulaiko šilumos ir skysčių, todėl žmogų krečia šaltis, jis karščiuoja, gali sutrikti širdies darbas. Eritrodermija dažniausiai išsivysto nestabilios plokštelinės žvynelinės fone: po infekcijos, saulės nudegimo, staiga nutraukus gydymą. Reikalinga skubi hospitalizacija: skysčių infuzija, kūno temperatūros palaikymas, švelnios drėkinamosios priemonės ir sisteminis gydymas.
Psoriazinis artritas
Daliai sergančiųjų (įvairiuose tyrimuose nuo 10 iki 30 %) uždegimas apima ir sąnarius. Būdingas rytinis sąstingis, trunkantis ilgiau nei pusvalandį, skausmas ir patinimas, dažniausiai nesimetriškas, rankų ar kojų pirštų sąnariuose, kartais visas pirštas patinsta kaip dešrelė. Skauda ir sausgyslių prisitvirtinimo vietas, ypač kulnus. Sąnarių pokyčiai gali atsirasti dar iki odos bėrimų, o nagų žvynelinė riziką didina. Negydomas artritas gali negrįžtamai pažeisti sąnarius, todėl atsiradus tokiems simptomams dermatologas nukreipia pas reumatologą.
Kuo skiriasi formų gydymas?
Visoms formoms bendras pagrindas yra kasdienis drėkinimas, švelni higiena ir provokuojančių veiksnių (rūkymo, alkoholio, streso, odos traumų) mažinimas. Toliau gydymas parenkamas pagal formą ir išplitimą:
- Plokštelinė: ribotiems židiniams vietinės priešuždegiminės ir pleiskanas minkštinančios priemonės; išplitusiai fototerapija; vidutinio sunkumo ir sunkiai formai sisteminė ar biologinė terapija.
- Galvos odos: tos pačios priemonių grupės, bet šampūnų, tirpalų ar putų forma; pirmiausia suminkštinamos pleiskanos.
- Raukšlių: švelnesnės vietinės priemonės trumpais kursais, oda laikoma sausa; keratolitikai netaikomi.
- Lašelinė: gydoma infekcija, drėkinama, prireikus fototerapija; dažnai praeina savaime.
- Nagų ir delnų bei padų pustulinė: vietinis gydymas dažnai nepakankamas, anksčiau svarstomas sisteminis.
- Generalizuota pustulinė ir eritroderminė: gydomos ligoninėje.
Konkrečias priemones ir jų vartojimo režimą parenka dermatologas, atsižvelgęs į gretutines ligas, nėštumo planus ir ankstesnį gydymą. Kaip vyksta žvynelinės gydymas nuotoliu, skaitykite puslapyje „Psoriazės gydymas internetu“.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Skambinkite 112 arba vykite į skubiosios pagalbos skyrių, jei per kelias valandas ar dienas parausta beveik visa oda, ją išbėrė pūlinėlėmis, pakilo temperatūra, krečia šaltis. Tai gali būti generalizuota pustulinė ar eritroderminė žvynelinė.
- Kreipkitės į dermatologą, jei pastebėjote naujus ar greitai plintančius pleiskanojančius židinius, ypač po anginos.
- Jei žvynelinė galvos odoje, raukšlėse ar naguose nepagerėja vartojant įprastas priemones, galbūt tai kita forma ar kita liga, ir gydymą reikia keisti.
- Jei atsirado sąnarių skausmas, patinimas ar rytinis sąstingis, kreipkitės kuo anksčiau, kad išvengtumėte sąnarių pažeidimo.
- Jei simptomai trikdo miegą, darbą ar emocinę savijautą.
Pagal nuotraukas ir aprašymą iDerma dermatologas nuotoliu gali įvertinti žvynelinės formą, atskirti ją nuo panašių ligų ir sudaryti gydymo planą. Generalizuota pustulinė ir eritroderminė formos nuotoliu negydomos, nes tai skubios būklės.






