Furunkulas (liaudiškai – votis arba šunvotė) – tai skausmingas pūlinys, kuris susidaro plauko folikule ir aplink jį esančiuose audiniuose. Dažniausiai jį sukelia ant odos gyvenanti bakterija Staphylococcus aureus. Pavienis furunkulas paprastai per 1–2 savaites subręsta ir prasiveržia, o visiškai užgyja per 2–3 savaites; namuose padeda šilti kompresai. Spausti jo negalima. Į gydytoją reikia kreiptis, kai furunkulas yra ant veido, lydimas karščiavimo, labai didelis ar greitai didėja, kartojasi arba per dvi savaites nepraeina.
Kas yra furunkulas?
Furunkulas – tai gilus bakterinis plauko folikulo uždegimas (DermNet). Folikulitas pažeidžia tik viršutinę folikulo dalį ir pasireiškia smulkiomis pustulėmis, o furunkulas apima visą folikulą ir aplinkinius audinius, todėl darinys yra kietas, įtemptas ir labai skausmingas. Jo centre kaupiasi pūliai ir žuvę audiniai, o užgijus gali likti randas.
Lietuviškai furunkulas dar vadinamas votimi ar šunvote, o kai keli furunkulai susilieja į vieną židinį su keliomis angomis, tai jau karbunkulas. Daugybiniai ar vis pasikartojantys furunkulai vadinami furunkulioze.
Pūliai prasiveržia dažniausiai per 1–2 savaites, o furunkului prasiveržus skausmas sumažėja (MedlinePlus); visiškai furunkulas užgyja per 2–3 savaites (Cleveland Clinic).
Furunkulas, karbunkulas ar kitas pūlinys?
Skausmingi pūliniai gumbai ant odos atsiranda dėl kelių skirtingų priežasčių. Jas svarbu atskirti, nes gydymas skiriasi.
| Darinys | Kas tai | Kuo skiriasi |
|---|---|---|
| Folikulitas | Paviršinis plauko folikulo uždegimas | Smulkios pustulės ar spuogeliai aplink plaukus, menkai skausmingi, dažnai daug vienu metu |
| Furunkulas | Gilus vieno folikulo uždegimas | Vienas kietas, labai skausmingas mazgas su geltona viršūne, nuo žirnio iki golfo kamuoliuko dydžio |
| Karbunkulas | Kelių susiliejusių furunkulų židinys | Didesnis, gilesnis, su keliomis pūlių angomis; dažnai karščiavimas ir bloga savijauta; dažniausiai ant sprando ar nugaros, daugiausia vidutinio amžiaus vyrams (NHS, MedlinePlus) |
| Odos abscesas | Pūlių sankaupa ertmėje po oda (furunkulas yra dažniausia jo forma) | Karštas, patinęs, skausmingas gumbas, kurio viduje jaučiamas skystis; gali susidaryti ir ne plauko folikule, pavyzdžiui, aplink rakštį (DermNet) |
| Pūlingas hidradenitas | Lėtinė uždegiminė liga | Mėnesius ar metus tose pačiose vietose (pažastyse, kirkšnyse, sėdmenyse) pasikartojantys skausmingi mazgai, kurie palieka randus ir fistules |
| Infekuota epidermoidinė cista | Infekuotas ar plyšęs ilgai buvęs gumbelis | Toje vietoje jau mėnesius buvo neskausmingas, paslankus gumbelis, kuris staiga paraudo ir ėmė skaudėti |
Ankstyvą furunkulą ant veido ar nugaros nesunku palaikyti aknės spuogu. Furunkulas yra gilesnis, kietesnis ir daug skausmingesnis, o aplinkinė oda patinusi.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausias furunkulų sukėlėjas yra bakterija Staphylococcus aureus. Apie 10–20 % žmonių šias bakterijas nuolat nešioja ant odos be jokių ligos požymių – dažniausiai šnervėse, pažastyse, tarpvietėje ir tarpsėdmeninėje raukšlėje (DermNet). Iš nosies bakterijos nagais pernešamos į kitas kūno vietas. Užtenka smulkaus įbrėžimo, skutimosi žaizdelės, vabzdžio įkandimo ar drabužių trynimo, kad bakterijos pakliūtų į plauko folikulo sienelę, kuri yra silpniausia odos apsaugos vieta (DermNet, Mayo Clinic).
Dauguma žmonių, kuriems atsiranda furunkulas, yra sveiki ir tvarkingai prižiūri odą. Vis dėlto riziką didina:
- cukrinis diabetas, kuriam esant organizmui sunkiau įveikti infekcijas (NHS, Mayo Clinic);
- nutukimas, ypač kai furunkulai atsiranda odos raukšlėse, taip pat nepakankama mityba (NHS);
- susilpnėjusi imuninė sistema, pavyzdžiui, dėl chemoterapijos, imunitetą slopinančio gydymo ar ŽIV infekcijos (NHS);
- odos ligos, pažeidžiančios odos barjerą, pavyzdžiui, atopinis dermatitas ar aknė (Mayo Clinic);
- artimas kontaktas su žmogumi, kuriam yra furunkulas ar kita stafilokokinė infekcija – gyvenant kartu bakterijos lengvai perduodamos (Mayo Clinic);
- vyriška lytis (NHS);
- anemija, geležies trūkumas ir rūkymas (DermNet);
- svetimkūniai odoje, pavyzdžiui, rakštys (DermNet).
Simptomai
Furunkulas vystosi per kelias valandas ar dienas (Cleveland Clinic):
- Pirmiausia atsiranda niežtinti ar jautri vieta, kurioje netrukus susidaro paraudęs, kietas, skausmingas gumbelis (NHS).
- Per kelias dienas gumbas didėja ir prisipildo pūlių, skausmas stiprėja, aplinkinė oda parausta ir patinsta. Dažniausiai furunkulas būna žirnio dydžio, bet gali išaugti iki golfo kamuoliuko dydžio ar net viršyti 5 cm (MedlinePlus, Mayo Clinic).
- Centre susidaro geltonai balta viršūnė, kurios viduryje kartais matyti plaukas ar tamsus taškelis – folikulo anga.
- Furunkulas prasiveržia, pūliai išteka, skausmas atslūgsta ir žaizdelė užgyja; visas procesas dažniausiai trunka 2–3 savaites (Cleveland Clinic).
Kai yra keli furunkulai arba susidaro karbunkulas, gali atsirasti karščiavimas, šaltkrėtis, nuovargis ir bendras negalavimas (MedlinePlus, Mayo Clinic).


Kur furunkulai atsiranda dažniausiai?
Ten, kur yra plaukų, prakaituojama ir oda trinasi: ant veido, sprando, pažastyse, ant šlaunų ir sėdmenų (Mayo Clinic, MedlinePlus). Furunkulai dažni ir lytinių organų srityje – kirkšnyse, ant gaktos, lytinių lūpų ar kapšelio odos, kur plaukai skutami, o oda drėgna ir nuolat trinasi. Jie gydomi taip pat kaip ir kitur, tačiau toje pačioje vietoje vis pasikartojantys skausmingi mazgai gali būti pūlingo hidradenito požymis, o skausmingos pūslelės – herpeso infekcijos. Furunkulai nosyje ar ausies landoje būna itin skausmingi (MedlinePlus).
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei (NHS, Mayo Clinic):
- furunkulas per dvi savaites nepraeina, nors taikote šiltus kompresus;
- jis labai didelis, greitai didėja ar nepakeliamai skausmingas;
- vienu metu yra keli furunkulai arba susidarė karbunkulas;
- furunkulai kartojasi.
Tą pačią dieną apsilankykite pas gydytoją, jei furunkulas yra ant veido, ypač nosies ir viršutinės lūpos srityje, arba stuburo srityje; jei oda aplink jį karšta, patinusi ir paraudimas plinta, nuo furunkulo driekiasi raudoni ruožai, karščiuojate ar krečia šaltis, taip pat jei sergate cukriniu diabetu ar jūsų imunitetas susilpnėjęs (NHS, MedlinePlus). Iš vidurinės veido dalies ar stuburo srities infekcija retais atvejais gali išplisti į galvos ar nugaros smegenis, todėl šių vietų furunkulą turi apžiūrėti gydytojas (MedlinePlus). Jei karščiuojant sutrinka sąmonė, kalba tampa neaiški, kvėpavimas labai greitas ar pasunkėjęs, oda pabąla, pamėlsta ar tampa dėmėta, kvieskite greitąją pagalbą (112): tai gali būti sepsio požymiai (NHS).
Diagnostika
Furunkulą gydytojas atpažįsta apžiūrėjęs. Papildomi tyrimai reikalingi ne visada (Mayo Clinic):
- Pūlių pasėlis – kai furunkulai kartojasi arba gydymas nepadeda. Tyrimas parodo sukėlėją ir tai, kuriems antibakteriniams preparatams jis jautrus, nes dalis stafilokokų yra atspari (pvz., MRSA).
- Tepinėlis iš nosies – norint nustatyti, ar nešiojate stafilokoką (NHS, DermNet).
- Kraujo tyrimai – gydytojas gali paskirti esant karščiavimui ar dažnai pasikartojantiems furunkulams: gliukozę ir geležies atsargas, nes nenustatytas diabetas ar geležies trūkumas gali būti pasikartojimo priežastis (DermNet), taip pat bendrą kraujo tyrimą ir uždegimo rodiklius.
Gydymas
Ką galite daryti namuose
Pavienį nedidelį furunkulą galima gydyti namuose (NHS, Mayo Clinic):
- Šilti kompresai. Švarią šluostę sudrėkinkite šiltu vandeniu ir laikykite ant furunkulo apie 10 minučių 4 kartus per dieną. Šiluma mažina skausmą ir padeda pūliams greičiau prasiveržti. Kiekvieną kartą naudokite švarią šluostę.
- Nuvalykite ir uždenkite. Kai pūliai ima tekėti, aplinkinę odą nuplaukite antibakteriniu muilu, uždenkite sterilia marle ar tvarsčiu ir keiskite jį dažnai. Panaudotus tvarsčius išmeskite užrištame maišelyje (MedlinePlus).
- Higiena. Prauskitės kasdien, plaukite rankas prieš liečiant furunkulą ir jį palietę, rankšluosčius ir patalynę skalbkite ne rečiau kaip kartą per savaitę aukštoje temperatūroje.
- Skausmas. Padeda įprastos skausmą malšinančios priemonės.
Ko nedaryti
- Nespauskite ir nebadykite furunkulo – infekcija gali išplisti į gilesnius audinius ir kraują, o vėliau gali likti randas (NHS, Mayo Clinic).
- Nesidalykite rankšluosčiu, skustuvu ar patalyne, kol furunkulas neužgijo.
- Neikite į baseiną ar sporto klubą, kol furunkulas neužgijo, nes galite užkrėsti kitus (NHS).
- Antibakterinis muilas ar kremas jau susidariusio furunkulo nebeišgydo – jie naudingi tik plitimui stabdyti (MedlinePlus).
Gydytojo skiriamas gydymas
- Įpjovimas ir drenavimas. Didelį ar neprasiveržiantį furunkulą gydytojas, taikydamas vietinę nejautrą, įpjauna ir pašalina pūlius. Skausmas atslūgsta iš karto. Gilią ertmę kartais užpildo sterilia marle, kad pūliai toliau tekėtų (Mayo Clinic).
- Antibakterinis gydymas. Antibiotikai gali būti skiriami, kai infekcija plinta į aplinkinius audinius, furunkulas yra ant veido, karščiuojama, yra keli židiniai arba furunkulai kartojasi. Preparatą gydytojas parenka pagal klinikinį vaizdą, o prireikus – pagal pasėlio rezultatą (DermNet, Mayo Clinic).
- Vietinės antiseptinės priemonės ant furunkulo ir aplinkinės odos stabdo infekcijos plitimą (DermNet).
Pasikartojantys furunkulai (furunkuliozė)
Jei furunkulai vis grįžta, tikėtina, kad nešiojate stafilokoką nosyje ar odos raukšlėse. Tuomet gydytojas gali paskirti vadinamąjį dekolonizacijos kursą: antiseptinį odos prausiklį kasdien vieną savaitę, o vėliau du kartus per savaitę kelias savaites, antiseptinį ar antibakterinį tepalą į šnerves, reguliarų rankų dezinfekavimą ir tą patį režimą kartu gyvenantiems šeimos nariams (DermNet). Jei furunkulai neišnyksta, imamas pasėlis dėl atsparių stafilokokų. Tuo pačiu metu tikrinama, ar nėra diabeto, geležies trūkumo ar kitų imunitetą silpninančių būklių.
Komplikacijos
Dauguma furunkulų užgyja per 2–3 savaites be ilgalaikių pasekmių (Cleveland Clinic). Retais atvejais infekcija išplinta: aplinkinėje odoje išsivysto celiulitas (poodinio audinio infekcija) ar rožė, susidaro gilus abscesas, o bakterijoms patekus į kraują – sepsis, širdies vožtuvų ar kaulų infekcija (Mayo Clinic, MedlinePlus). Po didelio furunkulo ar karbunkulo gali likti randas. Palietus furunkulą ir paskui nenusiplovus rankų, bakterijos pernešamos į kitas odos vietas, todėl furunkulai gali „keliauti“ – tai dar viena priežastis jų nespausti.
Profilaktika
- Plaukite rankas muilu arba naudokite alkoholinį rankų antiseptiką, ypač palietę nosį ar pažeistą odą (Mayo Clinic).
- Įbrėžimus ir žaizdeles laikykite švarius ir uždengtus, kol užgis.
- Nesidalykite rankšluosčiais, skustuvais, patalyne ir sporto inventoriumi.
- Venkite aptemptų, trinančių drabužių; skuskitės atsargiai, švariu skustuvu.
- Reguliariai keiskite apatinius ir naktinius drabužius, nekrapštykite nosies (DermNet).
- Jei sergate diabetu, siekite gerai kontroliuoti gliukozės kiekį; jei turite antsvorio ir furunkulai atsiranda odos raukšlėse, pabandykite numesti svorio (NHS).
- Meskite rūkyti, maitinkitės įvairiai, o gydytojui nustačius geležies trūkumą – jį koreguokite (DermNet).
Ką daryti toliau
Jei abejojate, ar tai furunkulas, ar kita odos liga, arba furunkulai kartojasi, nuotolinė dermatologo konsultacija yra tinkamas pirmas žingsnis: iDerma dermatologas įvertins darinį pagal nuotraukas ir aprašymą, patars, ar užtenka gydymo namuose, ar reikia paskirti gydymą, ir prireikus nukreips tyrimams dėl pasikartojimo priežasčių. Užsisakius konsultaciją, atsakymą gausite darbo dienomis per 24 valandas. Jei furunkulas yra ant veido, karščiuojate arba jį reikia įpjauti, tą pačią dieną kreipkitės į gydytoją tiesiogiai.






