Šalčio dilgėlinė – tai odos reakcija į šaltį: per kelias minutes po kontakto su šaltu oru, vandeniu ar daiktu odoje iškyla niežtinčios pūkšlės, ji parausta ar patinsta. Žmonės šią būklę dažnai vadina alergija šalčiui arba šalčio alergija, tačiau tai nėra įprasta alergija – reakciją sukelia ne alergenas, o fizinis dirgiklis. Medicinoje ji priskiriama lėtinėms indukuojamosioms (fizinėms) dilgėlinėms.
Kas yra šalčio dilgėlinė?
Dilgėlinė – tai pūkšlių bėrimas: paviršiniai, blyškūs ar paraudę odos patinimai, kurie niežti, keičia formą ir išnyksta nepalikdami žymių. Kai pūkšles išprovokuoja konkretus fizinis veiksnys, šiuo atveju šaltis, kalbama apie indukuojamąją dilgėlinę. Mechanizmas toks pat kaip ir kitų dilgėlinių: odoje esančios putliosios ląstelės (mastocitai) išskiria histaminą ir kitas uždegimo medžiagas, dėl kurių išsiplečia kraujagyslės, o į aplinkinius audinius prasiskverbia skysčio. Kodėl šaltis vieniems žmonėms suaktyvina šias ląsteles, o kitiems ne, kol kas nežinoma.
Šalčio dilgėlinė yra reta: ja serga apie 0,05 proc. žmonių, moterys – dvigubai dažniau nei vyrai. Dažniausiai ji nustatoma jauniems ir vidutinio amžiaus suaugusiesiems, bet gali pasireikšti ir vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms. Neretai ji pasireiškia kartu su kitomis fizinėmis dilgėlinėmis – dermografizmu (pūkšlės atsiranda pabraukus odą) ar cholinergine dilgėline (pūkšles sukelia prakaitavimas).
Įgytą šalčio dilgėlinę reikia skirti nuo labai retos paveldimos ligos – šeiminio šalčio autouždegiminio sindromo. Jis priklauso kitai ligų grupei – autouždegiminiams sindromams. Tai visai kita liga, nors anksčiau ji buvo vadinama paveldima šalčio dilgėline.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Daugeliu atvejų priežastis lieka nežinoma – tai pirminė (idiopatinė) šalčio dilgėlinė. Rečiau ji būna antrinė, susijusi su kita liga: neseniai persirgta ar tebesitęsiančia virusine infekcija (infekcine mononukleoze, vėjaraupiais, virusiniu hepatitu, kvėpavimo takų infekcijomis), kraujo ligomis, kai kraujyje atsiranda šaltyje nusėdančių baltymų (krioglobulinemija), retai – su skiepais. Todėl pirmą kartą nustatant diagnozę gydytojas įvertina ir bendrą sveikatos būklę.
Bėrimą gali išprovokuoti:
- šaltas oras ir vėjas, ypač staigus perėjimas iš šiltos patalpos į lauką;
- šaltas vanduo – maudynės ežere ar jūroje, šaltas dušas, ledinis vanduo;
- šalti daiktai ir paviršiai, ledas, šaldyti produktai rankose;
- šaltas maistas ir gėrimai – ledai ar gėrimas su ledukais gali sukelti lūpų, liežuvio ar gerklės patinimą;
- šaltos procedūros, pavyzdžiui, odos darinių šaldymas skystu azotu (krioterapija).
Pūkšlės dažnai iškyla ne šaltyje, o odai šylant – grįžus į patalpą ar išlipus iš vandens.


Simptomai
Požymiai pasireiškia per 2–5 minutes po kontakto su šalčiu ir trunka 1–2 valandas:
- niežtinčios pūkšlės šalčio paliestose vietose – ant rankų, veido, kaklo, kojų, o po maudynių – ant viso kūno;
- paraudimas, perštėjimas, deginimo pojūtis;
- patinimas (angioedema) – dažniausiai lūpų, akių vokų, pirštų, kartais liežuvio ar gerklės, jei valgyta ar gerta kas nors šalto;
- bendri simptomai, kai šaltis paveikia didelį odos plotą: silpnumas, galvos svaigimas, dusulys, pilvo skausmas, dažnas širdies plakimas, kraujospūdžio kritimas.
Pavojingiausia situacija – maudynės šaltame vandenyje. Kai šaltis vienu metu paveikia visą kūną, išsiskiria daug histamino ir gali išsivystyti anafilaksinė reakcija: kraujospūdis krinta, žmogus apalpsta, o vandenyje kyla nuskendimo pavojus. Sunkios reakcijos aprašytos ir būnant šaltose patalpose bei per operacijas, atliekamas taikant bendrąją nejautrą.
Kvieskite 112, jei po kontakto su šalčiu pasunkėjo kvėpavimas, tinsta liežuvis ar gerklė, svaigsta galva arba žmogus apalpo. Tai ne dermatologo konsultacijos, o skubiosios pagalbos situacija.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į dermatologą arba alergologą verta kreiptis, jei:
- pūkšlės iškyla kaskart, kai oda atšąla, ir tai kartojasi ilgiau nei 6 savaites;
- bėrimas plinta, dažnėja arba tinsta veidas;
- reakcija kilo po šalto maisto ar gėrimo – net jei buvo nestipri;
- sergate liga, kuri galėjo išprovokuoti antrinę šalčio dilgėlinę, arba bėrimą lydi karščiavimas, sąnarių skausmas, svorio kritimas.
Jei kada nors tino lūpos, liežuvis ar gerklė, būtina kontaktinė alergologo konsultacija – reikia provokacinio mėginio ir sprendimo dėl adrenalino autoinjektoriaus. Esant tipiškam lengvam vaizdui – vien pūkšlės po šalčio, kurios praeina per porą valandų, be patinimo – būklę pagal nuotraukas ir aprašymą gali įvertinti ir nuotoliniu būdu konsultuojantis dermatologas. Jis pasakys, kokių tyrimų reikia ir ar būtinas apsilankymas klinikoje.
Diagnostika
Diagnozė nustatoma iš ligos istorijos ir provokacinio mėginio. Dažniausiai atliekamas ledo kubelio testas: ledo kubelis plastikiniame maišelyje 1–5 minutes laikomas ant dilbio odos. Jei žmogus serga šalčio dilgėline, per kelias minutes po kubelio nuėmimo, odai šylant, toje vietoje iškyla aiški paraudusi pūkšlė.
Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, kad paneigtų antrines priežastis – infekcijas ar kraujo ligas. Jei testas neigiamas, o bėrimai kartojasi, ieškoma kitų dilgėlinės formų, nes tas pats žmogus gali turėti kelias.
Šalčio dilgėlinę svarbu skirti nuo nuožvarbų: jos atsiranda ne per minutes, o per kelias valandas po šalčio, atrodo kaip skausmingi, niežtintys melsvai raudoni mazgeliai ant pirštų, ausų ar nosies ir laikosi ne valandas, o savaites. Pūkšlės po vabzdžių įkandimų taip pat panašios, bet jos neišnyksta per porą valandų ir nesusijusios su šalčiu.
Gydymas
Šalčio dilgėlinė dažniausiai trunka kelerius metus, todėl gydymo tikslas – kontroliuoti simptomus ir išvengti sunkių reakcijų. Gydytojas gali pasiūlyti:
- Dirgiklio vengimą. Tai gydymo pagrindas: šilti, vėjo nepraleidžiantys drabužiai, pirštinės, šalikas, žiemą pridengtas veidas; ledinių gėrimų ir ledų atsisakymas, jei po jų tinsta lūpos; maudynių šaltame vandenyje vengimas.
- Antrosios kartos (mieguistumo nesukeliančius) antihistamininius preparatus. Tai pirmojo pasirinkimo gydymas. Įprastos dozės ne visada pakanka, todėl gydytojas gali paskirti didesnę – tai daroma tik jam prižiūrint.
- Biologinę terapiją. Kai antihistamininių preparatų nepakanka, skiriami injekciniai biologiniai preparatai, slopinantys alerginio uždegimo signalus. Jie gali padėti, kai liga atspari įprastam gydymui; juos skiria specialistas.
- Adrenalino autoinjektorių. Jei kada nors buvo anafilaksinė reakcija, gydytojas išrašo autoinjektorių ir išmoko juo naudotis. Jį reikia turėti su savimi, ypač prie vandens.
- Tolerancijos šalčiui didinimą. Oda kasdien pratinama prie vis vėsesnio vandens, kol reakcija susilpnėja. Tolerancija išlieka tik kelias dienas, todėl poveikį reikia kartoti kasdien. Tai padeda tik daliai pacientų ir dėl anafilaksijos rizikos pradedama tik gydytojui prižiūrint, niekada savarankiškai.
Prieš bet kokią operaciją ar procedūrą pasakykite anesteziologui, kad sergate šalčio dilgėline: operacinėje palaikoma šiltesnė temperatūra, šildomi lašinami skysčiai, iš anksto skiriami apsauginiai preparatai.
Priežiūra ir profilaktika
- Nesimaudykite šaltame vandenyje. Vasarą į vandenį lipkite lėtai, niekada nešokite į jį staiga ir nesimaudykite vieni.
- Žiemą rinkitės kelis drabužių sluoksnius, kad kūno temperatūra nekristų staiga.
- Gėrimus gerkite kambario temperatūros, ledus valgykite atsargiai ir mažais kąsneliais, kol nežinote, kaip reaguojate.
- Pasakykite apie savo būklę artimiesiems ir treneriui, kad jie atpažintų pavojaus požymius.
Prognozė
Apie trečdaliui žmonių simptomai išnyksta per 5–10 metų; 20 metų trukusiame stebėjimo tyrime po dešimties metų liga buvo praėjusi maždaug ketvirtadaliui pacientų. Daugumai kitų ji išlieka, bet ją pavyksta gerai kontroliuoti vengiant šalčio ir, kai reikia, vartojant gydytojo paskirtus preparatus.
Šalčio dilgėlinė vaikams
Vaikams šalčio dilgėlinė pasireiškia rečiau nei suaugusiesiems. Paraudę skruostai po žiemos pasivaikščiojimo dar nereiškia alergijos šalčiui, todėl diagnozę turi patvirtinti gydytojas. Vaikas neturėtų maudytis šaltame vandenyje be suaugusiojo priežiūros. Ledų ir ledinių gėrimų duokite mažais kiekiais ir stebėkite, ar netinsta lūpos.
iDerma dermatologas gali įvertinti bėrimą nuotoliniu būdu per 24 valandas pagal jūsų atsiųstas nuotraukas, pasakyti, ar bėrimas panašus į šalčio dilgėlinę ar kitą dilgėlinės formą, ir patarti, kokių tyrimų reikia. Registruokitės konsultacijai.
Nuotraukos šaltinis: SecretName101, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.
Nuotraukos šaltinis: Templeton8012, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons.
Viršelio nuotrauka: SecretName101, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.






