Naujagimių odos būklės yra dažni, trumpalaikiai ir dažniausiai visiškai normalūs odos pokyčiai pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. Oda prisitaiko prie naujos aplinkos: iš šiltos, drėgnos gimdos kūdikis patenka į vėsesnį ir sausesnį orą, susiduria su drabužiais, sauskelnėmis, naujais mikroorganizmais ir temperatūros svyravimais. Spuogeliai ant skruostų, pleiskanojimas ar raudonos dėmelės gali išgąsdinti, bet dauguma šių pokyčių praeina savaime ir pavojaus sveikatai nekelia (AAFP, NHS).
Šiame straipsnyje rasite dažniausių naujagimių odos būklių aprašymus, tarp jų ir tėvų vadinamą „hormoninį bėrimą“, „gandro žnybį“ bei lopšio kepurę: kaip jos atrodo, kiek trunka, kaip prižiūrėti odą ir kada dėl kūdikio bėrimo reikia kreiptis į gydytoją.
Dažniausios naujagimių odos būklės vienoje lentelėje
| Būklė | Kada atsiranda | Kaip atrodo ir kur | Kiek trunka |
|---|---|---|---|
| Naujagimių aknė (tėvų vadinama „hormoniniu bėrimu“) | Dažniausiai 2–3 gyvenimo savaitę, prasideda iki 6 savaičių (AAD, DermNet) | Smulkūs spuogeliai ir pūlinėliai ant skruostų, nosies, kaktos, kartais galvos, kaklo, krūtinės, nugaros | Kelias savaites ar mėnesius, be randų (AAD) |
| Milia | Nuo gimimo ar pirmųjų dienų | 1–2 mm perlo baltumo grūdeliai ant nosies, skruostų, smakro, kartais dantenų ar gomurio | Kelias savaites, kartais iki 2–3 mėnesių (DermNet, AAFP) |
| Toksinė eritema | 2–3 gyvenimo dieną, rečiau nuo gimimo | Raudonos dėmės su gelsvu pūlinėliu centre („blusų įkandimų“ vaizdas) ant veido, liemens, žastų, šlaunų; delnai ir padai švarūs | 5–7 dienas, gali atsinaujinti kelias savaites (AAFP, NHS) |
| Prakaitinė (prakaitinis bėrimas) | Pirmosiomis savaitėmis, perkaitus | Skaidrios pūslelytės ar raudoni taškeliai ant kaklo, krūtinės, nugaros, raukšlėse | Valandas ar dienas, atvėsinus praeina (DermNet, AAFP) |
| „Gandro žnybis“ (naevus simplex) | Nuo gimimo | Plokščia rausva dėmė ant sprando, vokų ar kaktos, ryškėjanti verkiant | Ant veido išnyksta per 1–2 metus; ant sprando gali likti (DermNet, NHS) |
| Melsvai pilkos (mongolinės) dėmės | Nuo gimimo | Lygios, mėlynę primenančios dėmės ant juosmens, sėdmenų, rečiau galūnių | Dažniausiai išnyksta iki 4 metų (NHS) |
| Marmurinė oda (cutis marmorata) | Pirmosiomis savaitėmis, atvėsus | Rausvai melsvas tinklelis ant liemens ir galūnių | Praeina sušilus; polinkis gali išlikti mėnesius (AAFP, DermNet) |
| Naujagimių pleiskanojimas | Pirmosiomis dienomis | Paviršinis odos lupimasis, ypač delnų, padų, čiurnų | Praeina savaime |
| Lopšio kepurė (kūdikių seborėjinis dermatitas) | Nuo 3 savaičių iki 12 mėnesių, dažniausiai apie 3 mėnesį | Riebios gelsvos pleiskanos ant galvos, kartais antakių, už ausų, raukšlėse | Kelias savaites ar mėnesius (DermNet, NHS) |
| Vystyklų bėrimas | Dažniausiai 3–15 mėnesių | Paraudimas ir sudirgimas sauskelnių zonoje, dažnai aplenkiantis raukšles | Kelias dienas tinkamai prižiūrint (DermNet, NHS) |
Kokios tai būklės?
Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis ir mėnesiais naujagimiams pasireiškia įvairūs odos pokyčiai. Dažniausi iš jų:
- Naujagimių aknė, arba „hormoninis bėrimas“. Smulkūs spuogeliai, kartais su baltomis ar gelsvomis viršūnėlėmis, ant skruostų, nosies ir kaktos. AAD duomenimis, ji pasireiškia apie 20 proc. naujagimių, dažniausiai 2–3 gyvenimo savaitę, o pagal apibrėžimą prasideda iki 6 savaičių amžiaus. Tėvai dažnai ją vadina „hormoniniu bėrimu“, nes jos priežastis siejama su motinos ir paties kūdikio hormonų poveikiu riebalinėms liaukoms (AAFP). Dažna jos atmaina, naujagimių galvos pustuliozė, siejama su odoje gyvenančiu mieliagrybiu Malassezia ir pasireiškia pūlinėliais be inkštirų, dažniausiai trečią savaitę (DermNet). Naujagimių aknė dažnai painiojama su milia.
- Milia. 1–2 mm perlo baltumo ar gelsvi grūdeliai, susidarantys dėl odoje užsilaikiusio keratino. Jų turi 40–50 proc. naujagimių, dažniausiai ant nosies, rečiau ant skruostų, kaktos, smakro ar burnoje ant gomurio (Epšteino perlai) ir dantenų (DermNet, AAFP). Tai ne spuogai ir ne uždegimas; išnyksta per kelias savaites, rečiau per 2–3 mėnesius (DermNet, AAFP).
- Prakaitinė (prakaitinis bėrimas, miliaria). Skaidrios pūslelytės ar rausvi taškeliai, atsirandantys, kai dar nesubrendę prakaito latakai užsikemša karštyje, drėgmėje ar per šiltai aprengus; paviršinė forma pasitaiko iki 9 proc. naujagimių, dažniausiai apie pirmąją savaitę (DermNet).
- Naujagimių toksinė eritema (erythema toxicum neonatorum). Dažniausias pustulinis naujagimių bėrimas: netaisyklingos raudonos dėmės su smulkiu balzganu ar gelsvu pūlinėliu centre. Pasireiškia 40–70 proc. išnešiotų naujagimių, dažniausiai 2–3 gyvenimo dieną, ir praeina per 5–7 dienas (AAFP, NHS).
- Praeinanti naujagimių pustulinė melanozė. Reta (0,2–4 proc. naujagimių) toksinės eritemos „giminaitė“: pūlinėliai be paraudimo aplink, matomi jau nuo gimimo, kurie sutrūksta ir palieka smulkias rusvas dėmeles, išblunkančias per kelias savaites ar mėnesius (DermNet, AAFP).
- Marmurinė oda (cutis marmorata). Rausvai melsvas tinklelis ant liemens ir galūnių, atsirandantis atvėsus ir išnykstantis sušilus; pasitaiko maždaug pusei kūdikių (DermNet, AAFP).
- Melsvai pilkos (mongolinės) dėmės. Lygios, mėlynę primenančios dėmės ant juosmens, sėdmenų, rečiau rankų ar kojų, atsirandančios dėl giliau odoje esančių pigmentinių ląstelių. Tai įgimtas, gerybinis pakitimas, dažniausias tamsesnės odos kūdikiams (NHS); NHS pataria, kad dėmės būtų įrašytos į vaiko medicininius dokumentus, nes nežinančiam jos gali atrodyti kaip mėlynės.
- „Gandro žnybis“ (naevus simplex, lašišos dėmė). Plokščia šviesiai raudona ar rausva dėmė ant sprando, vokų ar tarp antakių, ryškėjanti verkiant ar sušilus. Tai dažniausias naujagimių „apgamas“: jį turi apie 40 proc. šviesiaodžių kūdikių (DermNet). Ant veido dėmė paprastai išnyksta per 1–2 metus, o ant sprando maždaug pusei žmonių išlieka visam gyvenimui, bet ją slepia plaukai (DermNet, NHS). Nepainiokite jos su hemangioma („braškine dėme“): ta paprastai greitai tampa iškilusi, auga pirmus 6–12 mėnesių ir tik vėliau traukiasi, o augdama prie akies, nosies ar lūpos gali reikalauti gydymo (NHS, DermNet).
- Naujagimių pleiskanojimas. Paviršinis odos lupimasis pirmosiomis dienomis, ypač delnų, padų ir čiurnų srityje.
- Lopšio kepurė. Riebios, gelsvos pleiskanos ant galvos odos (kūdikių seborėjinis dermatitas); gali plisti į antakius, už ausų ir į odos raukšles. Pasitaiko maždaug 10 proc. kūdikių, dažniausiai nuo 3 savaičių iki 12 mėnesių (DermNet).
- Vystyklų bėrimas. Paraudimas ir sudirgimas sauskelnių srityje, dažniausiai dirginamasis kontaktinis dermatitas dėl šlapimo, išmatų ir trinties. Pasitaiko daugiausia 3–15 mėnesių kūdikiams, kur kas rečiau naudojant šiuolaikines vienkartines sauskelnes (DermNet).


Priežastys ir rizikos veiksniai
- Hormonų įtaka: motinos hormonai, patenkantys į kūdikio organizmą prieš gimimą, ir paties kūdikio hormonai trumpam suaktyvina riebalines liaukas, todėl atsiranda naujagimių aknė ir, tikėtina, lopšio kepurė (AAFP, DermNet).
- Odos mikroorganizmai: ant visų žmonių odos gyvenantis mieliagrybis Malassezia siejamas su naujagimių galvos pustulioze ir galbūt su lopšio kepure (DermNet). Drėgnoje sauskelnių zonoje odą kolonizuoja mielės Candida, kurios komplikuoja vystyklų bėrimą (DermNet).
- Nesubrendusi oda ir prakaito latakai: naujagimių odos barjeras dar formuojasi, prakaito latakai lengvai užsikemša, todėl dažna prakaitinė, o odoje užsilaikęs keratinas sudaro milia (AAFP, DermNet).
- Aplinka: karštis, drėgmė, per daug drabužių sluoksnių, sintetiniai audiniai ir prasta oro cirkuliacija skatina prakaitinę (DermNet); šaltis sukelia marmurinę odą (AAFP).
- Sauskelnių zona: ilgas kontaktas su šlapimu ir išmatomis, jų mišinio didinamas odos pH, trintis, viduriavimas, per retas sauskelnių keitimas ir dirginantys muilai ar kvapios servetėlės (DermNet, NHS). Žindomiems kūdikiams vystyklų bėrimas retesnis, nes jų išmatos mažiau šarminės (DermNet).
- Odos tipas ir paveldimumas: melsvai pilkos dėmės dažniausios tamsesnės odos kūdikiams, o „gandro žnybis“ dažnesnis šviesiaodžiams (NHS, DermNet).
- Odos priežiūros klaidos: per dažnas maudymas, muilas, kvapios priemonės ar riebūs aliejai sausina ir dirgina odą arba užkemša poras (NHS, AAD).
Kaip atrodo kiekviena būklė?
- Naujagimių aknė: smulkūs spuogeliai, papulės ar pūlinėliai ant skruostų, nosies ir kaktos, kartais ant galvos, kaklo, krūtinės ar nugaros; kūdikiui neniežti ir neskauda (AAD).
- Milia: kietoki, balti, 1–2 mm grūdeliai, dažniausiai ant nosies; spaudžiant nepraeina, ir spausti jų nereikia (DermNet).
- Prakaitinė: skaidrios, lengvai trūkstančios pūslelytės (paviršinė forma) arba raudoni, niežtintys taškeliai (gilesnė forma) ant kaklo, krūtinės, nugaros, pažastų ar kirkšnių raukšlėse (DermNet).
- Toksinė eritema: raudonos dėmės su gelsvu pūlinėliu centre, kurios keliauja, atsiranda ir išnyksta per dienas; delnai ir padai lieka švarūs, kūdikis sveikas (AAFP).
- Marmurinė oda: simetriškas rausvai melsvas tinklelis, ryškėjantis atvėsus ir išnykstantis sušildžius (DermNet).
- Melsvai pilkos dėmės: lygios, neskausmingos, tolygios spalvos dėmės ant juosmens ir sėdmenų; kitaip nei mėlynės, per dienas nekeičia spalvos (NHS).
- „Gandro žnybis“: plokščia rausva dėmė ant sprando, vokų ar kaktos vidurio, neryškiais kraštais, paspaudus išblunkanti, verkiant paryškėjanti; neskauda ir neniežti (DermNet).
- Naujagimių pleiskanojimas: paviršinis odos lupimasis smulkiais žvyneliais, dažnai be paraudimo ir diskomforto.
- Lopšio kepurė: gelsvos, riebios pleiskanos ir plutelės ant galvos odos; oda po jomis gali būti rausva, bet kūdikiui neniežti ir ji jo nevargina (NHS, DermNet).
- Vystyklų bėrimas: raudonos ar nutrintos sritys sauskelnių zonoje, kartais spuogeliai ar pūslelės; kūdikis gali būti neramus keičiant sauskelnę (NHS). Jei paraudimas ryškus raukšlėse, o aplink jį matyti smulkūs aplinkiniai („satelitiniai“) pūlinėliai, tikėtina mielių infekcija (DermNet).
„Hormoninis bėrimas“ ar kas kita? Kūdikio veido bėrimas
Dauguma veido bėrimų pirmosiomis savaitėmis yra naujagimių aknė, milia arba toksinė eritema (AAFP, NHS). Keli požymiai padeda atskirti (AAFP, NHS):
| Požymis | Tikėtina būklė |
|---|---|
| Spuogeliai ir pūlinėliai ant skruostų, atsiradę apie 2–3 savaitę, kūdikis ramus | Naujagimių aknė, „hormoninis bėrimas“ (AAD, DermNet) |
| Balti kieti grūdeliai ant nosies nuo gimimo, be paraudimo | Milia (DermNet) |
| Raudonos dėmės su gelsvu centru, atsiradusios 2–3 dieną ir keliaujančios po veidą ir liemenį | Toksinė eritema (AAFP) |
| Riebios gelsvos pleiskanos ant galvos, antakių, už ausų | Lopšio kepurė (NHS) |
| Sausa, šiurkšti, niežtinti oda ant skruostų ir galūnių, dažniausiai po 3 mėnesių | Atopinis dermatitas: kitaip nei seborėjinis dermatitas, jis prasideda vėliau ir niežti (AAFP) |
| Spuogai, atsiradę po 6 savaičių amžiaus | Kūdikių aknė: reikalinga dermatologo apžiūra, nes ji gali palikti randų ir kartais rodo hormonų pokyčius (AAD) |
| Pūlinėliai ar pūslelės kartu su karščiavimu, vangumu, prastu maitinimusi | Galima infekcija (bakterinė, mielių ar virusinė): nedelsiant kreipkitės į gydytoją arba skambinkite 112 (AAFP, NHS) |
| Gelsvos plutelės aplink nosį ir burną, kurios plinta | Impetiga: užkrečiama bakterinė infekcija, kurią turi įvertinti gydytojas (NHS) |
Kada kreiptis į gydytoją?
Dauguma naujagimių odos būklių yra gerybinės, bet bėrimas kartu su bendros būklės pablogėjimu yra visai kas kita. NHS nurodo nedelsiant kviesti greitąją pagalbą (Lietuvoje skambinkite 112), jei kūdikis išbertas ir:
- sunkiai kvėpuoja, kvėpuoja labai greitai, kriokia ar įtraukia pilvuką po šonkauliais;
- oda, lūpos ar liežuvis pabalo, pamėlo, papilkėjo ar tapo dėmėti;
- bėrimas primena mėlynes ar kraujosruvas ir neišblunka prispaudus stiklu;
- staiga patino lūpos, burna, liežuvis ar gerklė;
- kūdikis neįprastai vangus, sunkiai pažadinamas, nenustoja verkti, jo kaklas sustingęs arba jis vengia šviesos.
Tą pačią dieną kreipkitės į gydytoją, jei:
- kūdikio iki 3 mėnesių temperatūra yra 38 °C ar aukštesnė (naujagimiui tai skubi būklė, kreipkitės nedelsiant) arba bet kokio amžiaus kūdikio bėrimą lydi karščiavimas (NHS);
- bėrimas pūslinis, skausmingas arba greitai plinta (NHS);
- yra šlapiuojančių, kraujuojančių židinių, gelsvų plutelių ar nemalonaus kvapo (NHS);
- raudonas iškilęs gumbelis (hemangioma) prie akies, nosies ar burnos auga ir trukdo matyti ar maitintis (NHS); jei trukdo kvėpuoti, skambinkite 112.
Planinė konsultacija reikalinga, jei:
- lopšio kepurė nepagerėja po kelių savaičių priežiūros, išplinta po visą kūną, kraujuoja, šlapiuoja ar yra patinusi (NHS);
- vystyklų bėrimas nepraeina, plinta už sauskelnių zonos arba kūdikis dėl jo labai neramus (NHS);
- apgamas auga, tamsėja, kietėja, skauda arba vaikas turi 6 ir daugiau šviesiai rudų („kavos su pienu“) dėmių (NHS);
- spuogai atsirado po 6 savaičių amžiaus: reikalinga dermatologo apžiūra (AAD);
- bėrimas nepraeina ar ryškėja per kelias savaites nepaisant tinkamos priežiūros: tai gali būti atopinis dermatitas ar kita odos liga (NHS).
Jei neaišku, ar bėrimas „normalus“, nuotrauka ir aprašymas vaikų dermatologo nuotolinės konsultacijos metu dažnai leidžia greitai gauti atsakymą.
Diagnostika
Dažniausiai gydytojas naujagimio odos būklę atpažįsta apžiūros metu: pagal bėrimo išvaizdą, vietą, atsiradimo laiką ir bendrą kūdikio savijautą. Tėvų pasakojimas apie priežiūrą, naudojamas priemones, aprangą ir patalpos temperatūrą padeda nustatyti priežastį.
Tyrimų prireikia retai: jei bėrimas neįprastas, kūdikis atrodo nesveikas ar įtariama infekcija, iš pūlinėlio paimtas tepinėlis tiriamas mikroskopu ir sėjamas, nes herpeso, mielių ar bakterijų infekcija pirmosiomis savaitėmis gali atrodyti panašiai kaip nekaltas bėrimas (AAFP). Toksinės eritemos pūlinėlyje tuomet randama tik eozinofilų, o ne mikrobų (AAFP). Pigmentinėms dėmėms ir apgamams dažniausiai pakanka nuotraukų ir stebėjimo; gydytojas vertina, ar dėmė auga, tamsėja ar kietėja (NHS).
iDerma dermatologai padeda nustatyti diagnozę, įvertinti būklės sunkumą ir parinkti individualų priežiūros planą. Konsultacijos vyksta tiek gyvai, tiek nuotoliu, o tai patogu, kai bėrimas kinta ir reikia greito patarimo.
Gydymas
Dauguma naujagimių odos būklių praeina savaime ir specifinio gydymo nereikia (AAFP, NHS). Svarbiausia yra švelni priežiūra ir stebėjimas. Principai pagal būkles:
- Naujagimių aknė: AAD pataria veidą prausti drungnu (ne karštu) vandeniu, būti labai švelniems, netrinti spuogelių, nenaudoti riebių ar aliejingų priemonių ir niekada nenaudoti kūdikiui paaugliams ar suaugusiesiems skirtų priemonių nuo spuogų, nebent jas rekomendavo gydytojas. Bėrimas praeina per kelias savaites ar mėnesius be randų (AAD). Jei pūlinėliai gausūs ir trikdo, dermatologas gali skirti vietinę priešgrybelinio poveikio priemonę (DermNet).
- Milia: gydymo nereikia, grūdeliai išnyksta per kelias savaites, rečiau per 2–3 mėnesius; nespauskite jų (DermNet, AAFP).
- Prakaitinė: vėsesnė, vėdinama patalpa, laisvi medvilniniai drabužiai, lengva patalynė, vėsesnės maudynės; niežtinčią vietą galima vėsinti drėgna šluoste (NHS, AAFP). Riebių, odą dengiančių priemonių prakaituojančiose vietose venkite (DermNet).
- Toksinė eritema, pustulinė melanozė, marmurinė oda: gydymo nereikia; pakanka, kad kūdikis neperkaistų ir nesušaltų (AAFP, DermNet).
- Naujagimių pleiskanojimas: odą drėkinkite švelnia, kūdikiams skirta priemone be kvapiklių; žvynelių lupti nereikia, jie nusilups patys.
- Lopšio kepurė: į galvos odą lengvai įtrinkite minkštinamosios priemonės ar kokosų aliejaus, kad pleiskanos suminkštėtų, tada švelniai pašukuokite minkštu šepetėliu ir nuplaukite kūdikių šampūnu (NHS). Nekrapštykite plutelių nagais: tai atveria kelią infekcijai (NHS). NHS nepataria naudoti alyvuogių ar žemės riešutų aliejaus. Jei po kelių savaičių nepagerėja ar paraudimas ryškus, gydytojas gali skirti trumpą silpno priešuždegiminio ar priešgrybelinio kremo kursą (DermNet).
- Melsvai pilkos dėmės ir „gandro žnybis“: gydymo nereikia. Dėmės dažniausiai išblunka iki 4 metų (NHS), „gandro žnybis“ ant veido išnyksta per 1–2 metus, o išlikusią dėmę ant sprando vėliau galima pašviesinti lazeriu, jei ji trukdo (DermNet).
- Vystyklų bėrimas: sauskelnes keiskite kuo dažniau, odą nuvalykite vandeniu ar bekvapėmis servetėlėmis be alkoholio, švelniai nusausinkite, kiek įmanoma leiskite pabūti be sauskelnės, kiekvieną kartą tepkite ploną sluoksnį barjerinio kremo; nenaudokite talko, antiseptinių priemonių, muilo ar vonios putų ir per ankštai neužsekite sauskelnės (NHS). Jei paraudimas nepraeina ar plinta, gydytojas gali skirti priešuždegiminį, priešgrybelinį ar antibakterinį kremą pagal priežastį (NHS); karščiuojantį kūdikį su vystyklų bėrimu gydytojui parodykite tą pačią dieną (NHS).
Karščiuojančio kūdikio nenurenkite ir nešluostykite vėsiu vandeniu, kad numuštumėte temperatūrą: NHS to nerekomenduoja, nes karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija; svarbiau dažniau žindyti ar maitinti ir stebėti (NHS). Kūdikio iki 3 mėnesių karščiavimas visada yra priežastis nedelsiant, tą pačią dieną, kreiptis į gydytoją (NHS).
Priežiūra ir profilaktika
- Maudynės: maudyti kasdien nebūtina; dažnai pakanka nuprausti veidą, kaklą, rankas ir sėdmenis, o išmaudyti kelis kartus per savaitę (NHS). Vanduo turi būti šiltas, ne karštas; plaukus plaukite paprastu vandeniu, o kūdikio niekada nepalikite vonelėje vieno (NHS).
- Prausikliai: rinkitės paprastos sudėties, bekvapes kūdikiams skirtas priemones arba tik vandenį; muilas, suaugusiųjų šampūnai ir kvapios priemonės dirgina (NHS).
- Drėkinimas: odą švelniai nusausinkite (netrinkite), ypač raukšlėse, o sausą odą drėkinkite bekvape minkštinamąja priemone; riebių aliejų venkite karštose, prakaituojančiose vietose ir ant veido, kai yra aknė (AAD).
- Apranga ir temperatūra: medvilniniai, laisvi drabužiai, be sluoksnių pertekliaus; kūdikis neturi nei perkaisti, nei šalti (DermNet, AAFP).
- Sauskelnių zona: dažnas keitimas, švelnus valymas, barjerinis kremas, kiek įmanoma laiko be sauskelnės (NHS).
- Nespauskite ir nekrapštykite: spuogelių, milia ir plutelių spaudimas atveria kelią infekcijai ir randams (DermNet, NHS).
- Saulė: kūdikius iki 6 mėnesių laikykite atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių; šešėlis, lengvi drabužiai ilgomis rankovėmis ir kepuraitė yra pagrindinė apsauga (NHS).
Jei abejojate, ar bėrimas „normalus“, nufotografuokite jį gerame apšvietime ir parodykite gydytojui: dermatologo konsultacija gyvai ar internetu padeda greitai patikslinti diagnozę ir parinkti saugų priežiūros planą.






