Plaukų slinkimas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių pacientai kreipiasi į dermatologą. Per dieną netekti 50–100 plaukų yra normalu. Problema prasideda tada, kai plaukų ant šukų ir pagalvės pastebimai daugėja, platėja sklastymas, retėja viršugalvis arba atsiranda visiškai plikų odos plotelių. Gydymas priklauso nuo slinkimo tipo, todėl pirmiausia reikia nustatyti priežastį.
Kada plaukų slinkimas yra normalus, o kada – ne?
Kiekvienas plaukas auga ciklais. Augimo (anageno) fazė galvos plaukams trunka iki 6 metų, joje vienu metu yra apie 90 % plaukų. Po jos ateina 2–3 savaičių pereinamoji (katageno) fazė ir 1–4 mėnesių ramybės (telogeno) fazė, kurioje būna iki 10 % plaukų. Pasibaigus ramybės fazei, senas plaukas iškrenta, o jo vietoje ima augti naujas. Todėl 50–100 iškritusių plaukų per dieną yra sveiko ciklo dalis.
Į gydytoją verta kreiptis, kai:
- plaukų iškrenta kuokštais, ypač plaunant ar šukuojant;
- platėja sklastymas, per plaukus prasišviečia galvos oda;
- atsitraukia plaukų linija ties smilkiniais ar retėja viršugalvis;
- atsiranda apvalios plikos dėmės;
- galvos oda niežti, parausta, pleiskanoja, joje yra pūlinėlių ar randų;
- gausus slinkimas tęsiasi ilgiau nei 2–3 mėnesius.

Plaukų slinkimo tipai
Plaukų slinkimas skirstomas pagal tai, kurioje plauko ciklo fazėje ir dėl kokios priežasties plaukai iškrenta. Vienų tipų plaukai atauga savaime, kitų – tik gydant.
Telogeninis plaukų slinkimas
Tai dažniausia difuzinio (tolygaus visos galvos) plaukų slinkimo priežastis. Organizmo patirtas stresas dalį plaukų vienu metu perkelia į ramybės fazę, o po 2–4 mėnesių jie ima kristi. Slinkimas pasiekia piką, o per 6–9 mėnesius nuo pradžios pamažu grįžta į normą. Dažniausios provokuojančios priežastys:
- gimdymas – plaukai ima slinkti praėjus maždaug 2 mėnesiams po gimdymo, daugiausia jų iškrenta apie 4-ą mėnesį;
- sunki liga, operacija, karščiavimas, virusinė infekcija;
- greitas svorio kritimas, griežta dieta, baltymų stoka;
- geležies stoka, skydliaukės veiklos sutrikimai;
- stiprus emocinis stresas;
- kai kurių gydymo priemonių (tarp jų ir hormoninės kontracepcijos) vartojimo pradžia arba nutraukimas.
Jei slinkimas tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius, kalbama apie lėtinį telogeninį slinkimą. Jis būdingas 30–60 metų moterims, dažnai be aiškios priežasties, o plaukai lieka gana tankūs. Kaip stresas veikia odą ir plaukus, aprašėme atskirai: stresas ir oda.
Androgeninis plaukų slinkimas
Tai dažniausiai paveldimas, lytinių hormonų (androgenų) veikiamas plaukų retėjimas. Jautrūs plauko folikulai pamažu mažėja, plaukai plonėja ir trumpėja. Vyrams jis prasideda nuo smilkinių ir viršugalvio, iki 50 metų plaukai bent kiek praretėja beveik pusei vyrų. Moterims plaukai retėja viršugalvyje ir platėja sklastymas, o priekinė plaukų linija dažniausiai išlieka; iki 50 metų retėjimo požymių turi apie 40 % moterų. Plačiau: androgeninis plaukų slinkimas. Jei moteriai kartu pasireiškia nereguliarus ciklas, spuogai ar padidėjęs plaukuotumas, priežastis gali būti policistinių kiaušidžių sindromas.


Anageninis plaukų slinkimas
Plaukai iškrenta augimo fazėje dėl toksinio poveikio folikului. Dažniausia priežastis – chemoterapija arba galvos srities spindulinis gydymas: plaukai ima slinkti per kelias savaites nuo gydymo pradžios. Baigus chemoterapijos kursą plaukai atauga per 3–6 mėnesius, o po spindulinio gydymo ataugimas priklauso nuo dozės ir gali būti nevisiškas. Iškritimą mažina galvos odos šaldymas chemoterapijos metu. Kaip vėžio gydymas veikia odą ir nagus, rašėme straipsnyje apie chemoterapijos šalutinį poveikį odai.
Židininė alopecija
Tai autoimuninė liga, kai imuninė sistema puola plaukų folikulus. Per kelias savaites atsiranda viena ar kelios apvalios, lygios plikos dėmės, o jų pakraščiuose matomi trumpi „šauktuko“ formos plaukai. Plaukai dažnai atauga savaime, bet liga gali kartotis. Plačiau: židininė alopecija.
Randinė alopecija ir kitos priežastys
- Randinė alopecija. Uždegimas sunaikina folikulą ir jo vietoje lieka randas, todėl plaukai nebeatauga. Įspėjamieji požymiai: galvos odos skausmas, paraudimas, žvynai aplink plaukų angas, pūlinėliai, blizgi oda be folikulų angų. Delsti negalima: kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo daugiau plaukų išsaugoma.
- Traukimo (trakcinė) alopecija. Ilgai nešiojamos įtemptos šukuosenos, priauginti plaukai ar sunkios kasos retina plaukus ties smilkiniais ir kakta. Anksti pakeitus šukuoseną plaukai atauga, o jei traukimas tęsiasi ilgai, retėjimas tampa negrįžtamas.
- Galvos odos grybelis. Vaikams pleiskanojančios, nulūžusiais plaukais padengtos dėmės dažniausiai yra grybelinė infekcija, kurią būtina gydyti.
- Galvos odos ligos. Seborėjinis dermatitas, folikulitas ar žvynelinė patys retai sukelia nuplikimą, bet kasymasis ir uždegimas jį sustiprina.


Kaip nustatoma plaukų slinkimo priežastis?
- Pokalbis. Kada slinkimas prasidėjo, kas vyko prieš 2–4 mėnesius (liga, gimdymas, dieta, operacija), kokios gydymo priemonės vartojamos, ar plaukai retėjo artimiesiems.
- Apžiūra. Gydytojas vertina, ar plaukai retėja tolygiai, židiniais ar pagal vyrišką arba moterišką tipą, ir ar galvos odoje yra uždegimo, pleiskanų ar randų.
- Traukimo mėginys. Švelniai patraukus plaukų sruogą, vertinama, kiek plaukų lengvai išsitraukia.
- Trichoskopija. Galvos odos ir plaukų apžiūra dermatoskopu. Padeda atskirti androgeninį retėjimą nuo telogeninio slinkimo, židininę alopeciją nuo randinės ir dažnai leidžia išvengti biopsijos.
- Kraujo tyrimai. Bendras kraujo tyrimas, feritinas (geležies atsargos), skydliaukės funkcija, vitaminas D; moterims, turinčioms androgeninio slinkimo požymių, – lytinių hormonų tyrimai.
- Biopsija. Dažniausiai reikalinga tik įtariant randinę alopeciją arba kai difuzinio slinkimo priežastis lieka neaiški.
Nuotolinei konsultacijai užtenka kelių aiškių nuotraukų: sklastymas iš viršaus, viršugalvis, smilkiniai, priekinė plaukų linija ir galvos odos stambus planas. Pridėkite, kada slinkimas prasidėjo, ir turimus kraujo tyrimų rezultatus.
Trichologas ar dermatologas?
Trichologija – dermatologijos sritis, tirianti plaukus ir galvos odą. Lietuvoje atskiros gydytojo trichologo specialybės nėra, o pats „trichologo“ pavadinimas nereglamentuotas: juo gali vadintis ir gydytojas dermatovenerologas, ir gydytojo išsilavinimo neturintis specialistas. Tyrimus ir gydymą paskirti gali tik gydytojas, todėl dėl plaukų slinkimo kreipkitės į dermatovenerologą arba pasitikslinkite, ar jūsų trichologas yra gydytojas.
Plaukų slinkimo gydymas
Telogeninis slinkimas dažniausiai praeina pašalinus priežastį, androgeniniam reikia ilgalaikio gydymo, o randinę alopeciją būtina stabdyti kuo greičiau.
Telogeninis ir anageninis slinkimas
Gydoma priežastis: išgydoma liga, sureguliuojama skydliaukės veikla, atkuriama subalansuota mityba. Geležies, folio rūgšties, vitamino B12 ar vitamino D papildai skiriami tik tada, kai tyrimai patvirtina trūkumą – be jo papildai plaukų slinkimo nestabdo. Plaukai atauga savaime, tačiau tankis grįžta lėtai: po telogeninio slinkimo per 6–9 mėnesius, po chemoterapijos per 3–6 mėnesius. Tuo metu plaukus šukuokite švelniai, venkite įtemptų šukuosenų ir karšto formavimo džiovintuvu ar tiesintuvu.
Androgeninis slinkimas
- Tepama plaukų augimą skatinanti priemonė. Tinka vyrams ir moterims, kasdien tepama ant galvos odos. Pirmas efektas matomas po 4–6 mėnesių, o nutraukus naudojimą per kelis mėnesius plaukai vėl retėja.
- Geriamosios priemonės vyrams. Mažina hormonų poveikį plauko folikulams. Jas skiria gydytojas, kuris stebi gydymą; vaisingo amžiaus moterims šis gydymas netaikomas.
- Hormonų poveikį mažinantis gydymas moterims. Parenkamas individualiai, ypač kai kartu yra policistinių kiaušidžių sindromas.
- Papildomi metodai. Trombocitais praturtintos plazmos injekcijos ir mažo intensyvumo lazerio terapija gali sustiprinti pagrindinio gydymo poveikį, tačiau jų veiksmingumo įrodymų kol kas mažiau.
- Plaukų transplantacija. Kraštutinė priemonė, svarstoma tik tada, kai androgeninis slinkimas jau stabilus. Netinka, jei plaukai slenka dėl chemoterapijos ar kito toksinio poveikio, taip pat jei pacientui būdingas keloidinių randų susidarymas. Prieš procedūrą gydytojas įvertina jos tinkamumą ir aptaria galimas komplikacijas.
Židininė ir randinė alopecija
Židininės alopecijos plotai gydomi uždegimą slopinančiomis injekcijomis ar tepamomis priemonėmis, o sunkiais atvejais – imuninį atsaką slopinančiomis geriamosiomis priemonėmis, kurias parenka specialistas. Randinės alopecijos gydymo tikslas – sustabdyti uždegimą ir išsaugoti dar likusius folikulus, todėl ji gydoma apsilankius pas gydytoją, dažnai patvirtinus diagnozę biopsija.
Ko nedaryti
- Nepirkite „plaukų vitaminų“ neatlikę tyrimų – be trūkumo jie paprastai neveikia, o per didelės vitamino A ar seleno dozės plaukus retina.
- Neatidėliokite vizito, jei galvos oda skauda, parausta ar joje atsiranda randų.
- Nekaitaliokite priemonių kas kelias savaites – androgeninio slinkimo gydymo efektą galima vertinti tik po 4–6 mėnesių.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į dermatovenerologą, jei gausus slinkimas tęsiasi ilgiau nei 2–3 mėnesius, platėja sklastymas, retėja viršugalvis, atsirado plikų dėmių arba slinkimas po gimdymo nesiliauja praėjus metams. Visus alopecijos tipus ir jų gydymo būdus apžvelgėme atskirame straipsnyje: alopecija – plaukų slinkimo tipai ir gydymo būdai. Kreipkitės į kliniką, o ne į nuotolinę konsultaciją, kai galvos oda skauda, parausta, pleiskanoja ar pūliuoja – tai gali būti randinė alopecija, kurią reikia pradėti gydyti kuo greičiau.
Įprastą difuzinį slinkimą ar androgeninį retėjimą iDerma dermatologas gali įvertinti nuotolinės konsultacijos metu pagal nuotraukas ir aprašymą, nustatyti tipą, paskirti tyrimus ir sudaryti gydymo planą. Prireikus trichoskopijos ar biopsijos gydytojas pasiūlys apsilankyti klinikoje.
Nuotraukos šaltinis: BlaiserPascal, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.






