Odos LigosDermatomiozitas: odos požymiai, simptomai, diagnostika ir gydymas

Dermatomiozitas: odos požymiai, simptomai, diagnostika ir gydymas

Dermatomiozitas – reta autoimuninė liga, kai uždegimas vienu metu pažeidžia odą ir raumenis. Daugeliui sergančiųjų pirmasis požymis yra bėrimas: violetiniai, patinę akių vokai, raudoni mazgeliai virš pirštų sąnarių ar saulėje stiprėjantis paraudimas ant iškirptės. Raumenų silpnumas prisideda vėliau, kartais tik po kelių mėnesių ar net metų. Todėl šią ligą dažnai pirmas įtaria dermatologas. Šiame straipsnyje: kaip atrodo dermatomiozito odos požymiai, kokie tyrimai patvirtina diagnozę, kodėl suaugusieji tiriami dėl onkologinių ligų ir kaip liga gydoma.

Gottrono papulės sergant dermatomiozitu: raudonai violetiniai, šiek tiek pleiskanojantys mazgeliai virš pirštų sąnarių

Kas yra dermatomiozitas?

Dermatomiozitas priklauso idiopatinių uždegiminių miopatijų grupei. Imuninė sistema atakuoja smulkiąsias odos ir raumenų kraujagysles, ir audiniuose kyla uždegimas (DermNet). Kodėl taip nutinka, nežinoma: svarbus genetinis polinkis, prie kurio prisideda aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, virusinės infekcijos, kai kurie preparatai ar onkologinė liga (DermNet). Daugumai sergančiųjų kraujyje randama autoantikūnų, o jų tipas padeda numatyti ligos eigą.

Liga reta: Britų dermatologų asociacija (BAD) nurodo, kad ja serga 9–10 žmonių iš milijono. Moterys serga maždaug dvigubai dažniau nei vyrai (DermNet). Dažniausiai susergama dviem amžiaus tarpsniais: vaikai – 5–15 metų, suaugusieji – 40–60 metų (MedlinePlus). Skiriamos kelios ligos formos:

  • klasikinė – odos pokyčiai ir raumenų uždegimas;
  • amiopatinė (be raumenų pažeidimo) – tipiškas bėrimas, bet nėra silpnumo; JAV Miozito asociacija (The Myositis Association) nurodo, kad ji sudaro daugiau nei 20 % atvejų;
  • juvenilinė – vaikų ir paauglių;
  • paraneoplastinė – lydinti onkologinę ligą;
  • sukelta kai kurių preparatų, vartojamų kitoms ligoms gydyti.

Odos požymiai

Odos pokyčiai leidžia atpažinti ligą dar prieš atsirandant silpnumui. Bėrimas dažniausiai prasideda nuo veido, vėliau prisideda galvos odos ir rankų pokyčiai (DermNet). Būdingi požymiai:

  • Heliotropinis bėrimas: violetinis ar alyvinis abiejų, dažniausiai viršutinių, vokų atspalvis, neretai su vokų ir aplinkinės odos patinimu.
  • Gotrono mazgeliai (papulės): plokšti, rausvai violetiniai mazgeliai virš smulkiųjų pirštų sąnarių, rečiau virš alkūnių ir kelių. Jei tose vietose yra tik paraudimas be mazgelių, tai vadinama Gotrono požymiu.
  • Skaros ir V požymis: nuolatinis paraudimas ant sprando, pečių ir viršutinės nugaros dalies (skara) bei V formos paraudimas ant iškirptės, primenantis saulės nudegimą.
  • Nagų volelių pokyčiai: paraudę nagų voleliai, išsiplėtusios kapiliarų kilpos aplink nagus, sutrūkinėjusios, skausmingos odelės. Juos dermatologas apžiūri dermatoskopu.
  • „Mechaniko rankos“: šiurkšti, sutrūkinėjusi, besilupanti oda ant pirštų šoninių paviršių, tarsi po sunkaus fizinio darbo.
  • Galvos odos pokyčiai: niežėjimas, pleiskanojimas, paraudimas ir išplitęs plaukų retėjimas, dažnai palaikomi seborėjiniu dermatitu ar psoriaze.
  • Jautrumas saulei: bėrimas stiprėja pabuvus saulėje ir išsidėsto daugiausia atvirose kūno vietose.
  • Niežėjimas: bėrimas dažnai niežti ir daugeliui sergančiųjų trukdo miegoti (NORD).

Rečiau pasitaiko burnos opelių, Reino fenomeno (pirštai šąlant pabąla ir pamėlynuoja), pūslių ir kalcinozės – kietų balkšvų gumbelių po oda, kuriuos sudaro kalcio sankaupos (DermNet). Kalcinozė nustatoma maždaug 10 % suaugusiųjų, o vaikų – iki 40 % (DermNet). Bėrimui praėjus, oda gali likti tamsesnė ar šviesesnė, suplonėjusi, su matomomis kraujagyslėmis (poikilodermija).

Tamsesnės odos žmonėms bėrimas būna veikiau violetinis ar rusvas nei raudonas, o pokyčius aplink akis gali būti sunku pastebėti (BAD, DermNet). Tada diagnozę lemia kiti požymiai.

Raumenų ir bendrieji simptomai

Silpnumas gali atsirasti kartu su bėrimu arba po kelių savaičių, mėnesių ar net metų (DermNet). Pirmiausia nusilpsta arčiausiai liemens esantys raumenys: pečių ir dubens juostos, kaklo, šlaunų ir žastų. Žmogus pastebi, kad jam sunku:

  • lipti laiptais ar atsistoti nuo kėdės be atramos;
  • pakelti rankas virš galvos, pavyzdžiui, šukuojantis;
  • atsikelti iš gulimos padėties ar pakelti daiktus;
  • nuryti; gali atsirasti užkimimas ar pakitęs balsas.

Raumenis gali skaudėti, jie gali būti jautrūs spaudžiant, bet daliai sergančiųjų silpnumas pasireiškia be skausmo. Jį lydi nuovargis, nedidelis temperatūros pakilimas, svorio kritimas ir sąnarių skausmai (DermNet, MedlinePlus).

Vidaus organų pažeidimas

Uždegimas gali apimti ir vidaus organus (DermNet, BAD):

  • Stemplė: pažeidus jos raumenis, atsiranda rėmuo ir rijimo sutrikimai; springstant maistu gresia aspiracinė pneumonija ir svorio kritimas.
  • Plaučiai: intersticinė plaučių liga sukelia dusulį ir sausą kosulį; ji ypač greitai progresuoja turintiesiems anti-MDA5 antikūnų.
  • Širdis: retai sutrinka širdies ritmas; tada jaučiamas širdies plakimas ir svaigsta galva.
  • Sąnariai: galimas sąnarių uždegimas.

Ryšys su onkologinėmis ligomis

Suaugusiesiems dermatomiozitas gali būti pirmasis dar nenustatytos onkologinės ligos požymis. DermNet ir BAD nurodo, kad tai nustatoma maždaug kas ketvirtam sergančiam suaugusiajam. Navikas gali pasireikšti anksčiau už odos pokyčius, kartu su jais arba per kelerius metus po diagnozės. Dažniausiai tai adenokarcinomos (kiaušidžių, plaučių, virškinamojo trakto, krūties vėžys). Rizika didžiausia vyresniame amžiuje ir turintiesiems anti-TIF1γ antikūnų (DermNet). Todėl kiekvienas suaugęs žmogus, kuriam dermatomiozitas nustatytas pirmą kartą, tiriamas dėl onkologinės ligos pagal amžių ir lytį, o tyrimai kartojami ir vėlesniais metais. Vaikams tokio ryšio praktiškai nėra (DermNet).

BAD pataria pranešti gydytojui, jei atsiranda šie požymiai: neaiškios priežasties svorio kritimas, pakitęs tuštinimosi ritmas, kraujavimas iš tiesiosios žarnos, ilgiau nei 3 savaites trunkantis kosulys, kraujas šlapime, naktinis prakaitavimas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Pasikonsultuokite su dermatologu, jei pastebite:

  • nepraeinantį violetinį vokų atspalvį ar jų patinimą;
  • raudonus ar violetinius mazgelius virš pirštų sąnarių;
  • bėrimą ant iškirptės, sprando ar pečių, kuris stiprėja pabuvus saulėje;
  • niežtinčią, pleiskanojančią galvos odą ir retėjančius plaukus, kai įprasta priežiūra nepadeda;
  • sutrūkinėjusias, skausmingas odeles aplink nagus ir paraudusius nagų volelius.

Bet kuris iš šių požymių kartu su raumenų silpnumu, nuovargiu, svorio kritimu ar karščiavimu reikalauja skubaus ištyrimo. Tą pačią dieną kreipkitės į gydytoją arba skubiosios pagalbos skyrių, jei silpnumas greitai didėja, atsirado dusulys, springimas valgant ar širdies ritmo sutrikimas.

Diagnostika

Diagnozė nustatoma pagal klinikinį vaizdą ir patvirtinama tyrimais. Kadangi liga pažeidžia kelis organus, paprastai bendradarbiauja dermatologas, reumatologas ir neurologas (DermNet, Johns Hopkins miozito centras):

  • Odos ir raumenų apžiūra: gydytojas įvertina bėrimo tipą, išsidėstymą ir pečių bei dubens juostos raumenų jėgą. Nagų volelių dermatoskopija (kapiliaroskopija) parodo išsiplėtusius kapiliarus.
  • Kraujo tyrimai: raumenų fermentai – kreatinkinazė (CK, dar vadinama KFK), aldolazė, aminotransferazės, laktatdehidrogenazė – padidėja esant raumenų uždegimui.
  • Autoantikūnai: jų tipas siejasi su ligos eiga. Anti-Mi-2 – su vyraujančiais odos pokyčiais, anti-TIF1γ – su onkologine liga, anti-MDA5 – su plaučių liga ir odos opomis, anti-NXP2 – su sunkiu raumenų pažeidimu ir kalcinoze (DermNet).
  • Odos biopsija: patvirtina uždegimą epidermio ir dermos riboje. Vaizdas primena raudonąją vilkligę, todėl vien histologinio tyrimo diagnozei nepakanka (DermNet).
  • Raumenų tyrimai: elektromiografija (EMG), raumenų magnetinio rezonanso tomografija, kuri parodo uždegiminį patinimą, ir raumens biopsija.
  • Tyrimai dėl onkologinės ligos: suaugusiesiems kraujo ir šlapimo tyrimai bei krūtinės ląstos rentgenograma, o esant didesnei rizikai – kaklo, krūtinės, pilvo ir dubens kompiuterinė tomografija, ginekologinis echoskopinis tyrimas, gimdos kaklelio citologinis tyrimas, mamografija, PSA, CA-125 ir slapto kraujo išmatose tyrimas (DermNet).
  • Plaučių ir širdies įvertinimas: plaučių funkcijos tyrimai, didelės skiriamosios gebos krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija, EKG, prireikus rijimo tyrimas (MedlinePlus).

Gydymas

Dermatomiozitas gydomas ilgai, o planą sudaro specialistas pagal odos pokyčių stiprumą, raumenų jėgą ir vidaus organų pažeidimą. Tikslas – suvaldyti uždegimą, atkurti raumenų jėgą ir apsaugoti nuo ilgalaikių pažeidimų (BAD, DermNet).

  • Sisteminis uždegimą slopinantis gydymas: geriamieji arba į veną leidžiami uždegimą slopinantys hormoniniai preparatai skiriami iš pradžių didele doze, kuri gerėjant būklei palaipsniui mažinama iki palaikomosios. Tokio gydymo negalima nutraukti staiga savo nuožiūra (BAD, MedlinePlus).
  • Imuninę sistemą slopinantys preparatai: skiriami kartu su hormoniniais preparatais arba vietoj jų, kad būtų galima sumažinti hormoninių preparatų dozę ir šalutinį poveikį (MedlinePlus, BAD).
  • Į veną leidžiami imunoglobulinai ir biologinis gydymas: taikomi gydymui atspariais atvejais ir esant sunkiam raumenų ar plaučių pažeidimui (DermNet). 2026 m. JAV patvirtintas ir geriamasis JAK inhibitorių grupės preparatas suaugusiųjų dermatomiozitui gydyti (DermNet).
  • Odos pokyčių gydymas: dermatologo parinkti vietiniai uždegimą slopinantys preparatai, įskaitant tinkamus veidui; esant stipriam bėrimui – papildomas sisteminis gydymas (BAD, DermNet).
  • Reabilitacija: ligos etapui pritaikyta kineziterapija apsaugo nuo raumenų nykimo ir kontraktūrų, o suvaldžius uždegimą grąžina jėgą (DermNet). Sutrikus rijimui, patariama miegoti pakėlus lovos galvūgalį.
  • Onkologinės ligos gydymas: jei navikas nustatomas, jį pašalinus gali sumažėti ir bėrimas, ir raumenų silpnumas (MedlinePlus).

Visam laikui išgydyti ligos negalima, bet BAD nurodo, kad po kelerių metų ji dažnai pereina į remisiją, tai yra simptomai atslūgsta. DermNet duomenimis, maždaug 20 % suaugusiųjų liga praeina, tačiau daugumai reikia ilgalaikio gydymo. Baigus gydymą, pacientas toliau stebimas.

Apsauga nuo saulės ir kasdienės rekomendacijos

Ultravioletiniai spinduliai paūmina odos pokyčius, todėl apsauga nuo saulės yra gydymo dalis ištisus metus, ne tik vasarą (BAD, DermNet):

  • Kasdien tepkite plataus spektro apsauginį kremą su SPF 50 ar didesniu ir UVA žyma: 15–30 minučių prieš išeinant ir vėl kas 2 valandas.
  • Nuo 10 iki 15 valandos likite pavėsyje. Dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, plačiabrylę skrybėlę ir didelius akinius nuo saulės su UV filtru, kurie pridengia ir odą aplink akis.
  • Odą prižiūrėkite švelniomis, bekvapėmis drėkinamosiomis priemonėmis; niežtinčioms vietoms gydytojas gali skirti niežėjimą malšinantį preparatą.
  • Reguliarus, saikingas fizinis aktyvumas pagal kineziterapeuto rekomendacijas padeda išlaikyti raumenų jėgą (BAD).
  • Dalyvaukite savo amžiaus grupei skirtose profilaktinėse vėžio patikros programose (BAD).

Prognozė

Eiga priklauso nuo ligos formos ir vidaus organų pažeidimo. Vaikams simptomai gali išnykti visiškai (MedlinePlus), o pavėluota diagnozė ir ilgai aktyvi liga didina kalcinozės riziką (DermNet). Suaugusiesiems prognozę labiausiai lemia galima onkologinė liga ir plaučių pažeidimas: tai pagrindinės mirties priežastys (MedlinePlus). Anksti, dar iki raumenų nykimo, pradėtas gydymas suteikia daugiausia galimybių visiškai atgauti jėgas.

Vaikų (juvenilinis) dermatomiozitas

Vaikams dermatomiozitas dažniausiai prasideda sulaukus 5–10 metų (DermNet), mergaitės serga penkis kartus dažniau nei berniukai. Odos požymiai tokie patys kaip suaugusiųjų, bet dažnesnės kalcinozė (iki 40 % vaikų) ir odos opelės, o ryšio su onkologinėmis ligomis nėra. Vaiką, kuriam atsirado violetiniai vokai ar mazgeliai virš sąnarių ir pasidarė sunku lipti laiptais ar atsistoti nuo grindų, reikia nedelsiant parodyti gydytojui: kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė liekamųjų pažeidimų rizika.

Ką daryti toliau?

Jei pastebėjote aprašytus odos pokyčius, gerai apšviestoje vietoje nufotografuokite vokus, plaštakų nugarėles ir iškirptę, taip pat užsirašykite, kada pokyčiai atsirado ir ar jie stiprėja pabuvus saulėje. Užsisakius nuotolinę konsultaciją, iDerma dermatologas darbo dienomis per 24 valandas įvertins, ar vaizdas atitinka dermatomiozitą, ar veikiau dažnesnes ligas, pavyzdžiui, vokų kontaktinį dermatitą, alergiją saulei ar veido rožinę, ir nurodys, kokių tyrimų ir kurio specialisto reikia toliau. Jei kartu yra raumenų silpnumas, dusulys ar springimas, tą pačią dieną apsilankykite pas gydytoją.

Nuotraukos šaltinis: Mohammad2018, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.

Viršelio nuotrauka: Elizabeth M. Dugan, Adam M. Huber, Frederick W. Miller, Lisa G. Rider, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra dermatomiozitas?
Dermatomiozitas – tai reta autoimuninė liga, kai imuninė sistema sukelia uždegimą odoje ir raumenyse (BAD). Ja serga 9–10 žmonių iš milijono, moterys maždaug dvigubai dažniau nei vyrai. Dažniausiai susergama dviem amžiaus tarpsniais: vaikai – 5–15 metų, suaugusieji – 40–60 metų (MedlinePlus). Liga pasireiškia būdingu bėrimu ir silpnėjančiais arčiausiai liemens esančiais raumenimis, o daliai sergančiųjų – tik odos pokyčiais.
Kokie būdingi odos požymiai?
Būdingiausi – heliotropinis bėrimas (violetinis abiejų viršutinių vokų atspalvis, dažnai su patinimu) ir Gotrono mazgeliai (plokšti rausvai violetiniai mazgeliai virš pirštų sąnarių). Taip pat pasitaiko V formos ir skaros požymis (paraudimas ant iškirptės, sprando ir pečių), paraudę nagų voleliai su sutrūkinėjusiomis odelėmis, šiurkšti oda ant pirštų šonų („mechaniko rankos“), niežtinti, pleiskanojanti galvos oda ir retėjantys plaukai (DermNet). Odos pokyčiai dažnai atsiranda anksčiau nei raumenų silpnumas.
Ar odos simptomai sustiprėja saulėje?
Taip. Ultravioletiniai spinduliai paūmina bėrimą, todėl jis išsidėsto daugiausia atvirose vietose: ant veido, iškirptės, sprando ir plaštakų nugarėlių (DermNet). Ištisus metus reikia plataus spektro apsauginio kremo su SPF 50 ar didesniu ir UVA žyma, dengiančių drabužių, plačiabrylės skrybėlės ir akinių nuo saulės; vidurdienį geriau likti pavėsyje (BAD).
Kokie kiti simptomai gali lydėti ligą?
Raumenų silpnumas, dėl kurio sunku lipti laiptais, atsistoti nuo kėdės, pakelti rankas virš galvos ar nuryti, taip pat nuovargis, nedidelis temperatūros pakilimas, svorio kritimas ir sąnarių skausmai (DermNet). Gali būti pažeisti stemplė (rėmuo, rijimo sutrikimai), plaučiai (dusulys, sausas kosulys) ir, rečiau, širdis (DermNet, BAD). Suaugusiesiems liga kartais lydi dar nenustatytą onkologinę ligą, todėl ištyrimas turi būti išsamus.
Kaip nustatoma diagnozė?
Pagal odos ir raumenų apžiūrą, nagų volelių dermatoskopiją, kraujo tyrimus (raumenų fermentus ir autoantikūnus), odos biopsiją, o raumenų uždegimui patvirtinti – elektromiografiją, raumenų magnetinio rezonanso tomografiją ar raumens biopsiją (DermNet, MedlinePlus). Suaugusiesiems papildomai atliekami tyrimai dėl onkologinės ligos, taip pat įvertinami plaučiai ir širdis. Paprastai bendradarbiauja dermatologas, reumatologas ir neurologas.
Kaip prižiūrėti odą sergant dermatomiozitu?
Kasdien, ištisus metus tepkite plataus spektro apsauginį kremą su SPF 50 ar didesniu ir UVA žyma: 15–30 minučių prieš išeinant ir vėl kas 2 valandas; nuo 10 iki 15 valandos likite pavėsyje, dėvėkite dengiančius drabužius, skrybėlę ir akinius nuo saulės (BAD). Odą prižiūrėkite švelniomis, bekvapėmis drėkinamosiomis priemonėmis, o bėrimui gydyti naudokite tik dermatologo parinktus preparatus. Niežėjimą malšinančią priemonę skiria gydytojas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kai pastebite nepraeinantį violetinį vokų atspalvį ar patinimą, mazgelius virš pirštų sąnarių, pabuvus saulėje stiprėjantį bėrimą ant iškirptės ar sprando, niežtinčią galvos odą su retėjančiais plaukais ar sutrūkinėjusias, skausmingas odeles aplink nagus, ypač kartu su raumenų silpnumu, nuovargiu, svorio kritimu ar karščiavimu. iDerma dermatologas odos pokyčius gali įvertinti nuotolinės konsultacijos metu pagal nuotraukas ir aprašymą. Jei silpnumas greitai didėja, atsirado dusulys, springimas valgant ar širdies ritmo sutrikimas, tą pačią dieną apsilankykite pas gydytoją.
Ar dermatomiozitas gali pasireikšti tik oda, be raumenų silpnumo?
Taip. Amiopatinė forma, kai yra tipiškas bėrimas, bet nėra raumenų silpnumo, JAV Miozito asociacijos duomenimis, sudaro daugiau nei 20 % atvejų, o NORD nurodo, kad iki 40 % sergančiųjų ligos pradžioje pažeista tik oda. Tokiems žmonėms taip pat reikia tyrimų dėl onkologinės ligos ir plaučių pažeidimo, nes raumenų silpnumas gali prisidėti ir vėliau.
Ar dermatomiozitas užkrečiamas ar paveldimas?
Neužkrečiamas: tai autoimuninė liga, o ne infekcija. Tiesiogiai ji nepaveldima, nors yra genetinis polinkis (DermNet); prie jo prisideda aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, virusinės infekcijos.
Kodėl sergant dermatomiozitu tiriama dėl onkologinių ligų?
Nes suaugusiesiems liga gali būti pirmasis dar nenustatyto naviko požymis. Tai nustatoma maždaug kas ketvirtam sergančiam suaugusiajam (DermNet, BAD). Tyrimai parenkami pagal amžių bei lytį ir kartojami vėlesniais metais, nes navikas gali pasireikšti ir po odos pokyčių. Vaikams tokio ryšio praktiškai nėra.
Ar dermatomiozitą galima išgydyti?
Gydymo, kuris pašalintų ligą visam laikui, nėra, bet BAD nurodo, kad po kelerių metų ji dažnai pereina į remisiją, tai yra simptomai atslūgsta. DermNet duomenimis, maždaug 20 % suaugusiųjų liga praeina, o daugumai reikia ilgalaikio gydymo. Gydymas suvaldo uždegimą, grąžina raumenų jėgą ir saugo vidaus organus; vaikams simptomai gali išnykti visiškai (MedlinePlus).
Kuris gydytojas gydo dermatomiozitą?
Paprastai keli specialistai. Dermatologas dažniausiai pirmas atpažįsta odos pokyčius ir gydo bėrimą, reumatologas ar neurologas įvertina ir gydo raumenų uždegimą, o prireikus prisideda pulmonologas ir kineziterapeutas (DermNet, Johns Hopkins miozito centras). Nuotolinė dermatologo konsultacija – tinkamas pirmas žingsnis, kai neramina bėrimas.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Živilė Bolevičienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Atopinis dermatitas kūdikiui ir mažam vaikui: požymiai, priežiūra ir gydymas

Kaip atpažinti atopinį dermatitą kūdikiui ir mažam vaikui, kas sukelia paūmėjimus, kaip drėkinti odą, kada reikia gydytojo ir ar liga su amžiumi praeis.
Atopinio dermatito pažeista paraudusi, šerpetojanti oda ant dilbio ir riešo

Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas sukelia intensyvų niežulį ir paūmėjimus. Sužinokite, kas provokuoja simptomus, kaip prižiūrėti odą ir kada kreiptis į dermatologą.
Linijinė grupelė paraudusių vabzdžių įkandimų ant juosmens, būdinga blakių kandžiojimui.

Vabzdžių įkandimai: kaip atpažinti blakių, blusų ir uodų įkandimus ir ką daryti

Kaip atrodo blakių, blusų, uodų ir mašalų įkandimai bei vapsvų įgėlimai, kuo skiriasi erkės įkandimas, ką daryti iš karto ir kada kreiptis į gydytoją.
Keli apvalūs plaukų netekimo plotai vyro pakaušyje, būdingi židininei alopecijai

Židininė alopecija

Židininė alopecija sukelia apvalias plikas dėmes galvoje, barzdoje ar antakiuose. Sužinokite apie diagnozę, gydymo galimybes ir priežiūrą.