Besilupančios odos sindromas (angl. peeling skin syndrome) – retų paveldimų odos ligų grupė, kuriai būdinga, kad viršutinis odos sluoksnis atsiskiria nuo giliau esančių sluoksnių ir nuolat lupasi. Lupimasis neskausmingas, prasideda gimus ar ankstyvoje vaikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą, nors su amžiumi dažnai švelnėja (NORD). Liga neužkrečiama. Dažniausios jos formos sveikatai nepavojingos, tačiau nuolat besilupanti oda gerokai apsunkina kasdienybę, o retos uždegiminės formos naujagimystėje reikalauja atidžios medikų priežiūros.
Kas yra besilupančios odos sindromas?
Sveika oda atsinaujina nuolat: paviršinės ląstelės nusilupa taip smulkiai, kad to nematome. Sergant šiuo sindromu, procesas pagreitėja ir sustiprėja – oda lupasi matomais lopais ar net ištisais sluoksniais, panašiai kaip po stipraus nudegimo saulėje. Neretai pacientai ar jų tėvai patys gali nulupti odos juosteles (NORD).
- Priklauso įgimtų ichtiozių ir odos trapumo ligų grupei (NORD).
- Pasireiškia gimus arba kūdikystėje, rečiau vėliau vaikystėje ar suaugus (NORD, „MedlinePlus“).
- Paveldima autosominiu recesyviniu būdu – abu tėvai yra sveiki geno pokyčio nešiotojai (NORD).
- Medicinos literatūroje aprašyta daugiau kaip 100 atvejų (NORD), vien akralinės formos – kelios dešimtys („MedlinePlus“), tačiau lengvos formos dažnai lieka neatpažintos, todėl tikrasis skaičius didesnis.
- Vienodai dažnai serga vyrai ir moterys (NORD).
- Neužkrečiama – lupimąsi lemia genai, ne infekcija (NORD).



Kodėl oda lupasi: priežastys
Paviršines odos ląsteles tarpusavyje laiko baltyminės jungtys, o specialūs fermentai laiku jas suardo, kad senos ląstelės galėtų nusilupti. Sindromą sukelia genų pokyčiai, kurie arba susilpnina pačias jungtis, arba išjungia fermentų veiklą stabdančius baltymus – tada jungtys ardomos per greitai, ir oda lupasi ištisais sluoksniais (NORD).
Akralinę (plaštakų ir pėdų) formą lemia TGM5 geno pokyčiai. Trūkstant šio geno koduojamo fermento, susilpnėja paviršinių ląstelių apvalkalas, ir jos lengvai atsiskiria nuo giliau esančių sluoksnių. Lupimasis ryškiausias ten, kur daugiausia drėgmės ir trinties – plaštakose ir pėdose („MedlinePlus“). Vienas šio geno pokytis Europoje paplitęs ypač plačiai ir aptinkamas net tarp simptomų neturinčių žmonių, todėl manoma, kad akralinė forma dažnesnė, nei diagnozuojama (NORD).
Paveldėjimas: kai abu tėvai yra geno pokyčio nešiotojai, kiekvieno nėštumo metu yra 25 % tikimybė, kad vaikas sirgs, 50 % – kad bus sveikas nešiotojas, ir 25 % – kad pokyčio neturės visai. Rizika vienoda berniukams ir mergaitėms. Kraujo giminystės ryšiais susijusių tėvų rizika susilaukti sergančio vaiko didesnė (NORD).
Simptomai ir požymiai
Pagrindinis požymis – nuolatinis, savaiminis ir neskausmingas odos lupimasis. Kiti požymiai priklauso nuo ligos formos (NORD, „MedlinePlus“):
- oda lupasi lopais arba ištisais sluoksniais, dažnai – iškart po maudymosi ar prakaitavimo;
- nusilupus odai lieka laikinas paraudimas, kartais niežėjimas; oda gyja be randų;
- kai kurioms formoms būdingos paviršinės pūslelės ir odos trapumas;
- naujai ataugančius plaukus galima išpešti lengviau nei įprasta;
- uždegiminėms formoms būdingas platus odos paraudimas, polinkis į alergijas ir infekcijas, lėtesnis augimas ir žemas ūgis.
Kas sustiprina lupimąsi: karštis (taip pat ir saulėje), prakaitas, vanduo ir drėgmė, trintis ir mechaninis odos dirginimas (NORD, „MedlinePlus“). Vasarą ir po ilgo maudymosi lupimasis paprastai sustiprėja, žiemą aprimsta.
Ligos formos
| Forma | Kur lupasi | Kiti požymiai | Eiga |
|---|---|---|---|
| Akralinė (lokalizuota) | Plaštakų ir pėdų vidinė bei išorinė pusė, kartais dilbiai ir blauzdos | Paviršinės pūslelės ir erozijos nuo gimimo ar kūdikystės; gali priminti paprastąją pūslinę epidermolizę | Lengva, kitų sveikatos sutrikimų nesukelia (NORD, „MedlinePlus“) |
| Išplitusi (generalizuota) neuždegiminė | Visas kūnas | Sausumas ir lupimasis be ryškaus paraudimo, retai pūslelės | Su amžiumi paprastai gerėja (NORD) |
| Išplitusi uždegiminė (pvz., Nethertono ir SAM sindromai) | Visas kūnas | Platus paraudimas, sustorėję raudoni plotai, alergijos, padidėjęs IgE kiekis, dažnos infekcijos, prastas augimas | Sunkiausia; naujagimystėje gali kelti pavojų gyvybei (NORD) |
| PLACK sindromas | Visas kūnas | Balti nagai, taškiniai sustorėjimai delnuose ir paduose, sustorėjusi oda virš pirštų sąnarių, lūpų kampučių uždegimas | Prasideda kūdikystėje, su laiku gerėja, vasarą nuo karščio paūmėja (NORD) |
Tipinis uždegiminės formos pavyzdys – Nethertono sindromas: jam būdingas platus paraudimas nuo gimimo, trapūs „bambukiniai“ plaukai ir alergijos, o kūdikiai pro pažeistą odą netenka šilumos, vandens ir baltymų, todėl auga lėčiau ir dažniau serga infekcijomis („DermNet“).
Kada kreiptis į gydytoją?
Dermatologo konsultacija reikalinga, jei pastebite:
- nuolatinį, nepaaiškinamą odos lupimąsi, kuris nemažėja reguliariai naudojant emolientus;
- lupimąsi nuo mažens, kuris niekada visiškai nepraeina;
- kad šeimoje jau buvo panašių odos sutrikimų;
- kad lupasi visas kūnas arba lupimasis labai intensyvus;
- pūsleles ar nusilupimus kūdikio plaštakose ir pėdose;
- kad vaikas kartu prastai auga ir mažai priauga svorio, dažnai kartojasi infekcijos arba alergijos (NORD).
Jei kūdikis gimė su plačiai paraudusia, besilupančia oda, jam būtina skubi priežiūra ligoninėje – tokiems naujagimiams gresia šilumos ir skysčių netekimas bei infekcijos („DermNet“).
Diagnostika
Patyrusiam gydytojui dažnai pakanka anamnezės ir apžiūros. Prireikus atliekama odos biopsija – mėginyje matomas paviršinio sluoksnio atsiskyrimas – ir genetinis tyrimas, kuris patvirtina konkrečią formą ir leidžia tiksliai konsultuoti šeimą (NORD). Esant uždegiminei formai, tiriamas kraujas: vertinamas alerginių antikūnų (IgE) kiekis ir infekcijų požymiai (NORD, „DermNet“).
Svarbiausias skiriamasis požymis – nuolat pasikartojantis lupimasis. Pavyzdžiui, vadinamųjų kolodijaus kūdikių (gimusių su blizgia plėvele) plėvelė nusilupa per kelias savaites ir nebegrįžta, nors daugeliui vėliau lieka sausa, pleiskanojanti ichtiozės pažeista oda, o sergant besilupančios odos sindromu oda lupasi vėl ir vėl (NORD, „DermNet“). Nuo ko ligą dažniausiai reikia atskirti:
| Būklė | Kuo skiriasi |
|---|---|
| Eksfoliacinė keratolizė | Tik delnai ir padai; prasideda smulkiomis oro pripildytomis pūslelėmis, kurios plyšusios palieka plintančius žvynelių žiedus; dažniausiai jauniems aktyviems suaugusiesiems, genetinio pokyčio nerasta („DermNet“, NORD) |
| Dishidrozinė egzema | Niežtinčios skysčio pripildytos pūslelės pirštuose ir delnuose; kai kurie autoriai eksfoliacinę keratolizę laiko jos atmaina (NORD), bet pūslelės joje tuščios ir jų neniežti („DermNet“) |
| Atopinis dermatitas | Niežtintys uždegimo židiniai, kurie paūmėja ir aprimsta; oda sausa, bet nesilupa ištisais sluoksniais („DermNet“) |
| Kontaktinis dermatitas | Aiškus ryšys su dirgikliu ar alergenu, niežėjimas; eksfoliacinėje keratolizėje odos lopo mėginiai neigiami („DermNet“) |
| Pėdų grybelis | Tarpupirščių oda lupasi ir trūkinėja, ją dažnai niežti; mikroskopinis tyrimas aptinka grybelį, o sergant sindromu tyrimas neigiamas (NHS, „DermNet“) |
| Psoriazė | Aiškiai apribotos raudonos plokštelės su sidabriškais žvynais, dažnai alkūnėse, keliuose ir galvos odoje („DermNet“) |
| Paprastoji ichtiozė | Sausa, smulkiai pleiskanojanti „žuvies žvynų“ oda; prasideda ne anksčiau kaip 3 mėnesių amžiuje, paveldima autosominiu dominantiniu būdu – pakanka pakitusio geno iš vieno iš tėvų („DermNet“) |
| Paprastoji pūslinė epidermolizė | Pūslės plaštakose ir pėdose nuo trinties; akralinė sindromo forma gali ją priminti, atskiria genetinis tyrimas (NORD, „MedlinePlus“) |
Gydymas
Gydymo, kuris pašalintų ligos priežastį, kol kas nėra. Priežiūros tikslas – sumažinti lupimąsi, apsaugoti odą nuo dirgiklių ir išvengti infekcijų (NORD).
- Emolientai – priežiūros pagrindas: tepkite gausiai, kelis kartus per dieną ir būtinai iš karto po vonios ar dušo, kol oda dar drėgna – taip jie veikia geriausiai. NORD pirmenybę teikia paprastam vazelinui be priedų (NORD, „DermNet“).
- Švelnus prausimasis: drungnas vanduo vietoj karšto, trumpas dušas vietoj ilgos vonios, muilo pakaitalas – bekvapis prausiklis ar maudymosi aliejus; odą nusausinti prispaudžiant rankšluostį, ne trinant („DermNet“).
- Dirgiklių vengimas: vengti perkaitimo, intensyvaus prakaitavimo, ilgo buvimo vandenyje ir trinties – tai pagrindiniai lupimąsi stiprinantys veiksniai (NORD, „MedlinePlus“). Vasarą padeda vėsi aplinka ir laisvi, orui laidūs drabužiai.
- Apsauga nuo saulės ir pažeidimų: nusilupusios vietos neturi įprasto apsauginio barjero, todėl jas reikia saugoti nuo saulės ir mechaninių pažeidimų, o atsiradusias erozijas prižiūrėti, kad neprisidėtų infekcija („DermNet“, NORD).
- Ko nedaryti: priemonės, skiriamos egzemai ar ichtiozei (uždegimą slopinantys hormoniniai kremai, geriamieji vitamino A dariniai), šiai ligai neskiriamos, neveiksmingos ir gali sukelti rimtų nepageidaujamų reakcijų (NORD) – nepradėkite jų be dermatologo. Jei lupimąsi lydi egzemos požymiai, gydymą parenka dermatologas.
- Uždegiminės formos: naujagimystėje gydomos ligoninėje, vėliau vaiką stebi keli specialistai – dermatologas, pediatras, alergologas. Gydytojai slopina odos uždegimą, seka, ar vaikas auga, ir laiku gydo infekcijas bei alergijas („DermNet“, NORD).
- Genetinis konsultavimas: rekomenduojamas sergantiesiems ir jų šeimoms, planuojančioms susilaukti vaikų (NORD).
- Psichologinė pagalba: paaugliams, kurie dėl besilupančios odos vengia sporto ar bendraamžių, verta pasiūlyti psichologo konsultaciją.
Gyvenimas su besilupančios odos sindromu
- Drabužiai: natūralūs, orui laidūs audiniai (medvilnė, linas), kuo mažiau sintetikos ir siūlių, kurios trina.
- Aplinka: vėsus kambarys, žiemą – oro drėkintuvas, kad šildomas oras odos dar labiau nesausintų („DermNet“).
- Skysčiai: gerti pakankamai vandens – sausai odai tai svarbu („DermNet“).
- Fizinė veikla: rinktis sporto šakas be stiprios trinties ir kontakto; po treniruotės nusiprausti drungnu vandeniu ir iš karto pasitepti emolientu.
- Darželis ir mokykla: paaiškinti pedagogams, kad liga neužkrečiama ir vaikas gali dalyvauti visuose užsiėmimuose, tik jam reikia dažniau pasitepti emolientu.
- Reguliari priežiūra: periodiškai lankytis pas dermatologą, o esant uždegiminei formai – ir pas kitus specialistus pagal planą.
Prognozė
Liga trunka visą gyvenimą, tačiau daugumai pacientų lupimasis su amžiumi pamažu švelnėja (NORD). Akralinės formos prognozė gera: ji kitų sveikatos sutrikimų nesukelia, o lupimasis neskausmingas ir randų nepalieka („MedlinePlus“). Išplitusių uždegiminių formų eiga labai įvairi – sunkiausiais atvejais naujagimystė yra pavojingiausias laikotarpis. Sergant Nethertono sindromu, nuo antrųjų gyvenimo metų daugelio vaikų būklė pradeda gerėti, nors maždaug pusė lieka žemesnio ūgio ir mažesnio svorio („DermNet“).
Nuotolinė dermatologo konsultacija
Jei oda lupasi nuolat ir nepadeda įprastos priemonės, iDerma dermatologui galite nusiųsti nuotraukas ir aprašyti, kada lupimasis prasidėjo, kas jį sustiprina ir ar panašių bėdų turi šeimos nariai. Nuotolinės konsultacijos metu gydytojas įvertins, ar tai panašu į sindromą, ar į dažnesnes būkles, ir pasakys, kokių tyrimų reikia. Vaikams skirta vaikų dermatologo konsultacija.
Ką daryti pastebėjus nuolatinį odos lupimąsi?
- Pradėkite kasdien teptis emolientu po kiekvieno prausimosi ir venkite karšto vandens, prakaito bei trinties – tai sumažina lupimąsi, kad ir kokia būtų jo priežastis (NORD, „DermNet“).
- Jei lupimasis prasidėjo kūdikystėje, kartojasi nuolat arba panašiai lupasi ir kitų šeimos narių oda, kreipkitės į dermatologą – diagnozę patvirtina biopsija ir genetinis tyrimas (NORD).
- Naujagimį su plačiai paraudusia, besilupančia oda gydytojas turi apžiūrėti nedelsiant („DermNet“), o kūdikį su pūslelėmis plaštakose ir pėdose – artimiausiu metu (NORD).
Nuotraukos šaltinis: Eugene Alvin Villar (seav), CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.






