Kas tai?
Epidermoidinė cista (dar vadinama epidermio, epidermine ar keratinine cista, Lietuvoje dažnai – ateroma) – tai po oda esantis uždaras maišelis plona sienele, kurio viduje kaupiasi keratinas, odos ir plaukų baltymas. Ji susiformuoja iš viršutinės plauko folikulo dalies, kai užsikemša folikulo anga arba epidermio ląstelės patenka giliau į odą ir ten toliau dauginasi (DermNet, BAD). Išoriškai tai apvalus, elastingas ar kietokas mazgelis, paprastai 1–3 cm skersmens, prikibęs prie odos, bet paslankus giliau esančių audinių atžvilgiu (DermNet).
Buitinis pavadinimas „riebalinė cista“ yra klaidinantis: epidermoidinė cista nesusijusi su riebalinėmis liaukomis ir jos turinys nėra riebalai (DermNet, BAD). Dažniausios vietos – veidas, kaklas, krūtinė, viršutinė nugaros dalis, pečiai; cistų pasitaiko ir ant kapšelio ar vulvos (DermNet, BAD). Cistos centre dažnai matomas mažas tamsesnis taškelis, vadinamoji anga (punctum) – užsikimšusi folikulo anga, pro kurią paspaudus gali išsiskirti nemalonaus kvapo balkšva masė (DermNet, BAD). Epidermoidinė cista nėra užkrečiama ir nėra susijusi su prasta higiena (BAD, NHS).
Dažniausiai cistos atsiranda jauniems ir vidutinio amžiaus suaugusiesiems, 20–40 metų (BAD), vyrams maždaug dvigubai dažniau nei moterims (DermNet).




Ateroma, riebalinė, trichileminė cista – kas yra kas?
Žodžiu „cista“ ar „ateroma“ buityje vadinami labai skirtingi dariniai. Dalis jų iš tikrųjų nėra cistos. Lentelėje – dažniausi po oda apčiuopiami guzeliai ir kaip juos atskirti (DermNet, NHS, BAD):
| Darinys | Kur dažniausiai | Kaip atrodo ir kuo skiriasi |
|---|---|---|
| Epidermoidinė cista (ateroma, „riebalinė cista“) | Veidas, kaklas, liemuo, kapšelis | Prikibusi prie odos, dažnai su centrine anga; plona sienelė, todėl linkusi plyšti ir uždegti. Viduje – keratinas. |
| Trichileminė (pilarinė) cista | Plaukuotoji galvos dalis (apie 90 proc.) | Kilusi iš plauko šaknies makšties. Be centrinės angos, stora sienele, retai plyšta. Būdingesnė vidutinio amžiaus moterims, stipriai paveldima – vaikui perduodama 50 proc. tikimybe (DermNet, BAD). |
| Miliumai | Vokai, skruostai | Labai mažos (1–2 mm) baltos keratino cistelės, dažnai daug. Nekenksmingos, dalis išnyksta savaime. |
| Dermoidinė cista | Antakio išorinis kraštas, nosis, kaklas | Įgimta: apie 40 proc. matomos gimus, dauguma – iki 5 metų. Standi, tešlos konsistencijos, gali turėti kanalą į gilesnius audinius, todėl prieš šalinimą tiriama echoskopu (DermNet). |
| Steatocistoma | Krūtinė, pažastys, žastai | Daug mažų (2–20 mm) pusiau permatomų cistų su aliejingu gelsvu turiniu, atsirandančių paauglystėje. Dažnai paveldima (DermNet). |
| Lipoma | Liemuo, pečiai, žastai, šlaunys | Riebalinio audinio navikas: minkštas, guminis, 1–10 cm ir didesnis, neprikibęs prie odos, be angos, beveik niekada neuždega (DermNet, NHS). |
| Pūlinys (abscesas), furunkulas | Bet kur | Skausmingas, karštas, raudonas guzas, išauga per kelias dienas, centre suminkštėja; žmogus gali karščiuoti. Tai infekcija, o ne cista (NHS). |
| Pilonidinis sinusas | Tarpsėdmeninė raukšlė | Mažas kanalėlis su plaukais, kuris uždegęs virsta skausmingu pūliniu (NHS). |
| Aknės pseudocista | Veidas, nugara | Gilus uždegiminis aknės mazgas be sienelės, greta – komedonai ir spuogai (DermNet). |
Ganglijinė cista ant riešo ar Beikerio cista pakinklyje taip pat vadinamos cistomis, bet tai sąnarių ir sausgyslių dariniai, o ne odos (NHS). Apie pasikartojančius skausmingus mazgus pažastyse ar kirkšnyse skaitykite straipsnyje apie pūlingą hidradenitą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Ne visada pavyksta nustatyti, kodėl konkrečiam žmogui susiformavo cista. Dažniausiai ji atsiranda užsikimšus plauko folikulo angai, o delnuose, paduose ar ant sėdmenų – dažnai po traumos, kai epidermio ląstelės įspaudžiamos giliau į odą ir ten toliau gamina keratiną (DermNet). Riziką didina:
- Odos pažeidimas ar dirginimas: skutimas, įaugę plaukeliai, trintis, spaudimas, randai po spuogų ar kitų uždegimų (BAD).
- Aknė – į aknę linkusi, riebesnė oda ir polinkis į komedonus (NHS). Tai odos tipo, o ne higienos klausimas. Apie aknę skaitykite straipsnyje apie suaugusiųjų aknę.
- Amžius ir lytis: dažniausiai 20–40 metų žmonėms (BAD), vyrams dvigubai dažniau (DermNet). Trichileminės cistos, priešingai, būdingesnės vidutinio amžiaus moterims.
- Paveldimumas: pačios epidermoidinės cistos paprastai nepaveldimos, bet trichileminės cistos stipriai kartojasi šeimose (BAD).
- Reti genetiniai sindromai: daug cistų jaunystėje, ypač veide, gali būti Gardnerio sindromo (šeiminės adenominės polipozės atmainos) požymis. Jam būdingi žarnyno polipai, kurie beveik visada supiktybėja, todėl ankstyva diagnozė labai svarbi (DermNet, NHS).
Cistos nėra infekcinės kilmės ir neperduodamos nuo žmogaus žmogui (BAD, NHS). Tačiau plyšus cistai ar į ją patekus bakterijoms, prasideda uždegimas, kuris keičia darinio išvaizdą ir gydymo taktiką.
Simptomai
Dauguma epidermoidinių cistų nesukelia jokių nusiskundimų ir pastebimos atsitiktinai. Būdingi požymiai (DermNet, BAD):
- Apvalus mazgelis po oda, aiškių ribų, kietokas ar elastingas, prikibęs prie odos, bet paslankus giliau esančių audinių atžvilgiu.
- Dydis – dažniausiai 1–3 cm; būna ir mažesnių už žirnį, ir kelių centimetrų.
- Spalva – odos spalvos arba gelsva; dažnai matoma tamsesnė centrinė anga.
- Turinys – tiršta, balkšva, panaši į minkštą sūrį ar dantų pastą keratino masė, kuri plyšus cistai skleidžia nemalonų kvapą.
- Lėtas augimas – cista didėja mėnesius ar metus, dažnai ilgai nekinta.
Kai cista plyšta arba uždega, vaizdas keičiasi per kelias dienas: atsiranda skausmas, paraudimas, patinimas, oda įkaista, gali pasirodyti pūlingų išskyrų. Plyšus cistai jos turinys patenka į aplinkinius audinius ir sukelia stiprią uždegiminę reakciją net be infekcijos – toks uždegimas dažnai klaidingai palaikomas bakterine infekcija (DermNet). Tikra infekcija galima, jei į cistą patenka bakterijų, pavyzdžiui, spaudžiant ar duriant (NHS).
Komplikacijos retos: pasikartojimas (jei lieka sienelės dalis), randėjimas, pakartotinis uždegimas (DermNet). Piktybinis navikas (plokščialąstelinė karcinoma) cistos sienelėje aprašomas labai retai, bet dėl šios rizikos pašalintą cistą rekomenduojama ištirti histologiškai (DermNet).
Kada kreiptis į gydytoją?
NHS pataria bet kokį neaiškų guzelį po oda parodyti gydytojui, o skausmingą, paraudusį ar įkaitusį – skubiai. Pasikonsultuokite su dermatologu, jei:
- cista staiga auga ar sparčiai keičiasi;
- atsirado skausmas, paraudimas, karštis, pūlingos išskyros arba pakilo temperatūra;
- paraudimas plinta aplink darinį, jaučiate šaltkrėtį – tai gali būti plintanti infekcija, kurią reikia gydyti nedelsiant (NHS);
- cista plyšo ar kartojasi toje pačioje vietoje;
- darinys kietas, neslankus, suaugęs su giliau esančiais audiniais arba didėja – dėl tokių požymių reikia ištirti, ar tai tikrai cista (NHS);
- darinys yra veide, intymiose zonose, trukdo kasdienei veiklai arba norite jį pašalinti dėl išvaizdos;
- cistų daug, jos atsirado jaunystėje, o šeimoje buvo žarnyno polipų ar vėžio atvejų.
Nežinodami tikslios diagnozės, cistos nespauskite ir nebandykite pašalinti patys: taip į ją patenka bakterijų, uždegimas sustiprėja, o po išspaudimo lieka sienelė, todėl cista beveik visada atsinaujina (NHS, BAD).
Diagnostika
Epidermoidinė cista paprastai atpažįstama apžiūrint ir apčiuopiant: gydytojas įvertina darinio dydį, konsistenciją, paslankumą, centrinę angą ir odos pokyčius (DermNet). Tipiškai atrodančiai cistai papildomų tyrimų nereikia (DermNet, BAD).
Jei darinys yra netipinėje vietoje, atrodo netipiškai, greitai auga, yra kietas ar neslankus, gali būti rekomenduojama:
- Echoskopija – parodo darinio struktūrą, gylį ir santykį su aplinkiniais audiniais; padeda atskirti cistą nuo lipomos ar gilesnių darinių (DermNet).
- Histologinis tyrimas – pašalintos cistos sienelės ir turinio mikroskopinis tyrimas. Jis rekomenduojamas po kiekvieno pašalinimo, nes retais atvejais cistos sienelėje randamas piktybinis navikas arba paaiškėja kita diagnozė (DermNet).
iDerma dermatologas darinį gali įvertinti pagal nuotraukas ir aprašymą per nuotolinę konsultaciją: pasakys, ar vaizdas tipiškas cistai, ar reikia apžiūros gyvai ir echoskopijos, ir kokia taktika tinkamiausia. Registruokitės konsultacijai.
Gydymas
Taktika priklauso nuo cistos dydžio, simptomų, vietos ir jūsų pageidavimų (DermNet, BAD, NHS):
- Stebėjimas. Maža, neskausminga, netrukdanti cista gydymo nereikalauja. Dauguma cistų ilgai nekinta arba auga labai lėtai.
- Uždegusi cista. Pirmiausia malšinamas uždegimas. Jei pūlių susikaupė daug, gydytojas cistą įpjauna ir ištuština (incizija ir drenažas), žaizda kurį laiką tamponuojama (BAD). Esant tikrai bakterinei infekcijai, skiriamas antibakterinis gydymas; vien plyšimo sukeltam uždegimui antibiotikai duoda mažai naudos (DermNet, NHS). Ar infekcija yra, sprendžia gydytojas.
- Tik turinio pašalinimas laikinai sumažina įtampą ir skausmą, tačiau sienelė lieka, todėl cista paprastai grįžta (BAD).
- Chirurginis pašalinimas – vienintelis būdas atsikratyti cistos visam laikui. Taikant vietinę nejautrą pašalinamas visas maišelis su sienele; tai sumažina atsinaujinimo riziką (DermNet). Mažesnėms cistoms taikoma minimali technika: pro nedidelį pjūvį arba specialiu cilindriniu instrumentu (angl. punch) ištuštinamas turinys ir ištraukiama sienelė, todėl randas lieka mažesnis (DermNet). Plyšusios ar smarkiai uždegusios cistos sienelę pašalinti visą sunkiau (DermNet), todėl dažnai pirmiau laukiama, kol uždegimas nurims.
Po pašalinimo lieka randas, kurio dydį lemia cistos dydis, vieta ir gijimo ypatumai (BAD, NHS). Pašalinus visą sienelę, ta pati cista atsinaujina retai, tačiau nuo naujų cistų kitose vietose, ypač plaukuotoje galvos dalyje ar lytinių organų odoje, tai neapsaugo (BAD).
Priežiūra ir profilaktika
- Nespauskite ir nebadykite cistos – didėja infekcijos, randėjimo ir pasikartojimo rizika (NHS).
- Uždegimo metu odą prauskite švelniai, venkite šveitiklių ir dirginančių priemonių, o jei skausmas ar paraudimas didėja, kreipkitės į gydytoją.
- Po pašalinimo laikykitės gydytojo nurodymų: saugokite žaizdą nuo trinties, tempimo ir drėgmės pertekliaus, keiskite tvarsčius, kol sugis, venkite pirties, baseino ir intensyvaus sporto.
- Mažinkite trintį vietose, kur cistą dirgina kuprinės diržas, apykaklė ar skutimasis.
- Kasdienė priežiūra: rinkitės nekomedogenines priemones, nespauskite komedonų, aknę gydykite laiku – ji yra vienas iš cistų rizikos veiksnių (NHS).
- Pasikartojančios ar daugybinės cistos – priežastis apsilankyti pas dermatologą ir aptarti platesnį ištyrimą.
Visiškai apsisaugoti nuo cistų neįmanoma: naujų gali atsirasti ir po sėkmingo pašalinimo (BAD, NHS). Tačiau laiku įvertinta cista pašalinama paprasta procedūra, o kreipiantis, kol ji dar neuždegusi, ir jos nespaudžiant randas lieka mažiausias.
Ką daryti dabar?
Jei po oda apčiuopėte guzelį, kuris nekinta ir nėra skausmingas, stebėkite jį ir aptarkite su dermatologu per kitą vizitą. Jei jis per kelias dienas paraudo, ėmė skaudėti ar padidėjo, kreipkitės nedelsdami. iDerma dermatologas per nuotolinę konsultaciją įvertins darinį pagal nuotraukas, pasakys, ar tai panašu į epidermoidinę cistą, ir nukreips pašalinti, kai tai tikslinga.
Nuotraukos šaltinis: Dermanonymous, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.






