Odos LigosŠalčio dilgėlinė (alergija šalčiui): simptomai, diagnostika ir gydymas

Šalčio dilgėlinė (alergija šalčiui): simptomai, diagnostika ir gydymas

Šalčio dilgėlinė – tai odos reakcija į šaltį: per kelias minutes po kontakto su šaltu oru, vandeniu ar daiktu odoje iškyla niežtinčios pūkšlės, ji parausta ar patinsta. Žmonės šią būklę dažnai vadina alergija šalčiui arba šalčio alergija, tačiau tai nėra įprasta alergija – reakciją sukelia ne alergenas, o fizinis dirgiklis. Medicinoje ji priskiriama lėtinėms indukuojamosioms (fizinėms) dilgėlinėms.

Kas yra šalčio dilgėlinė?

Dilgėlinė – tai pūkšlių bėrimas: paviršiniai, blyškūs ar paraudę odos patinimai, kurie niežti, keičia formą ir išnyksta nepalikdami žymių. Kai pūkšles išprovokuoja konkretus fizinis veiksnys, šiuo atveju šaltis, kalbama apie indukuojamąją dilgėlinę. Mechanizmas toks pat kaip ir kitų dilgėlinių: odoje esančios putliosios ląstelės (mastocitai) išskiria histaminą ir kitas uždegimo medžiagas, dėl kurių išsiplečia kraujagyslės, o į aplinkinius audinius prasiskverbia skysčio. Kodėl šaltis vieniems žmonėms suaktyvina šias ląsteles, o kitiems ne, kol kas nežinoma.

Šalčio dilgėlinė yra reta: ja serga apie 0,05 proc. žmonių, moterys – dvigubai dažniau nei vyrai. Dažniausiai ji nustatoma jauniems ir vidutinio amžiaus suaugusiesiems, bet gali pasireikšti ir vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms. Neretai ji pasireiškia kartu su kitomis fizinėmis dilgėlinėmis – dermografizmu (pūkšlės atsiranda pabraukus odą) ar cholinergine dilgėline (pūkšles sukelia prakaitavimas).

Įgytą šalčio dilgėlinę reikia skirti nuo labai retos paveldimos ligos – šeiminio šalčio autouždegiminio sindromo. Jis priklauso kitai ligų grupei – autouždegiminiams sindromams. Tai visai kita liga, nors anksčiau ji buvo vadinama paveldima šalčio dilgėline.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Daugeliu atvejų priežastis lieka nežinoma – tai pirminė (idiopatinė) šalčio dilgėlinė. Rečiau ji būna antrinė, susijusi su kita liga: neseniai persirgta ar tebesitęsiančia virusine infekcija (infekcine mononukleoze, vėjaraupiais, virusiniu hepatitu, kvėpavimo takų infekcijomis), kraujo ligomis, kai kraujyje atsiranda šaltyje nusėdančių baltymų (krioglobulinemija), retai – su skiepais. Todėl pirmą kartą nustatant diagnozę gydytojas įvertina ir bendrą sveikatos būklę.

Bėrimą gali išprovokuoti:

  • šaltas oras ir vėjas, ypač staigus perėjimas iš šiltos patalpos į lauką;
  • šaltas vanduo – maudynės ežere ar jūroje, šaltas dušas, ledinis vanduo;
  • šalti daiktai ir paviršiai, ledas, šaldyti produktai rankose;
  • šaltas maistas ir gėrimai – ledai ar gėrimas su ledukais gali sukelti lūpų, liežuvio ar gerklės patinimą;
  • šaltos procedūros, pavyzdžiui, odos darinių šaldymas skystu azotu (krioterapija).

Pūkšlės dažnai iškyla ne šaltyje, o odai šylant – grįžus į patalpą ar išlipus iš vandens.

Šalčio dilgėlinė: niežtinčios pūkšlės paraudusioje dilbio odojeŠalčio dilgėlinė: dėmėtos, iškilusios pūkšlės kojos odoje po sąlyčio su šalčiu

Simptomai

Požymiai pasireiškia per 2–5 minutes po kontakto su šalčiu ir trunka 1–2 valandas:

  • niežtinčios pūkšlės šalčio paliestose vietose – ant rankų, veido, kaklo, kojų, o po maudynių – ant viso kūno;
  • paraudimas, perštėjimas, deginimo pojūtis;
  • patinimas (angioedema) – dažniausiai lūpų, akių vokų, pirštų, kartais liežuvio ar gerklės, jei valgyta ar gerta kas nors šalto;
  • bendri simptomai, kai šaltis paveikia didelį odos plotą: silpnumas, galvos svaigimas, dusulys, pilvo skausmas, dažnas širdies plakimas, kraujospūdžio kritimas.

Pavojingiausia situacija – maudynės šaltame vandenyje. Kai šaltis vienu metu paveikia visą kūną, išsiskiria daug histamino ir gali išsivystyti anafilaksinė reakcija: kraujospūdis krinta, žmogus apalpsta, o vandenyje kyla nuskendimo pavojus. Sunkios reakcijos aprašytos ir būnant šaltose patalpose bei per operacijas, atliekamas taikant bendrąją nejautrą.

Kvieskite 112, jei po kontakto su šalčiu pasunkėjo kvėpavimas, tinsta liežuvis ar gerklė, svaigsta galva arba žmogus apalpo. Tai ne dermatologo konsultacijos, o skubiosios pagalbos situacija.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į dermatologą arba alergologą verta kreiptis, jei:

  • pūkšlės iškyla kaskart, kai oda atšąla, ir tai kartojasi ilgiau nei 6 savaites;
  • bėrimas plinta, dažnėja arba tinsta veidas;
  • reakcija kilo po šalto maisto ar gėrimo – net jei buvo nestipri;
  • sergate liga, kuri galėjo išprovokuoti antrinę šalčio dilgėlinę, arba bėrimą lydi karščiavimas, sąnarių skausmas, svorio kritimas.

Jei kada nors tino lūpos, liežuvis ar gerklė, būtina kontaktinė alergologo konsultacija – reikia provokacinio mėginio ir sprendimo dėl adrenalino autoinjektoriaus. Esant tipiškam lengvam vaizdui – vien pūkšlės po šalčio, kurios praeina per porą valandų, be patinimo – būklę pagal nuotraukas ir aprašymą gali įvertinti ir nuotoliniu būdu konsultuojantis dermatologas. Jis pasakys, kokių tyrimų reikia ir ar būtinas apsilankymas klinikoje.

Diagnostika

Diagnozė nustatoma iš ligos istorijos ir provokacinio mėginio. Dažniausiai atliekamas ledo kubelio testas: ledo kubelis plastikiniame maišelyje 1–5 minutes laikomas ant dilbio odos. Jei žmogus serga šalčio dilgėline, per kelias minutes po kubelio nuėmimo, odai šylant, toje vietoje iškyla aiški paraudusi pūkšlė.

Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, kad paneigtų antrines priežastis – infekcijas ar kraujo ligas. Jei testas neigiamas, o bėrimai kartojasi, ieškoma kitų dilgėlinės formų, nes tas pats žmogus gali turėti kelias.

Šalčio dilgėlinę svarbu skirti nuo nuožvarbų: jos atsiranda ne per minutes, o per kelias valandas po šalčio, atrodo kaip skausmingi, niežtintys melsvai raudoni mazgeliai ant pirštų, ausų ar nosies ir laikosi ne valandas, o savaites. Pūkšlės po vabzdžių įkandimų taip pat panašios, bet jos neišnyksta per porą valandų ir nesusijusios su šalčiu.

Gydymas

Šalčio dilgėlinė dažniausiai trunka kelerius metus, todėl gydymo tikslas – kontroliuoti simptomus ir išvengti sunkių reakcijų. Gydytojas gali pasiūlyti:

  • Dirgiklio vengimą. Tai gydymo pagrindas: šilti, vėjo nepraleidžiantys drabužiai, pirštinės, šalikas, žiemą pridengtas veidas; ledinių gėrimų ir ledų atsisakymas, jei po jų tinsta lūpos; maudynių šaltame vandenyje vengimas.
  • Antrosios kartos (mieguistumo nesukeliančius) antihistamininius preparatus. Tai pirmojo pasirinkimo gydymas. Įprastos dozės ne visada pakanka, todėl gydytojas gali paskirti didesnę – tai daroma tik jam prižiūrint.
  • Biologinę terapiją. Kai antihistamininių preparatų nepakanka, skiriami injekciniai biologiniai preparatai, slopinantys alerginio uždegimo signalus. Jie gali padėti, kai liga atspari įprastam gydymui; juos skiria specialistas.
  • Adrenalino autoinjektorių. Jei kada nors buvo anafilaksinė reakcija, gydytojas išrašo autoinjektorių ir išmoko juo naudotis. Jį reikia turėti su savimi, ypač prie vandens.
  • Tolerancijos šalčiui didinimą. Oda kasdien pratinama prie vis vėsesnio vandens, kol reakcija susilpnėja. Tolerancija išlieka tik kelias dienas, todėl poveikį reikia kartoti kasdien. Tai padeda tik daliai pacientų ir dėl anafilaksijos rizikos pradedama tik gydytojui prižiūrint, niekada savarankiškai.

Prieš bet kokią operaciją ar procedūrą pasakykite anesteziologui, kad sergate šalčio dilgėline: operacinėje palaikoma šiltesnė temperatūra, šildomi lašinami skysčiai, iš anksto skiriami apsauginiai preparatai.

Priežiūra ir profilaktika

  • Nesimaudykite šaltame vandenyje. Vasarą į vandenį lipkite lėtai, niekada nešokite į jį staiga ir nesimaudykite vieni.
  • Žiemą rinkitės kelis drabužių sluoksnius, kad kūno temperatūra nekristų staiga.
  • Gėrimus gerkite kambario temperatūros, ledus valgykite atsargiai ir mažais kąsneliais, kol nežinote, kaip reaguojate.
  • Pasakykite apie savo būklę artimiesiems ir treneriui, kad jie atpažintų pavojaus požymius.

Prognozė

Apie trečdaliui žmonių simptomai išnyksta per 5–10 metų; 20 metų trukusiame stebėjimo tyrime po dešimties metų liga buvo praėjusi maždaug ketvirtadaliui pacientų. Daugumai kitų ji išlieka, bet ją pavyksta gerai kontroliuoti vengiant šalčio ir, kai reikia, vartojant gydytojo paskirtus preparatus.

Šalčio dilgėlinė vaikams

Vaikams šalčio dilgėlinė pasireiškia rečiau nei suaugusiesiems. Paraudę skruostai po žiemos pasivaikščiojimo dar nereiškia alergijos šalčiui, todėl diagnozę turi patvirtinti gydytojas. Vaikas neturėtų maudytis šaltame vandenyje be suaugusiojo priežiūros. Ledų ir ledinių gėrimų duokite mažais kiekiais ir stebėkite, ar netinsta lūpos.

iDerma dermatologas gali įvertinti bėrimą nuotoliniu būdu per 24 valandas pagal jūsų atsiųstas nuotraukas, pasakyti, ar bėrimas panašus į šalčio dilgėlinę ar kitą dilgėlinės formą, ir patarti, kokių tyrimų reikia. Registruokitės konsultacijai.

Nuotraukos šaltinis: SecretName101, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.

Nuotraukos šaltinis: Templeton8012, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons.

Viršelio nuotrauka: SecretName101, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra šalčio dilgėlinė?
Šalčio dilgėlinė – tai odos padidėjusio jautrumo reakcija į šaltį, sukelianti niežtinčias pūkšles, paraudimą ar patinimą. Ji priskiriama prie lėtinių dilgėlinių formų ir atsiranda dėl fizinio dirgiklio – šalčio, o ne konkretaus alergeno. Dažniausiai pasireiškia jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms.
Kuo šalčio dilgėlinė skiriasi nuo kitų odos alergijų?
Įprastą alerginę dilgėlinę sukelia alergenas – maistas, preparatas ar vabzdžio įgėlimas, o šalčio dilgėlinę – fizinis veiksnys, šaltis. Todėl alergenų tyrimai jos nepaaiškina, o diagnozę patvirtina ledo kubelio testas.
Kokie simptomai būdingi šalčio dilgėlinei?
Po kontakto su šalčiu per kelias minutes gali atsirasti niežtintys odos bėrimai – pūkšlės, paraudimas, perštėjimas ir patinimas, ypač lūpų, pirštų ar kitų paveiktų vietų. Retesniais atvejais jaučiamas bendras silpnumas, kvėpavimo pasunkėjimas ar galvos svaigimas. Dažniausiai simptomai išnyksta per 1–2 valandas.
Kaip nustatoma šalčio dilgėlinės diagnozė?
Diagnozė nustatoma iš ligos istorijos ir ledo kubelio testo: ledo kubelis 1–5 minutes laikomas ant dilbio odos, ir sergant šalčio dilgėline toje vietoje per kelias minutes, odai šylant, iškyla pūkšlė. Jei reikia, gydytojas paskiria kraujo tyrimus, kad paneigtų antrines priežastis – infekcijas ar kraujo ligas.
Kaip galima sumažinti šalčio dilgėlinės simptomus?
Pagrindas – vengti šalčio ir saugoti odą: rinktis šiltus, vėjo nepraleidžiančius drabužius, saugoti rankas, veidą ir kaklą, vengti kontakto su šaltu vandeniu, atsargiai vartoti šaltą maistą ir gėrimus. Gydytojas gali paskirti antihistamininių preparatų, o kai jų nepakanka – biologinę terapiją. Tolerancija šalčiui kartais didinama kontroliuojamu poveikiu, bet dėl anafilaksijos rizikos tai daroma tik gydytojui prižiūrint, niekada savarankiškai.
Ar galima visiškai pasveikti nuo šalčio dilgėlinės?
Taip, daliai žmonių. Apie trečdaliui simptomai išnyksta per 5–10 metų, kitiems liga išlieka ilgiau, bet ją pavyksta gerai kontroliuoti vengiant šalčio ir, kai reikia, vartojant gydytojo paskirtus preparatus.
Ar šalčio dilgėlinė gali pasireikšti vaikams?
Taip, nors dažniau ja serga suaugusieji. Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, pavojingiausios maudynės šaltame vandenyje, todėl vaikas neturėtų maudytis be suaugusiojo priežiūros, o diagnozę turi patvirtinti gydytojas – paraudę skruostai po pasivaikščiojimo žiemą dar nereiškia alergijos šalčiui.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kvieskite 112, jei po kontakto su šalčiu pasunkėjo kvėpavimas, tinsta liežuvis ar gerklė, svaigsta galva arba žmogus apalpo. Į dermatologą ar alergologą kreipkitės, jei pūkšlės iškyla kaskart atšalus odai ir tai kartojasi ilgiau nei 6 savaites, bėrimas dažnėja ar plinta arba reakcija kilo po šalto maisto ar gėrimo. Jei kada nors tino lūpos, liežuvis ar gerklė, būtina kontaktinė alergologo konsultacija. Esant tipiškam, lengvam vaizdui – vien pūkšlėms be patinimo – būklę pagal nuotraukas ir aprašymą gali įvertinti ir nuotoliniu būdu konsultuojantis iDerma dermatologas.
Kuo šalčio dilgėlinė skiriasi nuo nuožvarbų?
Šalčio dilgėlinės pūkšlės iškyla per kelias minutes po šalčio ir išnyksta per 1–2 valandas nepalikdamos žymių. Nuožvarbos atsiranda per kelias valandas po šalčio, atrodo kaip skausmingi, niežtintys melsvai raudoni mazgeliai ant pirštų, ausų ar nosies ir laikosi iki kelių savaičių.
Ar sergant šalčio dilgėline galima maudytis ežere ar eiti į ledo vonias?
Maudynės šaltame vandenyje – dažniausia sunkios reakcijos priežastis: šaltis vienu metu paveikia visą kūną, gali kristi kraujospūdis ir ištikti alpimas, o vandenyje kyla nuskendimo pavojus. Ledo vonių ir žiemos maudynių reikėtų atsisakyti, o vasarą į vandenį lipti lėtai, tik prižiūrimam ir niekada vienam.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Živilė Bolevičienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Juostinės pūslelinės pūslelių sankaupos su paraudimu ant kaklo ir peties srities

Juostinė pūslelinė (juosiančioji pūslelinė): simptomai, priežastys ir gydymas

Juostinė pūslelinė sukelia deginantį skausmą ir pūslelių juostą vienoje kūno pusėje. Simptomai, eiga, skirtumas nuo herpeso, kada pradėti gydymą ir skiepai.
Plaštakos oda su pleiskanojančiomis, parausvėjusiomis plokštelėmis, būdingomis plokščiajai kerpligei.

Plokščioji kerpligė

Plokščioji kerpligė – odos ir gleivinių liga su niežtinčiomis papulėmis. Simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymo galimybės iš iDerma dermatologų.
Iškilus karpos pavidalo seborėjinės keratozės darinys su grublėtu paviršiumi ant odos, vertinamas nuotoliniu būdu.

Seborėjinė keratozė: simptomai, diagnostika ir gydymas

Seborėjinė keratozė (keratoma, senatvinė keratozė) – gerybinis rudas darinys. Kaip atskirti nuo melanomos ir aktininės keratozės, kada ir kaip šalinti.
Paraudusi dirginta oda ant kaklo ir dekolte, budinga polimorfiniam sviesos berimui (alergijai saulei).

Polimorfinis šviesos bėrimas (alergija saulei): simptomai, priežastys ir gydymas

Alergija saulei (polimorfinis šviesos bėrimas): kaip atrodo, kada atsiranda, kuo skiriasi nuo nudegimo ir alergijos kremui, kaip apsisaugoti ir gydytis.