Dermatologinės PaslaugosPapiloma: kas tai, kodėl atsiranda ir kada ją šalinti

Papiloma: kas tai, kodėl atsiranda ir kada ją šalinti

Kaklo šono oda su keliomis odos papilomomis ir pigmentuotais apgamais palei sprandą.

Papiloma – taip kasdienėje kalboje vadinamas minkštas, dažniausiai ant plono kotelio kabantis odos spalvos ar rusvas darinys, atsirandantis ten, kur oda trinasi: ant kaklo, pažastyse, kirkšnyse, ant vokų ar po krūtimis. Medicinoje toks darinys vadinamas minkštąja fibroma, akrochordonu arba fibroepiteliniu polipu, o angliškai – skin tag. Jis gerybinis ir sveikatai nepavojingas. Australijos sveikatos tarnybos „healthdirect“ duomenimis, bent vieną tokį darinį turi maždaug kas antras suaugęs žmogus.

Žodis „papiloma“ klaidina, nes medicinoje jis reiškia ir kitus dalykus: virusinės karpos („DermNet“ jas taip pat vadina papilomomis) ir seborėjinė keratozė (angl. basal cell papilloma) yra visai kitos kilmės dariniai. Šiame straipsnyje kalbame apie minkštąsias odos papilomas: kodėl jos atsiranda, kaip atskirti jas nuo karpų ir apgamų, kada jas verta šalinti ir kaip tai daroma saugiai.

Kaip atrodo papiloma

Taip papilomą apibūdina „DermNet“, NHS, AAD ir „healthdirect“:

  • Dydis: nuo 1 mm iki kelių centimetrų („DermNet“ nurodo 1 mm–5 cm intervalą), dauguma jų – mažesnės nei 1 cm.
  • Forma: minkštas, lygus arba smulkiai raukšlėtas darinys. Dažniausiai kabo ant plono kotelio ir lengvai pajudinamas, bet gali būti ir plačiu pagrindu prigludęs prie odos.
  • Spalva: odos spalvos, kiek tamsesnė arba rausva. Sudirginta papiloma parausta.
  • Vieta: kaklas, pažastys, kirkšnys, vokai, oda po krūtimis, sėdmenų sritis, taip pat šonai, pilvas ir nugara.
  • Skaičius: viena arba dešimtys. Su amžiumi jų daugėja.
  • Pojūčiai: paprastai jokių. Drabužių ar papuošalų trinama papiloma gali būti skausminga ir kraujuoti.
Kelios tamsios papilomos (minkštosios fibromos) ant kaklo odos, kabančios ant kotelioKelios rausvos papilomos ant kaklo odos; apatinė kabo ant plono kotelio
Maža minkštoji fibroma (papiloma), kabanti ant odosMinkštoji fibroma iš šono: minkšta rausva išauga ant plono kotelio

Nuotraukų šaltiniai: tamsios kaklo papilomos – Grook Da Oger, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons; rausvos kaklo papilomos – Jmarchn, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons.

Kodėl atsiranda papilomos

Tikslios priežasties mokslas neįvardija: NHS ir „DermNet“ ją laiko neaiškia, o „healthdirect“ kalba apie gyvensenos ir paveldimų veiksnių derinį. Vis dėlto žinoma, kas padidina tikimybę:

  • Trintis. Papilomos auga ten, kur oda trinasi į odą, drabužius ar papuošalus: kaklo raukšlėse, pažastyse, kirkšnyse, po krūtimis (AAD, NHS). Todėl jos dažnesnės antsvorio ar laisvų odos klosčių turintiems žmonėms (AAD).
  • Amžius. Jų daugėja su amžiumi, ir vyrams, ir moterims („DermNet“, „healthdirect“).
  • Insulino rezistencija ir 2 tipo diabetas. NHS nurodo, kad sunki insulino rezistencija, kaip manoma, skatina papilomų augimą, o MSD vadovas priduria, kad turintiems daug papilomų kartais rekomenduojama pasitikrinti dėl insulino rezistencijos. Riziką didina ir metabolinis sindromas: padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cukraus ir cholesterolio kiekis kraujyje, riebalai ties juosmeniu (AAD).
  • Nėštumas ir augimo veiksniai. Hormoniniai nėštumo pokyčiai skatina papilomų augimą (NHS), o „DermNet“ mini padidėjusį augimo veiksnių kiekį nėštumo metu ir sergant akromegalija. Nėštumo metu atsiradusios papilomos po gimdymo dažnai išnyksta pačios („healthdirect“).
  • Paveldimumas. Jei papilomų turi kraujo giminaičiai, rizika didesnė (AAD, Klivlando klinika).

„DermNet“ tarp galimų veiksnių mini ir žmogaus papilomos virusą (ŽPV), bet nė vienas iš čia cituojamų šaltinių papilomų nelaiko užkrečiamomis: NHS, AAD ir „healthdirect“ jų atsiradimą sieja su trintimi, antsvoriu, hormonais ir medžiagų apykaita. Užkrečiamos yra virusinės karpos, kurias sukelia ŽPV ir kurios plinta tiesioginio sąlyčio būdu („DermNet“).

Kai papilomų staiga atsiranda daug

Kelios naujos papilomos per metus – įprasta. Jei per kelis mėnesius jų išdygsta daug, AAD pataria kreiptis į dermatologą: tai retas, bet galimas vidinių pokyčių ženklas. Dažniausiai įtariama insulino rezistencija (MSD vadovas). „DermNet“ aprašo, kad papilomos dažnai lydi juodąją akantozę – tamsias aksomines dėmes kaklo ir pažastų odoje, būdingas antsvoriui, diabetui ir policistinių kiaušidžių sindromui. Tokiu atveju verta pasitikrinti dėl insulino rezistencijos (MSD vadovas).

Papiloma, karpa ar apgamas: kaip atskirti

Ne kiekvienas darinys ant kotelio yra papiloma. AAD perspėja, kad už papilomą galima palaikyti ir karpą, ir net odos vėžį, todėl prieš šalinant darinį jį turi įvertinti gydytojas. Lentelėje – dažniausiai painiojami dariniai.

DarinysKuo skiriasi nuo papilomos
Papiloma (minkštoji fibroma)Minkšta, lygi, dažnai ant kotelio, odos spalvos ar rusva, auga odos klostėse. Skausmo nekelia, nebent trinama.
Virusinė karpaKieta, raginio, grubaus paviršiaus, dažniausiai ant rankų, pirštų, kelių ir pėdų; joje matomi juodi ar raudoni taškeliai – kapiliarai („DermNet“, NHS). Siūlinės karpos ant veido yra plonos, pirštelio formos ir kartais primena papilomą („DermNet“).
Seborėjinė keratozėPlokštesnė, tarsi prilipdyta, vaškinio ar karpą primenančio paviršiaus rusva plokštelė. Pradeda rastis nuo 30–40 metų, dažnai galvos odoje, po krūtimis, ant nugaros ar kirkšnyse („DermNet“).
ApgamasDažniausiai plokščias, apvalus ar ovalus, rausvos ar rudos spalvos, saulės apšviestose vietose (NHS). Kai kurie intraderminiai apgamai būna iškilę ar net ant kotelio („DermNet“), todėl juos padeda atskirti apžiūra dermatoskopu.
Užkrečiamasis moliuskasBlizgūs, vaškiniai 1–6 mm gumbeliai su įdubimu centre, dažniausiai vaikams, išsidėstę grupėmis („DermNet“).
Melanoma ar kitas odos vėžysMazginė melanoma yra kieta, kupolo formos ir pastebimai didėja per kelias savaites ar mėnesius, dažniausiai juoda, raudona ar odos spalvos („DermNet“). Greitai augantį, kraujuojantį ar spalvą keičiantį darinį turi apžiūrėti gydytojas.

Ar papilomas būtina šalinti?

Mediciniškai – ne. NHS ir „healthdirect“ nurodo, kad papilomų šalinti nereikia, o dalis jų ilgainiui nukrinta pačios („healthdirect“). Šalinti verta, kai papiloma trukdo. AAD ir NHS išskiria šias situacijas:

  • ji nuolat trinama drabužių, papuošalų, saugos diržo ar skutimosi peiliuko, todėl parausta, kraujuoja ar tampa skausminga;
  • ji auga ant voko ir trukdo matyti;
  • ji staiga tapo skausminga;
  • ji nepatinka estetiškai – visiškai pagrįsta priežastis, tik tada procedūra laikoma kosmetine (AAD).

Yra ir dar viena priežastis – abejonė dėl diagnozės. Jei gydytojas nėra tikras, kad darinys yra papiloma, jį pašalina ir ištiria histologiškai (Klivlando klinika). O jei papiloma didėja arba per trumpą laiką atsirado daug naujų, pirmiausia reikia ne šalinimo, o gydytojo apžiūros (NHS).

Ką daro dermatologas

Diagnozei dažniausiai pakanka apžiūros ir kelių klausimų, tyrimų nereikia („healthdirect“). Dermatologas apžiūri darinį dermatoskopu – apšviečiančiu didinamuoju prietaisu, kuris leidžia įvertinti darinio struktūrą ir pigmento išsidėstymą („DermNet“). Taip įsitikinama, kad darinys greičiausiai gerybinis, ir atskiriami kiti į papilomą panašūs dariniai. Jei kyla įtarimas, kad tai ne papiloma, darinys pašalinamas ir siunčiamas histologiniam tyrimui (Klivlando klinika).

Nuotolinė konsultacija tinka kaip pirmas žingsnis: pagal nuotraukas ir aprašymą iDerma dermatologas įvertina, ar darinys panašus į papilomą ir ar jį verta šalinti. Pats šalinimas atliekamas gyvai – iDerma klinikose Vilniuje ir Kaune.

Kaip šalinamos papilomos

Visi metodai atliekami ambulatoriškai, trunka kelias minutes ir paprastai nereikalauja pakartotinio vizito. Metodą gydytojas parenka pagal papilomos dydį, vietą ir skaičių (AAD, NHS, „DermNet“):

  • Nukirpimas (ekscizija). Oda nuskausminama, papiloma nukerpama steriliomis chirurginėmis žirklutėmis arba nupjaunama skalpeliu, o kraujavimas sustabdomas kraujavimą stabdančiu tirpalu. Tinka didesnėms, ant kotelio kabančioms papilomoms.
  • Elektrochirurgija (elektrokoaguliacija). Darinys sunaikinamas elektros srove per ploną adatėlę. Lieka šašelis, o žaizdelė sugyja per 1–3 savaites (AAD).
  • Krioterapija. Papiloma užšaldoma skystu azotu, toje vietoje susidaro pūslelė ar šašas, su kuriuo darinys nukrinta. Kartais užšaldomas tik kotelis, o darinys nukerpamas (AAD).
  • Lazeris. Darinys pašalinamas lazerio spinduliu. Būtent šį metodą taikome iDerma klinikose.
  • Perrišimas. Gydytojas užveržia kotelį siūlu, kad darinys netektų kraujotakos ir nukristų („DermNet“). Namuose to daryti negalima, apie tai rašome toliau.

Prieš nukirpimą oda nuskausminama (AAD), o prieš kitus metodus nejautra taikoma pagal poreikį, dažniausiai didesniems dariniams.

Ar papilomų šalinimas saugus?

Gydytojo atliekama procedūra yra saugi. Galimos, bet retos komplikacijos:

  • nedidelis kraujavimas ir laikinas paraudimas;
  • infekcija, jei žaizdelė netinkamai prižiūrima (AAD);
  • randelis arba hiperpigmentacijos dėmė toje vietoje, ypač tamsesnės odos žmonėms. NHS nurodo, kad šie pokyčiai paprastai laikini, bet kartais lieka visam laikui.

Pašalinta papiloma toje pačioje vietoje paprastai neatauga (NHS), tačiau naujų gali atsirasti kitur, nes jas lemiantys veiksniai niekur nedingsta. Sveikas kūno svoris tikimybę mažina („healthdirect“).

Kodėl papilomų negalima šalinti pačiam

NHS įspėja nešalinti papilomos savarankiškai, nebent tai rekomendavo gydytojas: gresia kraujavimas, infekcija ir randai. „healthdirect“ priduria, kad internete parduodami šalinimo rinkiniai nėra patvirtinti ir gali sukelti sunkių odos pažeidimų, o AAD nurodo, kad JAV maisto ir medikamentų priežiūros institucija (FDA) nėra patvirtinusi nė vieno namų šalinimo produkto ir įspėja jų nenaudoti. Konkrečiai:

  • Neriškite siūlu ir nekirpkite. Be sterilių sąlygų ir nuskausminimo tai gali baigtis infekcija, gausiu kraujavimu ar randu (NHS, „healthdirect“).
  • Nenaudokite priemonių nuo karpų. Karpos kietos, o papilomos minkštos, todėl agresyvi karpų priemonė gali pažeisti aplinkinę odą ir palikti randą (AAD).
  • Nešalinkite darinio, kurio neįvertino gydytojas. Didžiausia namų procedūros rizika – sunaikinti darinį, kuris buvo ne papiloma, o, pavyzdžiui, odos vėžys, ir prarasti galimybę jį ištirti (Klivlando klinika, AAD).

Priežiūra po procedūros

Laikykitės gydytojo nurodymų. AAD aprašo įprastą tvarką: nuimti tvarstį, atsargiai nuplauti žaizdelę ir uždėti naują tvarstį, kol susidarys šašelis. Kol žaizdelė gyja (po elektrokoaguliacijos 1–3 savaites, AAD), jos nekrapštykite, šašo nenuplėškite ir saugokite vietą nuo saulės, kad randelis nepatamsėtų. Jei vieta parausta, patino, skauda ar atsirado pūlių, kreipkitės į gydytoją – tai gali būti infekcijos požymiai.

Kada kreiptis į gydytoją

Pagal NHS ir AAD darinį turėtų apžiūrėti gydytojas, jei jis:

  • didėja, keičia spalvą ar formą;
  • yra skausmingas, parausta ar kraujuoja;
  • atsirado kartu su daugybe kitų per trumpą laiką;
  • yra ant voko ir trukdo matyti;
  • neatrodo kaip tipinė papiloma – yra kietas, grubus, nelygių kraštų ar kelių spalvų.

„healthdirect“ pataria parodyti gydytojui naują ar neaiškų odos darinį, nes tik apžiūrėjus galima atmesti odos vėžį. Jei nesate tikri, kas išaugo ant odos, nusiųskite nuotrauką iDerma dermatologui: per nuotolinę konsultaciją sužinosite, ar darinys panašus į papilomą, ar jį verta šalinti ir koks metodas tikėtinas, o dėl šalinimo užsiregistruosite į kliniką Vilniuje ar Kaune.

Nuotraukos šaltinis: Davidwidlund, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.

Nuotraukos šaltinis: Xheedv, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra papiloma ir ar ji pavojinga?
Papiloma – minkštas, dažniausiai ant kotelio kabantis gerybinis odos darinys, medicinoje vadinamas minkštąja fibroma arba akrochordonu. Ji gerybinė ir sveikatai grėsmės nekelia (NHS, „DermNet“). Pavojus kyla tik tada, kai už papilomą palaikomas kitas darinys, pavyzdžiui, karpa ar odos vėžys, todėl naują ar besikeičiantį darinį verta parodyti dermatologui (AAD).
Ar papilomas būtina šalinti?
Ne. NHS ir „healthdirect“ nurodo, kad medicininio poreikio šalinti nėra, o dalis papilomų ilgainiui nukrinta pačios. Šalinti verta, kai papiloma nuolat trinama, kraujuoja ar yra skausminga, auga ant voko ir trukdo matyti arba nepatinka estetiškai (AAD, NHS). Jei ji greitai didėja, pirmiausia reikia gydytojo apžiūros, o ne šalinimo.
Kokiais metodais šalinamos papilomos?
Nuskausminęs odą gydytojas papilomą nukerpa steriliomis žirklutėmis arba nupjauna skalpeliu; kiti būdai – sunaikinimas elektros srove (elektrokoaguliacija), užšaldymas skystu azotu, lazeris, o kai kada kotelis perrišamas siūlu (AAD, NHS, „DermNet“). Metodas parenkamas pagal papilomos dydį, vietą ir skaičių. iDerma klinikose taikomas lazeris.
Ar papilomų šalinimas saugus ir ar bus randas?
Gydytojo atliekama procedūra saugi. Galimos retos komplikacijos – nedidelis kraujavimas, infekcija, mažas randelis ar tamsesnė dėmė, ypač tamsesnės odos žmonėms. NHS nurodo, kad šie pokyčiai dažniausiai laikini, bet kartais lieka visam laikui. Rizika gerokai išauga šalinant namuose.
Ko negalima daryti su papiloma namuose?
Nerišti siūlu, nekirpti, neskusti ir nedeginti cheminėmis priemonėmis, įskaitant priemones nuo karpų: NHS ir „healthdirect“ įspėja apie kraujavimą, infekciją ir randus, o AAD primena, kad JAV FDA nėra patvirtinusi nė vieno namų šalinimo produkto. Namuose sunaikintas darinys lieka neištirtas, todėl galima praleisti odos vėžį (Klivlando klinika).
Kaip prižiūrėti odą po papilomų šalinimo?
Laikykitės gydytojo nurodymų: nuimkite tvarstį, atsargiai nuplaukite žaizdelę ir uždėkite naują (AAD). Šašelio nekrapštykite, vietą saugokite nuo saulės. Po elektrokoaguliacijos žaizdelė sugyja per 1–3 savaites (AAD). Paraudimas, patinimas, skausmas ar pūliai – priežastis kreiptis į gydytoją.
Ar pašalinta papiloma gali ataugti?
Toje pačioje vietoje paprastai ne (NHS). Naujų papilomų gali atsirasti kitose vietose, nes jas lemiantys veiksniai – trintis, antsvoris, hormonai, insulino rezistencija – išlieka. Sveikas kūno svoris tikimybę mažina („healthdirect“).
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei papiloma didėja, keičia spalvą ar formą, yra skausminga, parausta ar kraujuoja, auga ant voko ir trukdo matyti arba per trumpą laiką atsirado daug naujų (NHS, AAD). Taip pat tada, kai abejojate, ar tai papiloma. Nuotolinės konsultacijos metu iDerma dermatologas įvertina darinį pagal nuotraukas ir pasako, ar jį verta šalinti.
Ar papilomos užkrečiamos?
Patikimi šaltiniai (NHS, AAD, „healthdirect“) papilomų nelaiko užkrečiamomis: jų atsiradimą sieja su trintimi, antsvoriu, nėštumu, insulino rezistencija ir paveldimumu. „DermNet“ tarp galimų veiksnių mini ir žmogaus papilomos virusą (ŽPV), tačiau užkrečiamos yra virusinės karpos, kurias sukelia šis virusas ir kurios plinta per tiesioginį sąlytį.
Kuo papiloma skiriasi nuo karpos?
Papiloma minkšta, lygi, dažniausiai kabo ant kotelio ir auga odos klostėse, o karpa kieta, grubaus raginio paviršiaus, dažniau ant rankų ir pėdų (NHS, „healthdirect“, „DermNet“). Karpas sukelia virusas ir jos užkrečiamos. Priemonės nuo karpų papilomoms netinka, nes jos skirtos kietam raginiam sluoksniui ir gali pažeisti minkštą darinį bei aplinkinę odą (AAD).
Kodėl staiga atsirado daug papilomų?
Su amžiumi atsirandančios pavienės naujos papilomos – normalu. Daug naujų per kelis mėnesius AAD laiko priežastimi kreiptis į dermatologą: tai gali rodyti insulino rezistenciją, dėl kurios MSD vadovas siūlo pasitikrinti turinčius daug papilomų. Neretai kartu matoma juodoji akantozė – tamsios aksominės dėmės ant kaklo ir pažastyse („DermNet“).
Ar papilomų šalinimas skausmingas?
Prieš nukirpimą oda nuskausminama (AAD), o prieš kitus metodus nejautra taikoma pagal poreikį, dažniausiai didesniems dariniams. Mūsų patirtimi, daugumai pacientų procedūra sukelia tik nedidelį nemalonų pojūtį, o po jos vieta kelias dienas gali būti jautri.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Andra Šukienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Šešių nuotraukų koliažas, kuriame pavaizduoti įvairūs apgamų ir nevų tipai ant odos

Apgamų šalinimas: metodai, procedūros eiga, randai ir saugumas

Apgamų šalinimas Vilniuje ir Kaune: chirurginis, skutimo ir lazerinis metodai, kada būtinas histologinis tyrimas, kaip gyja žaizda ir kada šalinti nereikėtų.
Abu delnai su besilupančios odos sindromu – oda lupasi dideliais lakštais, atidengdama paraudusią odą.

Besilupančios odos sindromas: simptomai, priežastys ir gydymas

Besilupančios odos sindromas – reta paveldima liga, kai oda nuolat lupasi sluoksniais. Formos, priežastys, kuo skiriasi nuo egzemos bei grybelio ir kas padeda.
Suaugusios moters aknė su spuogais ir hiperpigmentacija aplink lūpas ir ant smakro

Suaugusiųjų aknė: kaip atpažinti, kas ją sukelia ir kaip gydyti?

Sužinokite, kodėl atsiranda suaugusiųjų aknė, kaip ją atpažinti ir kokie gydymo bei odos priežiūros būdai padeda veiksmingai ją kontroliuoti.
Didelis asimetriškas rudai juodas odos darinys su netaisyklingais kraštais ir spalvos kitimais, įtartinas dėl melanomos

Melanoma (odos vėžys): kas tai, simptomai, kaip atpažinti ir gydymas

Melanoma – pavojingiausias odos vėžys, bet anksti aptikta išgydoma. Kaip atpažinti pagal ABCDE, kuo skiriasi nuo apgamo, išgyvenamumas pagal stadijas, gydymas.