Daugumos apgamų šalinti nereikia: jie gerybiniai ir per visą gyvenimą nesukelia jokių problemų. Apgamo šalinimas būtinas, kai dermatologas įtaria odos vėžį, ypač melanomą, kai apgamas per kelias savaites ar mėnesius pasikeitė arba kai jis nuolat traumuojamas ir kraujuoja. Estetinis šalinimas galimas, bet ir tada apgamą pirmiausia turi įvertinti gydytojas. Šalinimo metodus, gijimą ir randus išsamiai aprašome straipsnyje apgamų šalinimo metodai ir saugumas.
Kas yra apgamas?
Apgamas (melanocitinis nevusas) – gerybinis odos darinys iš pigmentą gaminančių ląstelių, melanocitų. Pagal tai, kuriame odos sluoksnyje susikaupusios ląstelės, apgamai būna plokšti ir rudi (jungties, arba ribiniai), šiek tiek iškilę (mišrūs) arba iškilę, minkšti ir dažnai šviesesni (intraderminiai). Dauguma jų atsiranda vaikystėje ir paauglystėje, o suaugusiam žmogui jų paprastai būna 10–40. Spalva svyruoja nuo šviesiai rudos iki beveik juodos, kraštai gali būti lygūs arba nelygūs. Plačiau apie apgamų rūšis ir dermatoskopinį vertinimą skaitykite straipsnyje gerybiniai melanocitiniai apgamai.




Kada apgamas šalinamas?
1. Įtariamas odos vėžys
Pagrindinė priežastis šalinti apgamą – įtarimas dėl melanomos. Ji gali išsivystyti iš apgamo arba atsirasti sveikoje odoje. Įtarimą keliantys požymiai vertinami pagal ABCDE taisyklę:
- A (asimetrija): viena apgamo pusė nepanaši į kitą.
- B (kraštai): nelygūs, dantyti ar neryškūs kraštai.
- C (spalva): kelios spalvos viename darinyje – ruda, juoda, rausva, balta ar melsva.
- D (skersmuo): didesnis nei 6 mm, maždaug pieštuko trintuko dydžio, nors melanoma gali būti ir mažesnė.
- E (evoliucija): per savaites ar mėnesius keičiasi dydis, forma, spalva, atsiranda niežėjimas ar kraujavimas.
Naudingas ir „bjauriojo ančiuko“ požymis: apgamas, kuris išsiskiria iš visų kitų to žmogaus apgamų, vertas dėmesio, net jei pats savaime atrodo įprastas. Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, būtina dermatologo apžiūra su dermatoskopu.
2. Greiti pokyčiai
Net jei apgamas anksčiau atrodė įprastas, kreipkitės į gydytoją, jei jis:
- per kelias savaites ar mėnesius padidėjo;
- pradėjo kraujuoti ar šlapiuoti, apsitraukė šašu;
- tapo skausmingas ar ėmė niežėti;
- pakeitė spalvą ar formą, aplink jį atsirado šviesus apvadas.
Tokius pokyčius turi įvertinti specialistas: gydytojas nusprendžia, ar pakanka stebėjimo, ar apgamą reikia pašalinti ir ištirti.
3. Nuolatinis dirginimas
Kartais apgamas nepavojingas, bet trukdo: yra ten, kur jį trina drabužiai, diržas ar liemenėlė, skutimosi zonoje, plaukuotoje galvos dalyje, kur užkliūva šukos, arba ant pado. Nuolat traumuojamas apgamas kraujuoja ir užsidega, todėl jį rekomenduojama pašalinti. Nėra įrodymų, kad trauma sukeltų melanomą, tačiau pasikartojantis uždegimas apsunkina stebėjimą.
4. Estetinės priežastys
Matomoje vietoje esantis apgamas, keliantis psichologinį diskomfortą, gali būti pašalintas estetiniais tikslais. Prieš tai gydytojas jį apžiūri dermatoskopu: metodas parenkamas tik įsitikinus, kad darinys gerybinis, o pigmentinis apgamas siunčiamas histologiniam tyrimui net ir šalinant dėl grožio.
Ką daryti pastebėjus pokytį: trumpa lentelė
| Ką pastebite | Ką tai reiškia | Ką daryti |
|---|---|---|
| Apgamas metų metus nesikeičia, simetriškas, vienos spalvos | Greičiausiai gerybinis | Stebėti; tikrintis pagal rizikos grupę |
| Naujas tamsus darinys suaugusiajam, ypač vyresniam nei 40 metų | Nauji apgamai suaugus atsiranda rečiau, todėl vertinami atidžiau | Dermatologo apžiūra artimiausiu metu |
| Apgamas išsiskiria iš kitų („bjaurusis ančiukas“) | Galimas netipinis apgamas ar melanoma | Dermatoskopija |
| Pakito dydis, forma ar spalva per savaites ar mėnesius | Kitimas – svarbiausias įtarimo požymis | Dermatoskopija artimiausiu metu; gydytojas nusprendžia, ar stebėti, ar šalinti ir ištirti |
| Kraujuoja, šlapiuoja, niežti, skauda | Uždegimas arba piktybėjimo požymis | Apžiūra nedelsiant |
| Nuolat trinamas ar traumuojamas | Diskomfortas, pasikartojantis uždegimas | Planinis šalinimas po apžiūros |
| Netenkina išvaizda | Medicininio poreikio nėra | Konsultacija, dermatoskopija, tada metodo pasirinkimas |
Kam apgamus reikia tikrinti dažniau?
Melanomos rizika didesnė, jei turite daug apgamų (daugiau kaip 50), netipinių (displazinių) apgamų, didelį įgimtą apgamą, šviesią, greitai nudegančią odą, esate patyrę pūslinių saulės nudegimų, jūsų artimas giminaitis sirgo melanoma arba patys esate sirgę odos vėžiu, taip pat jei jums taikomas imunitetą slopinantis gydymas. Tokiais atvejais rekomenduojama viso kūno apžiūra su dermatoskopu kasmet ar dažniau, kaip nurodo gydytojas, o namuose – apžiūra kas mėnesį. Ką apima apgamų tyrimas iDerma klinikoje, aprašome atskirame puslapyje.
Kada galima neskubėti šalinti?
Jeigu apgamas ilgą laiką nesikeičia, yra simetriškas, aiškių kraštų, vienos spalvos ir nedirginamas, dažniausiai pakanka stebėjimo. Kad pokyčius pastebėtumėte laiku, kas mėnesį apžiūrėkite visą kūną gerai apšviestoje vietoje, įskaitant nugarą (naudokite veidrodį arba paprašykite artimojo), galvos odą, padus ir tarpupirščius, o įtartinus apgamus nufotografuokite šalia liniuotės: nuotraukų palyginimas po kelių mėnesių parodo pokyčius geriau nei atmintis. Pastebėję pokytį nelaukite kito planinio patikrinimo.
Kaip vyksta apgamo apžiūra?
Klinikoje dermatologas apžiūri apgamą plika akimi ir dermatoskopu – optiniu prietaisu su didinamuoju stiklu ir apšvietimu, kuriuo matomas pigmento išsidėstymas ir kraujagyslės po odos paviršiumi. Tyrimas neskausmingas ir trunka kelias minutes. Jei kyla įtarimas, apgamas šalinamas ir siunčiamas histologiniam tyrimui, kuris ir nustato galutinę diagnozę. Kai apgamų daug, gydytojas gali sudaryti dermatoskopinį žemėlapį ir palyginti nuotraukas kito vizito metu.
Nuotolinė iDerma konsultacija tinka pirminiam įvertinimui: pagal aiškias nuotraukas ir aprašymą dermatologas pasakys, ar apgamas kelia įtarimą ir kaip skubiai reikia apžiūros dermatoskopu. Įtartino apgamo apžiūros dermatoskopu nuotolinė konsultacija nepakeičia – tokiu atveju gydytojas pakvies apžiūrai klinikoje.
Kaip vyksta apgamo šalinimas?
Įtariant melanomą ar kitą odos vėžį, apgamas šalinamas chirurgiškai: taikoma vietinė nejautra, darinys išpjaunamas su nedideliu sveikos odos kraštu, žaizda susiuvama, o audinys siunčiamas histologiniam tyrimui. Procedūra trunka apie 20–40 minučių. Lazeris ar kiti audinį sunaikinantys metodai įtartiniems pigmentiniams apgamams netaikomi, nes po jų nelieka ko ištirti. Apie tai, kokie metodai tinka gerybiniams apgamams ir estetiniam šalinimui, kokie randai lieka ir kaip gyja žaizda, skaitykite straipsnyje apie šalinimo metodus.
Ar apgamo šalinimas pavojingas?
Komplikacijos retos: nedidelis kraujavimas, žaizdos infekcija. Randas po chirurginio šalinimo lieka visada, tačiau dažniausiai būna plonas ir laikui bėgant šviesėja. Žmonėms, linkusiems į keloidinius randus, taip pat šalinant apgamus ant krūtinės, pečių ar nugaros, randas gali būti ryškesnis – apie tai gydytojas įspėja iš anksto. Laikantis rekomendacijų gijimas paprastai sklandus.
Priežiūra po procedūros
- laikykite žaizdą švarią ir keiskite tvarstį pagal gydytojo nurodymus;
- randą nuo saulės saugokite 6–12 mėnesių: iš pradžių pridenkite, vėliau tepkite apsaugos nuo saulės kremą, kad randas nepatamsėtų;
- stebėkite, ar neatsiranda infekcijos požymių: didėjančio paraudimo, pūlių, skausmo, karščiavimo;
- siūlai šalinami po 7–14 dienų, priklausomai nuo vietos;
- histologinio tyrimo atsakymą aptarkite su gydytoju – nuo jo priklauso, ar reikia tolesnio stebėjimo.
Sprendimą šalinti ar stebėti visada priima dermatologas po apžiūros. Savarankiškas apgamų šalinimas namuose ar pas kosmetologą be dermatoskopijos yra pavojingas: gali būti pašalinta tik dalis piktybinio darinio, o ištirti nebelieka ko. Jei dėl apgamo abejojate, o pavojingų požymių nėra, atsiųskite jo nuotrauką iDerma dermatologui – per nuotolinę konsultaciją sužinosite, ar reikia skubėti.






