Dermatologinės PaslaugosDermatoskopija: apgamų ir odos darinių tyrimas dermatoskopu

Dermatoskopija: apgamų ir odos darinių tyrimas dermatoskopu

Pirštinėta gydytojo ranka tiria paciento plaštakos odą dermatoskopu apgamų patikros metu.

Dermatoskopija – neinvazinis odos darinių tyrimas specialiu prietaisu, dermatoskopu, kuris apšviečia ir 10 ar daugiau kartų padidina odos paviršių. Gydytojas mato struktūras, kurių plika akimi nematyti: pigmento tinklą, kraujagysles, darinio kraštą ir simetriją. Tai vienas svarbiausių neinvazinių būdų anksti įtarti melanomą ir atskirti nepavojingus apgamus nuo įtartinų darinių.

Kas yra dermatoskopija?

Dermatoskopas – didinamasis lęšis su galingu apšvietimu. Poliarizuota šviesa arba ant odos užteptas gelis pašalina odos paviršiaus atspindį, todėl matomos giliau – epidermyje ir viršutiniame dermos sluoksnyje – esančios struktūros. Metodas dar vadinamas odos paviršiaus mikroskopija arba epiliuminescencine mikroskopija.

Skaitmeninė dermatoskopija leidžia darinių nuotraukas išsaugoti ir palyginti po kelių mėnesių. Taip sudaromas apgamų žemėlapis – jis naudingas žmonėms, turintiems daug apgamų, nes pokytis bėgant laikui gali būti pastebimas anksčiau, nei pati struktūra tampa įtartina.

Kaip atliekamas tyrimas?

Dermatoskopas priglaudžiamas prie odos arba laikomas per kelis milimetrus nuo jos. Tyrimas neskausmingas ir odos nepažeidžia. Vieno darinio apžiūra trunka vos kelias sekundes, viso kūno apgamų patikra – kiek ilgiau, priklausomai nuo apgamų skaičiaus. Jei darinys įtartinas, gydytojas jį nufotografuoja, o prireikus rekomenduoja jį pašalinti ir ištirti histologiškai.

Ką gydytojas vertina dermatoskopu?

Kiekvienas darinys vertinamas pagal kelis požymius:

  • struktūra – simetriškumas, vienodumas;
  • spalva ir jos tolygumas;
  • pigmento išsidėstymas – tinklas, taškai, rutuliukai, bestruktūrės sritys;
  • kraujagyslių tinklo forma ir išsidėstymas;
  • darinio kraštas – ryškus, blunkantis ar spinduliškas;
  • kiti pakitimai – išopėjimas, kraujavimas, baltos blizgios struktūros ir regresijos zonos.

Įtarti piktybinį darinį leidžia nevienoda struktūra, netolygi spalva ir pigmentacija, gausus įvairių formų kraujagyslių tinklas, nelygus, skirtingų spalvų kraštas, matomas išopėjimas ar pakraujavimas.

Kokius darinius padeda atpažinti dermatoskopija?

Kiekvienas darinys dermatoskopu atrodo savaip, todėl tyrimas padeda atskirti:

Kitos dermatoskopijos taikymo sritys

Dermatoskopas naudojamas ir kitoms būklėms tirti:

  • plaukų slinkimo tipui nustatyti (trichoskopija) – tiriamas plaukas ir aplinkinė galvos oda;
  • pigmento neturintiems dariniams vertinti – pagal kraujagyslių raštą;
  • niežams diagnozuoti – matoma niežų erkė ir jos išgraužtas urvelis;
  • lėtinėms uždegiminėms odos ligoms – psoriazei, egzemai, plokščiajai kerpligei – atskirti;
  • nago volelio kapiliarams įvertinti;
  • nedideliam įstrigusiam svetimkūniui ar rakščiai rasti.

Ar dermatoskopija saugi?

Taip. Tyrimas neinvazinis, be jonizuojančiosios spinduliuotės, tinka nėščiosioms ir vaikams, jį galima kartoti tiek kartų, kiek reikia stebint darinį. Atliekant kontaktinę dermatoskopiją naudojamas gelis nuvalomas iškart po tyrimo.

Kada verta atlikti dermatoskopiją?

  • atsirado naujas darinys arba esamas pakito – padidėjo, pakeitė spalvą ar formą, pradėjo niežėti ar kraujuoti;
  • turite daug apgamų (daugiau nei 50) arba atipinių apgamų;
  • šeimoje buvo melanomos atvejų;
  • oda šviesi, lengvai nudega, vaikystėje būta nudegimų saulėje;
  • norite profilaktiškai pasitikrinti – žmonėms, turintiems rizikos veiksnių, gydytojas gali rekomenduoti reguliarią, pavyzdžiui, kasmetinę apgamų patikrą.

iDerma klinikose apgamų tyrimas dermatoskopu atliekamas Vilniuje ir Kaune. Jei abejojate, ar darinį reikia tirti, nuotolinės konsultacijos metu dermatologas įvertina jį pagal nuotraukas ir padeda nuspręsti, kaip skubiai reikia apžiūros klinikoje. Pagal nuotraukas melanomos atmesti negalima.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra dermatoskopija?
Dermatoskopija – tai metodas odos paviršiniam sluoksniui tirti: specialiu prietaisu, vadinamu dermatoskopu, apšviečiama ir padidinama oda. Metodas plačiai taikomas kasdienėje dermatologinėje praktikoje. Juo galima įvertinti odos darinių struktūrą, spalvą, pigmentaciją ir kraujagysles, kurių plika akimi nematyti.
Kokie odos dariniai tiriami dermatoskopu?
Dermatoskopu dažniausiai tiriami įvairūs odos dariniai – apgamai, seborėjinė keratozė, hemangioma ir kiti pakitimai. Vertinama darinio struktūra, simetriškumas, spalva, pigmentacija, kraujagyslių tinklo išsidėstymas bei kraštų ypatybės. Taip pat galima pastebėti išopėjimą ar pakraujavimą.
Kaip dermatoskopija padeda aptikti pavojingus odos darinius?
Dermatoskopu matomi požymiai, kurių plika akimi nematyti: pigmento tinklo netaisyklingumas, kelių spalvų deriniai, netaisyklingos kraujagyslės, regresijos zonos. Pagal juos gydytojas sprendžia, ar darinį reikia pašalinti ir ištirti histologiškai. Šiuo metodu galima įtarti melanomą, bazinių ląstelių karcinomą bei kitas odos ligas ankstyvoje stadijoje.
Kokioms kitoms ligoms diagnozuoti taikoma dermatoskopija?
Be piktybinių darinių diagnostikos, dermatoskopija naudojama plaukų slinkimo tipui nustatyti – trichoskopijos metodu tiriamas plaukas ir aplinkinė oda. Ji padeda diagnozuoti niežus, vertinti nago volelio kapiliarus, atlikti diferencinę diagnostiką tarp lėtinių uždegiminių ligų – psoriazės, egzemos, plokščiosios kerpligės. Šiuo metodu galima aptikti net nedidelį įstrigusį svetimkūnį ar rakštį.
Ar dermatoskopija skausminga ar pavojinga?
Ne. Tyrimas saugus ir neskausmingas: prietaisas tik apšviečia ir padidina odą, jos nepažeidžia ir nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės. Jį galima kartoti tiek kartų, kiek reikia, taip pat nėštumo metu ir vaikams.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreiptis į dermatologą reikėtų, jei pastebėjote naują odos darinį arba esamas darinys pakito – padidėjo, pakeitė spalvą, formą ar pradėjo kraujuoti. Konsultuotis verta ir tada, jei turite daug apgamų ir norite juos profilaktiškai įvertinti. iDerma dermatologas gali atlikti nuotolinę konsultaciją – įvertinti odos būklę pagal nuotraukas bei aprašymą ir pasakyti, ar apžiūra klinikoje reikalinga skubiai.
Ar nuotolinė konsultacija gali pakeisti dermatoskopiją?
Ne visiškai. Pagal nuotraukas dermatologas gali įvertinti, ar darinys atrodo įtartinas ir ar jį reikia tirti, tačiau dermatoskopijai reikalingi prietaisas ir apžiūra klinikoje. Nuotolinė konsultacija tinka pirmam įvertinimui ir sprendimui, ar būtinas vizitas, tačiau melanomos pagal nuotraukas atmesti negalima.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Andra Šukienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Didelis asimetriškas rudai juodas odos darinys su netaisyklingais kraštais ir spalvos kitimais, įtartinas dėl melanomos

Melanoma (odos vėžys): kas tai, simptomai, kaip atpažinti ir gydymas

Melanoma – pavojingiausias odos vėžys, bet anksti aptikta išgydoma. Kaip atpažinti pagal ABCDE, kuo skiriasi nuo apgamo, išgyvenamumas pagal stadijas, gydymas.
Iškilus tamsiai rudas melanocitinis apgamas ant odos, kurį dermatologas vertina dėl gerybiškumo.

Gerybiniai melanocitiniai apgamai: kaip atskirti nuo pavojingų

Dauguma apgamų – gerybiniai. Sužinokite, kaip pagal ABCDE taisyklę atpažinti pavojingą apgamą, kada tirti jį dermatoskopu ir ar verta šalinti.
Kaklo šono oda su keliomis odos papilomomis ir pigmentuotais apgamais palei sprandą.

Papiloma: kas tai, kodėl atsiranda ir kada ją šalinti

Papiloma – minkštas gerybinis odos darinys ant kaklo, vokų ar pažastų. Kodėl atsiranda, kaip atskirti nuo karpos ir apgamo, kada ir kaip ją saugu šalinti.
Iškili papiloma ir du pigmentiniai apgamai ant odos – dažni odos dariniai, vertinami dermatologo konsultacijos metu.

Apgamų šalinimas: kada tai iš tikrųjų būtina, o kada pakanka stebėti?

Kada apgamų šalinimas būtinas, o kada pakanka stebėti: ABCDE požymiai, pavojingi apgamai, kam tikrintis dažniau, kaip vyksta apžiūra dermatoskopu ir šalinimas.