Dermatoskopija – neinvazinis odos darinių tyrimas specialiu prietaisu, dermatoskopu, kuris apšviečia ir 10 ar daugiau kartų padidina odos paviršių. Gydytojas mato struktūras, kurių plika akimi nematyti: pigmento tinklą, kraujagysles, darinio kraštą ir simetriją. Tai vienas svarbiausių neinvazinių būdų anksti įtarti melanomą ir atskirti nepavojingus apgamus nuo įtartinų darinių.
Kas yra dermatoskopija?
Dermatoskopas – didinamasis lęšis su galingu apšvietimu. Poliarizuota šviesa arba ant odos užteptas gelis pašalina odos paviršiaus atspindį, todėl matomos giliau – epidermyje ir viršutiniame dermos sluoksnyje – esančios struktūros. Metodas dar vadinamas odos paviršiaus mikroskopija arba epiliuminescencine mikroskopija.
Skaitmeninė dermatoskopija leidžia darinių nuotraukas išsaugoti ir palyginti po kelių mėnesių. Taip sudaromas apgamų žemėlapis – jis naudingas žmonėms, turintiems daug apgamų, nes pokytis bėgant laikui gali būti pastebimas anksčiau, nei pati struktūra tampa įtartina.


Kaip atliekamas tyrimas?
Dermatoskopas priglaudžiamas prie odos arba laikomas per kelis milimetrus nuo jos. Tyrimas neskausmingas ir odos nepažeidžia. Vieno darinio apžiūra trunka vos kelias sekundes, viso kūno apgamų patikra – kiek ilgiau, priklausomai nuo apgamų skaičiaus. Jei darinys įtartinas, gydytojas jį nufotografuoja, o prireikus rekomenduoja jį pašalinti ir ištirti histologiškai.
Ką gydytojas vertina dermatoskopu?
Kiekvienas darinys vertinamas pagal kelis požymius:
- struktūra – simetriškumas, vienodumas;
- spalva ir jos tolygumas;
- pigmento išsidėstymas – tinklas, taškai, rutuliukai, bestruktūrės sritys;
- kraujagyslių tinklo forma ir išsidėstymas;
- darinio kraštas – ryškus, blunkantis ar spinduliškas;
- kiti pakitimai – išopėjimas, kraujavimas, baltos blizgios struktūros ir regresijos zonos.
Įtarti piktybinį darinį leidžia nevienoda struktūra, netolygi spalva ir pigmentacija, gausus įvairių formų kraujagyslių tinklas, nelygus, skirtingų spalvų kraštas, matomas išopėjimas ar pakraujavimas.
Kokius darinius padeda atpažinti dermatoskopija?
Kiekvienas darinys dermatoskopu atrodo savaip, todėl tyrimas padeda atskirti:
- melanomą – tyrimas dermatoskopu gerokai tiksliau nei apžiūra plika akimi leidžia atskirti melanomą nuo gerybinių apgamų;
- bazinių ląstelių karcinomą – dažniausią odos vėžio formą;
- įvairių rūšių apgamus – įprastus, atipinius, mėlynuosius;
- seborėjinę keratozę;
- hemangiomą ir vyšninę angiomą;
- strazdanas ir lentigo.
Kitos dermatoskopijos taikymo sritys
Dermatoskopas naudojamas ir kitoms būklėms tirti:
- plaukų slinkimo tipui nustatyti (trichoskopija) – tiriamas plaukas ir aplinkinė galvos oda;
- pigmento neturintiems dariniams vertinti – pagal kraujagyslių raštą;
- niežams diagnozuoti – matoma niežų erkė ir jos išgraužtas urvelis;
- lėtinėms uždegiminėms odos ligoms – psoriazei, egzemai, plokščiajai kerpligei – atskirti;
- nago volelio kapiliarams įvertinti;
- nedideliam įstrigusiam svetimkūniui ar rakščiai rasti.
Ar dermatoskopija saugi?
Taip. Tyrimas neinvazinis, be jonizuojančiosios spinduliuotės, tinka nėščiosioms ir vaikams, jį galima kartoti tiek kartų, kiek reikia stebint darinį. Atliekant kontaktinę dermatoskopiją naudojamas gelis nuvalomas iškart po tyrimo.
Kada verta atlikti dermatoskopiją?
- atsirado naujas darinys arba esamas pakito – padidėjo, pakeitė spalvą ar formą, pradėjo niežėti ar kraujuoti;
- turite daug apgamų (daugiau nei 50) arba atipinių apgamų;
- šeimoje buvo melanomos atvejų;
- oda šviesi, lengvai nudega, vaikystėje būta nudegimų saulėje;
- norite profilaktiškai pasitikrinti – žmonėms, turintiems rizikos veiksnių, gydytojas gali rekomenduoti reguliarią, pavyzdžiui, kasmetinę apgamų patikrą.
iDerma klinikose apgamų tyrimas dermatoskopu atliekamas Vilniuje ir Kaune. Jei abejojate, ar darinį reikia tirti, nuotolinės konsultacijos metu dermatologas įvertina jį pagal nuotraukas ir padeda nuspręsti, kaip skubiai reikia apžiūros klinikoje. Pagal nuotraukas melanomos atmesti negalima.






