Dermatologinės PaslaugosApgamų šalinimas: kada tai iš tikrųjų būtina, o kada pakanka stebėti?

Apgamų šalinimas: kada tai iš tikrųjų būtina, o kada pakanka stebėti?

Iškili papiloma ir du pigmentiniai apgamai ant odos – dažni odos dariniai, vertinami dermatologo konsultacijos metu.

Daugumos apgamų šalinti nereikia: jie gerybiniai ir per visą gyvenimą nesukelia jokių problemų. Apgamo šalinimas būtinas, kai dermatologas įtaria odos vėžį, ypač melanomą, kai apgamas per kelias savaites ar mėnesius pasikeitė arba kai jis nuolat traumuojamas ir kraujuoja. Estetinis šalinimas galimas, bet ir tada apgamą pirmiausia turi įvertinti gydytojas. Šalinimo metodus, gijimą ir randus išsamiai aprašome straipsnyje apgamų šalinimo metodai ir saugumas.

Kas yra apgamas?

Apgamas (melanocitinis nevusas) – gerybinis odos darinys iš pigmentą gaminančių ląstelių, melanocitų. Pagal tai, kuriame odos sluoksnyje susikaupusios ląstelės, apgamai būna plokšti ir rudi (jungties, arba ribiniai), šiek tiek iškilę (mišrūs) arba iškilę, minkšti ir dažnai šviesesni (intraderminiai). Dauguma jų atsiranda vaikystėje ir paauglystėje, o suaugusiam žmogui jų paprastai būna 10–40. Spalva svyruoja nuo šviesiai rudos iki beveik juodos, kraštai gali būti lygūs arba nelygūs. Plačiau apie apgamų rūšis ir dermatoskopinį vertinimą skaitykite straipsnyje gerybiniai melanocitiniai apgamai.

Gerybinis apgamas: apvalus, vienodos rudos spalvos, aiškių kraštųNelygaus paviršiaus iškilęs gerybinis (intraderminis) apgamasTamsus iškilęs apgamas, kurį dermatologas vertina dermatoskopuMelanoma: asimetriškas, kelių spalvų darinys nelygiais kraštais (ABCDE požymiai)

Kada apgamas šalinamas?

1. Įtariamas odos vėžys

Pagrindinė priežastis šalinti apgamą – įtarimas dėl melanomos. Ji gali išsivystyti iš apgamo arba atsirasti sveikoje odoje. Įtarimą keliantys požymiai vertinami pagal ABCDE taisyklę:

  • A (asimetrija): viena apgamo pusė nepanaši į kitą.
  • B (kraštai): nelygūs, dantyti ar neryškūs kraštai.
  • C (spalva): kelios spalvos viename darinyje – ruda, juoda, rausva, balta ar melsva.
  • D (skersmuo): didesnis nei 6 mm, maždaug pieštuko trintuko dydžio, nors melanoma gali būti ir mažesnė.
  • E (evoliucija): per savaites ar mėnesius keičiasi dydis, forma, spalva, atsiranda niežėjimas ar kraujavimas.

Naudingas ir „bjauriojo ančiuko“ požymis: apgamas, kuris išsiskiria iš visų kitų to žmogaus apgamų, vertas dėmesio, net jei pats savaime atrodo įprastas. Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, būtina dermatologo apžiūra su dermatoskopu.

2. Greiti pokyčiai

Net jei apgamas anksčiau atrodė įprastas, kreipkitės į gydytoją, jei jis:

  • per kelias savaites ar mėnesius padidėjo;
  • pradėjo kraujuoti ar šlapiuoti, apsitraukė šašu;
  • tapo skausmingas ar ėmė niežėti;
  • pakeitė spalvą ar formą, aplink jį atsirado šviesus apvadas.

Tokius pokyčius turi įvertinti specialistas: gydytojas nusprendžia, ar pakanka stebėjimo, ar apgamą reikia pašalinti ir ištirti.

3. Nuolatinis dirginimas

Kartais apgamas nepavojingas, bet trukdo: yra ten, kur jį trina drabužiai, diržas ar liemenėlė, skutimosi zonoje, plaukuotoje galvos dalyje, kur užkliūva šukos, arba ant pado. Nuolat traumuojamas apgamas kraujuoja ir užsidega, todėl jį rekomenduojama pašalinti. Nėra įrodymų, kad trauma sukeltų melanomą, tačiau pasikartojantis uždegimas apsunkina stebėjimą.

4. Estetinės priežastys

Matomoje vietoje esantis apgamas, keliantis psichologinį diskomfortą, gali būti pašalintas estetiniais tikslais. Prieš tai gydytojas jį apžiūri dermatoskopu: metodas parenkamas tik įsitikinus, kad darinys gerybinis, o pigmentinis apgamas siunčiamas histologiniam tyrimui net ir šalinant dėl grožio.

Ką daryti pastebėjus pokytį: trumpa lentelė

Ką pastebiteKą tai reiškiaKą daryti
Apgamas metų metus nesikeičia, simetriškas, vienos spalvosGreičiausiai gerybinisStebėti; tikrintis pagal rizikos grupę
Naujas tamsus darinys suaugusiajam, ypač vyresniam nei 40 metųNauji apgamai suaugus atsiranda rečiau, todėl vertinami atidžiauDermatologo apžiūra artimiausiu metu
Apgamas išsiskiria iš kitų („bjaurusis ančiukas“)Galimas netipinis apgamas ar melanomaDermatoskopija
Pakito dydis, forma ar spalva per savaites ar mėnesiusKitimas – svarbiausias įtarimo požymisDermatoskopija artimiausiu metu; gydytojas nusprendžia, ar stebėti, ar šalinti ir ištirti
Kraujuoja, šlapiuoja, niežti, skaudaUždegimas arba piktybėjimo požymisApžiūra nedelsiant
Nuolat trinamas ar traumuojamasDiskomfortas, pasikartojantis uždegimasPlaninis šalinimas po apžiūros
Netenkina išvaizdaMedicininio poreikio nėraKonsultacija, dermatoskopija, tada metodo pasirinkimas

Kam apgamus reikia tikrinti dažniau?

Melanomos rizika didesnė, jei turite daug apgamų (daugiau kaip 50), netipinių (displazinių) apgamų, didelį įgimtą apgamą, šviesią, greitai nudegančią odą, esate patyrę pūslinių saulės nudegimų, jūsų artimas giminaitis sirgo melanoma arba patys esate sirgę odos vėžiu, taip pat jei jums taikomas imunitetą slopinantis gydymas. Tokiais atvejais rekomenduojama viso kūno apžiūra su dermatoskopu kasmet ar dažniau, kaip nurodo gydytojas, o namuose – apžiūra kas mėnesį. Ką apima apgamų tyrimas iDerma klinikoje, aprašome atskirame puslapyje.

Kada galima neskubėti šalinti?

Jeigu apgamas ilgą laiką nesikeičia, yra simetriškas, aiškių kraštų, vienos spalvos ir nedirginamas, dažniausiai pakanka stebėjimo. Kad pokyčius pastebėtumėte laiku, kas mėnesį apžiūrėkite visą kūną gerai apšviestoje vietoje, įskaitant nugarą (naudokite veidrodį arba paprašykite artimojo), galvos odą, padus ir tarpupirščius, o įtartinus apgamus nufotografuokite šalia liniuotės: nuotraukų palyginimas po kelių mėnesių parodo pokyčius geriau nei atmintis. Pastebėję pokytį nelaukite kito planinio patikrinimo.

Kaip vyksta apgamo apžiūra?

Klinikoje dermatologas apžiūri apgamą plika akimi ir dermatoskopu – optiniu prietaisu su didinamuoju stiklu ir apšvietimu, kuriuo matomas pigmento išsidėstymas ir kraujagyslės po odos paviršiumi. Tyrimas neskausmingas ir trunka kelias minutes. Jei kyla įtarimas, apgamas šalinamas ir siunčiamas histologiniam tyrimui, kuris ir nustato galutinę diagnozę. Kai apgamų daug, gydytojas gali sudaryti dermatoskopinį žemėlapį ir palyginti nuotraukas kito vizito metu.

Nuotolinė iDerma konsultacija tinka pirminiam įvertinimui: pagal aiškias nuotraukas ir aprašymą dermatologas pasakys, ar apgamas kelia įtarimą ir kaip skubiai reikia apžiūros dermatoskopu. Įtartino apgamo apžiūros dermatoskopu nuotolinė konsultacija nepakeičia – tokiu atveju gydytojas pakvies apžiūrai klinikoje.

Kaip vyksta apgamo šalinimas?

Įtariant melanomą ar kitą odos vėžį, apgamas šalinamas chirurgiškai: taikoma vietinė nejautra, darinys išpjaunamas su nedideliu sveikos odos kraštu, žaizda susiuvama, o audinys siunčiamas histologiniam tyrimui. Procedūra trunka apie 20–40 minučių. Lazeris ar kiti audinį sunaikinantys metodai įtartiniems pigmentiniams apgamams netaikomi, nes po jų nelieka ko ištirti. Apie tai, kokie metodai tinka gerybiniams apgamams ir estetiniam šalinimui, kokie randai lieka ir kaip gyja žaizda, skaitykite straipsnyje apie šalinimo metodus.

Ar apgamo šalinimas pavojingas?

Komplikacijos retos: nedidelis kraujavimas, žaizdos infekcija. Randas po chirurginio šalinimo lieka visada, tačiau dažniausiai būna plonas ir laikui bėgant šviesėja. Žmonėms, linkusiems į keloidinius randus, taip pat šalinant apgamus ant krūtinės, pečių ar nugaros, randas gali būti ryškesnis – apie tai gydytojas įspėja iš anksto. Laikantis rekomendacijų gijimas paprastai sklandus.

Priežiūra po procedūros

  • laikykite žaizdą švarią ir keiskite tvarstį pagal gydytojo nurodymus;
  • randą nuo saulės saugokite 6–12 mėnesių: iš pradžių pridenkite, vėliau tepkite apsaugos nuo saulės kremą, kad randas nepatamsėtų;
  • stebėkite, ar neatsiranda infekcijos požymių: didėjančio paraudimo, pūlių, skausmo, karščiavimo;
  • siūlai šalinami po 7–14 dienų, priklausomai nuo vietos;
  • histologinio tyrimo atsakymą aptarkite su gydytoju – nuo jo priklauso, ar reikia tolesnio stebėjimo.

Sprendimą šalinti ar stebėti visada priima dermatologas po apžiūros. Savarankiškas apgamų šalinimas namuose ar pas kosmetologą be dermatoskopijos yra pavojingas: gali būti pašalinta tik dalis piktybinio darinio, o ištirti nebelieka ko. Jei dėl apgamo abejojate, o pavojingų požymių nėra, atsiųskite jo nuotrauką iDerma dermatologui – per nuotolinę konsultaciją sužinosite, ar reikia skubėti.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra apgamas ir ar jis pavojingas?
Apgamas – tai odos darinys, susiformavęs iš pigmentą gaminančių ląstelių – melanocitų. Jis gali būti plokščias arba iškilęs, įvairios spalvos ir dydžio. Dauguma apgamų yra gerybiniai ir per visą gyvenimą nesukelia jokių problemų.
Pagal kokius požymius galima įtarti, kad apgamas pavojingas?
Gydytojai apgamams vertinti naudoja ABCDE taisyklę: asimetrija, nelygūs kraštai, kelios spalvos, skersmuo didesnis nei 6 mm ir greiti pokyčiai – augimas, kraujavimas ar niežėjimas. Įtarimą kelia ir apgamas, kuris išsiskiria iš visų kitų. Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, reikalinga dermatologo apžiūra su dermatoskopu.
Kokiais atvejais apgamo šalinimas yra mediciniškai būtinas?
Šalinimas būtinas, kai kyla įtarimas dėl piktybinio naviko, ypač melanomos. Taip pat šalinti rekomenduojama, jei apgamas nuolat traumuojamas – jį trina drabužiai, jis yra skutimosi vietoje ar kitaip fiziškai dirginamas, nes tai gali sukelti pasikartojantį uždegimą ar kraujavimą.
Ar apgamą galima šalinti vien dėl estetinių priežasčių?
Taip, jei apgamas yra matomoje vietoje ir sukelia psichologinį diskomfortą, jis gali būti pašalintas estetiniais tikslais. Svarbu, kad net ir tokiu atveju sprendimą priimtų dermatologas po apžiūros dermatoskopu, o pašalintas pigmentinis darinys būtų ištirtas histologiškai – savarankiškas šalinimas yra pavojingas.
Ar naujas apgamas suaugusiajam yra pavojaus ženklas?
Nebūtinai, tačiau dauguma apgamų atsiranda vaikystėje ir jaunystėje, iki maždaug 30–40 metų, todėl naujas tamsus darinys vyresniam nei 40 metų žmogui vertinamas atidžiau. Jį verta parodyti dermatologui, o jei jis auga, yra kelių spalvų ar išsiskiria iš kitų apgamų – nedelsiant.
Kaip dažnai tikrinti apgamus?
Namuose visą kūną apžiūrėkite kas mėnesį, įtartinus apgamus fotografuokite šalia liniuotės. Jei turite daug apgamų, netipinių apgamų, šviesią odą, esate nudegę saulėje ar šeimoje buvo melanoma, viso kūno apžiūra su dermatoskopu rekomenduojama kasmet arba dažniau, kaip nurodo gydytojas.
Kaip vyksta apgamo šalinimo procedūra?
Įtartini apgamai šalinami chirurginiu būdu taikant vietinę nejautrą – darinys išpjaunamas su nedideliu sveikos odos kraštu, žaizda susiuvama, o pašalintas audinys siunčiamas histologiniam tyrimui. Procedūra paprastai trunka 20–40 minučių, o siūlai pašalinami po 7–14 dienų, priklausomai nuo vietos.
Ar apgamas gali ataugti po šalinimo?
Jei apgamas chirurgiškai pašalintas visas – paprastai ne. Paviršiniai metodai (pavyzdžiui, nuskutimas) taikomi tik dermatoskopu patvirtintiems gerybiniams dariniams, o pašalintas audinys vis tiek tiriamas histologiškai; po jų dalis pigmento gali likti, ir apgamas gali atsirasti iš naujo, o tokį pakartotinai atsiradusį darinį reikia parodyti gydytojui. Šalinimo būdą parenka gydytojas: įtariant melanomą lazerinis šalinimas netaikomas, nes būtinas audinio histologinis tyrimas.
Kada apgamo nereikia skubiai šalinti?
Jei apgamas ilgą laiką nesikeičia, yra simetriškas, turi aiškius kraštus ir nėra dirginamas – dažniausiai pakanka reguliarios stebėsenos ir periodinių patikrinimų pas dermatologą. Stebėjimas nereiškia ignoravimo – svarbu stebėti bet kokius pokyčius.
Kada kreiptis į gydytoją dėl apgamo?
Kreiptis į gydytoją reikia iš karto, kai apgamas staiga padidėja, pradeda kraujuoti, tampa skausmingas arba keičia spalvą ar formą – tokiu atveju reikalinga apžiūra dermatoskopu klinikoje. Jei pavojingų požymių nėra ir dėl apgamo tik abejojate, iDerma dermatologas gali įvertinti jį nuotoliniu būdu pagal nuotraukas ir pasakyti, ar reikia skubėti.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Agnė Panavienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Šešių nuotraukų koliažas, kuriame pavaizduoti įvairūs apgamų ir nevų tipai ant odos

Apgamų šalinimas: metodai, procedūros eiga, randai ir saugumas

Apgamų šalinimas Vilniuje ir Kaune: chirurginis, skutimo ir lazerinis metodai, kada būtinas histologinis tyrimas, kaip gyja žaizda ir kada šalinti nereikėtų.
Iškilus tamsiai rudas melanocitinis apgamas ant odos, kurį dermatologas vertina dėl gerybiškumo.

Gerybiniai melanocitiniai apgamai: kaip atskirti nuo pavojingų

Dauguma apgamų – gerybiniai. Sužinokite, kaip pagal ABCDE taisyklę atpažinti pavojingą apgamą, kada tirti jį dermatoskopu ir ar verta šalinti.
Kaklo šono oda su keliomis odos papilomomis ir pigmentuotais apgamais palei sprandą.

Papiloma: kas tai, kodėl atsiranda ir kada ją šalinti

Papiloma – minkštas gerybinis odos darinys ant kaklo, vokų ar pažastų. Kodėl atsiranda, kaip atskirti nuo karpos ir apgamo, kada ir kaip ją saugu šalinti.
Pirštinėta gydytojo ranka tiria paciento plaštakos odą dermatoskopu apgamų patikros metu.

Dermatoskopija: apgamų ir odos darinių tyrimas dermatoskopu

Dermatoskopija – neskausmingas odos darinių tyrimas dermatoskopu, padedantis anksti atpažinti melanomą. Kaip vyksta tyrimas ir kada verta jį atlikti.