Odos LigosPlokščialąstelinė karcinoma: simptomai, diagnostika ir gydymas

Plokščialąstelinė karcinoma: simptomai, diagnostika ir gydymas

Plutomis padengtas išopėjęs mazgelis ant odos, būdingas plokščialąstelinei odos vėžio karcinomai.

Plokščialąstelinė karcinoma (angl. squamous cell carcinoma, SCC) – antra pagal dažnumą odos vėžio forma po bazinių ląstelių karcinomos. Ji išsivysto iš epidermio plokščiųjų ląstelių ir dažniausiai atsiranda ilgus metus saulės veiktose odos vietose: veide, ausyse, nuplikusioje galvos odoje, plaštakose ir blauzdose. Laiku pašalinta ji išgydoma daugumai pacientų. Palikta be gydymo gali įaugti giliau, o rečiau – išplisti į limfmazgius.

Kas tai?

Didžiąją epidermio dalį sudaro keratinocitai – plokščiosios ląstelės. Kai UV spindulių pažeista jų DNR nebepataisoma, ląstelės ima daugintis nekontroliuojamai ir susidaro navikas. Dažnai jis praeina pereinamąją stadiją – aktininę keratozę: šiurkščius, pleiskanojančius židinius saulės veiktoje odoje. Kol pakitusios ląstelės neperžengia epidermio ribos, būklė vadinama karcinoma in situ (Boweno liga). Peraugusi į gilesnį odos sluoksnį ji tampa invazine plokščialąsteline karcinoma.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinė priežastis – per gyvenimą sukaupta ultravioletinių spindulių dozė: saulė ir soliariumai. Kiti veiksniai:

  • ilgalaikis kancerogeninių medžiagų poveikis (pavyzdžiui, tabako dūmai, arsenas, pramoninės dervos);
  • lėtinės, sunkiai gyjančios žaizdos, opos ir gilių nudegimų randai;
  • kai kurių tipų žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija;
  • nusilpusi imuninė sistema – po organų transplantacijos, gydant vėžį ar sergant lėtine limfoleukemija; rizika išauga daug kartų, ypač po transplantacijos;
  • anksčiau taikyta spindulinė terapija arba jau buvęs odos vėžys.

Dažniausiai serga vyresni nei 50 metų žmonės, ypač šviesaus gymio, šviesių akių vyrai, kurie daug dirbo ar ilsėjosi saulėje.

Simptomai: kaip atrodo plokščialąstelinė karcinoma

Būdingiausias požymis – darinys, kuris kelias savaites ar mėnesius negyja, auga ir lengvai kraujuoja. Jis gali atrodyti įvairiai:

  • plokščias šiurkštus, pleiskanojantis židinys, panašus į aktininę keratozę, tik storesnis ir jautresnis;
  • kietas kūno spalvos ar rausvas mazgelis, kartais su raginiu kupstu (odos ragu) viršuje;
  • negyjanti opa iškilusiais kraštais, padengta šašu, kuris nuluptas vėl susidaro;
  • per kelias savaites išaugęs kupolo formos darinys su įduba centre (keratoakantoma – vienas iš karcinomos variantų).

Pažeidimo paviršiuje neretai matyti išsiplėtusios kraujagyslės (teleangiektazijos). Skausmas, dilgčiojimas ar tempimo pojūtis pasitaiko rečiau ir gali rodyti, kad navikas plinta palei nervus, todėl tokį darinį gydytojui reikia parodyti nedelsiant. Dažniausia lokalizacija: veidas, apatinė lūpa, ausys, kaklas, nuplikusi galvos oda, plaštakų nugarėlės ir blauzdos.

Kada kreiptis į gydytoją?

Dermatologo apžiūra reikalinga, jei:

  • žaizdelė ar šašas negyja ilgiau nei 4 savaites;
  • aktininės keratozės židinys sustorėjo, pradėjo skaudėti ar kraujuoti;
  • saulės veiktoje odoje atsirado naujas, greitai augantis mazgelis;
  • esate sirgę odos vėžiu arba jūsų imunitetas nusilpęs.

Diagnostika

Įtarti diagnozę dažniausiai pakanka ligos istorijos ir apžiūros, kurią papildo dermatoskopija. Patvirtinti ją galima tik odos biopsija: paimtas audinys tiriamas histologiškai, nustatoma, ar navikas invazinis, kaip giliai įaugęs ir kiek jo ląstelės pakitusios. Nuo šių duomenų priklauso ligos stadija ir gydymo planas. Jei navikas didelis, gilus arba yra padidėjusių limfmazgių, papildomai atliekamas limfmazgių echoskopinis tyrimas.

Gydymas

Gydymo planą gydytojas sudaro pagal naviko dydį, vietą, gylį ir bendrą paciento sveikatos būklę. Pagrindinis metodas – visiškas naviko pašalinimas chirurgiškai, išpjaunant jį kartu su sveikos odos kraštu. Pašalintas audinys ištiriamas histologiškai, kad būtų įsitikinta, jog kraštai švarūs.

  • Chirurginis pašalinimas – standartinis gydymas daugumai navikų.
  • Moso (Mohs) mikrografinė chirurgija – audinys šalinamas sluoksnis po sluoksnio ir iškart tikrinamas mikroskopu. Taikoma veido, ausų, lūpų ir atsinaujinusiems navikams, kai svarbu išsaugoti kuo daugiau sveikos odos.
  • Kiuretažas su elektrokoaguliacija arba krioterapija – tinka tik mažiems, paviršiniams, mažos rizikos navikams.
  • Vietinis gydymas – kai pakitimai apsiriboja epidermiu (in situ), gydytojas gali paskirti ant odos tepamą priemonę, kuri naikina pakitusias ląsteles arba skatina vietinį imuninį atsaką.
  • Spindulinė terapija – kai operacija negalima arba po jos lieka naviko ląstelių.
  • Sisteminis gydymas – retais išplitusios ligos atvejais onkologas skiria imunoterapiją.

Po gydymo būtina stebėsena: sirgusiems plokščialąsteline karcinoma dažniau atsiranda naujų odos navikų. Pirmuosius dvejus metus dermatologas apžiūri kelis kartus per metus (dažnį lemia naviko rizikos grupė), vėliau – bent kartą per metus.

Prevencija

  • Kasdien naudokite plataus spektro SPF 30–50 apsaugą, lauke atnaujinkite ją kas 2 valandas.
  • Venkite saulės 11–15 val., dėvėkite plačiabrylę skrybėlę ir odą dengiančius drabužius.
  • Nesideginkite soliariume.
  • Laiku gydykite aktininę keratozę – taip sumažėja rizika, kad ji virs karcinoma.
  • Kartą per mėnesį apžiūrėkite savo odą, o priklausydami rizikos grupei kasmet tikrinkitės pas dermatologą (odos darinių patikra).

Ką daryti toliau?

Jei odoje pastebėjote žaizdelę, kuri negyja mėnesį, ar sustorėjusį pleiskanojantį židinį, nufotografuokite jį padėję šalia monetą dydžiui palyginti ir parodykite dermatologui. iDerma dermatologas nuotolinės konsultacijos metu įvertins, ar darinį reikia nedelsiant tirti biopsija, ir nukreips kontaktinei apžiūrai. Plokščialąstelinę karcinomą nuo melanomos ar bazaliomos galutinai atskiria tik histologinis tyrimas, todėl laukti ir stebėti neverta.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra plokščialąstelinė karcinoma?
Plokščialąstelinė karcinoma yra viena dažniausių odos vėžio formų, kurią daugiausia sukelia ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis. Ji gali atsirasti anksčiau saulės paveiktose odos vietose arba išsivystyti iš pereinamojo darinio – aktininės keratozės. Darinys gali būti plokščias, mazgo ar pleiskanojančio židinio pavidalo, spalva svyruoja nuo kūno spalvos iki rausvos.
Kas labiausiai rizikuoja susirgti šia liga?
Dažniausiai liga pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms. Didžiausia rizika gresia šviesaus gymio, šviesių akių vyrams, per gyvenimą gavusiems daug tiesioginių saulės spindulių. Taip pat pažeidžiami asmenys su nusilpusia imunine sistema, pvz., dėl sunkių ligų gydymo, bei žmonės, buvę veikiami kancerogeninių medžiagų ar tam tikrų tipų žmogaus papilomos viruso.
Kaip atrodo plokščialąstelinės karcinomos simptomai?
Pažeistoje vietoje gali matytis išsiplėtusios kraujagyslės, kartais su kraujavimu – neužgyjančios žaizdos yra būdingas šio vėžio vaizdas. Darinys dažniausiai atsiranda veide, kakle, nuplikusioje galvos odoje, rankose ar blauzdose. Kartais pažeista vieta gali būti skausminga ir sukelti tempimo pojūtį, o tai gali rodyti gilesnį plitimą.
Kaip diagnozuojama plokščialąstelinė karcinoma?
Diagnozei įtarti dažniausiai pakanka gydytojo apklausos ir apžiūros. Tačiau diagnozei patvirtinti reikalinga odos biopsija ir jos histologinis ištyrimas. Biopsija taip pat padeda nustatyti ligos stadiją, nuo kurios priklauso tolesnio gydymo planas.
Kaip gydoma plokščialąstelinė karcinoma?
Gydytojas parenka tinkamiausią gydymo planą pagal ligos stadiją ir išplitimą. Pagrindinis gydymo būdas – visiškas piktybinio darinio pašalinimas. Veido, ausų ir lūpų navikams dažnai taikoma Moso mikrografinė chirurgija, o kai navikas mažas, paviršinis arba apsiriboja epidermiu (in situ), gydytojas gali rinktis kiuretažą, krioterapiją ar vietinį gydymą. Išplitusi liga gydoma kartu su onkologu.
Kaip išvengti ligos atsinaujinimo po gydymo?
Tolesnei prevencijai svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių, ypač intensyviausiomis dienos valandomis, naudoti aukšto apsaugos faktoriaus (SPF 30–50) kremus nuo saulės ir dėvėti odą dengiančius drabužius. Po gydymo būtinas reguliarus tolesnis stebėjimas – pagal rizikos veiksnius reikalingi vienas ar keli vizitai per metus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei odoje pastebite neužgyjančią žaizdą, naują ar besikeičiantį darinį – ypač saulės paveiktose vietose – nedelskite kreiptis į dermatologą. Kuo anksčiau diagnozuojama plokščialąstelinė karcinoma, tuo geresni gydymo rezultatai. iDerma dermatologas gali įvertinti odos pakitimus nuotolinės konsultacijos metu – pagal jūsų pateiktas nuotraukas ir aprašymą.
Kuo plokščialąstelinė karcinoma skiriasi nuo bazaliomos ir melanomos?
Bazalioma (bazinių ląstelių karcinoma) yra dažnesnė, auga lėčiau ir beveik niekada neplinta į kitus organus, o plokščialąstelinė karcinoma gali išplisti į limfmazgius, todėl gydoma ryžtingiau. Melanoma kyla iš pigmentinių ląstelių, dažniausiai būna ruda ar juoda ir yra agresyviausia iš trijų. Plika akimi ir net dermatoskopu jas galima tik įtarti – galutinai atskiria histologinis tyrimas.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Živilė Gabdrafikė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Blizgus rausvas mazgelis ant odos prie akies, būdingas bazinių ląstelių karcinomai – odos vėžio formai.

Bazinių ląstelių karcinoma (bazalioma): simptomai ir gydymas

Negyjanti žaizdelė ar blizgantis mazgelis ant veido? Bazalioma – dažniausia odos vėžio forma. Laiku pastebėta, ji visiškai išgydoma. Dermatologas aiškina.
Paraudusi dirginta oda ant kaklo ir dekolte, budinga polimorfiniam sviesos berimui (alergijai saulei).

Polimorfinis šviesos bėrimas (alergija saulei): simptomai, priežastys ir gydymas

Alergija saulei (polimorfinis šviesos bėrimas): kaip atrodo, kada atsiranda, kuo skiriasi nuo nudegimo ir alergijos kremui, kaip apsisaugoti ir gydytis.
Paraudę ir patinę kojų pirštai su nušalimo (nušvarbimo) požymiais nuo šalčio poveikio.

Nuožvarbos

Oda paraudo, niežėjo ar atsirado pūslelių po šalčio poveikio? Dermatologas aiškina nuožvarbų simptomus, gydymą ir prevenciją žiemą.
Juostinės pūslelinės pūslelių sankaupos su paraudimu ant kaklo ir peties srities

Juostinė pūslelinė (juosiančioji pūslelinė): simptomai, priežastys ir gydymas

Juostinė pūslelinė sukelia deginantį skausmą ir pūslelių juostą vienoje kūno pusėje. Simptomai, eiga, skirtumas nuo herpeso, kada pradėti gydymą ir skiepai.