Odos LigosDishidrozinė egzema: pūslelės ant rankų ir pėdų

Dishidrozinė egzema: pūslelės ant rankų ir pėdų

Delnas ir pirštai su smulkiomis pūslelėmis bei lupimusi, būdingais dishidrozinei egzemai.

Dishidrozinė egzema sukelia niežtinčias pūsleles ant delnų, rankų pirštų ir pėdų. Pūslelėms išnykus, oda gali sausėti, skilinėti ir skaudėti. Paūmėjimas dažniausiai trunka 2–3 savaites, tačiau gali kartotis. Panašius simptomus gali sukelti ir kitos odos ligos, todėl dėl diagnozės kreipkitės į gydytoją. NHS informacija apie dishidrozinę egzemą.

Dishidrozės paūmėjimus kai kuriems žmonėms provokuoja dirgikliai, drėgnas darbas ar kontaktiniai alergenai. Priežastis ne visada aiški; galimus veiksnius verta aptarti su gydytoju.

Kas tai?

Dishidrozinė egzema – tai uždegiminis odos sutrikimas, pasireiškiantis smulkiomis, giliau odoje susidarančiomis pūslelėmis, dažniausiai delnų, šoninių pirštų paviršių ir padų srityse. Pūslelės paprastai būna skaidraus turinio, skausmingai niežti, gali deginti. Paūmėjimo fazė dažniausiai trunka 2–3 savaites: pūslelės trūksta, oda pleiskanoja, sustorėja, formuojasi skausmingi įtrūkimai. Daliai žmonių būdingi cikliniai paūmėjimai – pavyzdžiui, pavasarį–vasarą ar stipraus streso metu.

Nors pavadinimas „dishidrozė“ istoriškai sietas su prakaito liaukomis, šios ligos priežastis nėra pačių prakaito liaukų liga. Vis dėlto padidėjęs prakaitavimas ar drėgna aplinka gali būti svarbūs provokuojantys veiksniai, sustiprinantys simptomus ir trukdantys odai gyti.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli dishidrotinio dermatito priežastis nėra iki galo žinoma, tačiau moksliniai duomenys rodo, kad įtaką daro keli susiję veiksniai:

  • Atopinis polinkis – dishidrozinė egzema gali pasireikšti kartu su atopinėmis ligomis, tačiau duomenys apie atopijos ryšį su didesne dishidrozės rizika nėra vienareikšmiai.
  • Kontaktiniai alergenai – ypač metalai (pvz., kai kurių lydinių sudėtyje esantis nikelis ar kobaltas), su kuriais kasdien kontaktuoja rankos ar pėdos. Ilgalaikiai arba pasikartojantys kontaktai gali lemti jautrumo išsivystymą.
  • Dirgikliai ir drėgnos sąlygos – dažnas rankų plovimas, valikliai, tirpikliai, neperšlampamos pirštinės, uždaras nekvėpuojantis apavas, intensyvus sportas ar darbas karštyje.
  • Padidėjęs prakaitavimas – pats savaime nėra priežastis, tačiau gali provokuoti ar pabloginti bėrimą, ypač vasarą ar intensyviai dirbant.
  • Stresas – emocinė įtampa gali suaktyvinti uždegiminius procesus ir išprovokuoti paūmėjimą.
  • Reakcija į pėdų grybelinę infekciją – kartais delnų ar padų pūslelių bėrimas gali būti imuninė reakcija į pėdų grybelinę infekciją.
  • Sezoniniai veiksniai – kai kurie žmonės pastebi paūmėjimus per karščius arba esant dideliam oro drėgnumui.
  • Profesiniai veiksniai – „šlapi darbai“, maisto pramonė, sveikatos priežiūra, metalų apdirbimas, grožio paslaugos – sritys, kuriose rizika yra didesnė.

Paūmėjimus gali skatinti keli veiksniai vienu metu. Nustačius juos, lengviau pritaikyti gydymą ir kasdienę priežiūrą.

Dishidrozinė egzema: smulkios, giliai esančios pūslelės delne ir pirštuoseDishidrozinė egzema pėdoje: daug įtemptų pūslių ant pado ir vidinio pėdos krašto

Simptomai

Dishidrotinio dermatito simptomai gali būti labai varginantys, ypač aktyvaus paūmėjimo metu:

  • Smulkios pūslelės (dažnai „tapiokos grūdelių“ išvaizdos) delnuose, pirštų šonuose ar paduose.
  • Stiprus niežėjimas ir deginimas, dažnai sustiprėjantis vakare ar naktį.
  • Odos paraudimas, sustorėjimas, pleiskanojimas po pūslelių trūkimo.
  • Skausmingi įtrūkimai, kurie gali kraujuoti ir trukdyti dirbti, sportuoti ar net miegoti.
  • Antrinės infekcijos požymiai – pūliavimas, skausmas, šiluma, plintantis paraudimas, nemalonus kvapas.

Dažnai būdingas cikliškumas: simptomai sustiprėja, po to nuslopsta, oda gyja, bet po kiek laiko vėl atsinaujina. Kartais paūmėjimą išprovokuoja konkretus įvykis – ilgas darbas su pirštinėmis, nauja kosmetikos priemonė, ilgas buvimas uždarame apave ar patirtas stresas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į dermatologą, jei:

  • pūslelių bėrimai kartojasi, nepraeina arba vis dažnėja;
  • niežėjimas, skausmas ar įtrūkimai trukdo kasdienybei, darbui ar miegui;
  • įtariate alergiją (pvz., dėvint papuošalus ar dirbant su metalais, chemikalais);
  • įtariate infekciją: jei oda pūliuoja, tampa karšta, patinsta, stiprėja skausmas, plinta paraudimas ar karščiuojate, kreipkitės į gydytoją skubiai;
  • savipagalbos priemonės nepadeda arba nežinote, kokias priemones rinktis;
  • esate nėščia, žindote ar turite kitų lėtinių ligų ir reikia suderinti saugų gydymo planą.

Per dermatologo konsultaciją internetu galite aptarti pasikartojančius bėrimus. Jei reikia tyrimų ar diagnozė neaiški, gydytojas rekomenduos apžiūrą gyvai.

Diagnostika

Dažniausiai dishidrozinė egzema atpažįstama pagal būdingą klinikinį vaizdą ir ligos eigą. Vis dėlto, norint atmesti kitas būkles ir nustatyti paūmėjimus skatinančius veiksnius, gali būti atliekami papildomi tyrimai:

  • Alergenų lopo testai – padeda nustatyti kontaktinius alergenus (pvz., metalus), kurie gali provokuoti ar palaikyti uždegimą.
  • Odos nuograndų mikroskopija ar pasėliai – reikalingi, jei įtariama grybelinė infekcija ar antrinė bakterinė infekcija.
  • Diferencinė diagnostika – svarbu atskirti nuo pėdų ar delnų grybelio, niežų, pūslinių infekcijų ar kitų uždegiminių odos ligų.
  • Odos biopsija – atliekama retai, kai diagnozė neaiški arba įtariama kita pūslinė dermatozė.

Gydymas

Gydymo tikslas – greitai sumažinti uždegimą ir niežėjimą, atkurti odos barjerą, užkirsti kelią paūmėjimams ir komplikacijoms. Gydytojas gali derinti kelias gydymo priemones:

  • Provokuojančių veiksnių valdymas – kuo mažiau „šlapių darbų“, trumpesnis kontaktas su dirgikliais, prireikus – apsauginės priemonės. Rinkitės hipoalergines, be kvapiklių buities ir odos priežiūros priemones.
  • Odos barjero atkūrimas – reguliarus riebesnių emolientų naudojimas kelis kartus per dieną ir kaskart po rankų plovimo. Ant itin sausų, įtrūkusių vietų tinka tirštesnės, okliuzinės tekstūros priemonės.
  • Niežėjimo mažinimas – vėsūs kompresai, bekvapiai emolientų kremai ar tepalai, sąmoningas kasymosi vengimas, trumpai kirpti nagai. Miegui gali padėti vakarinė odos priežiūra ir streso mažinimas.
  • Vietinis uždegimo valdymas – gydytojo parinkti uždegimą slopinantys tepalai ar kremai, naudojami pagal nurodymus. Vaisto vartojimo trukmę, dažnį ir tepimo vietas nurodo gydytojas.
  • Drėgni tvarsčiai – juos naudokite tik jei rekomendavo gydytojas, laikydamiesi jo nurodytos trukmės ir priemonių.
  • Antrinių infekcijų gydymas – jeigu atsiranda infekcijos požymių, gydytojas skiria atitinkamas priemones ir koreguoja priežiūrą.
  • Fototerapija – užsitęsus ar dažnai pasikartojant simptomams, gali būti rekomenduojami šviesos terapijos kursai.
  • Sunkūs ar gydymui atsparūs atvejai – specialistas gali svarstyti sisteminį gydymą ar prakaitavimą mažinančias procedūras. Šios priemonės parenkamos individualiai.

Priežiūra ir profilaktika

Nors dishidrozinė egzema linkusi kartotis, tinkama kasdienė priežiūra gali padėti sumažinti paūmėjimų dažnį ir sunkumą. Rekomenduojame:

  • Du pirštinių sluoksniai: atliekant drėgnus darbus mūvėkite plonas medvilnines pirštines, o ant jų – neperšlampamas; baigus darbą, pirštines nedelsiant nusimaukite, rankas nusausinkite ir patepkite emolientu.
  • Švelnus rankų plovimas: rinkitės švelnius, bekvapius prausiklius; venkite labai karšto vandens; po plovimo – švelniai nusausinkite (netrinkite) ir iškart drėkinkite.
  • Odos drėkinimas: naudokite riebesnius emolientus kelis kartus per dieną, ypač po sąlyčio su vandeniu. Tepkite ir per paūmėjimus, ir tarp jų.
  • Avalynė ir kojinės: rinkitės kvėpuojančią avalynę, medvilnines ar kitas prakaitą sugeriančias kojines; dažnai keiskite avalynę ir leiskite jai išdžiūti.
  • Apsauga darbe: jei darbe neišvengiamas kontaktas su dirgikliais ar drėgme, aptarkite su darbdaviu apsaugines priemones, darbo organizavimą (pertraukas rankų odai nusausinti ir patepti emolientu).
  • Streso valdymas: jei pastebite ryšį tarp streso ir paūmėjimų, ieškokite jums tinkamų būdų stresui mažinti.
  • Kosmetika ir buitis: venkite kvapiklių, dažiklių, alkoholio turinčių priemonių; naujas priemones išbandykite ant mažo odos ploto.
  • Sąlytis su metalais: jei įtariate jautrumą metalams, ribokite tiesioginį kontaktą, rinkitės hipoalerginius papuošalus, apsauginę plėvelę ant laikrodžio nugarėlės ar panašias priemones.
  • Grybelinių infekcijų kontrolė: laiku gydykite pėdų ar nagų grybelines infekcijas – jos gali provokuoti delnų/padų bėrimus.
  • Individualūs sprendimai prakaitavimui: esant stipriam prakaitavimui, aptarkite su dermatologu tinkamas priemones ar procedūras, mažinančias drėgmę delnuose ir paduose.

Kai kuriems žmonėms aptariama ir mitybos korekcija, susijusi su tam tikrų metalų turinčiais produktais, tačiau moksliniai įrodymai dėl tokios taktikos veiksmingumo yra riboti. Sprendimus visuomet rekomenduojama priimti kartu su gydytoju, įvertinus individualią situaciją.

Nuotraukos šaltinis: Inwe, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons.

Nuotraukos šaltinis: Ngô Trung, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar dishidrozinė egzema užkrečiama?
Ne. Tai neužkrečiamas uždegiminis odos sutrikimas – juo neužsikrėsite nei per rankos paspaudimą, nei per bendrus daiktus. Liga kyla dėl vidaus ir aplinkos veiksnių derinio, o ne dėl infekcijos plitimo.
Kaip atskirti dishidrozę nuo pėdų grybelio?
Abi ligos gali sukelti niežėjimą, pleiskanojimą ir pūsleles ant pėdų. Pėdų grybelis dažnai pažeidžia tarpupirščius ir gali būti ryškesnis vienoje pėdoje; dishidrozinės egzemos pūslelės dažnai išsidėsto simetriškai ant delnų, pirštų šonų ar padų. Vien pagal išvaizdą patikimai atskirti ne visada įmanoma. Prireikus gydytojas atlieka odos nuograndų tyrimą.
Kas provokuoja paūmėjimus?
Paūmėjimus gali skatinti dažnas rankų plovimas, valikliai, tirpikliai, prakaitavimas ir stresas. Ilgai mūvimos neperšlampamos pirštinės sulaiko drėgmę. Kai kuriems žmonėms svarbūs kontaktiniai alergenai, pavyzdžiui, nikelis ar kobaltas, arba pėdų grybelinė infekcija. Galimus veiksnius aptarkite su gydytoju.
Kiek trunka paūmėjimas?
Ūminė fazė paprastai trunka 2–3 savaites – pūslelės trūksta, oda pleiskanoja ir pamažu atsistato. Be tinkamos priežiūros ar tebesant paūmėjimus skatinančių veiksnių, atsinaujinimai gali kartotis dažniau ir intensyviau.
Ar dishidrozinė egzema išgydoma visiškai?
Liga linkusi kartotis, tačiau daugeliu atvejų ją galima gerai suvaldyti – sumažinti paūmėjimų skaičių ir intensyvumą, pailginti remisijos periodus. Svarbiausia nuosekli kasdienė priežiūra, provokuojančių veiksnių šalinimas ir individualiai parinktas gydymas.
Ar gali sirgti vaikai?
Taip, dishidrozinė egzema gali pasireikšti ir vaikams. Gydymas ir priežiūra parenkami pagal vaiko amžių ir odos būklę; dėl priemonių pasitarkite su gydytoju.
Kada kreiptis į gydytoją?
Konsultuokitės, jei pūslelių bėrimai kartojasi ar nepraeina, niežėjimas ir įtrūkimai trukdo kasdienybei ar miegui arba savipagalbos priemonės nepadeda. Jei oda pūliuoja, tampa karšta, patinsta, stiprėja skausmas, plinta paraudimas ar karščiuojate, kreipkitės į gydytoją skubiai. Pasikartojančius bėrimus galima aptarti per iDerma nuotolinę konsultaciją; prireikus tyrimų ar neaiškios diagnozės atveju gydytojas rekomenduos apžiūrą gyvai.
Ar dishidrozinė egzema gali praeiti savaime?
Pavienis paūmėjimas dažnai aprimsta per kelias savaites, tačiau būklė linkusi kartotis. Reguliari odos priežiūra ir provokuojančių veiksnių vengimas padeda kontroliuoti eigą.
Kaip prižiūrėti rankų odą paūmėjimo metu?
Reguliariai tepkite emolientą, naudokite švelnius bekvapius prausiklius ir ribokite kontaktą su dirgikliais. Atliekant drėgnus darbus ant medvilninių pirštinių mūvėkite neperšlampamas, o baigę jas nusimaukite ir nusausinkite rankas. Vien medvilninės pirštinės nuo vandens neapsaugo.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Agnė Panavienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Iškilus karpos pavidalo seborėjinės keratozės darinys su grublėtu paviršiumi ant odos, vertinamas nuotoliniu būdu.

Seborėjinė keratozė: simptomai, diagnostika ir gydymas

Seborėjinė keratozė (keratoma, senatvinė keratozė) – gerybinis rudas darinys. Kaip atskirti nuo melanomos ir aktininės keratozės, kada ir kaip šalinti.
Plaštakos oda su pleiskanojančiomis, parausvėjusiomis plokštelėmis, būdingomis plokščiajai kerpligei.

Plokščioji kerpligė

Plokščioji kerpligė – odos ir gleivinių liga su niežtinčiomis papulėmis. Simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymo galimybės iš iDerma dermatologų.
Paraudusi dirginta oda ant kaklo ir dekolte, budinga polimorfiniam sviesos berimui (alergijai saulei).

Polimorfinis šviesos bėrimas (alergija saulei): simptomai, priežastys ir gydymas

Alergija saulei (polimorfinis šviesos bėrimas): kaip atrodo, kada atsiranda, kuo skiriasi nuo nudegimo ir alergijos kremui, kaip apsisaugoti ir gydytis.
Balkšvas, sustorėjęs ir pleiskanojantis odos sluoksnis ant abiejų kulnų, būdingas taškinei keratolizei.

Taškinė keratolizė

Kojų duobutės ir nemalonus kvapas – gali būti taškinė keratolizė. Dermatologas aiškina priežastis, simptomus, gydymo metodus ir prevenciją.