Plokščialąstelinė karcinoma (angl. squamous cell carcinoma, SCC) – antra pagal dažnumą odos vėžio forma po bazinių ląstelių karcinomos. Ji išsivysto iš epidermio plokščiųjų ląstelių ir dažniausiai atsiranda ilgus metus saulės veiktose odos vietose: veide, ausyse, nuplikusioje galvos odoje, plaštakose ir blauzdose. Laiku pašalinta ji išgydoma daugumai pacientų. Palikta be gydymo gali įaugti giliau, o rečiau – išplisti į limfmazgius.
Kas tai?
Didžiąją epidermio dalį sudaro keratinocitai – plokščiosios ląstelės. Kai UV spindulių pažeista jų DNR nebepataisoma, ląstelės ima daugintis nekontroliuojamai ir susidaro navikas. Dažnai jis praeina pereinamąją stadiją – aktininę keratozę: šiurkščius, pleiskanojančius židinius saulės veiktoje odoje. Kol pakitusios ląstelės neperžengia epidermio ribos, būklė vadinama karcinoma in situ (Boweno liga). Peraugusi į gilesnį odos sluoksnį ji tampa invazine plokščialąsteline karcinoma.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinė priežastis – per gyvenimą sukaupta ultravioletinių spindulių dozė: saulė ir soliariumai. Kiti veiksniai:
- ilgalaikis kancerogeninių medžiagų poveikis (pavyzdžiui, tabako dūmai, arsenas, pramoninės dervos);
- lėtinės, sunkiai gyjančios žaizdos, opos ir gilių nudegimų randai;
- kai kurių tipų žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija;
- nusilpusi imuninė sistema – po organų transplantacijos, gydant vėžį ar sergant lėtine limfoleukemija; rizika išauga daug kartų, ypač po transplantacijos;
- anksčiau taikyta spindulinė terapija arba jau buvęs odos vėžys.
Dažniausiai serga vyresni nei 50 metų žmonės, ypač šviesaus gymio, šviesių akių vyrai, kurie daug dirbo ar ilsėjosi saulėje.



Simptomai: kaip atrodo plokščialąstelinė karcinoma
Būdingiausias požymis – darinys, kuris kelias savaites ar mėnesius negyja, auga ir lengvai kraujuoja. Jis gali atrodyti įvairiai:
- plokščias šiurkštus, pleiskanojantis židinys, panašus į aktininę keratozę, tik storesnis ir jautresnis;
- kietas kūno spalvos ar rausvas mazgelis, kartais su raginiu kupstu (odos ragu) viršuje;
- negyjanti opa iškilusiais kraštais, padengta šašu, kuris nuluptas vėl susidaro;
- per kelias savaites išaugęs kupolo formos darinys su įduba centre (keratoakantoma – vienas iš karcinomos variantų).
Pažeidimo paviršiuje neretai matyti išsiplėtusios kraujagyslės (teleangiektazijos). Skausmas, dilgčiojimas ar tempimo pojūtis pasitaiko rečiau ir gali rodyti, kad navikas plinta palei nervus, todėl tokį darinį gydytojui reikia parodyti nedelsiant. Dažniausia lokalizacija: veidas, apatinė lūpa, ausys, kaklas, nuplikusi galvos oda, plaštakų nugarėlės ir blauzdos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Dermatologo apžiūra reikalinga, jei:
- žaizdelė ar šašas negyja ilgiau nei 4 savaites;
- aktininės keratozės židinys sustorėjo, pradėjo skaudėti ar kraujuoti;
- saulės veiktoje odoje atsirado naujas, greitai augantis mazgelis;
- esate sirgę odos vėžiu arba jūsų imunitetas nusilpęs.
Diagnostika
Įtarti diagnozę dažniausiai pakanka ligos istorijos ir apžiūros, kurią papildo dermatoskopija. Patvirtinti ją galima tik odos biopsija: paimtas audinys tiriamas histologiškai, nustatoma, ar navikas invazinis, kaip giliai įaugęs ir kiek jo ląstelės pakitusios. Nuo šių duomenų priklauso ligos stadija ir gydymo planas. Jei navikas didelis, gilus arba yra padidėjusių limfmazgių, papildomai atliekamas limfmazgių echoskopinis tyrimas.
Gydymas
Gydymo planą gydytojas sudaro pagal naviko dydį, vietą, gylį ir bendrą paciento sveikatos būklę. Pagrindinis metodas – visiškas naviko pašalinimas chirurgiškai, išpjaunant jį kartu su sveikos odos kraštu. Pašalintas audinys ištiriamas histologiškai, kad būtų įsitikinta, jog kraštai švarūs.
- Chirurginis pašalinimas – standartinis gydymas daugumai navikų.
- Moso (Mohs) mikrografinė chirurgija – audinys šalinamas sluoksnis po sluoksnio ir iškart tikrinamas mikroskopu. Taikoma veido, ausų, lūpų ir atsinaujinusiems navikams, kai svarbu išsaugoti kuo daugiau sveikos odos.
- Kiuretažas su elektrokoaguliacija arba krioterapija – tinka tik mažiems, paviršiniams, mažos rizikos navikams.
- Vietinis gydymas – kai pakitimai apsiriboja epidermiu (in situ), gydytojas gali paskirti ant odos tepamą priemonę, kuri naikina pakitusias ląsteles arba skatina vietinį imuninį atsaką.
- Spindulinė terapija – kai operacija negalima arba po jos lieka naviko ląstelių.
- Sisteminis gydymas – retais išplitusios ligos atvejais onkologas skiria imunoterapiją.
Po gydymo būtina stebėsena: sirgusiems plokščialąsteline karcinoma dažniau atsiranda naujų odos navikų. Pirmuosius dvejus metus dermatologas apžiūri kelis kartus per metus (dažnį lemia naviko rizikos grupė), vėliau – bent kartą per metus.
Prevencija
- Kasdien naudokite plataus spektro SPF 30–50 apsaugą, lauke atnaujinkite ją kas 2 valandas.
- Venkite saulės 11–15 val., dėvėkite plačiabrylę skrybėlę ir odą dengiančius drabužius.
- Nesideginkite soliariume.
- Laiku gydykite aktininę keratozę – taip sumažėja rizika, kad ji virs karcinoma.
- Kartą per mėnesį apžiūrėkite savo odą, o priklausydami rizikos grupei kasmet tikrinkitės pas dermatologą (odos darinių patikra).
Ką daryti toliau?
Jei odoje pastebėjote žaizdelę, kuri negyja mėnesį, ar sustorėjusį pleiskanojantį židinį, nufotografuokite jį padėję šalia monetą dydžiui palyginti ir parodykite dermatologui. iDerma dermatologas nuotolinės konsultacijos metu įvertins, ar darinį reikia nedelsiant tirti biopsija, ir nukreips kontaktinei apžiūrai. Plokščialąstelinę karcinomą nuo melanomos ar bazaliomos galutinai atskiria tik histologinis tyrimas, todėl laukti ir stebėti neverta.






