Hiperhidrozė – tai prakaitavimas, kuris gerokai viršija kūno poreikį atvėsti: delnai šlapi vėsioje patalpoje, marškiniai permirksta sėdint prie stalo, batai drėgni ištisus metus. DermNet duomenimis, pirmine hiperhidroze serga 1–3 % žmonių ir beveik visada ji prasideda vaikystėje ar paauglystėje. Tai ne higienos problema ir ne charakterio bruožas, o gydoma būklė, kurios simptomus daugeliu atvejų pavyksta smarkiai sumažinti.
Kas yra hiperhidrozė?
Prakaitą gamina ekrininės prakaito liaukos. Jų yra visame kūne, o daugiausia – delnuose ir paduose: DermNet duomenimis, ten jų yra apie 700 viename kvadratiniame centimetre. Liaukų darbą valdo simpatinė nervų sistema: kai kūnas kaista, liaukos išskiria prakaitą, o jam garuojant oda vėsta. Sergant hiperhidroze liaukos gauna signalą išskirti prakaitą ir tada, kai kūno vėsinti nereikia, pavyzdžiui, ramiai sėdint vėsiame kambaryje.
Riba tarp įprasto ir per gausaus prakaitavimo aprašyta Klivlando klinikos diagnostikos kriterijuose: hiperhidrozė įtariama, kai gausus prakaitavimas trunka bent 6 mėnesius ir yra bent du iš šių požymių:
- prakaituoja pažastys, delnai, padai ar veidas;
- abi kūno pusės prakaituoja vienodai;
- miegant neprakaituojama arba prakaituojama mažiau;
- epizodai kartojasi bent kartą per savaitę;
- gausiai prakaituoja ir kas nors iš šeimos narių;
- prakaitavimas trukdo kasdienei veiklai;
- jis prasidėjo iki 25 metų.
Pirminė ir antrinė hiperhidrozė
Svarbiausia atskirti šias dvi formas, nes nuo to priklauso, ar reikia ieškoti kitos ligos.
| Požymis | Pirminė (židininė) hiperhidrozė | Antrinė hiperhidrozė |
|---|---|---|
| Kada prasideda | Vaikystėje ar paauglystėje | Bet kuriame amžiuje, dažnai jau suaugus |
| Kur prakaituoja | Pažastys, delnai, padai, veidas; dažniausiai viena ar dvi sritys | Dažniau visas kūnas, kartais tik viena pusė |
| Simetrija | Abi pusės vienodai | Gali būti nesimetriška |
| Naktį | Rimsta, miegant išnyksta | Gali prakaituoti ir miegant |
| Priežastis | Per aktyvus prakaito liaukų nervinis valdymas, dažnai šeiminis polinkis | Kita liga, hormonų pokyčiai ar vartojamas preparatas |
| Kaip dažna | Dažniausia forma | Retesnė |
Lentelė parengta pagal DermNet, Amerikos dermatologų akademijos (AAD) ir Klivlando klinikos aprašymus.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pirminės hiperhidrozės priežastis, DermNet duomenimis, yra per didelis smegenų termoreguliacijos centro aktyvumas: signalas per simpatinę nervų sistemą pasiekia prakaito liaukas dažniau ir stipriau, nei reikia. Pačios liaukos normalios, jų skaičius įprastas. Polinkis paveldimas: Klivlando klinika nurodo, kad rizika didesnė, jei hiperhidroze serga kas nors iš kraujo giminaičių.
Antrinę hiperhidrozę sukelia kita būklė. DermNet ir MedlinePlus mini šias dažniausias priežastis:
- hormonų ir medžiagų apykaitos pokyčiai: menopauzė, per aktyvi skydliaukė, cukrinis diabetas ir per mažas cukraus kiekis kraujyje;
- nutukimas;
- infekcijos, pavyzdžiui, tuberkuliozė;
- širdies ir plaučių ligos;
- neurologinės ligos: Parkinsono liga, insultas, nugaros smegenų ar periferinių nervų pažeidimas;
- kai kurie navikai, tarp jų limfoma ir antinksčių navikas – feochromocitoma;
- nerimo sutrikimai;
- alkoholis, kofeinas ir kai kurie vartojami preparatai, pavyzdžiui, dalis antidepresantų, hormoninių ir stiprių skausmą malšinančių preparatų.
Yra ir vietinių antrinės hiperhidrozės formų. Viena jų – skoninė (gustatorinė) hiperhidrozė: valgant, net ir neaštrų maistą, prakaituoja vienas skruostas ar smilkinys. Ji atsiranda po paausinės seilių liaukos operacijos ar traumos, kai atsinaujinantys nervai susijungia su prakaito liaukomis (DermNet).
Nervinis prakaitavimas dėl streso ir jaudulio
Prakaitavimas, kurį sukelia stresas, baimė ar jaudulys, vadinamas emociniu arba nerviniu prakaitavimu. Jis būdingas visiems: simpatinė nervų sistema, ruošdama kūną grėsmei, suaktyvina ir prakaito liaukas, labiausiai delnuose, paduose ir pažastyse. Sergant pirmine hiperhidroze ši reakcija būna daug stipresnė: darbo pokalbis, egzaminas ar pristatymas per kelias minutes sušlapina delnus ir marškinius. Vienas stiprina kitą: prakaitavimas kelia nerimą, o nerimas – prakaitavimą. AAD nerimą, baimę ir stresą priskiria prie dažniausių hiperhidrozę provokuojančių veiksnių. Jei prakaitavimas trukdo tik tam tikrose situacijose, gydytojas gali skirti preparatą, kuris slopina fizinius nerimo požymius ir vartojamas vieną kartą prieš svarbų įvykį (AAD). Apie tai, kaip stresas veikia odą, rašome atskirame straipsnyje.
Provokuojantys veiksniai
Net ir esant pirminei hiperhidrozei prakaitavimą sustiprina tam tikri veiksniai (DermNet, AAD):
- emocinė įtampa, stresas ir jaudulys;
- karštis, drėgmė ir fizinis krūvis;
- kofeinas ir teobrominas: kava, juodoji ir žalioji arbata, kolos gėrimai, šokoladas, kakava;
- aštrus, riebus, saldus ar sūrus maistas, karšti gėrimai, alkoholis;
- sintetinė, orui nelaidi apranga ir uždara avalynė;
- karščiavimas.
AAD pataria vesti prakaitavimo dienoraštį: užsirašyti, kada prakaitavote ir ką prieš tai darėte, valgėte ar gėrėte. Per kelias savaites išryškėja asmeniniai veiksniai, kurių galima vengti.
Simptomai pagal kūno sritį
- Pažastys. Drėgnos dėmės ant drabužių, kuriuos tenka keisti kelis kartus per dieną. Drėgnose klostėse oda trinasi, dirginama ir lengviau užsikrečia (DermNet).
- Delnai. Slidžios rankos, šlapios žymės ant popieriaus, sunku rašyti, naudotis telefono ekranu ar klaviatūra, vengiama spausti ranką. Nuolat drėgnuose delnuose dažnesnė dishidrozinė (pūslinė) plaštakų egzema.
- Padai. Nemalonus kvapas, greitai genda avalynė, dažnesnis pėdų grybelis ir taškinė keratolizė – bakterinė infekcija, dėl kurios padų oda išsiduobia ir skleidžia stiprų nemalonų kvapą.
- Veidas ir galvos oda. Prakaito lašai ant kaktos ir skruostų net ramybėje, šlapi plaukai. Ši forma labiausiai matoma aplinkiniams.
- Visas kūnas. Būdingiau antrinei formai: permirkę drabužiai ar patalynė, nors nėra nei karščio, nei fizinio krūvio.
Naktinis prakaitavimas kaip įspėjamasis ženklas
Pirminė hiperhidrozė naktį rimsta, o miegant paprastai išnyksta (DermNet). Todėl prakaitavimas, nuo kurio permirksta pižama ir patalynė, nors kambarys vėsus, yra kitokio pobūdžio skundas. NHS nurodo dažniausias naktinio prakaitavimo priežastis: menopauzės karščio bangas, nerimą, kai kuriuos preparatus (dalį antidepresantų, hormoninių ir skausmą malšinančių preparatų), per mažą cukraus kiekį kraujyje, alkoholį, o kartais ir pačią hiperhidrozę. Į gydytoją reikia kreiptis, jei naktinis prakaitavimas kartojasi ir žadina, o ypač jei kartu karščiuojate, kosite, viduriuojate arba be aiškios priežasties krinta svoris.
Komplikacijos: kas nutinka nuolat drėgnai odai
- Maceracija. Ilgai drėgna oda suminkštėja, susiraukšlėja, lupasi ir trūkinėja, ypač tarpupirščiuose (AAD).
- Infekcijos. Drėgmė ir šiluma yra terpė grybeliams ir bakterijoms: dažnesnis pėdų grybelis, taškinė keratolizė ir eritrazma klostėse (DermNet).
- Kvapas (bromhidrozė). Pats prakaitas kvapo neturi. Jį sukelia odos bakterijos, skaidančios prakaitą, riebalus ir keratiną, o stiprina prakaito perteklius, infekcijos klostėse ir kai kurie maisto produktai (DermNet).
- Egzema. Delnuose ir paduose dažnesnė dishidrozinė egzema, o trinamose klostėse – dirginamasis dermatitas (DermNet).
- Psichologinis poveikis. Klivlando klinika ir AAD pabrėžia, kad daugelis sergančiųjų vengia rankos paspaudimo, nekelia rankų, nekalba viešai, keičia darbą ar laisvalaikį, jaučia gėdą ir nerimą, kartais suserga depresija. Gydymo planas į tai atsižvelgia, nes tai ligos pasekmė.
Kada kreiptis į gydytoją?
NHS pataria kreiptis, kai gausus prakaitavimas trunka bent 6 mėnesius, kartojasi bent kartą per savaitę, trukdo kasdienei veiklai, nepadeda paprastos priemonės, prakaituojama naktį, gausiai prakaituoja šeimos nariai arba vartojate preparatus dėl kitos ligos. Skubesnio ištyrimo reikia, jei prakaitavimas:
- prasidėjo staiga jau suaugus;
- apima tik vieną kūno pusę;
- pasireiškia naktį ir žadina;
- jį lydi karščiavimas, svorio kritimas, dažnas ar nereguliarus širdies plakimas, drebulys, nuolatinis nuovargis ar padidėję limfmazgiai.
Tokiais atvejais pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti kraujo tyrimus, nes toks prakaitavimas gali būti kitos ligos požymis.
Diagnostika
Diagnozė dažniausiai nustatoma pagal pokalbį ir apžiūrą. Gydytojas klausia, kur, nuo kada ir kaip dažnai prakaituojate, ar prakaituojate naktį, ar panašiai prakaituoja šeimos nariai, kokius preparatus vartojate ir kaip prakaitavimas trukdo (AAD). Tyrimai reikalingi įtariant antrinę formą: DermNet nurodo, kad minimalus ištyrimas yra cukraus kiekio kraujyje arba glikuoto hemoglobino ir skydliaukės funkcijos tyrimai, o pagal kitus požymius jų gali prireikti daugiau. Prakaituojančiam plotui pažymėti, pavyzdžiui, prieš injekcijas, atliekamas Minoro (jodo ir krakmolo) testas: oda patepama jodo tirpalu, apibarstoma krakmolu, o prakaituojančios vietos nusidažo tamsiai mėlynai. Prakaito kiekį galima išmatuoti ir sveriant prie odos priglaustą sugeriamąjį popierių (MedlinePlus).
Nuotolinė dermatologo konsultacija tinka kaip pirmas žingsnis: pagal aprašymą ir nuotraukas gydytojas įvertins, ar vaizdas būdingas pirminei hiperhidrozei, ar reikia tyrimų kitai priežasčiai atmesti, ir pasiūlys pirmuosius gydymo žingsnius.
Gydymas: nuo paprasčiausių priemonių iki procedūrų
AAD pabrėžia, kad planas sudaromas pagal hiperhidrozės tipą, sritį, simptomų sunkumą ir paciento pageidavimus. Esant antrinei formai, pirmiausia gydoma priežastis arba su gydytoju aptariamas prakaitavimą sukeliantis preparatas. Pirminė hiperhidrozė gydoma pakopomis.
1. Antiperspirantai
Dezodorantas tik maskuoja kvapą, o antiperspirantas laikinai užkemša prakaito latakus ir mažina prakaito kiekį (DermNet, AAD). Įprasti antiperspirantai padeda tik esant lengvai formai; dažnai reikia stipresnio, gydytojo parenkamo antiperspiranto. Svarbu, kaip jis naudojamas: tepamas vakare ant visiškai sausos odos, paliekamas per naktį, o ryte prireikus nuplaunamas. Pradžioje naudojamas kasdien, o prakaitavimui sumažėjus, paprastai per kelias savaites, užtenka 1–2 kartų per savaitę. Antiperspirantų yra ne tik pažastims, bet ir delnams, pėdoms, veidui, odos klostėms. Dažniausias šalutinis poveikis yra odos dirginimas. Tada tepama rečiau arba renkamasi kitos formos priemonę, pavyzdžiui, gelį.
2. Tepamos prakaito liaukas slopinančios priemonės
Pažastų hiperhidrozei gydyti gydytojas gali skirti tepamų priemonių, kurios slopina nervinius signalus prakaito liaukoms: tai servetėlės su veikliąja medžiaga arba gelis, naudojami kartą per dieną ant sausos odos. Dažniausi šalutiniai reiškiniai yra burnos sausumas ir išsiplėtę vyzdžiai, todėl po naudojimo reikia nusiplauti rankas ir neliesti akių (AAD).
3. Jonoforezė (jontoforezė)
Tinkamiausias metodas delnams ir padams. Rankos ar pėdos panardinamos į vandens vonelę, per kurią leidžiama silpna elektros srovė. Procedūra trunka 20–30 minučių. Pradžioje ji kartojama kasdien arba kas 2–5 dienas, prakaitavimas pastebimai sumažėja po 5–10 procedūrų, o rezultatui palaikyti užtenka vienos procedūros per savaitę ar dvi (AAD). Aparatą galima įsigyti ir naudoti namuose, bet tik pasitarus su gydytoju: DermNet nurodo, kad jonoforezė netaikoma nėščiosioms, sergantiesiems epilepsija ar širdies ligomis, turintiesiems širdies stimuliatorių ar metalinį implantą, o esant šviežiai žaizdai gydomoje vietoje procedūra atidedama. Galimas dilgčiojimas ir odos sudirginimas, netinkamai naudojant – nedidelis nudegimas. Metodas reikalauja nuoseklumo ir padeda ne visiems (DermNet).
4. Injekcijos į prakaituojančią sritį
Į pažastų, delnų, padų ar veido odą suleidžiama medžiaga, kuri laikinai blokuoja nervų signalus prakaito liaukoms. Prakaitavimas sumažėja per 7–10 dienų. Poveikis pažastyse ir delnuose trunka 3–10 mėnesių, paduose – 3–6 mėnesius, veide – apie 4,5 mėnesio, tada injekcijos kartojamos (AAD). Delnuose procedūra skausmingesnė ir gali trumpam susilpninti pirštų raumenis (MedlinePlus).
5. Geriamieji preparatai
Kai prakaituoja kelios sritys ar visas kūnas arba kiti metodai nepadeda, gydytojas gali skirti geriamųjų preparatų, kurie slopina prakaito liaukų nervinį valdymą visame kūne. Dažniausias šalutinis poveikis – burnos sausumas; galimi ir vidurių užkietėjimas, mieguistumas, neryškus regėjimas (DermNet, AAD). Vartojant juos reikia vengti karščio, nes kūnui sunkiau atvėsti (AAD). Vyresniems žmonėms jie skiriami atsargiai (DermNet).
6. Prakaito liaukų naikinimas ir chirurgija
- Mikrobangų termolizė pažastims: prietaisas šiluma sunaikina prakaito liaukas per 1–2 vizitus, rezultatas ilgalaikis. Galimas laikinas patinimas ir jautrumas, retai nudegimas ar nervo pažeidimas (AAD).
- Liaukų šalinimas iš pažastų gramdant, siurbiant (liposukcija) ar išpjaunant, dažniausiai taikant vietinę nejautrą (DermNet).
- Simpatektomija – operacija, kurios metu krūtinės ląstoje nutraukiami prakaitavimą valdantys nervai. Atliekama tik sunkiausiais delnų prakaitavimo atvejais, kai niekas kitas nepadėjo: DermNet duomenimis, 50–90 % operuotųjų pradeda gausiau prakaituoti kitose kūno vietose (kompensacinis prakaitavimas), o galimos ir rimtos komplikacijos.
Kasdienė priežiūra
- Antiperspirantą tepkite vakare ant sausos odos, o dezodorantą, jei reikia, ryte (AAD).
- Rinkitės medvilnę ir kitas orui laidžias medžiagas, turėkite atsarginių drabužių, naudokite pažastų įklotus.
- Keiskite kojines bent du kartus per dieną, neaukite tų pačių batų dvi dienas iš eilės, rinkitės odinę avalynę ir drėgmę sugeriančias kojines, naudokite sugeriančius vidpadžius (NHS, AAD).
- Prausimuisi naudokite švelnų muilo pakaitalą, o klostes po prausimosi gerai nusausinkite (DermNet).
- Gerkite pakankamai vandens: skysčių ribojimas prakaitavimo nemažina, o tik sukelia dehidrataciją (AAD).
- Jei prakaitavimas kelia nerimą ar gėdą, pasakykite tai gydytojui. Psichologinė pagalba yra gydymo dalis (AAD).
Hiperhidrozė vaikams ir paaugliams
Dauguma pirminės hiperhidrozės atvejų prasideda vaikystėje ar paauglystėje (AAD). Vaikui šlapi delnai trukdo laikyti pieštuką ir žaisti, bendraamžiai nenori paimti už rankos, o kai kurie vaikai dėl to nenori eiti į mokyklą. Laukti, kol vaikas išaugs, nebūtina: vaikams taikomi antiperspirantai, jonoforezė ir dalis kitų metodų, o gydytojas parenka vaiko amžiui tinkamą variantą (AAD). DermNet nurodo, kad židininė pirminė hiperhidrozė su amžiumi linkusi silpnėti.
Dažni mitai apie prakaitavimą
- „Tai tik higienos reikalas.“ Pirminė hiperhidrozė susijusi su prakaito liaukų nerviniu valdymu, o ne su nešvarumu. Dažnesnis prausimasis prakaitavimo nesumažina.
- „Reikia tiesiog gerti mažiau vandens.“ Skysčių ribojimas problemos nesprendžia ir gali pakenkti.
- „Antiperspirantai sukelia Alzheimerio ligą ar krūties vėžį.“ AAD nurodo, kad tyrimai šios sąsajos nepatvirtino: Alzheimerio asociacija kasdienių antiperspirantų nelaiko ligos priežastimi, o Amerikos vėžio draugija nemato aiškaus ryšio su krūties vėžiu.
- „Su tuo nieko negalima padaryti.“ Priešingai, dažniausiai prakaitavimą pavyksta sumažinti iki pakenčiamo lygio, o metodų yra nuo antiperspiranto iki procedūrų.
Ką daryti toliau?
Jei prakaitavimas trukdo dirbti ar bendrauti, nelaukite: pirminė hiperhidrozė su amžiumi gali silpnėti, bet savaime visiškai išnyksta retai. Nuotolinės konsultacijos metu iDerma dermatologas per 24 valandas darbo dienomis įvertins jūsų aprašymą, pasakys, ar vaizdas būdingas pirminei hiperhidrozei, ar pirmiausia reikia kraujo tyrimų, ir sudarys pakopinį planą: nuo tinkamo antiperspiranto ir jo naudojimo schemos iki jonoforezės ar injekcijų, kurioms reikės vizito gyvai. Staiga prasidėjęs, nesimetriškas ar naktinis prakaitavimas su karščiavimu ar svorio kritimu yra priežastis kreiptis į šeimos gydytoją ir išsitirti.






