Odos LigosBesilupančios odos sindromas: simptomai, priežastys ir gydymas

Besilupančios odos sindromas: simptomai, priežastys ir gydymas

Abu delnai su besilupančios odos sindromu – oda lupasi dideliais lakštais, atidengdama paraudusią odą.

Besilupančios odos sindromas (angl. peeling skin syndrome) – retų paveldimų odos ligų grupė, kuriai būdinga, kad viršutinis odos sluoksnis atsiskiria nuo giliau esančių sluoksnių ir nuolat lupasi. Lupimasis neskausmingas, prasideda gimus ar ankstyvoje vaikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą, nors su amžiumi dažnai švelnėja (NORD). Liga neužkrečiama. Dažniausios jos formos sveikatai nepavojingos, tačiau nuolat besilupanti oda gerokai apsunkina kasdienybę, o retos uždegiminės formos naujagimystėje reikalauja atidžios medikų priežiūros.

Kas yra besilupančios odos sindromas?

Sveika oda atsinaujina nuolat: paviršinės ląstelės nusilupa taip smulkiai, kad to nematome. Sergant šiuo sindromu, procesas pagreitėja ir sustiprėja – oda lupasi matomais lopais ar net ištisais sluoksniais, panašiai kaip po stipraus nudegimo saulėje. Neretai pacientai ar jų tėvai patys gali nulupti odos juosteles (NORD).

  • Priklauso įgimtų ichtiozių ir odos trapumo ligų grupei (NORD).
  • Pasireiškia gimus arba kūdikystėje, rečiau vėliau vaikystėje ar suaugus (NORD, „MedlinePlus“).
  • Paveldima autosominiu recesyviniu būdu – abu tėvai yra sveiki geno pokyčio nešiotojai (NORD).
  • Medicinos literatūroje aprašyta daugiau kaip 100 atvejų (NORD), vien akralinės formos – kelios dešimtys („MedlinePlus“), tačiau lengvos formos dažnai lieka neatpažintos, todėl tikrasis skaičius didesnis.
  • Vienodai dažnai serga vyrai ir moterys (NORD).
  • Neužkrečiama – lupimąsi lemia genai, ne infekcija (NORD).
Besilupanti, suskilinėjusi delno oda sergant dishidrozine egzema – dažna odos lupimosi priežastis

Kodėl oda lupasi: priežastys

Paviršines odos ląsteles tarpusavyje laiko baltyminės jungtys, o specialūs fermentai laiku jas suardo, kad senos ląstelės galėtų nusilupti. Sindromą sukelia genų pokyčiai, kurie arba susilpnina pačias jungtis, arba išjungia fermentų veiklą stabdančius baltymus – tada jungtys ardomos per greitai, ir oda lupasi ištisais sluoksniais (NORD).

Akralinę (plaštakų ir pėdų) formą lemia TGM5 geno pokyčiai. Trūkstant šio geno koduojamo fermento, susilpnėja paviršinių ląstelių apvalkalas, ir jos lengvai atsiskiria nuo giliau esančių sluoksnių. Lupimasis ryškiausias ten, kur daugiausia drėgmės ir trinties – plaštakose ir pėdose („MedlinePlus“). Vienas šio geno pokytis Europoje paplitęs ypač plačiai ir aptinkamas net tarp simptomų neturinčių žmonių, todėl manoma, kad akralinė forma dažnesnė, nei diagnozuojama (NORD).

Paveldėjimas: kai abu tėvai yra geno pokyčio nešiotojai, kiekvieno nėštumo metu yra 25 % tikimybė, kad vaikas sirgs, 50 % – kad bus sveikas nešiotojas, ir 25 % – kad pokyčio neturės visai. Rizika vienoda berniukams ir mergaitėms. Kraujo giminystės ryšiais susijusių tėvų rizika susilaukti sergančio vaiko didesnė (NORD).

Simptomai ir požymiai

Pagrindinis požymis – nuolatinis, savaiminis ir neskausmingas odos lupimasis. Kiti požymiai priklauso nuo ligos formos (NORD, „MedlinePlus“):

  • oda lupasi lopais arba ištisais sluoksniais, dažnai – iškart po maudymosi ar prakaitavimo;
  • nusilupus odai lieka laikinas paraudimas, kartais niežėjimas; oda gyja be randų;
  • kai kurioms formoms būdingos paviršinės pūslelės ir odos trapumas;
  • naujai ataugančius plaukus galima išpešti lengviau nei įprasta;
  • uždegiminėms formoms būdingas platus odos paraudimas, polinkis į alergijas ir infekcijas, lėtesnis augimas ir žemas ūgis.

Kas sustiprina lupimąsi: karštis (taip pat ir saulėje), prakaitas, vanduo ir drėgmė, trintis ir mechaninis odos dirginimas (NORD, „MedlinePlus“). Vasarą ir po ilgo maudymosi lupimasis paprastai sustiprėja, žiemą aprimsta.

Ligos formos

FormaKur lupasiKiti požymiaiEiga
Akralinė (lokalizuota)Plaštakų ir pėdų vidinė bei išorinė pusė, kartais dilbiai ir blauzdosPaviršinės pūslelės ir erozijos nuo gimimo ar kūdikystės; gali priminti paprastąją pūslinę epidermolizęLengva, kitų sveikatos sutrikimų nesukelia (NORD, „MedlinePlus“)
Išplitusi (generalizuota) neuždegiminėVisas kūnasSausumas ir lupimasis be ryškaus paraudimo, retai pūslelėsSu amžiumi paprastai gerėja (NORD)
Išplitusi uždegiminė (pvz., Nethertono ir SAM sindromai)Visas kūnasPlatus paraudimas, sustorėję raudoni plotai, alergijos, padidėjęs IgE kiekis, dažnos infekcijos, prastas augimasSunkiausia; naujagimystėje gali kelti pavojų gyvybei (NORD)
PLACK sindromasVisas kūnasBalti nagai, taškiniai sustorėjimai delnuose ir paduose, sustorėjusi oda virš pirštų sąnarių, lūpų kampučių uždegimasPrasideda kūdikystėje, su laiku gerėja, vasarą nuo karščio paūmėja (NORD)

Tipinis uždegiminės formos pavyzdys – Nethertono sindromas: jam būdingas platus paraudimas nuo gimimo, trapūs „bambukiniai“ plaukai ir alergijos, o kūdikiai pro pažeistą odą netenka šilumos, vandens ir baltymų, todėl auga lėčiau ir dažniau serga infekcijomis („DermNet“).

Kada kreiptis į gydytoją?

Dermatologo konsultacija reikalinga, jei pastebite:

  • nuolatinį, nepaaiškinamą odos lupimąsi, kuris nemažėja reguliariai naudojant emolientus;
  • lupimąsi nuo mažens, kuris niekada visiškai nepraeina;
  • kad šeimoje jau buvo panašių odos sutrikimų;
  • kad lupasi visas kūnas arba lupimasis labai intensyvus;
  • pūsleles ar nusilupimus kūdikio plaštakose ir pėdose;
  • kad vaikas kartu prastai auga ir mažai priauga svorio, dažnai kartojasi infekcijos arba alergijos (NORD).

Jei kūdikis gimė su plačiai paraudusia, besilupančia oda, jam būtina skubi priežiūra ligoninėje – tokiems naujagimiams gresia šilumos ir skysčių netekimas bei infekcijos („DermNet“).

Diagnostika

Patyrusiam gydytojui dažnai pakanka anamnezės ir apžiūros. Prireikus atliekama odos biopsija – mėginyje matomas paviršinio sluoksnio atsiskyrimas – ir genetinis tyrimas, kuris patvirtina konkrečią formą ir leidžia tiksliai konsultuoti šeimą (NORD). Esant uždegiminei formai, tiriamas kraujas: vertinamas alerginių antikūnų (IgE) kiekis ir infekcijų požymiai (NORD, „DermNet“).

Svarbiausias skiriamasis požymis – nuolat pasikartojantis lupimasis. Pavyzdžiui, vadinamųjų kolodijaus kūdikių (gimusių su blizgia plėvele) plėvelė nusilupa per kelias savaites ir nebegrįžta, nors daugeliui vėliau lieka sausa, pleiskanojanti ichtiozės pažeista oda, o sergant besilupančios odos sindromu oda lupasi vėl ir vėl (NORD, „DermNet“). Nuo ko ligą dažniausiai reikia atskirti:

BūklėKuo skiriasi
Eksfoliacinė keratolizėTik delnai ir padai; prasideda smulkiomis oro pripildytomis pūslelėmis, kurios plyšusios palieka plintančius žvynelių žiedus; dažniausiai jauniems aktyviems suaugusiesiems, genetinio pokyčio nerasta („DermNet“, NORD)
Dishidrozinė egzemaNiežtinčios skysčio pripildytos pūslelės pirštuose ir delnuose; kai kurie autoriai eksfoliacinę keratolizę laiko jos atmaina (NORD), bet pūslelės joje tuščios ir jų neniežti („DermNet“)
Atopinis dermatitasNiežtintys uždegimo židiniai, kurie paūmėja ir aprimsta; oda sausa, bet nesilupa ištisais sluoksniais („DermNet“)
Kontaktinis dermatitasAiškus ryšys su dirgikliu ar alergenu, niežėjimas; eksfoliacinėje keratolizėje odos lopo mėginiai neigiami („DermNet“)
Pėdų grybelisTarpupirščių oda lupasi ir trūkinėja, ją dažnai niežti; mikroskopinis tyrimas aptinka grybelį, o sergant sindromu tyrimas neigiamas (NHS, „DermNet“)
PsoriazėAiškiai apribotos raudonos plokštelės su sidabriškais žvynais, dažnai alkūnėse, keliuose ir galvos odoje („DermNet“)
Paprastoji ichtiozėSausa, smulkiai pleiskanojanti „žuvies žvynų“ oda; prasideda ne anksčiau kaip 3 mėnesių amžiuje, paveldima autosominiu dominantiniu būdu – pakanka pakitusio geno iš vieno iš tėvų („DermNet“)
Paprastoji pūslinė epidermolizėPūslės plaštakose ir pėdose nuo trinties; akralinė sindromo forma gali ją priminti, atskiria genetinis tyrimas (NORD, „MedlinePlus“)

Gydymas

Gydymo, kuris pašalintų ligos priežastį, kol kas nėra. Priežiūros tikslas – sumažinti lupimąsi, apsaugoti odą nuo dirgiklių ir išvengti infekcijų (NORD).

  • Emolientai – priežiūros pagrindas: tepkite gausiai, kelis kartus per dieną ir būtinai iš karto po vonios ar dušo, kol oda dar drėgna – taip jie veikia geriausiai. NORD pirmenybę teikia paprastam vazelinui be priedų (NORD, „DermNet“).
  • Švelnus prausimasis: drungnas vanduo vietoj karšto, trumpas dušas vietoj ilgos vonios, muilo pakaitalas – bekvapis prausiklis ar maudymosi aliejus; odą nusausinti prispaudžiant rankšluostį, ne trinant („DermNet“).
  • Dirgiklių vengimas: vengti perkaitimo, intensyvaus prakaitavimo, ilgo buvimo vandenyje ir trinties – tai pagrindiniai lupimąsi stiprinantys veiksniai (NORD, „MedlinePlus“). Vasarą padeda vėsi aplinka ir laisvi, orui laidūs drabužiai.
  • Apsauga nuo saulės ir pažeidimų: nusilupusios vietos neturi įprasto apsauginio barjero, todėl jas reikia saugoti nuo saulės ir mechaninių pažeidimų, o atsiradusias erozijas prižiūrėti, kad neprisidėtų infekcija („DermNet“, NORD).
  • Ko nedaryti: priemonės, skiriamos egzemai ar ichtiozei (uždegimą slopinantys hormoniniai kremai, geriamieji vitamino A dariniai), šiai ligai neskiriamos, neveiksmingos ir gali sukelti rimtų nepageidaujamų reakcijų (NORD) – nepradėkite jų be dermatologo. Jei lupimąsi lydi egzemos požymiai, gydymą parenka dermatologas.
  • Uždegiminės formos: naujagimystėje gydomos ligoninėje, vėliau vaiką stebi keli specialistai – dermatologas, pediatras, alergologas. Gydytojai slopina odos uždegimą, seka, ar vaikas auga, ir laiku gydo infekcijas bei alergijas („DermNet“, NORD).
  • Genetinis konsultavimas: rekomenduojamas sergantiesiems ir jų šeimoms, planuojančioms susilaukti vaikų (NORD).
  • Psichologinė pagalba: paaugliams, kurie dėl besilupančios odos vengia sporto ar bendraamžių, verta pasiūlyti psichologo konsultaciją.

Gyvenimas su besilupančios odos sindromu

  • Drabužiai: natūralūs, orui laidūs audiniai (medvilnė, linas), kuo mažiau sintetikos ir siūlių, kurios trina.
  • Aplinka: vėsus kambarys, žiemą – oro drėkintuvas, kad šildomas oras odos dar labiau nesausintų („DermNet“).
  • Skysčiai: gerti pakankamai vandens – sausai odai tai svarbu („DermNet“).
  • Fizinė veikla: rinktis sporto šakas be stiprios trinties ir kontakto; po treniruotės nusiprausti drungnu vandeniu ir iš karto pasitepti emolientu.
  • Darželis ir mokykla: paaiškinti pedagogams, kad liga neužkrečiama ir vaikas gali dalyvauti visuose užsiėmimuose, tik jam reikia dažniau pasitepti emolientu.
  • Reguliari priežiūra: periodiškai lankytis pas dermatologą, o esant uždegiminei formai – ir pas kitus specialistus pagal planą.

Prognozė

Liga trunka visą gyvenimą, tačiau daugumai pacientų lupimasis su amžiumi pamažu švelnėja (NORD). Akralinės formos prognozė gera: ji kitų sveikatos sutrikimų nesukelia, o lupimasis neskausmingas ir randų nepalieka („MedlinePlus“). Išplitusių uždegiminių formų eiga labai įvairi – sunkiausiais atvejais naujagimystė yra pavojingiausias laikotarpis. Sergant Nethertono sindromu, nuo antrųjų gyvenimo metų daugelio vaikų būklė pradeda gerėti, nors maždaug pusė lieka žemesnio ūgio ir mažesnio svorio („DermNet“).

Nuotolinė dermatologo konsultacija

Jei oda lupasi nuolat ir nepadeda įprastos priemonės, iDerma dermatologui galite nusiųsti nuotraukas ir aprašyti, kada lupimasis prasidėjo, kas jį sustiprina ir ar panašių bėdų turi šeimos nariai. Nuotolinės konsultacijos metu gydytojas įvertins, ar tai panašu į sindromą, ar į dažnesnes būkles, ir pasakys, kokių tyrimų reikia. Vaikams skirta vaikų dermatologo konsultacija.

Ką daryti pastebėjus nuolatinį odos lupimąsi?

  1. Pradėkite kasdien teptis emolientu po kiekvieno prausimosi ir venkite karšto vandens, prakaito bei trinties – tai sumažina lupimąsi, kad ir kokia būtų jo priežastis (NORD, „DermNet“).
  2. Jei lupimasis prasidėjo kūdikystėje, kartojasi nuolat arba panašiai lupasi ir kitų šeimos narių oda, kreipkitės į dermatologą – diagnozę patvirtina biopsija ir genetinis tyrimas (NORD).
  3. Naujagimį su plačiai paraudusia, besilupančia oda gydytojas turi apžiūrėti nedelsiant („DermNet“), o kūdikį su pūslelėmis plaštakose ir pėdose – artimiausiu metu (NORD).

Nuotraukos šaltinis: Eugene Alvin Villar (seav), CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra besilupančios odos sindromas?
Tai retų paveldimų odos ligų grupė, kuriai būdinga, kad viršutinis odos sluoksnis atsiskiria nuo giliau esančių ir nuolat lupasi lopais ar ištisais sluoksniais. Lupimasis neskausmingas, prasideda gimus ar ankstyvoje vaikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą, nors su amžiumi dažnai švelnėja. Medicinos literatūroje aprašyta daugiau kaip 100 atvejų, tačiau lengvos formos dažnai lieka neatpažintos (NORD).
Ar besilupančios odos sindromas užkrečiamas?
Ne. Tai genetinė liga: odos ląsteles jungiantys baltymai arba jų ardymą stabdantys baltymai veikia netaisyklingai, todėl paviršinės ląstelės atsiskiria per anksti. Jokios infekcijos čia nėra, ir liga negali būti perduota liečiantis ar bendraujant (NORD).
Ar liga gali būti paveldima?
Taip. Žinomos formos paveldimos autosominiu recesyviniu būdu: abu tėvai yra sveiki pokyčio nešiotojai, o kiekvieno nėštumo metu yra 25 % tikimybė, kad vaikas sirgs. Šeimoms, kuriose yra ši liga, rekomenduojamas genetinis konsultavimas (NORD).
Kokie veiksniai gali sustiprinti lupimąsi?
Karštis (taip pat ir saulėje), prakaitas, vanduo ir drėgmė, trintis bei mechaninis odos dirginimas (NORD, „MedlinePlus“). Vengti šių veiksnių ir reguliariai teptis emolientu – svarbiausia, ką galite padaryti patys.
Ar liga gali palengvėti ar praeiti?
Liga nepraeina, bet daugumai pacientų lupimasis su amžiumi pamažu švelnėja (NORD). Akralinės (plaštakų ir pėdų) formos prognozė gera – ji kitų sveikatos sutrikimų nesukelia, o oda gyja be randų („MedlinePlus“). Uždegiminių formų eiga sunkesnė, ypač naujagimystėje; sergant Nethertono sindromu, nuo antrųjų gyvenimo metų daugelio vaikų būklė gerėja („DermNet“).
Ar reikia specialios dietos?
Ne. Liga atsiranda dėl genų, o ne dėl mitybos, todėl speciali dieta jos neveikia. Sausai odai svarbu gerti pakankamai vandens („DermNet“), o sergant uždegimine forma gydytojas gali patikrinti, ar nėra maisto alergijų, kurios šiai formai būdingos („DermNet“, NORD).
Kada kreiptis į gydytoją?
Kai oda lupasi nuolat ir nepadeda reguliariai naudojami emolientai, kai lupimasis prasidėjo kūdikystėje ir niekada visiškai nepraeina, kai lupasi visas kūnas, šeimoje jau buvo panašių sutrikimų arba vaikas kartu prastai auga ir dažnai serga infekcijomis (NORD). iDerma dermatologas iš nuotraukų ir aprašymo įvertins, ar tai panašu į sindromą, ar į dažnesnes būkles, ir pasakys, kokių tyrimų reikia.
Ar galima nulupti besilupančią odą rankomis?
Jei juostelė jau visiškai atsiskyrusi, ją galima atsargiai pašalinti – NORD aprašo, kad sergantieji taip daro dažnai. Tačiau netraukite odos, kuri dar laikosi: po ja liks erozija be apsauginio barjero, kurioje lengviau įsimeta infekcija. Geriau odą sutepti emolientu ir leisti jai atsiskirti pačiai.
Kuo besilupančios odos sindromas skiriasi nuo eksfoliacinės keratolizės?
Eksfoliacinė keratolizė – daug dažnesnė būklė, kuri pažeidžia tik delnus ir padus, prasideda jauniems aktyviems suaugusiesiems, dažniausiai vasarą, ir kartojasi epizodais; genetinio pokyčio joje nerasta („DermNet“, NORD). Besilupančios odos sindromas prasideda gimus ar kūdikystėje, lupimasis nuolatinis, o diagnozę patvirtina genetinis tyrimas (NORD).
Ar besilupančios odos sindromas yra ichtiozė?
Jis priskiriamas įgimtų ichtiozių ir odos trapumo ligų grupei (NORD), tačiau nuo paprastosios ichtiozės skiriasi: ichtiozei būdinga sausa, smulkiai pleiskanojanti „žuvies žvynų“ oda, ji prasideda ne anksčiau kaip 3 mėnesių amžiuje ir paveldima autosominiu dominantiniu būdu („DermNet“), o sergant sindromu oda lupasi ištisais sluoksniais ir abu tėvai yra nešiotojai (NORD).
Ar reikia genetinio tyrimo?
Patyrusiam gydytojui diagnozei dažnai pakanka anamnezės ir apžiūros, bet genetinis tyrimas patvirtina konkrečią formą, leidžia atskirti sindromą nuo panašių ligų (pavyzdžiui, paprastosios pūslinės epidermolizės) ir tiksliai įvertinti riziką būsimiems vaikams, todėl jis rekomenduojamas (NORD, „MedlinePlus“).
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Živilė Gabdrafikė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Blizgus rausvas mazgelis ant odos prie akies, būdingas bazinių ląstelių karcinomai – odos vėžio formai.

Bazinių ląstelių karcinoma (bazalioma): simptomai ir gydymas

Negyjanti žaizdelė ar blizgantis mazgelis ant veido? Bazalioma – dažniausia odos vėžio forma. Laiku pastebėta, ji visiškai išgydoma. Dermatologas aiškina.
Užgijęs linijinis randas ant plaštakos viršaus su rausvu kraštu ir aplinkine šviesesne oda po traumos

Keloidas (keloidinis randas): priežastys, požymiai ir gydymas

Keloidas – randas, kuris auga už žaizdos ribų ir nenyksta. Kuo jis skiriasi nuo hipertrofinio rando, kaip jis gydomas ir kaip prižiūrėti randą po operacijos.
Atopinio dermatito pažeista paraudusi, šerpetojanti oda ant dilbio ir riešo

Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas sukelia intensyvų niežulį ir paūmėjimus. Sužinokite, kas provokuoja simptomus, kaip prižiūrėti odą ir kada kreiptis į dermatologą.

Atopinis dermatitas kūdikiui ir mažam vaikui: požymiai, priežiūra ir gydymas

Kaip atpažinti atopinį dermatitą kūdikiui ir mažam vaikui, kas sukelia paūmėjimus, kaip drėkinti odą, kada reikia gydytojo ir ar liga su amžiumi praeis.