Odos LigosPsoriazė (žvynelinė): simptomai, priežastys ir gydymas

Psoriazė (žvynelinė): simptomai, priežastys ir gydymas

Paraudusios storos žvynelinės apnašos su sidabriškomis žvynelėmis ant abiejų dilbių ir alkūnių.

Psoriazė, dar vadinama žvyneline, yra dažna lėtinė uždegiminė odos liga, pasireiškianti pasikartojančiais bėrimais, pleiskanojimu ir odos paraudimu. Nors ji nėra užkrečiama, ši būklė gali ženkliai paveikti kasdienį gyvenimą, emocinę savijautą ir socialinę veiklą. Psoriazė nustatoma bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau išryškėja jauname ir vidutiniame amžiuje. Tinkamai prižiūrint odą ir gydantis, daugumai žmonių pavyksta suvaldyti simptomus.

Kas tai?

Psoriazė lemia greitesnį epidermio ląstelių (keratinocitų) dauginimąsi ir uždegimą, todėl ant odos atsiranda gerai apribotų, paraudusių, iškilusių plokštelių, padengtų sidabriškai baltais žvynais. Dažniausios vietos – alkūnės, keliai, galvos plaukuotoji dalis, kryžkaulis, tačiau bėrimai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, įskaitant delnus, padus, odos raukšles bei lytinių organų sritį. Kai kuriems žmonėms simptomai paūmėja žiemą, o saulėta vasara atneša palengvėjimą.

Psoriazė gali paveikti ne tik odą – nagai gali tapti sustorėję, linkę sluoksniuotis, atsiranda taškelių ar spalvos pokyčių. Be to, daliai pacientų gali išsivystyti psoriatinis artritas – sąnarių skausmas, tinimas ir rytinis sustingimas. Dėl lėtinės eigos ir išvaizdos pokyčių psoriazė neretai siejama su nerimu, depresija ir savivertės mažėjimu.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Psoriazė yra multifaktorinė – ją lemia genetika, imuninės sistemos veiklos ypatumai ir aplinkos veiksniai.

  • Genetinis polinkis: jei serga vienas iš tėvų, rizika padidėja; esant keliems sergantiems šeimos nariams, rizika dar labiau išauga.
  • Imuninė sistema: suaktyvėję imuniniai procesai skatina odos ląstelių atsinaujinimą ir uždegimą.
  • Provokuojantys veiksniai: stresas, odos pažeidimai (įdrėskimai, trintis, tatuiruotės – vadinamasis Koebnerio reiškinys), infekcijos (ypač viršutinių kvėpavimo takų), rūkymas, alkoholis, šaltas ir sausas klimatas, hormonų svyravimai, kai kurios vaistų grupės. Nutukimas taip pat gali sunkinti ligos eigą.

Tradiciškai skiriami du ligos tipai: I tipas dažniau prasideda iki 40 metų, dažnesnis šeimose ir gali būti intensyvesnės eigos; II tipas dažniau pasireiškia vėliau ir neretai būna lengvesnis.

Simptomai

  • Odos pažeidimai: aiškiai apribotos, rausvos ar raudonos plokštelės, padengtos žvynais; gali niežėti, kartais skaudėti ar skilinėti.
  • Galvos plaukuotoji dalis: gausus pleiskanojimas, sausumas, niežulys; pleiskanos dažnai būna stambios ir prilipusios.
  • Nagai: taškinės įdubos, sustorėjimas, trapumas, spalvos pakitimai, nago atšokimas nuo guolio.
  • Sąnariai: skausmas, tinimas, rytinis sustingimas, ypač pirštų sąnariuose, nugaroje, kulnuose.
  • Bendrieji požymiai: paūmėjimų ir remisijų kaita; kartais diskomfortas, miego sutrikimai, emocinė įtampa.

Psoriazės klasifikacija

  • Plokštelinė psoriazė: dažniausia forma; tipinės žvynuotos plokštelės ant tiesiamųjų paviršių ir galvos.
  • Lašelinė psoriazė: smulkūs, lašelių formos bėrimai, dažnai po infekcijų; dažnesnė vaikams ir jauniems suaugusiesiems.
  • Pustulinė psoriazė: pūlinukai ant paraudusios odos, gali būti lokalizuota (pvz., delnai, padai) arba išplitusi.
  • Odos raukšlių (invertinė) psoriazė: lygesni, be ryškių žvynų, paraudę plotai pažastyse, kirkšnyse, po krūtimis.
  • Eritroderminė psoriazė: apima didelę odos dalį, sukelia paraudimą, šaltkrėtį, bendrą negalavimą; tai skubi būklė.
  • Nagų psoriatinė liga: nagų išvaizdos ir struktūros pokyčiai.
  • Psoriatinis artritas: su psoriaze susijusi uždegiminė sąnarių liga, kartais prasidedanti dar prieš odos bėrimus.

Kada kreiptis į gydytoją?

  • Jei bėrimai sparčiai plinta, labai niežti ar skauda, trukdo miegui ir kasdienai.
  • Jei atsirado sąnarių skausmas, tinimas, rytinis sustingimas ar nugaros skausmas.
  • Jei yra nago pakitimai ar įtariate grybelinę infekciją – reikalinga diferencinė diagnostika.
  • Jei oda sparčiai parausta dideliame plote ar išplinta pūlinukai, ypač kartu karščiuojant, krečiant šaltkrėčiui ar jaučiant didelį silpnumą, nedelsdami kreipkitės skubiosios medicinos pagalbos.
  • Jei savipriežiūros priemonės nepadeda arba simptomai atsinaujina iškart nutraukus gydymą.
  • Nėštumo, žindymo ar planuojamo nėštumo atvejais – dėl saugaus gydymo plano.

Diagnostika

Psoriazė paprastai diagnozuojama klinikinio ištyrimo metu, įvertinant bėrimų išvaizdą ir pasiskirstymą. Būdingas Aušpico triados reiškinys: nukrapščius žvynus atsiveria plona blizgi plėvelė, o ją pažeidus pasirodo taškinis kraujavimas. Jei kyla abejonių, atliekama odos biopsija – nedidelis audinio mėginys mikroskopiniam įvertinimui. Kartais pasitelkiama dermoskopija, kuri padeda atskirti psoriazę nuo atopinio dermatito, kontaktinio dermatito ar kitų dermatozių.

Ligos sunkumas vertinamas pagal pažeisto kūno paviršiaus plotą, išplitimą ir simptomų įtaką gyvenimo kokybei. Gali būti naudojami specialūs indeksai, padedantys sekti gydymo efektyvumą, taip pat vertinamos gretutinės ligos: kraujospūdis, lipidai, gliukozės apykaita, kūno masės indeksas.

Psoriatinio artrito atpažinimui svarbūs klausimai apie sąnarių skausmą, sustingimą, nagų pokyčius, šeiminį polinkį. Esant poreikiui atliekami kraujo tyrimai, echoskopija ar radiologiniai tyrimai.

Per dermatologo konsultaciją internetu galima aptarti odos simptomus ir gydymo planą. Jei yra sąnarių simptomų arba diagnozė neaiški, gali reikėti apžiūros gyvai.

Gydymas

Psoriazės gydymo būdai parenkami pagal ligos sunkumą, pažeistas vietas ir poveikį kasdieniam gyvenimui.

Nors psoriazė yra lėtinė ir linkusi kartotis, šiuolaikiniai metodai leidžia efektyviai kontroliuoti simptomus ir ilginti remisijos laikotarpius. Gydymo planas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į išplitimą, formą, kartu esančias ligas, gyvenimo būdą ir paciento lūkesčius.

  • Odos priežiūra ir vietinis gydymas: reguliarus emolientų naudojimas, odos barjero atkūrimas ir švelnus pleiskanų minkštinimas. Prireikus skiriami priešuždegiminio poveikio preparatai plokštelėms ir paūmėjimo židiniams. Galvos odai taikomos specialios priemonės, palengvinančios žvynų atskyrimą ir niežulį.
  • Šviesos terapija: kontroliuojama gydomoji UV spinduliuotė klinikinėmis sąlygomis. Ji ypač tinka išplitusiam bėrimui ar kai vietiniai metodai nepakankami. Kursą sudaro kelių savaičių procedūros su nuosekliai dozuojama šviesa.
  • Sisteminės priemonės: taikomos vidutinės ir sunkios eigos atvejais, taip pat esant psoriatiniam artritui ar dideliam gyvenimo kokybės sutrikimui. Jos veikia imuninę sistemą ir uždegimą. Gydymui reikalinga gydytojo priežiūra ir reguliari laboratorinė kontrolė.
  • Biologinė terapija ir tikslinės priemonės: skiriamos, kai kiti būdai neefektyvūs ar yra kontraindikacijų. Šie vaistai veikia konkrečias uždegimo grandis.
  • Gyvenimo būdas ir emocinė sveikata: svorio korekcija, streso valdymas, miego higiena, depresijos ir nerimo atpažinimas bei pagalba. Šios priemonės gali padėti gerinti savijautą ir papildo gydytojo paskirtą gydymą.

Dermatologo konsultacija gyvai ar internetu padeda patikslinti diagnozę, įvertinti rizikos veiksnius, parinkti saugų ir efektyvų gydymą bei sudaryti ilgalaikės priežiūros planą. Esant sąnarių skausmams, gali būti siūloma reumatologo konsultacija.

Priežiūra ir profilaktika

Psoriazė linkusi paūmėti bangomis, todėl reikalinga nuosekli priežiūra net ir esant remisijai.

  • Kasdieniai įpročiai: naudokite švelnius prausiklius, vėsius ar drungnus dušus, išsausėjusias vietas tepkite emolientais. Venkite stipraus trynimo, šiurkščių kempinių.
  • Galvos odos priežiūra: rinkitės priemones, padedančias švelniai atskirti žvynus ir mažinti niežulį; plaukus reguliariai plaukite nedirginančiu šampūnu.
  • Saulė ir oda: saikinga saulės ekspozicija kai kam palengvina simptomus, tačiau nepamirškite apsaugos nuo saulės – nudegimai gali sukelti paūmėjimą.
  • Gyvenimo būdas: rūkymo ir alkoholio atsisakymas, reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota, širdžiai palanki mityba. Svorio mažinimas, jei yra antsvoris, padeda mažinti sisteminį uždegimą ir pagerina gydymo rezultatus.
  • Streso valdymas: sąmoningumo praktikos, kvėpavimo pratimai, psichologinė pagalba. Stresas – vienas iš dažniausių paūmėjimo veiksnių.
  • Infekcijų prevencija: laiku gydykite kvėpavimo takų infekcijas, rūpinkitės burnos sveikata, nes kai kuriems pacientams infekcijos gali išprovokuoti naujus bėrimus.
  • Nagų apsauga: laikykite nagus trumpus, venkite agresyvių manikiūro technikų, mūvėkite pirštines dirbdami buities darbus.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar psoriazė užkrečiama?
Ne, psoriazė nepersiduoda per odos kontaktą, baseiną, rankos paspaudimą ar bendrus daiktus. Tai lėtinė uždegiminė liga, kurią lemia genetika ir imuninės sistemos ypatumai, o ne infekcija.
Kuo psoriazė skiriasi nuo egzemos?
Psoriazė dažniausiai pasireiškia aiškiai apribotomis, žvynais padengtomis plokštelėmis ant alkūnių, kelių ir galvos odos. Egzema dažniau niežti, šlapiuoja ir labiau pažeidžia odos raukšles bei plaštakas. Galutinę diagnozę nustato gydytojas.
Kokios psoriazės formos pasitaiko?
Dažniausia yra plokštelinė psoriazė su tipiškais žvynuotais plotais. Taip pat pasitaiko lašelinė forma – smulkūs bėrimai, dažnai po infekcijų; pustulinė; invertinė (odos raukšlėse); ir eritroderminė, apimanti didelę kūno dalį – ši forma reikalauja skubios pagalbos.
Ar psoriazė gali paveikti nagus ir sąnarius?
Taip. Nagai gali sustorėti, tapti trapūs, juose atsirasti įdubų ar spalvos pokyčių. Daliai žmonių išsivysto psoriatinis artritas. Apie sąnarių skausmą, tinimą ar rytinį sustingimą pasakykite gydytojui.
Kokie veiksniai provokuoja paūmėjimus?
Dažniausi paūmėjimo veiksniai – stresas, odos pažeidimai (įdrėskimai, trintis), viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, rūkymas, alkoholis, šaltas ir sausas klimatas. Nutukimas taip pat gali sunkinti ligos eigą.
Ar mityba ir gyvenimo būdas gali padėti?
Sergant psoriaze rekomenduojama subalansuotai maitintis, reguliariai judėti, mažinti stresą ir riboti alkoholio vartojimą. Šios priemonės nepakeičia gydytojo parinkto gydymo.
Ar psoriaziniai bėrimai gali palikti randus?
Psoriazė paprastai randų nepalieka, tačiau išnykus bėrimams kurį laiką gali išlikti tamsesnių ar šviesesnių odos dėmių. Stiprus kasymas ar antrinė infekcija gali pažeisti odą ir palikti randelių.
Kada kreiptis į gydytoją?
Verta kreiptis, jei bėrimai sparčiai plinta, labai niežti ar skauda, trukdo miegui, atsirado sąnarių skausmas ar rytinis sustingimas, arba savipriežiūros priemonės nepadeda. Jei oda sparčiai parausta dideliame plote ar išplinta pūlinukai, ypač kartu karščiuojant ar jaučiant didelį silpnumą, nedelsdami kreipkitės skubiosios medicinos pagalbos.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Agnė Panavienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Žmogus kaso paraudusias, žvynuotas žvynelinės apnašas ant alkūnės ir rankų – reikalinga dermatologo pagalba.

Žvynelinė: formos, požymiai pagal vietą ir gydymo skirtumai

Žvynelinės formos: plokštelinė, lašelinė, galvos odos, raukšlių, nagų, pustulinė ir eritroderminė. Kaip jas atpažinti ir kuo skiriasi kiekvienos formos gydymas.
Plaštakos oda su pleiskanojančiomis, parausvėjusiomis plokštelėmis, būdingomis plokščiajai kerpligei.

Plokščioji kerpligė

Plokščioji kerpligė – odos ir gleivinių liga su niežtinčiomis papulėmis. Simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymo galimybės iš iDerma dermatologų.
Iškilus karpos pavidalo seborėjinės keratozės darinys su grublėtu paviršiumi ant odos, vertinamas nuotoliniu būdu.

Seborėjinė keratozė: simptomai, diagnostika ir gydymas

Seborėjinė keratozė (keratoma, senatvinė keratozė) – gerybinis rudas darinys. Kaip atskirti nuo melanomos ir aktininės keratozės, kada ir kaip šalinti.
Paraudusi dirginta oda ant kaklo ir dekolte, budinga polimorfiniam sviesos berimui (alergijai saulei).

Polimorfinis šviesos bėrimas (alergija saulei): simptomai, priežastys ir gydymas

Alergija saulei (polimorfinis šviesos bėrimas): kaip atrodo, kada atsiranda, kuo skiriasi nuo nudegimo ir alergijos kremui, kaip apsisaugoti ir gydytis.