Papiloma – taip kasdienėje kalboje vadinamas minkštas, dažniausiai ant plono kotelio kabantis odos spalvos ar rusvas darinys, atsirandantis ten, kur oda trinasi: ant kaklo, pažastyse, kirkšnyse, ant vokų ar po krūtimis. Medicinoje toks darinys vadinamas minkštąja fibroma, akrochordonu arba fibroepiteliniu polipu, o angliškai – skin tag. Jis gerybinis ir sveikatai nepavojingas. Australijos sveikatos tarnybos „healthdirect“ duomenimis, bent vieną tokį darinį turi maždaug kas antras suaugęs žmogus.
Žodis „papiloma“ klaidina, nes medicinoje jis reiškia ir kitus dalykus: virusinės karpos („DermNet“ jas taip pat vadina papilomomis) ir seborėjinė keratozė (angl. basal cell papilloma) yra visai kitos kilmės dariniai. Šiame straipsnyje kalbame apie minkštąsias odos papilomas: kodėl jos atsiranda, kaip atskirti jas nuo karpų ir apgamų, kada jas verta šalinti ir kaip tai daroma saugiai.
Kaip atrodo papiloma
Taip papilomą apibūdina „DermNet“, NHS, AAD ir „healthdirect“:
- Dydis: nuo 1 mm iki kelių centimetrų („DermNet“ nurodo 1 mm–5 cm intervalą), dauguma jų – mažesnės nei 1 cm.
- Forma: minkštas, lygus arba smulkiai raukšlėtas darinys. Dažniausiai kabo ant plono kotelio ir lengvai pajudinamas, bet gali būti ir plačiu pagrindu prigludęs prie odos.
- Spalva: odos spalvos, kiek tamsesnė arba rausva. Sudirginta papiloma parausta.
- Vieta: kaklas, pažastys, kirkšnys, vokai, oda po krūtimis, sėdmenų sritis, taip pat šonai, pilvas ir nugara.
- Skaičius: viena arba dešimtys. Su amžiumi jų daugėja.
- Pojūčiai: paprastai jokių. Drabužių ar papuošalų trinama papiloma gali būti skausminga ir kraujuoti.




Nuotraukų šaltiniai: tamsios kaklo papilomos – Grook Da Oger, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons; rausvos kaklo papilomos – Jmarchn, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons.
Kodėl atsiranda papilomos
Tikslios priežasties mokslas neįvardija: NHS ir „DermNet“ ją laiko neaiškia, o „healthdirect“ kalba apie gyvensenos ir paveldimų veiksnių derinį. Vis dėlto žinoma, kas padidina tikimybę:
- Trintis. Papilomos auga ten, kur oda trinasi į odą, drabužius ar papuošalus: kaklo raukšlėse, pažastyse, kirkšnyse, po krūtimis (AAD, NHS). Todėl jos dažnesnės antsvorio ar laisvų odos klosčių turintiems žmonėms (AAD).
- Amžius. Jų daugėja su amžiumi, ir vyrams, ir moterims („DermNet“, „healthdirect“).
- Insulino rezistencija ir 2 tipo diabetas. NHS nurodo, kad sunki insulino rezistencija, kaip manoma, skatina papilomų augimą, o MSD vadovas priduria, kad turintiems daug papilomų kartais rekomenduojama pasitikrinti dėl insulino rezistencijos. Riziką didina ir metabolinis sindromas: padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cukraus ir cholesterolio kiekis kraujyje, riebalai ties juosmeniu (AAD).
- Nėštumas ir augimo veiksniai. Hormoniniai nėštumo pokyčiai skatina papilomų augimą (NHS), o „DermNet“ mini padidėjusį augimo veiksnių kiekį nėštumo metu ir sergant akromegalija. Nėštumo metu atsiradusios papilomos po gimdymo dažnai išnyksta pačios („healthdirect“).
- Paveldimumas. Jei papilomų turi kraujo giminaičiai, rizika didesnė (AAD, Klivlando klinika).
„DermNet“ tarp galimų veiksnių mini ir žmogaus papilomos virusą (ŽPV), bet nė vienas iš čia cituojamų šaltinių papilomų nelaiko užkrečiamomis: NHS, AAD ir „healthdirect“ jų atsiradimą sieja su trintimi, antsvoriu, hormonais ir medžiagų apykaita. Užkrečiamos yra virusinės karpos, kurias sukelia ŽPV ir kurios plinta tiesioginio sąlyčio būdu („DermNet“).
Kai papilomų staiga atsiranda daug
Kelios naujos papilomos per metus – įprasta. Jei per kelis mėnesius jų išdygsta daug, AAD pataria kreiptis į dermatologą: tai retas, bet galimas vidinių pokyčių ženklas. Dažniausiai įtariama insulino rezistencija (MSD vadovas). „DermNet“ aprašo, kad papilomos dažnai lydi juodąją akantozę – tamsias aksomines dėmes kaklo ir pažastų odoje, būdingas antsvoriui, diabetui ir policistinių kiaušidžių sindromui. Tokiu atveju verta pasitikrinti dėl insulino rezistencijos (MSD vadovas).
Papiloma, karpa ar apgamas: kaip atskirti
Ne kiekvienas darinys ant kotelio yra papiloma. AAD perspėja, kad už papilomą galima palaikyti ir karpą, ir net odos vėžį, todėl prieš šalinant darinį jį turi įvertinti gydytojas. Lentelėje – dažniausiai painiojami dariniai.
| Darinys | Kuo skiriasi nuo papilomos |
|---|---|
| Papiloma (minkštoji fibroma) | Minkšta, lygi, dažnai ant kotelio, odos spalvos ar rusva, auga odos klostėse. Skausmo nekelia, nebent trinama. |
| Virusinė karpa | Kieta, raginio, grubaus paviršiaus, dažniausiai ant rankų, pirštų, kelių ir pėdų; joje matomi juodi ar raudoni taškeliai – kapiliarai („DermNet“, NHS). Siūlinės karpos ant veido yra plonos, pirštelio formos ir kartais primena papilomą („DermNet“). |
| Seborėjinė keratozė | Plokštesnė, tarsi prilipdyta, vaškinio ar karpą primenančio paviršiaus rusva plokštelė. Pradeda rastis nuo 30–40 metų, dažnai galvos odoje, po krūtimis, ant nugaros ar kirkšnyse („DermNet“). |
| Apgamas | Dažniausiai plokščias, apvalus ar ovalus, rausvos ar rudos spalvos, saulės apšviestose vietose (NHS). Kai kurie intraderminiai apgamai būna iškilę ar net ant kotelio („DermNet“), todėl juos padeda atskirti apžiūra dermatoskopu. |
| Užkrečiamasis moliuskas | Blizgūs, vaškiniai 1–6 mm gumbeliai su įdubimu centre, dažniausiai vaikams, išsidėstę grupėmis („DermNet“). |
| Melanoma ar kitas odos vėžys | Mazginė melanoma yra kieta, kupolo formos ir pastebimai didėja per kelias savaites ar mėnesius, dažniausiai juoda, raudona ar odos spalvos („DermNet“). Greitai augantį, kraujuojantį ar spalvą keičiantį darinį turi apžiūrėti gydytojas. |
Ar papilomas būtina šalinti?
Mediciniškai – ne. NHS ir „healthdirect“ nurodo, kad papilomų šalinti nereikia, o dalis jų ilgainiui nukrinta pačios („healthdirect“). Šalinti verta, kai papiloma trukdo. AAD ir NHS išskiria šias situacijas:
- ji nuolat trinama drabužių, papuošalų, saugos diržo ar skutimosi peiliuko, todėl parausta, kraujuoja ar tampa skausminga;
- ji auga ant voko ir trukdo matyti;
- ji staiga tapo skausminga;
- ji nepatinka estetiškai – visiškai pagrįsta priežastis, tik tada procedūra laikoma kosmetine (AAD).
Yra ir dar viena priežastis – abejonė dėl diagnozės. Jei gydytojas nėra tikras, kad darinys yra papiloma, jį pašalina ir ištiria histologiškai (Klivlando klinika). O jei papiloma didėja arba per trumpą laiką atsirado daug naujų, pirmiausia reikia ne šalinimo, o gydytojo apžiūros (NHS).
Ką daro dermatologas
Diagnozei dažniausiai pakanka apžiūros ir kelių klausimų, tyrimų nereikia („healthdirect“). Dermatologas apžiūri darinį dermatoskopu – apšviečiančiu didinamuoju prietaisu, kuris leidžia įvertinti darinio struktūrą ir pigmento išsidėstymą („DermNet“). Taip įsitikinama, kad darinys greičiausiai gerybinis, ir atskiriami kiti į papilomą panašūs dariniai. Jei kyla įtarimas, kad tai ne papiloma, darinys pašalinamas ir siunčiamas histologiniam tyrimui (Klivlando klinika).
Nuotolinė konsultacija tinka kaip pirmas žingsnis: pagal nuotraukas ir aprašymą iDerma dermatologas įvertina, ar darinys panašus į papilomą ir ar jį verta šalinti. Pats šalinimas atliekamas gyvai – iDerma klinikose Vilniuje ir Kaune.
Kaip šalinamos papilomos
Visi metodai atliekami ambulatoriškai, trunka kelias minutes ir paprastai nereikalauja pakartotinio vizito. Metodą gydytojas parenka pagal papilomos dydį, vietą ir skaičių (AAD, NHS, „DermNet“):
- Nukirpimas (ekscizija). Oda nuskausminama, papiloma nukerpama steriliomis chirurginėmis žirklutėmis arba nupjaunama skalpeliu, o kraujavimas sustabdomas kraujavimą stabdančiu tirpalu. Tinka didesnėms, ant kotelio kabančioms papilomoms.
- Elektrochirurgija (elektrokoaguliacija). Darinys sunaikinamas elektros srove per ploną adatėlę. Lieka šašelis, o žaizdelė sugyja per 1–3 savaites (AAD).
- Krioterapija. Papiloma užšaldoma skystu azotu, toje vietoje susidaro pūslelė ar šašas, su kuriuo darinys nukrinta. Kartais užšaldomas tik kotelis, o darinys nukerpamas (AAD).
- Lazeris. Darinys pašalinamas lazerio spinduliu. Būtent šį metodą taikome iDerma klinikose.
- Perrišimas. Gydytojas užveržia kotelį siūlu, kad darinys netektų kraujotakos ir nukristų („DermNet“). Namuose to daryti negalima, apie tai rašome toliau.
Prieš nukirpimą oda nuskausminama (AAD), o prieš kitus metodus nejautra taikoma pagal poreikį, dažniausiai didesniems dariniams.
Ar papilomų šalinimas saugus?
Gydytojo atliekama procedūra yra saugi. Galimos, bet retos komplikacijos:
- nedidelis kraujavimas ir laikinas paraudimas;
- infekcija, jei žaizdelė netinkamai prižiūrima (AAD);
- randelis arba hiperpigmentacijos dėmė toje vietoje, ypač tamsesnės odos žmonėms. NHS nurodo, kad šie pokyčiai paprastai laikini, bet kartais lieka visam laikui.
Pašalinta papiloma toje pačioje vietoje paprastai neatauga (NHS), tačiau naujų gali atsirasti kitur, nes jas lemiantys veiksniai niekur nedingsta. Sveikas kūno svoris tikimybę mažina („healthdirect“).
Kodėl papilomų negalima šalinti pačiam
NHS įspėja nešalinti papilomos savarankiškai, nebent tai rekomendavo gydytojas: gresia kraujavimas, infekcija ir randai. „healthdirect“ priduria, kad internete parduodami šalinimo rinkiniai nėra patvirtinti ir gali sukelti sunkių odos pažeidimų, o AAD nurodo, kad JAV maisto ir medikamentų priežiūros institucija (FDA) nėra patvirtinusi nė vieno namų šalinimo produkto ir įspėja jų nenaudoti. Konkrečiai:
- Neriškite siūlu ir nekirpkite. Be sterilių sąlygų ir nuskausminimo tai gali baigtis infekcija, gausiu kraujavimu ar randu (NHS, „healthdirect“).
- Nenaudokite priemonių nuo karpų. Karpos kietos, o papilomos minkštos, todėl agresyvi karpų priemonė gali pažeisti aplinkinę odą ir palikti randą (AAD).
- Nešalinkite darinio, kurio neįvertino gydytojas. Didžiausia namų procedūros rizika – sunaikinti darinį, kuris buvo ne papiloma, o, pavyzdžiui, odos vėžys, ir prarasti galimybę jį ištirti (Klivlando klinika, AAD).
Priežiūra po procedūros
Laikykitės gydytojo nurodymų. AAD aprašo įprastą tvarką: nuimti tvarstį, atsargiai nuplauti žaizdelę ir uždėti naują tvarstį, kol susidarys šašelis. Kol žaizdelė gyja (po elektrokoaguliacijos 1–3 savaites, AAD), jos nekrapštykite, šašo nenuplėškite ir saugokite vietą nuo saulės, kad randelis nepatamsėtų. Jei vieta parausta, patino, skauda ar atsirado pūlių, kreipkitės į gydytoją – tai gali būti infekcijos požymiai.
Kada kreiptis į gydytoją
Pagal NHS ir AAD darinį turėtų apžiūrėti gydytojas, jei jis:
- didėja, keičia spalvą ar formą;
- yra skausmingas, parausta ar kraujuoja;
- atsirado kartu su daugybe kitų per trumpą laiką;
- yra ant voko ir trukdo matyti;
- neatrodo kaip tipinė papiloma – yra kietas, grubus, nelygių kraštų ar kelių spalvų.
„healthdirect“ pataria parodyti gydytojui naują ar neaiškų odos darinį, nes tik apžiūrėjus galima atmesti odos vėžį. Jei nesate tikri, kas išaugo ant odos, nusiųskite nuotrauką iDerma dermatologui: per nuotolinę konsultaciją sužinosite, ar darinys panašus į papilomą, ar jį verta šalinti ir koks metodas tikėtinas, o dėl šalinimo užsiregistruosite į kliniką Vilniuje ar Kaune.
Nuotraukos šaltinis: Davidwidlund, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.
Nuotraukos šaltinis: Xheedv, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.






