Vitiligo (lietuviškai baltmė) – lėtinė, neužkrečiama odos liga, kai imuninė sistema sunaikina pigmentą gaminančias ląsteles ir odoje atsiranda pieno baltumo, aiškių ribų dėmės. Ja serga 0,5–2 % žmonių, 8 iš 10 atvejų prasideda iki 30 metų (DermNet). Sveikatai vitiligo tiesiogiai nepavojinga, bet dėmės ant veido ir rankų daugeliui tampa rimta emocine našta. Šiame straipsnyje: kaip vitiligo atpažinti ir atskirti nuo grybelio, kodėl ji atsiranda, kokie gydymo būdai grąžina pigmentą ir kada kreiptis į dermatologą.
Kas yra vitiligo?
Odos spalvą lemia pigmentas melaninas, kurį gamina melanocitai. Sergant vitiligo imuninė sistema klaidingai atpažįsta melanocitus kaip svetimus ir juos naikina, todėl pažeistose vietose melanino nebelieka. Dėmės būna visiškai baltos, lygios, be pleiskanų, o jų riba su sveika oda ryški. Liga vienodai dažnai pasireiškia vyrams ir moterims ir gali prasidėti bet kuriame amžiuje.
Vitiligo tipai
- Nesegmentinė (generalizuota) vitiligo – simetriškos dėmės abiejose kūno pusėse. Tai dažniausia forma: suaugusiesiems ji sudaro daugiau nei 9 iš 10 atvejų (DermNet). Eiga banguojanti: dėmės plinta kelis mėnesius, paskui kuriam laikui nurimsta ir vėliau dažnai vėl ima plisti.
- Segmentinė vitiligo – dėmės vienoje kūno pusėje ar viename segmente, neperžengia vidurio linijos. Dažniau prasideda vaikystėje, greitai išplinta ir po 6–24 mėnesių paprastai nustoja plisti. Šiai formai būdingi ir pabalę plaukai pažeistoje vietoje.
- Židininė vitiligo – viena ar kelios pavienės dėmės.
- Universalioji vitiligo – labai reta forma, kai pigmentas prarandamas beveik visoje odoje.
- Mišri vitiligo – reta forma, kai prie segmentinių dėmių vėliau prisideda simetriškos dėmės.
Priežastys ir rizikos veiksniai
- Autoimuninė reakcija – pagrindinis nesegmentinės vitiligo mechanizmas: imuninės ląstelės naikina melanocitus.
- Paveldimumas – 20–30 % sergančiųjų artimi giminaičiai taip pat serga vitiligo; genai lemia apie 80 % rizikos, bet liga pasireiškia ne visiems, kurie juos paveldėjo (DermNet).
- Kitos autoimuninės ligos – glaudžiausias ryšys su skydliaukės ligomis: jomis serga iki 15 % suaugusiųjų ir 5–10 % vaikų, turinčių vitiligo. Rečiau ji siejama su 1 tipo cukriniu diabetu, židinine alopecija, žvyneline ir piktybine anemija.
- Odos pažeidimai – įpjovimas, nubrozdinimas, trintis, nudegimas saulėje ar odos uždegimas gali išprovokuoti naują dėmę būtent toje vietoje (Kebnerio fenomenas). Todėl dėmės dažnos ties riešais, alkūnėmis, keliais ir pirštų galais.
- Stresas ir hormonų pokyčiai – ligos pradžia ar paūmėjimas neretai sutampa su įtemptu laikotarpiu, brendimu ar gimdymu, nors tiesioginis ryšys neįrodytas.
Vitiligo nėra infekcija: nuo kito žmogaus užsikrėsti neįmanoma.
Simptomai
- pieno baltumo dėmės aiškiomis, dažnai išgaubtomis ribomis; riba kartais būna tamsesnė arba paraudusi;
- dažniausios vietos: veidas (aplink akis ir burną), plaštakos ir pirštų galai, alkūnės, keliai, pėdos, odos klostės (pažastys, kirkšnys), lytiniai organai;
- plaukai, antakiai, blakstienos ar barzda pažeistoje vietoje gali pabalti (poliozė) – tai būna 10–60 % sergančiųjų (DermNet);
- dėmės paprastai neskauda ir neniežti; niežėjimas kartais atsiranda tik aktyvaus plitimo fazėje;
- vasarą įdegusi oda ryškiau kontrastuoja su dėmėmis, o pačios dėmės greitai nudega, nes neturi apsauginio pigmento.

Kuo vitiligo skiriasi nuo kitų baltų dėmių?
Ne kiekviena šviesi dėmė yra vitiligo. Dažniausiai ji painiojama su šiomis būklėmis:
- Įvairiaspalvė dedervinė – grybelinė infekcija: dėmės smulkiai pleiskanoja, būna šviesesnės, bet ne visiškai baltos, dažniausiai ant liemens ir pečių.
- Baltoji dedervinė – vaikams ir paaugliams ant skruostų atsiranda neryškios, šiek tiek pleiskanojančios šviesesnės dėmės, dažnai kartu su atopiniu dermatitu.
- Použdegiminė hipopigmentacija – po egzemos, žvynelinės ar nudegimo kurį laiką lieka šviesesnis plotas, kuris dažniausiai per kelis mėnesius pats išsilygina.
- Smulkios baltos dėmelės ant blauzdų ir dilbių vyresniame amžiuje (idiopatinė lašelinė hipomelanozė) – nekenksmingi 2–5 mm taškeliai saulės veikiamose vietose.
- Halo nevusas – baltas žiedas aplink apgamą; kartais tai būna pirmasis vitiligo požymis. Apgamą su pabalusiu žiedu verta parodyti dermatologui gyvai, kad jį apžiūrėtų dermatoskopu.
Vitiligo dėmės, priešingai, yra lygios, be pleiskanų ir visiškai baltos. Abejotinais atvejais skirtumą parodo apžiūra Vudo lempos šviesoje.
Kada kreiptis į gydytoją?
- atsiranda naujų baltų dėmių arba esamos plinta;
- neaišku, ar tai vitiligo, grybelis ar kitas pigmentacijos sutrikimas;
- sergate kita autoimunine liga arba ja serga artimieji;
- dėmės veikia savijautą, santykius ar darbą;
- balta dėmė atsirado aplink apgamą arba gydantis nuo melanomos.
Diagnostika
- Apžiūra – patyręs dermatologas vitiligo dažniausiai atpažįsta iš būdingo vaizdo. Jis paklaus, kada dėmės atsirado, ar plinta, ar šeimoje yra autoimuninių ligų.
- Vudo lempa (ultravioletinė šviesa tamsioje patalpoje) – vitiligo dėmės švyti ryškiai melsvai baltai, todėl jas lengva atskirti nuo grybelio ar baltosios dedervinės, o šviesios odos žmonėms išryškėja ir dar nepastebėtos dėmės.
- Kraujo tyrimai – dažniausiai skydliaukės funkcijos rodikliai, nes šis ryšys glaudžiausias; kiti tyrimai pagal poreikį.
- Biopsija reikalinga retai, tik kai vaizdas netipiškas.
Gydymo galimybės
Vitiligo visiškai išgydyti kol kas negalima, tačiau gydymas gali sustabdyti dėmių plitimą ir iš dalies, kartais ir visiškai, grąžinti pigmentą. Rezultatas geresnis, kai gydymas pradedamas anksti ir kai dėmės naujos. Veidas, kaklas ir liemuo atsistato geriausiai, plaštakos, pėdos ir vietos su pabalusiais plaukais – prasčiausiai (DermNet, AAD). Metodą dermatologas parenka pagal dėmių išplitimą, vietą, ligos aktyvumą ir amžių; dažniausiai derinami keli būdai.
Vietinis gydymas
Uždegimą slopinantys kremai ir tepalai, kuriuos skiria dermatologas, nuslopina melanocitus naikinančias imunines ląsteles odoje. Liemeniui ir galūnėms skiriami stipresni kremai trumpais, iki 3 mėnesių, kursais; veidui, vokams, kaklui ir odos klostėms – priemonės, kurios neplonina odos ir tinka ilgesniam naudojimui. Vyresniems nei 12 metų pacientams, sergantiems nesegmentine veido vitiligo, gali būti skiriamas naujos kartos kremas, blokuojantis imuninį signalą odoje (JAK inhibitorių klasė): tyrimuose per 6 mėnesius maždaug 3 iš 10 pacientų atgavo ne mažiau kaip 75 % pigmento (AAD). Pirmieji pokyčiai paprastai matomi po kelių mėnesių: pigmentas grįžta kaip smulkūs tamsesni taškeliai aplink plaukų folikulus; jie palaipsniui susilieja.
Fototerapija
Siaurojo spektro UVB (311 nm) fototerapija 2–3 kartus per savaitę, prižiūrint specialistui, – vienas veiksmingiausių išplitusios vitiligo gydymo būdų. Ji netinka labai šviesios odos žmonėms. Iš pradžių skiriamas 3–4 mėnesių bandomasis kursas; jei pigmentas grįžta, gydymas tęsiamas iki 1–2 metų (DermNet). Nedidelėms dėmėms naudojamas tikslinis eksimerinis lazeris ar lempa. Svarbu neperdozuoti: nudegusi oda gali paskatinti naujas dėmes. Fototerapija dažnai derinama su vietiniu gydymu.
Sisteminis gydymas
Kai dėmės plinta greitai, dermatologas gali skirti trumpą geriamųjų imuninį atsaką slopinančių priemonių kursą, kad ligą stabilizuotų. Tokį gydymą skiria ir prižiūri tik gydytojas dėl galimo šalutinio poveikio.
Chirurginiai metodai
Esant stabiliai (bent metus neplintančiai) segmentinei ar židininei vitiligo, kai kiti metodai nepadeda, galima persodinti odos ląsteles iš sveikos vietos: naudojamos mažos odos skiautelės arba melanocitų suspensija. Pigmentas dažniausiai grįžta per 6 mėnesius, kartais iki metų (AAD). Metodas netinka, kai liga aktyvi arba žmogus linkęs į keloidinius randus.
Maskavimas ir depigmentacija
Kamufliažinė kosmetika, savaiminio įdegio kremai ar odos dažai išlygina atspalvį iš karto – tai pasirinkimas ir tiems, kurie nusprendžia negydyti. Medicininė mikropigmentacija (tatuiruotė) kartais taikoma mažoms vietoms, tačiau jos spalva ilgainiui gali nebeatitikti aplinkinės odos. Kai pigmento netekusi beveik visa oda, retais atvejais svarstoma likusios odos depigmentacija – tai negrįžtamas sprendimas.
Rezultato išlaikymas
Baigus gydymą, per metus dalis pigmento vėl išnyksta maždaug 4 iš 10 pacientų (AAD), todėl dermatologas dažnai skiria palaikomąjį gydymą: kremą kelis kartus per savaitę. Vitaminų ar maisto papildų nauda vitiligo gydymui neįrodyta.
Psichologinė pagalba
Vitiligo dažnai pakerta pasitikėjimą savimi, ypač paaugliams. Psichologo konsultacija, kognityvinė ir elgesio terapija ar pacientų savitarpio pagalbos grupė papildo gydymą ir padeda nesivaržyti dėl išvaizdos.
Priežiūra ir profilaktika
- kasdien naudokite apsauginį kremą nuo saulės (SPF 30 ir daugiau, geriausia SPF 50): baltos dėmės nudega greitai, o nudegimas gali išprovokuoti naujas dėmes;
- nesideginkite nei saulėje, nei soliariume – įdegusi oda tik paryškina kontrastą;
- venkite odos pažeidimų ir trinties: ankštų laikrodžio dirželių, diržų, šiurkščių šveitiklių;
- rinkitės kosmetiką be kvapiklių ir alkoholio;
- neišbandykite nepatikrintų priemonių iš interneto – prarasite laiką, kai gydymas veiksmingiausias;
- reguliariai rodykite dėmes dermatologui, kad laiku pastebėtumėte plitimą ir pasitikrintumėte skydliaukę.
Ką daryti toliau?
Nauja balta dėmė dar nereiškia vitiligo: dažnai tai grybelis, kurį išgydyti paprasta, ar použdegiminė dėmė, kuri praeina savaime. Nufotografuokite dėmę geroje dienos šviesoje ir registruokitės iDerma dermatologo konsultacijai: gydytojas įvertins, ar tai vitiligo, ar reikia skydliaukės tyrimų, ir sudarys gydymo planą, kol dėmė maža ir gydymas veiksmingiausias. Apsilankyti gyvai reikės, jei gydytojas norės apžiūrėti dėmę Vudo lempos šviesoje ar planuos fototerapiją.
Nuotraukos šaltinis (vitiligo ir poliozė): Klaus D. Peter, Gummersbach, CC BY 3.0 DE, via Wikimedia Commons.







